- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-04-25
- Bylos Nr.
- A6.-93-903/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01338-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Pažeidėjas
- L. M.
- Advokatai
- Rimvydas Kairys
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. M. atstovui advokatui Rimvydui Kairiui,
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Lilijai Gustainytei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą, kurioje L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškime nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) nesilaikė įstatymais nustatyto atsiskaitymų eiliškumo ir tokiu būdu pažeidė valstybės interesus, t. y. atlikus operatyvų patikrinimą nustatyta, kad Bendrovė pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriams, nors pagal galiojančias teisės normas pirmiausia turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką. Be to, Bendrovės vadovė L. M. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ji yra ir minėtos įmonės 100 proc. akcijų savininkė).
Pareiškime taip pat nurodyta, kad pagal Registrų centrui Bendrovės pateiktą 2016 m. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitą Bendrovės turto vertė 24144 Eur, iš jo: ilgalaikio – už 255 Eur, trumpalaikio – už 23889 Eur; mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro - 66696 Eur; įmonės veikla nuostolinga (-8365 Eur). Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalies nuostatas Bendrovė yra nemoki, jei jos įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata įmonės vadovui pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jei įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Akivaizdu, kad pagal Swedbank AB banko pateiktus išrašus, vadovė L. M., žinodama apie įmonės finansinę padėtį, t. y. tai, kad įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Tačiau atsiskaitymo prioritetą teikė atskaitingiems asmenims, kitiems Bendrovės kreditoriams, o ne VMI prie FM. Prastėjant įmonės finansinei būklei, įmonės vadovė nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Dėl tokių Bendrovės vadovo veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta.
Teismo posėdžio metu VMI prie FM atstovė Lilija Gustainytė paaiškino, kad palaiko pareiškimą, nežiūrint į tai, jog faktinis vadovas buvo nustatytas E. M., administracinėn atsakomybėn vis tik turi būti patraukta L. M. paskiriant ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą 1400 Eur dydžio baudą. Nori atkreipti dėmesį, kad visus dokumentus, kurie buvo teikiami mokesčių administratoriui, pasirašydavo L. M.. 2013 m. įsigaliojo CK 6.930¹ straipsnis, kuris nustato fiziniams ar juridiniam asmeniui atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Šioje byloje yra išskirtinė situacija, nes Bendrovei niekaip nepavyko įteikti Mokesčių administratoriaus dokumentus bei išsiaiškinti, kodėl Bendrovė nemoka mokesčių. 2018-01-23 Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 43170,59 Eur. Esminis Bendrovės pažeidimas yra padarytas pagal CK 6.930¹ straipsnį, t. y. akivaizdu, kad Bendrovė atsiskaitinėjo su tiekėjais ir kitomis įmonėmis nekreipdama dėmesio į atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Svarbu paminėti ir tai, kad įmonė buvo nemoki, nes jos įsipareigojimai viršijo pusę jos balanse įrašyto turto. Bendrovės vadovė nesikreipė dėl bankroto, taip pažeisdama Bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį bei kreditorės VMI prie FM interesus. Visi šie pažeidimai atitinka ANK nustatytus straipsnius.
Teismo posėdžio metu liudytojas E. M. parodė, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Šią bendrovę įkūrė kartu su žmona L. M.. UAB (duomenys neskelbtini) akcininke yra tik žmona. Pradžioje direktore buvo žmona, o jis - montuotojas. Nuo 2011 m. 0,5 etatu jis laikinai buvo direktorius, nes žmona dirbo kitur. Registrams duomenis, kad keitėsi direktorius, jie siuntė, o kodėl nepakeista, nežino. Nuo 2015 m. iki dabar jis taip pat yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, tiksliau iki kol vykdė veiklą, iki bankroto. Jis ir sutartis sudarinėjo ir pinigus ėmė. Deklaracijas pateikinėjo L. M. vardu elektroniniu būdu taip pat jis. Dėl prisijungimo kodų iš Registrų centro gavimo kreipėsi asmeniškai. Baudžiamojoje byloje buvo nuteistas kaip įmonės vadovas už apgaulingą UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymą. Pavedimus ir atsiskaitymus darydavo tik jis. Žmona yra baigusi buhalterijos kursus, deklaracijas pildydavo bendromis pajėgomis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
administracinis kaltinimas L. M. teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino.
Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis nusižengimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota visa jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tik įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik tada, kai jo veiksmuose yra nustatomi visi konkretaus teisės pažeidimo sudėties elementai. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma.
Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Teismas negali sutikti su VMI prie FM pozicija, kad už pareiškime nurodytus pažeidimus, padarytus laikotarpiu nuo 2016-07-01 iki 2017-07-31, yra atsakinga L. M. kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorė. Nors iš byloje esančių įrodymų matyti, kad juridinių asmenų registre kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorė nurodoma L. M. ir mokesčių deklaracijos ir finansinės atskaitomybės dokumentai pateikiami L. M. vardu, tačiau teismo posėdžio metu E. M. parodė, kad būtent jis nuo 2011 metų iki bankroto iškėlimo buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, o L. M. tuo metu buvo tik UAB (duomenys neskelbtini) akcininkė, su kuria jis derindavo kai kuriuos klausimus. Netikėti šiais E. M. parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi juos iš esmės patvirtina Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-07-04 baudžiamojo įsakymo turinys, iš kurio matyti, kad E. M. yra nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, nuo 2011-04-01 būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-11-30 apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą bei, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną, turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, taip pat E. M. duoti parodymai toje pačioje baudžiamojoje byloje, kurioje priimtas minėtas baudžiamasis įsakymas, toje pačioje baudžiamojoje byloje esantis 2011-03-03 vienintelio akcininko Sprendimas Nr. 1, kuriame nurodyta, kad L. M. nuo 2011-03-31 atsisako direktorės pareigų, o į jas paskiriamas E. M., Sodros pažyma, iš kurios matyti, kad L. M. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2008-12-23 iki 2011-02-21. Šioje administracinio nusižengimo byloje apklaustas E. M. taip pat patvirtino, kad visus elektroninio prisijungimo prie VMI prie FM duomenų bazės duomenis iš Registrų centro pasiėmė ir naudojo jis, mokesčių deklaracijas ir finansines atskaitomybes teikė per elektroninio deklaravimo sistemą L. M. vardu.
Taigi teismui nekyla abejonių, kad VMI prie FM pareiškime nurodytu laikotarpiu nuo 2016-07-01 iki 2017-07-31 faktinis UAB (duomenys neskelbtini) vadovu buvo E. M., todėl E. M. negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už UAB (duomenys neskelbtini) kreditorių teisių pažeidimus, nurodytus VMI prie FM pareiškime, kadangi ji nėra už tai atsakingas subjektas.
Esant išdėstytam, administracinio nusižengimo byla L. M. nutrauktina, nesant administracinio nusižengimo sudėties.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,
nutaria:
L. M. iškeltą administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, bylą nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.