Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-11-15 · Civilinė byla Nr. e2S-2891-430/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-15
Bylos Nr.
e2S-2891-430/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Braždienė
Kreditorius
uždarosios akcinės bendrovės „De libris“
Skolininkas
uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2891-430/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19685-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.5.; 3.3.2.3.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. lapkričio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „De libris“ (toliau – UAB „De libris“) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-25721-465/2018 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „De libris“ (toliau – UAB „De libris“) pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos priteisimo iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ (toliau – UAB „LitCon“).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorė UAB „De libris“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos priteisimo iš skolininkės UAB „LitCon“. 2018 m. birželio 28 d. priimtas teismo įsakymas. 2018 m. rugpjūčio 13 d. teismo įsakymas panaikintas, patvirtinus taikos sutartį. 2018 m. spalio 15 d. nutartimi atmestas kreditorės prašymas dėl žyminio mokesčio dalies grąžinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-25721-465/2018 atsisakė tenkinti kreditorės prašymą dėl dalies žyminio grąžinimo.

2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kreditorės žyminio mokesčio kompensavimo klausimas išspręstas šalių pasirašyta ir teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi, kuria šalys susitarė, kad visą kreditorės UAB „De libris“ sumokėtą žyminį mokestį grąžins skolininkė UAB „LitCon“, todėl kreditorės prašymas dėl dalies žyminio mokesčio grąžinimo atmestinas.

III. Atskirojo skundo argumentai

3. Kreditorė UAB „De libris“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-25721-465/2018, prašydama panaikinti nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditorės prašymą dėl žyminio mokesčio dalies grąžinimo tenkinti.

4. Apeliantė nurodė, kad teismas nepagrįstai atsisakė kreditorei grąžinti sumokėtą žyminį mokestį, nes Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 87 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, jog, jeigu šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos.

5. Apeliantės vertinimu, nurodyta įstatymo nuostata suponuoja teisinį reguliavimą, kad tuo atveju, kai yra pasirašoma ir teismo patvirtinama taikos sutartis, teismas turi priimti nutartį dėl 75 procentų žyminio mokesčio grąžinimo, nepaisant to, kas yra numatyta taikos sutartyje, kadangi tai nesaisto įstatymu reguliuojamo už procesinį dokumentą sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo klausimo sprendimo. Toks nuostatos netaikomumas, ją siejant su taikos sutarties sąlygomis, nėra nustatytas ir CPK 87 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

7. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar procesinis klausimas buvo išspręstas teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

8. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-25721-465/2018, kuria atmestas kreditorės prašymas dėl dalies žyminio mokesčio grąžinimo po taikos sutarties sudarymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad žyminis mokestis – viena iš bylinėjimosi išlaidų rūšių (CPK 79 straipsnis). Šis valstybės nustatytas mokestis mokamas už teismo darbą, vykdant teisingumą konkrečioje byloje. Kai teismas dėl tam tikrų priežasčių neatlieka savo pareigos įvykdyti teisingumą pagal žyminiu mokesčiu apmokėtą procesinį dokumentą, civilinio proceso įstatymo įtvirtinta sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo galimybė. CPK 87 straipsnyje nustatyti žyminio mokesčio grąžinimo pagrindai, esminės žyminio mokesčio grąžinimo tvarkos nuostatos. CPK 87 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kai šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Toks teisinis reguliavimas rodo, kad įstatymų leidėjas šalis finansiškai skatina tartis taikiai, kad byla būtų baigiama taikos sutartimi, o ne teismo sprendimu. Teisinės taikos atkūrimas tarp šalių yra vienas iš civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis).

11. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad apeliantė (kreditorė), pareikšdama pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, sumokėjo 878 Eur žyminį mokestį. 2018 m. rugpjūčio 13 d. teismas patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kurios sąlygų 2 punkte buvo išspręstas kreditorės sumokėto žyminio mokesčio atlyginimo klausimas (t. y. skolininkė įsipareigojo 878 Eur žyminį mokestį kartu su kitomis sumomis sumokėti kreditorei periodiniais mokėjimais per taikos sutartyje nustatytą terminą). Po taikos sutarties patvirtinimo kreditorė pateikė pirmosios instancijos teismui CPK 87 straipsnio 2 dalies pagrindu prašymą dėl dalies žyminio mokesčio grąžinimo. Pirmosios instancijos teismas atsisakė šį prašymą tenkinti, nustatęs, kad šalys teismo patvirtintoje taikos sutartyje susitarė, jog 878 Eur žyminio mokesčio patirtas žyminio mokesčio išlaidas kreditorei atlygins skolininkė, todėl grąžinti žyminį mokestį nėra pagrindo.

12. Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 87 straipsnio 2 dalies taikymo, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, išaiškino, jog įstatymas imperatyviai nenurodo grąžinti žyminį mokestį asmeniui, kuris jį sumokėjo. Žyminis mokestis gali būti grąžintas ir kitai šaliai, jeigu ji įsipareigojo žyminį mokestį (t. y. patirtas kitos šalies bylinėjimosi išlaidas) atlyginti. Kuomet bylos šalys atlieka geranoriškam bylos užbaigimui reikalingus veiksmus – suderina taikios baigties sutarties sąlygas, atlieka kitus veiksmus, į tai būtina atsižvelgti. Sudarydamos taikos sutartį šalys gali susitarti ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, sumokėto žyminio mokesčio įskaitymo, todėl šios aplinkybės turi būti įvertintos ir nustatyta, ar esant tokioms aplinkybėms, žyminio mokesčio dalį nutartimi grąžinus šaliai, jis 75 procentus sumokėtos sumos (patirtų bylinėjimosi išlaidų) neatgautų du kartus, kas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-39-186/2018).

13. Nagrinėjamu atveju šalys taikos sutartyje (2 punkte) susitarė ir dėl kreditorės sumokėto 878 Eur žyminio mokesčio įskaitymo. Šiame punkte nurodyta, jog skolininkė pripažįsta šias bylinėjimosi išlaidas (878 Eur žyminį mokestį) ir įsipareigoja jas atlyginti kartu su kitais mokėjimais per sutartyje nustatytą terminą. Esant tokioms aplinkybėms, žyminio mokesčio dalį nutartimi grąžinus kreditorei, ji šią sumą atgautų du kartus ir toks žyminio mokesčio grąžinimas kreditorei prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei sudarytų prielaidas nepagrįstai praturtėti.

14. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo formuojama teismo praktika dėl CPK 87 straipsnio 2 dalies taikymo, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kreditorės prašymą dėl dalies žyminio mokesčio grąžinimo, tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės UAB „De libris“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eL2-25721-465/2018 palikti nepakeistą.

Teisėja Loreta Braždienė