Alytaus apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Varėna) prokurorės Živilės Gecevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

G. B., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2006-10-17 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 323 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Taikant BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 metams, teistumui išnykus

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. B. smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui - sugyventinei, o būtent: 2020-07-12 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, tyčia, kumščiu sudavė ne mažiau kaip du smūgius gulinčiai lovoje savo sugyventinei M. J. į kairiąją veido pusę, padarydamas nukentėjusiajai M. J. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdinimų veido ir galvos srityje bei sukeldamas fizinį skausmą.

Tokiais veiksmais G. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinimas G. B. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo pagrįstas šiais įrodymais:

2020-07-12 M. J. pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2020-07-12 apie 20.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, sugyventinis G. B., gim. (duomenys neskelbtini), sudavė jai rankomis ne mažiau kaip du kartus į veido sritį. Dėl šių sugyventinio G. B. veiksmų pajuto fizinį skausmą, prašė G. B. nubausti įstatymų nustatyta tvarka. M. J. parodė, kad 2020-07-12 apie 05 val. 00 min. išėjo viena į mišką pagrybauti ir pauogauti. Apie 11.00 val. grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini) išgerti kavos, gamino maistą. Namuose 11.00 val. buvo jos sugyventinis G. B.. Ar jis buvo išgėręs - nesuprato, taip pat namuose buvo kaimynas, kaime vadinamas B. J., jis tikrai buvo blaivus. Maždaug nuo 15.00 val. pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, tai ji, kaimynas ir G. B.. Vartojo alų, 7,5 laipsnių stiprumo, pavadinimu „Bokšto“, ji išgėrė apie litrą, sugyventinis kiek išgėrė nematė, o kaimynas išgėrė apie du litrus ir išėjo į namus. Apie 18.00 val. nutarė pamiegoti. Užmigusi pajuto, kad ją muša sugyventinis G. B.. Visa tai vyko apie 20.00 val. G. B. jai trenkė du ar daugiau kartų, rankomis trenkė į veido sritį, kairę pusę, ties skruostu, po jo šių veiksmų pajuto fizinį skausmą. Po šių G. B. veiksmų jai bėgo kraujas iš burnos, dantų jis neišmušė. Jam nesudavė nė vieno smūgio. Po šio išpuolio G. B. išėjo iš namų nežinoma kryptimi. Kas iškvietė policiją, nežino. Ar namuose dar kažkas buvo, neprisimena. Atvykę GMP medikai, jai diagnozavo galvos sumušimą ir teigė, kad po procesinių policijos pareigūnų veiksmų reikės vykti į Alytaus S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių detalesnei apžiūrai. Alkotesteriu ALCOTEST 6810 Nr. ARFM-0249, metrologinės patikros Nr.1179123, M. J. 2020-07-12, 23 val. 02 min. nustatytas 1,69 promilių neblaivumas. (b. l. 9-16)

2020-07-12 nutarimu M. J. pripažinta nukentėjusiąja (b. l . 27-28).

2020-07-13 apžiūros protokolu bei fotolentelėmis, kur apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Tai patalpos mediniame vieno aukšto gyvenamajame name. Patalpose baldai, namų apyvokos daiktai. Kambaryje, kuriame yra televizorius, netoli jo yra fotelis, kurio kairė pusė yra su dėmėmis panašiomis į kraują. Šalia fotelio ant grindų raudonos spalvos skysčio dėmė, taip pat panaši į kraujo. Namuose netvarkinga. Kitų tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta. (b. l. 17-23)

2020-05-13 Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos A. A. pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo M. J. (b. l. 1-2)

Nukentėjusiosios M. J. 2020-07-15 papildomais parodymais, kad su sugyventiniu G. B. kartu gyvena apie 8-9 metus. Gyvena (duomenys neskelbtini) sugyventinio broliui priklausančiame name. Kartu su sugyventiniu gyvena iš jos gaunamos pensijos, G. niekur nedirba. Ji pati vasarą dar grybauja, uogauja. 2020-07-12 iš ryto buvo išėjusi į mišką grybauti, uogauti, o G. liko namuose, miegojo. Iš miško grįžo apie 11.00 val., tačiau sugyventinio G. namuose jau nebuvo. Ji nunešė priduoti grybus ir prie parduotuvės susitiko savo sugyventinį G. su vyriškiu, kurį vadina B. J.. Ji pridavusi grybus grįžo į namus, po kurio laiko į namus grįžo ir G. su B. J.. Jie parsinešė alaus. Visi trise gėrė tą alų. Po kurio laiko G. pažįstamas vyriškis išėjo į namus, o ji tuo tarpu nuėjo miegoti, nes pajautė, kad yra apsvaigusi nuo alaus. Apie 20.00 val., ar kiek vėliau, jai gulint lovoje, į kambarį atėjo sugyventinis G. ir kumščiu jai sudavė apie 2 smūgius į kairiąją veido pusę, jai iš burnos stipriai pradėjo bėgti kraujas, jai skaudėjo. Dėl kokių priežasčių jis smūgiavo, nežino. Neprisimena, kad tarp jų būtų kilęs koks nors konfliktas. Ji pati policijos nekvietė. Apie 22.00 val. į jų namus užėjo pažįstamas V. G., kuris, pamatęs ją kruvinu veidu, G. pasakė, kad kvies policiją ir taip padarė. G., išgirdęs, kad V. G. kviečia policijos pareigūnus, iš namų pabėgo. Ji V. G. pasakė, kad G. jai sudavė smūgius ranka į veidą. Atvykę policijos pareigūnai jai nustatė neblaivumą, ją apklausė bei dėl stipraus kraujavimo iš burnos ertmės atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ją nuvežė į Alytaus ligoninę. Alytaus ligoninėje ją apžiūrėję medikai, jokių lūžių nenustatė, nustatė veido sumušimą, o kraujas bėgo, nes buvo prakirsta lūpa ar kairysis žandas iš vidaus. Po medikų apžiūros ją išleido į namus. Ji pas ekspertus nevyko ir nevyks, savo sugyventiniui G. pretenzijų neturi. G. taip pasielgė, dėl to, kad buvo neblaivus ir nesuvokė, ką daro. G. po to įvykio namuose nenakvoja, bijo policijos pareigūnų. Kai G. jai gulinčiai lovoje sudavė smūgius, niekas to nematė, namuose buvo tik dviese. Maždaug prieš 5 metus G. taip pat buvo prieš ją smurtavęs, tada jie susitaikė. (b. l. 41-43)

Liudytojo V. G. parodymais, kad gyvena (duomenys neskelbtini) 2020 m. liepos 12 d. apie 22.00 val. tikslaus laiko neprisimena, nuėjo pas pažįstamus G. B. ir M. J., kurie gyvena (duomenys neskelbtini). Jis su savimi nusinešė degtinės butelį. Nuėjęs pas M. ir G., pamatė, kad kambaryje lovoje sumuštu kruvinu veidu gulėjo M. ir šalia lovos buvo kraujų. G. tuo metu namuose buvo neblaivus. Jis G. klausė, ką jis padarė. G. atsakė, jog nieko. Jis pats, bijodamas, kad M. nenumirtų, paskambino telefonu 112 ir pranešė, kad sugyventinis sumušė sugyventinę. Iš kieno telefono skambino, nežino, neprisimena. Jis paties muštynių fakto tarp jų nematė. Tik pranešęs telefonu apie įvykį, iš jų namų išėjo ir nelaukė atvykstančių policijos pareigūnų. Ar jis tą vakarą kalbėjo su pačia M., neprisimena, buvo išgėręs alkoholio. (b. l. 59-60)

2020-07-29 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 628/2020 (06), kurioje nustatyta, kad M. J. kliniškai nustatyti odos nubrozdinimai veido ir galvos srityje. Sužalojimai padaryti veikiant galvą kietais bukais žalojančiais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Medicininių duomenų, nurodančių į individualias žalojančių daiktų savybes, nėra; ranka gali veikti kaip kietas bukas žalojantis daiktas, todėl neatmetama sužalojimų padarymo galimybė smūgiuojant rankomis. Nesant medicinos dokumentuose detalaus objektyvių trauminio poveikio žymių aprašymo, nėra galimybės nustatyti trauminių poveikių skaičių. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. (b. l. 50)

Įtariamojo G. B. 2020-07-15 parodymais bei 2020-08-05 papildomais parodymais, kad kaltę pripažįsta visiškai, kad būdamas neblaivus, sudavė smūgius rankomis savo sugyventinei M. J. į veidą, dėl to nuoširdžiai gailisi. Parodė, kad su sugyventine M. J. kartu gyvena apie 7-8 metus. Gyvena jo broliui priklausančiame name (duomenys neskelbtini). Gyvena iš sugyventinės gaunamos neįgalumo pensijos bei iš jo atsitiktinių pavienių darbų. Jis asmeniškai oficialiai niekur nedirba, yra registruotas darbo biržoje. Tiek jis, tiek sugyventinė eina į mišką grybauti, uogauti, ir iš to gyvena. Kas įvyko 2020-07-12 jų namuose tarp jo ir sugyventinės M., nelabai prisimena, nes įvykio dieną buvo neblaivus. Kiek prisimena, tą dieną į namus grįžo jau būdamas neblaivus, namuose taip pat buvo ir M.. Kiek prisimena, kartu su ja vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų. Galėjo begeriant, ar kuriuo nors kitu metu, suduoti sugyventinei smūgius ranka į veidą. Tačiau dėl kokių priežasčių galėjo tai padaryti, negali paaiškinti. Ar sudavęs smūgius galėjo jai padaryti kokius nors sužalojimus, nežino. Prisimena, kad namuose buvo kraujo, M. iš veido srities bėgo kraujas. Taip pat prisimena, kad M. miegant lovoje į namus buvo atėjęs V. G. ir jis, pamatęs namuose kraujo, paskambino ir iškvietė policijos pareigūnus. Jis, nelaukęs policijos pareigūnų, iš namų pasišalino, nes bijojo būti sulaikytas. Visų įvykio aplinkybių gerai neprisimena, Marytę sumušė, nes buvo neblaivus. (b. l. 85-87)

Kaltinamajam G. B. buvo pranešta apie prokuroro ketinimą kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir bausmės paskyrimo. Kaltinamasis su bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko. (b. l. 97-99)

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad kaltinamojo G. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamojo G. B. veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį teisingai, nes byloje yra įrodyta, kad jis mušdamas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent, būdamas neblaivus, tyčia, kumščiu sudavė ne mažiau kaip du smūgius gulinčiai lovoje savo sugyventinei M. J. į kairiąją veido pusę, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdinimų veido ir galvos srityje bei sukeldamas jai fizinį skausmą.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltinamajam viešųjų darbų bausmę. Civilinio ieškinio nukentėjusioji nereiškia.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Kaltinamasis G. B. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo asmenybę apibūdina tai, kad teistas - Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 323 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, taikant BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 metams, teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas daug kartų, paskutinį kartą 2018-12-22 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalį (b. l. 61-69), informacijos apie baudų sumokėjimą – nėra, apie įrašymą į psichiatrinio gydymo įskaitą bei į priklausomybės ligų gydymo įskaitą – duomenų nėra, nedirbantis.

BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Remiantis tuo, kas išdėstyta, kaltinamajam skirtina prokurorės prašoma skirti viešųjų darbų bausmė.

Teismas, paskirdamas bausmę, nėra saistomas prokuroro prašoma skirti bausme, jos rūšimi ar dydžiu. Bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis).

Kaltinamasis, gavęs pranešimą apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

BK 64¹ straipsnis numato, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Tokios sąlygos nustatytos ir taikytinos.

G. B. laikinai sulaikytas nebuvo. 2020-07-15 tyrėjo nutarimu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti. (b. l. 88-90), kuri paliktina galioti iki teismo baudžiamasis įsakymas bus pradėtas vykdyti.

Kaltinamajam išaiškintina teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, kaip tai numato BPK 422 straipsnio 1, 2 dalys.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, BK 140 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo M. J.) ir skirti jam viešųjų darbų bausmę 6 mėnesiams, įpareigojant dirbti po 25 valandas kas mėnesį visuomenės labui (iš viso 150 valandų).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. B. skirti viešųjų darbų bausmę 4 mėnesiams, įpareigojant dirbti po 25 valandas kas mėnesį visuomenės labui (iš viso 100 valandų).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki teismo baudžiamasis įsakymas bus pradėtas vykdyti.

Išaiškinti G. B. viešųjų darbų bausmės atlikimo tvarką, sąlygas bei jo teises ir pareigas, numatytas BK 46 straipsnio 5-7 dalyse: jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones (BK 46 straipsnio 5 dalis). Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas (BK 46 straipsnio 6 dalis). Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 46 straipsnio 7 dalis).

Išaiškinti G. B., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei G. B. šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Išnagrinėjęs bylą teisme ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.