Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-12-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-420-574/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-03
Bylos Nr.
AN2-420-574/2020
Teisminio proceso Nr.
4-39-3-00233-2020-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Jurgita Mačionytė (pirm.)
Pažeidėjas
A. V.
Institucija
Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinė
Kategorijos
  • 16.9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-420-574/2020Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00233-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.8.; 16.9.10; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. gruodžio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. V. (A. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarimo, kuriuo A. V. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 424 straipsnio 2 dalyje bei ANK 426 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1 100 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 4 metams ir transporto priemonės „Suzuki RMZ 450“, be valstybinių numerių, konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. V. nubaustas už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 7 d., po 20.33 val., Jančiūnų k. ribose, Šalčininkų r., jis, vairuodamas motociklą „Suzuki RMZ 450“, be valstybinių numerių, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės (neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones), sąmoningai ir piktybiškai nepakluso teisėtam ir aiškiai išreikštam bei ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, suprasdamas, kad iš abiejų kelio pusių yra apsuptas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų motociklu, apvažiavo jį stabdančius pareigūnus ir stengdamasis išvengti sulaikymo, dideliu greičiu nuvažiavo į Jančiūnų k., kur nesuvaldęs transporto priemonės nukrito ir buvo sulaikytas. Persekiojimo metu per garsiakalbį vairuotojui buvo duotas nurodymas sustabdyti transporto priemonę, tačiau vairuotojas į šiuos reikalavimus nekreipė dėmesio, priešingai, vis didino greitį. Vairuotojas sulaikytas Butrimonių sen., Jančiūnų k. Vairuotojas tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktus bei padarė ANK 424 straipsnio 2 dalyje ir 426 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.

Šalies argumentai

2. Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas A. V. prašo iš dalies panaikinti 2020 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutarimą - pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti, jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinti prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi dėl ANK 424 straipsnio 2 dalyje esančio nusižengimo padarymo bei pakeisti jam skirtą nuobaudą švelnesne.

2.1. Nurodo, jog administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 4 dalyje, jis nepadarė. Teismas neobjektyviai, tendencingai ir šališkai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą. Teismo vidinis įsitikinimas buvo suformuotas suinteresuotų bylos baigtimi Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – ir VSAT) pareigūnų duotais parodymais. Teismas patikimais įrodymais laikė tokius bylos duomenis, kurie vieni kitiems prieštarauja, ir tai nepatvirtina administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 4 dalyje, padarymo fakto. Be to, tendencingai buvo klausinėjama apie jo ankstesnius nusižengimus, kurie su nagrinėjama administracinio nusižengimo byla neturi nieko bendro.

2.2. Važiuojant krosiniu motociklu jis negirdėjo ir nematė, kad jį stabdo, persekioja VSAT pareigūnai, nes buvo užsidėjęs šalmą. Nežinojo, jog šiam motociklui vairuoti būtina turėti vairuotojo teises. Prisipažino, kad neturėdamas teisės vairuoti krosinį motociklą, juo važinėjo. Gudakampio kaimo link iš viso nevažiavo, toje vietoje nebuvo. Po sulaikymo VSAT pareigūnams iš karto pasakė, kad nuo jų nebėgo, neturėjo jokio tikslo bėgti, buvo įsitikinęs, kad gali tokiu motociklu važinėti kaime ir laukais, kad tam nereikia specialių vairuotojo teisių.

2.3. 2020 m. rugpjūčio 12 d. administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 7 d. 20.33 val. jis, vairuodamas motociklą „SUZUKI RMZ 450“ sąmoningai ir piktybiškai nepakluso teisėtam ir aiškiai išreikštam bei ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, būdamas Butrimonių seniūnijos Gudakampio kaimo ribose, laukuose ties valstybės sienos ženklu 0524 apie 400 metrų nuo valstybės sienos. 2020 m. rugpjūčio 8 d. nutarime dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, nurodyta, kad jis tuo pačiu metu, t. y. 2020 m. rugpjūčio 7 d., apie 20.33 val., jis, vairuodamas motociklą „SUZUKI RMZ 450“ buvo valstybės sienos apsaugos zonoje Šalčininkų raj., Gudakampio kaimo ribose ties VSŽ 0524 apie 50 m. nuo valstybės sienos ir už šį administracinį nusižengimą jam paskirta nuobauda – įspėjimas. Mano, jog šie pažeidimai turėjo būti nagrinėjami vienoje byloje. Šiuo atveju, atskirų bylų formavimas ar jų atskyrimas į dvi atskiras bylas neteisingas. Vienu metu negalėjo būti skirtingose vietose ir daryti administracinius nusižengimus. Atstumas nuo VSŽ 0524 iki tos vietos, kur nukrito ir kus buvo sulaikytas VSAT pareigūnų, sudaro 4 km.

2.4. Atsakomybė pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį atsiranda, jei nepaklūstama Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

2.5. Nagrinėjamu atveju, liko nenustatyta, kokioje konkrečiai vietoje jis buvo, pasak VSAT pareigūnų, stabdomas ir kokiomis techninėmis priemonėmis objektyviai tai buvo užfiksuota, taip pat kurioje vietoje jam buvo išreikštas aiškus reikalavimas sustabdyti transporto priemonę ir kokiu būdu. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad pareigūnai tą vakarą bandė persekioti kelis asmenis, važinėjančius laukais ir kaimo keliukais ir vaizdo įrašas atskleidžia, kad pareigūnai pradžioje stabdė ir persekiojo ne jį, o visiškai kitą motociklininką.

2.6. Iš VSAT pareigūno D. B. 2020 m. rugpjūčio 8 d. tarnybiniame pranešime nurodytos įvykių eigos matosi, kad motociklininkai apsisuko ir greitai nuvažiavo Jančiūnų k. link ir tik po to buvo įjungti švyturėliai ir buvo kalbama per garsiakalbį. Koks atstumas buvo nuo nuvažiuojančių motociklininkų iki VSAT pareigūnų tarnybinio automobilio, neaišku ir nenustatyta. Du motociklininkai dėvėjo šalmus, šalmo stebėjimo angos yra tik priekyje, motociklininkai buvo jau nusisukęs ir greitai, pasak VSAT pareigūno, nuvažiavo. Šalmas slopina garsą, todėl teigti, kad reikalavimas sustoti buvo aiškiai išreikštas, matomas, kai motociklininkai jau buvo toli nuvažiavę, nėra jokio pagrindo. Šias aplinkybes patvirtina ir vaizdo įrašas, padarytas tarnybiniame VSAT pareigūnų automobilyje ir iš automobilio, kuris persekiojo motociklininką.

2.7. Iš D. B. tarnybinio pranešimo, tarnybinių automobilių vaizdo įrašų matyti, kad tuo metu, kai D. B. vairuojamas automobilis pravažiavo šalia kito, sankryžoje stovėjusio VSAT automobilio, jis jau buvo sulaikytas ir sėdėjo SVAT (Šalčia 13 automobilyje). Tai aiškiai parodo, kad VSAT (Šalčia 12) ekipažas pradžioje stabdė ir persekiojo ne jį, o visiškai kitą motociklininką.

2.8. 2020 m. rugpjūčio 7 d. specialisto A. K. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės neatitinka administracinių nusižengimų bylos objektyvių duomenų, nebuvo pateikta jokių kitų savarankiškų jo kaltės įrodinėjimo priemonių, išskyrus pačių pareigūnų perteklinius teiginius, kuriems tiesiogiai prieštarauja turima (Šalčia 12) tarnybiniame automobilyje užfiksuota vaizdo ir garso medžiaga. VSAT pareigūnų ekipažo (Šalčia 13) veiksmai jokiomis techninėmis priemonėmis neužfiksuoti.

2.9. Liudytojų G. Š. bei L. V. Z. parodymai neatitinka tarnybiniame automobilyje „Šalčia 12“ užfiksuotos vaizdo medžiagos. Visi pateikti VSAT ekipažo „Šalčia 12“ vaizdo įrašai nėra nuoseklūs, informacija ir įvykių eiga užfiksuota nevientisu įrašu, o dalimis. Tarp atskirų vaizdo įrašų yra laiko tarpai. Vaizdo ir garso įrašuose nėra jokios konkrečios informacijos, kad jis būtų stabdomas aiškiai išreikštais ir atitinkančiais ANK 426 straipsnio 6 dalies ir VSAT teisės aktais numatytais reikalavimais Jančiūnų k. ribose stabdomas, kaip nurodyta skundžiamame nutarime, po 20.33 val. Minėtų liudytojų parodymai neatitinka ir pamainos vyresniojo A. K. tarnybiniame nurodytoms aplinkybėms. Pagal VSAT pasienio veiklos nuostatus, pamainos vyresnysis (G. Š.) dėl kiekvieno tokio tarnybinio įvykio nedelsiant turi surašyti tarnybinį pranešimą. Tačiau tokio dokumento nėra. Neaišku ar toks dokumentas iš viso nebuvo surašytas, ar jame nurodytos aplinkybės neatitinka protokole nurodytoms aplinkybėms, todėl nebuvo teikiamas į bylą.

2.10. Administracinio nusižengimo padarymo vietos pakeitimas (aiškaus reikalavimo sustoti, stabdymo ir nestojimo vietos pakeitimas) VSAT protokole dėl administracinio nusižengimo ir yra pasekmė to, kad nepavyko įrodyti, jog buvo nustatyta tvarka stabdomas Gudakampio k. ribose, tai VSAT atstovas M. P. teisme jau nurodė, kad protokole parašyta, kad po 15 km trukusio persekiojimo (neaišku kas konkrečiau jį persekiojo ir nuo kur iki kur), buvo dar ir stabdomas Jančiūnų k. ribose. Nutarime teismas nurodė, kad faktiškai nustatė naują administracinio nusižengimo padarymo vietą, atitinkančią ANK 426 straipsnio 4 dalį, tačiau nutarime taip ir nenurodė, kieno teisėtiems ir aiškiai išreikštiems reikalavimams sustoti ir kokioje konkrečiai vietoje, jis nepakluso.

2.11. Teismas, būdamas šališkas, neobjektyvus, pažeidžiant nekaltumo prezumpciją ir matydamas, kad ne visos aplinkybės nurodytos VSAT protokole dėl jo nusižengimų teisme pasitvirtina, savo iniciatyva pakeitė iš esmės skirtingomis esmines administracinio nusižengimo protokolo surašymo ir administracinio nusižengimo vietos padarymo faktines aplinkybes ir nepagrįstai skyrė labai griežtą bausmę, konfiskavo motociklą ir atėmė jam teisę vairuoti transporto priemones trims metams. Posėdžio metu tendencingai klausinėjo apie ankstesnius jo ir motociklo savininko nusižengimus, kurie su nagrinėjama administracinio nusižengimo byla nieko bendra neturėjo.

2.12. Liudytojų D. B. ir E. T. (ekipažo „Šalčia 12) teismo posėdžio metu duotų parodymų, kad įvykio metu jis vairavo geltonai baltos spalvos motociklą, vilkėjo šviesios spalvos marškinėlius ir buvo užsidėjęs juodos spalvos šalmą su balta juostele ir buvo stabdomas netoli Jančiūnų k., nepatvirtina jų automobilio darytas vaizdo ir garso įrašas. Pateiktame įraše jo identifikavimo požymių iš viso nėra. E. T. parodymai skiriasi nuo D. B. parodymų. Ji nurodė, kai vijosi motociklininką Gudakampio k., sužinojo, kad vienas iš motociklininkų yra pagautas, kurioje vietoje jie stabdė motociklininką, nurodyti negali, motociklininkai buvo vienodo kūno sudėjimo.

2.13. Iš stacionaraus stebėjimo ir vaizdą fiksuojančio bokšto tą dieną, 20:33:03 val. kelyje matosi tolyn važiuojantis automobilis su įjungtais šviesos žibintais ir raudonos-mėlynos spalvos švyturėliais, tačiau jo važiavimo kryptis į priešingą pusę, nei nuvažiavo motociklininkas. Vėliau, 20:34:08 val. užfiksuotas važiuojantis motociklininkas, apsirengęs juodos spalvos rūbais ir baltu šalmu. Dar vėliau, 20:34:14 val., užfiksuotas dideliu atstumu keliu važiuojantis automobilis su įjungtais šviesos žibintais ir raudonos-mėlynos spalvos švyturėliais, tuo pat metu motociklininkas, apsirengęs juodos spalvos rūbais ir balti šalmu, dingsta iš akiračio.

2.14. Jokiais objektyviais duomenimis nepatvirtinti G. Š. ir L. V. Z. parodymai, kad Jančiūnų k. ribose ir pačiame Jančiūnų k., buvo stabdomas geltonai baltos spalvos motociklas, kuris nestojo, tačiau nesuvaldęs, nukrito nuo motociklo. VSAT atstovas teismo posėdyje nurodė, kad nėra jokio vaizdo ar garso įrašo iš „Šalčia 13“ ekipažo. Esant tokiai situacijai, tikėti parodymais asmenų, kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi, nėra jokio pagrindo. Taip pat yra pagrindas abejoti bylos baigtimi suinteresuotų ir kitų liudytojų – pareigūnų D. B., E. T. ir A. K. parodymais

2.15. 2019 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-258 „Dėl sienos kontrolės nuostatų patvirtinimo“ konkrečiai reglamentuoti VSAT patrulio veiksmai stabdant transporto priemones. Nuostatuose nurodyta, kad jei transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, patrulis privalo išsamiai aprašyti ir (ar) sulaikymo aplinkybes tarnybiniame pranešime ir pažeidimą įforminti nustatyta tvarka. Mano, kad G. Š., L. V. Z., E. T. tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės buvo nepalankios formuojant bylą, todėl VSAT atstovas jų procese ir nepanaudojo. Be to, nuostatuose reglamentuotas reikalavimas sustabdyti transporto priemonę, kad jis išreiškiamas duodant vairuotojui signalą reguliuotojo lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Uniformuoto tarnybos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir tarnybos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP“. Liudytojai G. Š. ir L. Z. skirtingai pasakoja aplinkybes, kaip konkrečiai buvo atliktas reikalavimas sustabdyti transporto priemonę. Nei vienas iš liudytojų nenurodo apie įjungtą automobilio švieslentę su užrašu „STOP“. Nei vienas iš „Šalčia 13“ ekipaže esančių VSAT pareigūnų nenurodė, kad per garsiakalbį liepė motociklininkams sustoti. Be to, skiriasi liudytojų parodymai dėl motociklų stabdymo.

2.16. To paties VSAT vado įsakymu patvirtintuose Sienos kontrolės nuostatuose nurodyta, kad galima stabdyti transporto priemonę važiuojant tarnybine transporto priemone, įjungus jos mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus. Šiuo atveju, reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį. Analizuojant „Šalčia 13“ ekipaže buvusių pareigūnų veiksmus, jie neatitinka VSAT teisės aktais nustatytos tvarkos. Iš pareigūnų paaiškinimų seka, kad persekiojant motociklininkus, jų automobilyje iš viso nebuvo įjungtas specialus garso signalas, buvo įjungti tik mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėliai. VSAT veiklą reglamentuojantys teisės aktai reikalauja, kad galimas transporto priemonių stabdymas tik naudojant mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius ir specialius garso signalus. Privažiavus prie nukritusio motociklininko, jokių reikalavimų sustoti žodžiais per garsiakalbį pareikšta nebuvo. Skundžiamame nutarime neteisingai nustatyta, kad jis suprato, jog iš abiejų kelio pusių buvo apsuptas VSAT pareigūnų. Nutarime nenurodytas nei kelias, kuriame buvo neva apsuptas, nei pareigūnai, kurie jį apsupo, neaišku kokiomis transporto priemonėmis buvo apsuptas. Neteisingai nutartyje nurodyta, kad persekiojimo metu per garsiakalbį vairuotojui buvo duotas nurodymas sustabdyti transporto priemonę. „Šalčia 13“ ekipažas tokių veiksmų neatliko ir per garsiakalbį važiuojant paskui jį, nieko nesakė. Tai patvirtina jo paaiškinimus, kad važiuodamas motociklu, negirdėjo reikalavimų sustoti.

2.17. Administracinio nusižengimo padarymo vietos pakeitimas (aiškaus reikalavimo sustoti, stabdymo ir nesustojimo vietos pakeitimas) VSAT protokole yra pasekmė to, kad nepavyko įrodyti, jog apeliantas buvo nustatyta tvarka stabdomas Gudakampio k. ribose, nes teisme VSAT atstovas M. P. parodė, kad po 15 km trukusio persekiojimo apeliantas buvo stabdomas dar ir Jančiūnų k. ribose.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Tribonių pasienio užkarda prašo A. V. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarimą nepakeistą.

4. Nurodo, kad apeliantas skunde esančių interpretacijų nepagrindžia jokiais faktais ar paaiškinimais. Teismo priimtas nutarimas yra išsamus, motyvuotas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Teismas išnagrinėjo visas aplinkybes, pasisakė dėl įrodymų reikšmės, priimant nutarimą vadovavosi teisiniu reglamentavimu. VSAT pareigūnai byloje yra pridėję visus reikšmingus bylai įrodymus – teismo posėdžio metu buvo peržiūrėta vaizdo registratorių užfiksuota informacija, kuri neabejotinai įrodo apelianto skundo nepagrįstumą. Taip pat liudytojai aiškiai apibūdino asmenis, kurie buvo užfiksuoti vaizdo registratoriaus filmuotoje medžiagoje – detaliai davė parodymus apie jų aprangą, motociklus, kūno sudėjimą, kitas įvykio aplinkybes. Liudytojai apklausos metu duodami teisingus ir išsamius parodymus, pašalino visas abejones, nes buvo papildyta teismui pateikta pažeidimą pagrindžianti medžiaga. Be to, apeliantas anksčiau pažeidinėjo teisės aktų nuostatas važinėdamas šia transporto priemone, nors to daryti teisės neturėjo (neturėjo vairuotojo pažymėjimo).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos duomenų vertinimu ir prašo bylą jo atžvilgiu nutraukti ar švelninti paskirtą nuobaudą.

Žemesnės instancijos teismas

6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą, konstatuoja, jog apylinkės teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir padarė pagrįstą išvadą, jog A. V. kaltė, padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, yra įrodyta. Apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, nustatydamas pažeidimo padarymo aplinkybes bei kaltę, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais.

7. Konstitucijoje įtvirtintas principas, kad „įstatymo nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia“, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde nurodomais argumentais, jog apeliantas nežinojo, jog važinėtis krosiniu motociklu laukuose reikalingas specialus pažymėjimas.

8. A. V. kelia klausimą dėl nepagrįsto administracinių bylų išskyrimo, nurodydamas, kad nagrinėjamoje byloje jam 2020 m. rugpjūčio 12 d. administracinio nusižengimo protokolas surašytas dėl to, kad 2020 m. rugpjūčio 7 d. 20.33 val. jis, vairuodamas motociklą, nepakluso reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, būdamas Butrimonių seniūnijos Gudakampio kaimo ribose, laukuose ties valstybės sienos ženklu 0524 apie 400 metrų nuo valstybės sienos. 2020 m. rugpjūčio 8 d. nutarime nurodyta, kad jis tuo pačiu metu, t. y. 2020 m. rugpjūčio 7 d., apie 20.33 val., jis, vairuodamas motociklą, buvo valstybės sienos apsaugos zonoje Šalčininkų raj., Gudakampio kaimo ribose ties VSŽ 0524 apie 50 m. nuo valstybės sienos ir už šį administracinį nusižengimą jam paskirta nuobauda – įspėjimas ir šios bylos nepagrįstai nagrinėtos atskirai.

9. ANK nėra konkrečiai numatyta, jog teismas privalo sujungti administracinio nusižengimo bylas į vieną, nors pagrindą sujungti bylas gali suteikti ANK 566 straipsnio 1 dalis. Minėtoje teisės normoje nurodoma, kad tiriant administracinius nusižengimus bei nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, be kitų principų, turi būti vadovaujamasi ir proporcingumo bei operatyvumo principais, sujungiant bylas į vieną bylą.

10. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2020 m. rugpjūčio 8 d. buvo priimtas nutarimas dėl ANK 536 straipsnio 1 dalyje padaryto pažeidimo ir paskirta nuobauda – įspėjimas. Dėl nusižengimų, numatytų ANK 424 straipsnio 2 dalyje ir 426 straipsnio 4 dalyje, 2020 m. rugpjūčio 12 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir byla perduota teismui, t. y. dėl pastarųjų pažeidimų bylą nagrinėjo kitas organas – apylinkės teismas. Kadangi nutarimas dėl ANK 536 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo buvo priimtas 2020 m. rugpjūčio 8 d., o byla pagal 2020 m. rugpjūčio 12 d. protokolą teismui perduota 2020 m. rugpjūčio 20 d., todėl spręsti dėl bylų sujungimo, teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo.

11. Apeliantas nurodo, kad teismas šališkai, neišsamiai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, rėmėsi išimtai Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų parodymais, nepašalino esančių prieštaravimų, vaizdo įrašai nėra nuoseklūs, o informacija ir įvykių eiga užfiksuota nevientisu įrašu. Su šiais skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

12. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantui buvo suteiktos galimybės dalyvauti procese, duoti paaiškinimus, užduoti klausimus proceso dalyviams, pareikšti prašymus, taip tinkamai užtikrinant jo kaip asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn teises nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamoje byloje skundą nagrinėjantis teismas nenustatė pagrindo konstatuoti teisėjo, nagrinėjusio bylą pirmosios instancijos teisme, asmeninį tendencingumą ar daryti išvadas apie nešališkumo principo pažeidimą.

13. 2020 m. balandžio 12 d. administracinio nusižengimo protokole nurodyti visi esminiai administracinio nusižengimo duomenys, pažeidimo esmė buvo suformuluota tinkamai, tik teismas, išnagrinėjęs bylą, patikslino pažeidimo padarymo laiką ir tai, kad pažeidimas padarytas Jančiūnų kaimo ribose, Šalčininkų raj. ir tai kaltinimo esmės nekeičia. A. V.veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 6 straipsnio 4 dalį.

14. Teismų praktikoje pažymėta, kad administracinių nusižengimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse (kasacinė nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-53-788-2017). ANK 635 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Sisteminis šios nuostatos (kaip ir iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios iš esmės analogiškos nuostatos, numatytos ATPK 284 straipsnio 2 dalyje) aiškinimas reiškia, kad: 1) institucija gali perkvalifikuoti veiką; 2) veikos perkvalifikavimas turi būti motyvuotas; 3) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) protokole buvo nurodyta administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) esmė; 4) ši nuostata nereikalauja atlikti papildomo tyrimo; 5) ta aplinkybė, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjant institucijoje pakeičiama veikos kvalifikacija, taip pat ir iš lengvesnio pažeidimo į sunkesnį, nėra principo non reformatio in peius (draudimas pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį) pažeidimas; 6) apylinkės teismas pats gali pašalinti institucijos motyvų dėl veikos perkvalifikavimo priimant nutarimą trūkumą; 7) įtvirtintas draudimas savo iniciatyva papildyti kaltinimą (kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-84-942/2016 ir kt.).

15. 2020 m. rugpjūčio 12 d. administracinio nusižengimo protokole buvo išdėstyta esminių inkriminuojamų administracinių nusižengimų objektyviųjų požymių visuma. Nurodyta inkriminuojamų pažeidimų esmė ir nustatytos veikos padarymo aplinkybės, nurodyti ir teisės aktai, kurių pažeidimu kaltinamas A. V.. Pirmosios instancijos teismas patikslino ir pripažino, kad pažeidimas padarytas 2020 m. rugpjūčio 7 d. po 20.33 val., t. y. nėra tiksliai nurodytas, atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas turėjo trunkamąjį aspektą laiko požiūriu, tačiau ši aplinkybė negali būti pripažįstama esminiu pažeidimu, nes teismų praktikoje vartojamos ir laikomos neprieštaraujančiomis įstatymo reikalavimams formuluotės – „tiksliai ar konkrečiai nenustatytu laiku” ir pan., jei tokios formuluotės nevaržo atsakomybėn traukiamo asmens teisės į gynybą, pateikiant alibi, kuris reikšmingas konkretaus laiko ar laiko intervalo požiūriu. A. V. inkriminuotų teisės pažeidimų padarymo aplinkybės buvo žinomos. Tą patvirtina pozicija bylos nagrinėjimo teisme metu, kur jis aktyviai naudojosi teise užduoti proceso dalyviams klausimus dėl bylos aplinkybių, todėl neabejotina, kad suprato, apie kokį įvykį teismo posėdžio metu buvo kalbama. Taigi, nėra pagrindo išvadai, kad nebuvo nustatyta kada padarytas pažeidimas, taip pat iš pažeidimo padarymo vietos patikslinimo aspektu.

16. Tokiu būdu A. V. teisė žinoti kaltinimą bei teisė į gynybą nebuvo pažeista, kadangi pirmosios instancijos teismas, patikslinęs administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą, kaltinimo kvalifikacijos nepakeitė, naujų aplinkybių nenurodė bei kaltinamojo padėties neapsunkino. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio, A. V. suvokė ir žinojo, dėl ko jam yra pareikštas kaltinimas ir nuo šio kaltinimo gynėsi. Taigi, naujų faktinių aplinkybių A. V. nebuvo inkriminuota.

17. ANK 426 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto priežiūros tarnybų ar Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. A. V. nurodo, kad nesustojęs stabdomas pareigūnų, kadangi nematė ir nesuprato, kad buvo stabdomas. Tačiau pirmosios instancijos teismas šią administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versiją teisingai vertino kaip gynybinę, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį.

18. ANK 426 straipsnio 6 dalis numato, kad uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos <...> pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos <...> reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos arba muitinės ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Neturintis tarnybinio ženklo muitinės pareigūnas bet kokiu atveju parodo transporto priemonės vairuotojui tarnybinį pažymėjimą <...>. Taigi, ANK 426 straipsnio 6 dalyje yra aiškiai apibrėžta kokiu būdu turi būti išreiškiamas pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę ir atsakomybė už taip išreikštų reikalavimų nepaisymą (ANK 426 straipsnio 4 dalis).

19. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, vertindamas byloje surinktus įrodymus, juos gretindamas tarpusavyje ir padarė dėl jų pagrįstas išvadas. Iš byloje esančio įvykio vaizdo įrašo, jame nurodoma 19 valanda, tačiau liudytojas A. K. nurodė, jog įvykis vyko po 20 valandos, t. y. minutės ir sekundės nurodytos teisingai, tačiau visur įraše yra nurodyta 19 valanda vietoje 20 valandos. Apeliacinės instancijos teismui, kaip ir apylinkės teismui, nėra pagrindo netikėti liudytojo parodymais, taip pat aplinkybę, kad persekiojimas vyko po 20 valandos patvirtina ir kito įrašo „Vaizdo stebėjimo sistemos video“ užfiksuotas laikas bei liudytojų policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai. Ekipažas „Šalčia 12“ (tarnybinis automobilis (duomenys neskelbtini)), 20:31 valandą pranešė kolegoms apie nestojantį motociklo vairuotoją (1, 2 įrašai). Trečiame įraše 20:37:46 valandą matosi pievoje važinėjantis baltai apsirengęs motociklo vairuotojas, jis yra įspėjamas, kad sustotų, taip pat „Šalčia 12“ ekipažo narė E. T. paklausia, kur antras motociklo vairuotojas, liudytojas D. B. praneša apie du motociklo vairuotojus savo kolegoms. Ketvirtame įraše 20:44 valandą „Šalčia 12“ ekipažas informuojamas, kad ekipažas „Šalčia 13“ vieną motociklo vairuotojų sulaikė, kaip matyti iš devinto įrašo (20:47 valanda) buvo sulaikytas būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Šeštame įraše matyti, kad „Šalčia 12“ persekioja šviesiai apsirengusį motociklo vairuotoją, kuriam 20:45 valandą pavyksta pasprukti, pažymėtina, kad tuo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jau buvo sulaikytas „Šalčia 13“.

20. Liudytojas A. K. parodė, kad pirmiausiai baltai geltonos spalvos motociklą pastebėjo per vaizdo stebėjimo kamerą ir nurodė jį patikrinti. Liudytojai D. B. ir E. T. parodė, kad įvykio metu asmuo, vairuodamas geltonai baltos spalvos motociklą, vilkėdamas šviesios spalvos marškinėlius ir užsidėjęs juodos spalvos šalmą su balta juostele, buvo stabdomas netoli Jančiūnų k., kur jis važinėjo laukuose ir pareigūnams įjungus šviesos ir garso signalus, taip pat per garsiakalbį nurodžius sustoti, nepakluso teisėtiems reikalavimams.

21. Iš į bylą pateikto vaizdo įrašo pavadinimu „Vaizdo stebėjimo sistemos video“ matyti ir šios aplinkybės nustatytos apylinkės teismo, kad nuo 20:28:09 iki 20:28:18 valandos važiuoja du motociklai, iš kurių vienas vairuotojas apsirengęs šviesiai, kitas juodai, juodas motociklas nusuka nuo važiuojamosios kelio dalies, o šviesiai apsirengęs nuvažiuoja toliau. Prie šviesiai apsirengusio motociklo vairuotojo iš paskos važiuoja kitas šviesiai apsirengęs motociklo vairuotojas (20:28:24 valanda). Gudakampių kaimo teritorijoje 20:29:16 valandą abu šviesiai apsirengę motociklų vairuotojai nusuka nuo važiuojamosios kelio dalies ir važiuoja laukais, 20:31:13 valandą jie sustoja, 20:31:26 valandą abu kartu staigiai pasuka galvas į dešinę ir iš karto pradeda važiuoti. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu A. V. patvirtino, kad jis yra antrasis vairuotojas, kuris vaizdo įraše 20:31:26 valandą staigiai pasuko galvą į dešinę, o priekyje jo buvo jam nepažįstamas asmuo su kuriuo jis nekalbėjo, nežino, kodėl jie abu kartu pasuko galvas į dešinę.

22. Nors liudytojai D. B. ir E. T. parodė, kad pirmiausia pamatė juodai apsirengusį motociklo vairuotoją ir jį persekiojo, o šviesiai apsirengusius motociklininkus pamatė vėliau kitoje vietoje, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybės, kad nors administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir su juo kartu buvusio kito šviesiai apsirengusio motociklo vairuotojo ekipažas „Šalčia 12“ iš pradžių Gudakampio kaimo apylinkėse nepamatė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir kitas kartu su juo buvęs motociklo vairuotojas, būdami Gudakampių kaimo apylinkėse 20:31:26 valandą pamatė ir išgirdo atvažiuojančius pareigūnus su įjungtais švyturėliais ir garso signalais.

23. Iš byloje esančio vaizdo įrašo, kurio detales išsamiai aprašė pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime, todėl teismas jų nebekartoja, galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog pareigūnų reikalavimas buvo teisėtas, aiškiai išreikštas ir atitinkantis ANK 426 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Liudytojas G. Š. parodė, kad automobilyje išgirdo atvažiuojančius motociklus nuo Šalčininkų link Eišiškių pusės ir pamatė du važiuojančius motociklus. Stovėjo kelkraštyje, buvo įjungti mėlynai raudonos spalvos švyturėliai, motociklų greitis buvo didelis, todėl, pamačius motociklus jo kolega bandė lipti iš automobilio ir juos stabdyti su stop disku, bet nespėjo - vairuotojai tik padidino greitį ir nuvažiavo. Pasukus link Jančiūnų k., pamatė gulintį, prieš tai pro jį su kolega pravažiavusį, motociklininką. Privažiavus jį užblokavo, kad negalėtų tęsti judėjimo ir nors kolega prisistatė, motociklininkas pakėlė savo transporto priemonę bei bandė ją užvesti, po to kolega vėl pakartojo nurodymus ir tik motociklininkui nepavykus užvesti motociklo bei tęsti judėjimo, jis nulipo nuo šios transporto priemonės. Liudytojas L. V. Z. taip pat parodė, kad motociklininkas nurodymams pakluso tik iš antro karto. Liudytojas D. B. parodė, kad jiems pradėjus vytis, motociklininkai rodė nepadorius gestus, buvo įjungtas garso signalas, švyturėliai, pasakyta per garsiakalbį motociklininkams sustoti, tačiau pastarieji nepakluso nurodymams. Visi dėl esminių įvykio aplinkybių liudytojų parodymai sutampa, t. y, kad buvo bandoma sustabdyti keletą motociklininkų dėl didelio greičio, pastarieji pareigūnams rodė nepadorius gestus, nepakluso pareigūnų nurodymams - pareigūnai naudojo įvairias priemones motociklininkams sustabdyti - švyturėlius, garsiakalbį, stop ženklą, garsinius signalus, tačiau nė viena iš išvardintų priemonių neprivertė motociklininkų, tarp kurių buvo ir apeliantas, sulėtinti transporto priemones. Tokios pat aplinkybės nurodytos ir įvykio dieną surašytuose pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 5-7). Pareigūnų parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaraujantys, vieni kitus papildantys. Pareigūnų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, jog jie pažįsta apeliantą, gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra. Jiems be jokios priežasties apkaltinti A. V. administracinio nusižengimo padarymu nenustatytas joks logiškai paaiškinamas pagrindas. Pareigūnai buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Netikėti jų parodymais nėra jokio pagrindo, juolab, kad jų nurodytas aplinkybes patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Pareigūnų duoti parodymai yra išsamūs, vieni kitus papildantys, juos lyginant ir gretinant tarpusavyje nekyla abejonių dėl parodymų patikimumo. Aplinkybė, jog pareigūnai nurodo, kad buvo įjungta STOP švieslentė (ženklas), kurio apeliantas, važiuodamas priekyje, niekaip negalėjo matyti, tačiau jis buvo stabdomas ir kitais jau aptartais teisėtais būdais, kuriuos matė ir suprato, tačiau reikalavimo nevykdė.

24. Apeliantas teigia, kad vaizdo įrašai nėra nuoseklūs, informacija ir įvykių eiga užfiksuota nevientisu įrašu, tačiau nurodo, jog vienas iš vaizdo įrašų atskleidžia, kad pareigūnai pradžioje stabdė ir persekiojo ne apeliantą, o visiškai kitą motociklininką. Liudytojas G. Š. parodė, kad, kiek žino, vaizdo registratorius buvo sugedęs, bet tiksliai pasakyti negali - vaizdo registratorius įsijungia ir išsijungia automatiškai. Teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme buvo peržiūrėta visa pateikta vaizdinė medžiaga, teismas ją išnagrinėjo, todėl tai, kad vaizdo įrašas nėra vientisas, nesudaro pagrindo jų nepripažinti įrodymais. Apelianto kaltė grindžiama ne tik vaizdo įrašais tačiau ir kitais byloje surinktais įrodymais, vaizdo įrašas nebuvo vienintelis duomuo, kuriuo rėmėsi apylinkės teismas.

25. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apeliantas savo kaltės nepripažino, išdėstė savaip interpretuojamas įvykio aplinkybes, kurios prieštarauja pareigūnų tarnybiniams pranešimams, jų parodymams ir vaizdo įrašams. Minėta, jog A. V. pareigūnų nurodymams pakluso tik tada, kai nugriuvo ir negalėjo iš naujo užvesti transporto priemonės.

26. Nepaistant apelianto įvardytų neatitikimų parodymuose, nėra paneigiamos vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės, kad atstumas tarp A. V. vairuojamo motociklo ir policijos pareigūnų vairuojamo automobilio buvo toks, kuris leidžia daryti abejonių nekeliančias išvadas, jog A. V. suprato apie tai, kad paskui jį važiuoja policijos pareigūnai ir kad jie buvo išreiškę reikalavimą sustoti, tam A. V. nepakluso ir nuvažiavo toliau. Kad yra stabdomas, vairuotojas suvokė ir apie tai spręstina ir iš elgesio, kai prie apelianto tarnybiniu automobiliu būdavo priartėjama, šis padidindavo greitį ir nuvažiuodavo. Tik tuo metu, kai nugriuvo nuo motociklo, buvo sulaikytas. Be to, kaip jau minėta, nugriuvęs ir atsikėlęs, dar bandė užvesti motociklą ir važiuoti toliau. Teigti, jog šis faktas pareigūnų būtų išgalvotas, taip pat nėra jokio pagrindo.

27. Dėl apelianto nurodyto argumento, kad vienas iš pareigūnų nesurašė tarnybinio pranešimo, spręstina, kad ši aplinkybė nesudaro pagrindo abejoti administracinio nusižengimo padarymo faktu ir A. V. kaltės dėl šio teisės pažeidimo nepašalina. Nėra jokio pagrindo išvadai, jog toks tarnybinis pranešimas buvo surašytas, tačiau tendencingai nepateiktas į bylą.

28. Atsižvelgiant į aptartus duomenis, darytina išvada, jog policijos pareigūnų reikalavimas sustoti A. V.buvo išreikštas teisėtai, aiškiai ir laikantis stabdymo važiuojant tarnybiniu Valstybės sienos apsaugos tarnybos automobiliu tvarkos. Pirmosios instancijos teismo nutarimu jis pagrįstai nubaustas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 4 dalyje, padarymo.

29. Apeliantas prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis prisipažino dėl nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir nuoširdžiai gailisi paskirti švelnesnę nuobaudą už ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Atsakant į šį prašymą, atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas pripažino atsakomybę švelninančia aplinkybe tai, kad A. V. prisipažino kaltę ir gailėjosi, ir skyrė nuobaudą šią lengvinančią aplinkybę įvertindamas kartu su apelianto asmenybę charakterizuojančiais duomenimis bei nusižengimo padarymo aplinkybėmis. Duomenų, kurie sudarytų pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, nenustatyta. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, praeityje padaryti administraciniai nusižengimai turi įtakos nagrinėjant šią bylą bei skiriant administracinę nuobaudą – tai nurodyta ANK 34 straipsnyje.

30. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, keisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto A. V. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Teisėja Jurgita Mačionytė