- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-11-05
- Bylos Nr.
- 1-1654-649/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51101-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Saulius Vanagas
- Kaltinamasis
- M. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.9.9Įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu (BK 72-1 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.5.4.1Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 str. 1 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Saulius Vanagas išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Raskazovo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, teistas: 1) 2011 m. kovo 8 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 9 mėn. laisvės apribojimo bausme; 2) 2013 m. spalio 28 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (baudžiamojo kodekso redakcija galiojusi iki 2013-07-13), 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų kiekvieną mėnesį visuomenės labui; 3) 2016 m. sausio 26 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų kiekvieną mėnesį visuomenės labui bausmes atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. S. 2018 m. spalio 23d. apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamo namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio( nustatytas 1,81 promilės girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, rankoje laikydamas peilį, nukreipė jį į sutuoktinę J. S. ir, eidamas artyn jos, grasino nukentėjusiąją J. S. nužudyti, sakydamas, kad nužudys ir papjaus, dėl ko nukentėjusioji J. S. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.
M. S. su jam pareikštu įtarimu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį susipažino, kuo yra įtariamas žino, dėl jam pareikšto įtarimo kaltu prisipažįsta pilnai. Parodė, kad 2018 m. spalio 23 d. iš darbo grįžo apie 14 val. Namuose buvo draugas T. ir žmona. Žmona pati pasiūlė nueiti į parduotuvę ir nupirkti alaus, nes buvo atėjęs T. Nupirko gal 4 butelis alus 5 laipsnių stiprumo. Alų gėrė virtuvėje kartu su T., žmona negėrė Ji vartoja vaistus dėl širdies, todėl alkoholio negeria. Atrodo, kad dar kartą ėjo į parduotuvę, nes žmona paprašė kažką nupirkti iš maisto ir dar nupirko 3 butelius alaus. Išgėrė su T. gal du butelius, daugiau T. nebegėrė. Jautėsi jau gerokai apgirtęs, kiek prisimena buvo nuėjęs į kitą kambarį, klausėsi muzikos per posūnio muzikinę aparatūrą. Po to, net negali pasakyti priežasties, kas pasidarė, pradėjo žmonos atžvilgiu sakyti necenzūrinius žodžius. Tikrai nesupranta, kodėl taip pradėjo elgtis. Gal turėjo įtakos, kad buvo girtas ir žino, kad žmona ruošia skyrybų dokumentus, todėl ir kilo pykčio priepuolis. Kiek prisimena, iš virtuvinės spintelės stalčiaus pasiėmė virtuvinį peilį ir pradėjo juo grasinti žmonai. Ką tiksliai sakė, negali pasakyti, bet prisimena, kad laikydamas peilį, ėjo link sutuoktinės. Tada prie jo priėjo T. ir ar spyrė, ar su ranka sudavė jam per ranką ir jis paleido iš rankos peilį. Peilis nukrito virtuvėje ant grindų. T. peilį paspyrė po lova. Tada jis sudavė smūgius T., į kurią vietą jam sudavė, neprisimena, atrodo kad spyrė, po to į galvą sudavė. Prisimena, kad po to nukrito abu ant žemės. Po to apsirengė striukę ir išėjo į lauką, žmona į lauką buvo išbėgusi jau anksčiau. Nuėjo į turgaus paviljoną, esantį netoli namų. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Tikrai nuoširdžiai gailisi, kad taip kvailai pasielgė, grasino nužudyti žmoną, mano, kad ji girto ir rankoje laikančio peilio tikrai galėjo išsigąsti. Labai džiaugiasi, kad buvo tuo metu draugas T. ir išmušė peilį iš rankų. Supranta, kad žmonai buvo realus pavojus. Gal prieš du metus buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, taip pat tada grasino žmonai, už bausmę buvo paskirti viešieji darbai. Kol bus priimtas sprendimas byloje, pažada gyventi tėvo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Tie namai yra tušti, nes tėvas jau 10 metų kaip miręs. Sutiktų, kad byla būtų baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu (b .l. 76-79).
Be kaltinamojo M. S. visiško prisipažinimo, jo kaltė grindžiama šiais duomenimis:
Apklausos metu nukentėjusioji J. S. parodė, kad su vyru M. S., gim. (duomenys neskelbtini) susituokė 2005 m, augina sūnų E., gim. (duomenys neskelbtini). Gyvena (duomenys neskelbtini). Namas nuosavybės teise priklauso jai, paskutiniu metu vyras M. S. dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, niekur nedirba. Pradėjus dažnai pyktis, kreipėsi pas advokatą dėl skyrybų dokumentų ruošimo, tačiau dokumentai dar į teismą nepriduoti. M. S. žino, kad nori su juo skirtis. 2018 m. spalio 23 d. apie pietus atėjo į svečius kaimynas T. K., su kuriuo M. gėrė alų. Vakare, apie 22 val., būdamas jau stipriai neblaivus, vyras pradėjo ją įžeidinėti, vadinti necenzūriniais žodžiais. Vyras nervinosi, vaikštinėjo po kambarius, o po to atėjo vėl į virtuvę, kur buvo ji su sūnumi ir kaimynu, jis iš spintelės pasiėmė ilgą virtuvinį peilį ir jį atstatęs ėjo link jos, sakydamas, kad ją papjaus, nužudys. Jo tokio elgesio labai išsigando, nes M. link jos ėjo labai agresyviai nusiteikęs. Kai jau buvo priėjęs prie pat jos, M. sulaikė kaimynas T.. Tuo metu ji išbėgo iš virtuvės į lauką, o T. bandė sulaikyti M. Lauke paskambino 112 ir iškvietė policiją. Belaukiant policijos, M. pabėgo į gatvę. M. S. grasino tik jai, sūnaus E. atžvilgiu nieko nedarė. Tačiau sūnus viską matė, jis išsigando. Nori, kad M. S. būtų uždrausta su ja bendrauti, grįžti į namus, kur gyvena. Civilinio ieškinio nereikš, tik nori, kad jis atsakytų už savo veiksmus įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 19).
Liudytojas T. K. parodė, kad 2018 m. spalio 23 d. apie 12 val. atėjo pas M. S. į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Iš pradžių M. nebuvo, išgėrė kavos su jo žmona J. S., praėjus gal kokiai valandai į namus grįžo M. Tada M. nuėjo į parduotuvę, nupirko alaus ir gėrė nuo pietų alų pas M. namuose, virtuvėje. Gėrė alų tik jis ir M., jo žmona alus negėrė. Išgėrė ar 8, ar 10 butelių alaus, tiksliai negali pasakyti. Prieš užsidarant parduotuvei, prieš 20 val. M. vėl nuėjo į parduotuvę, jis nuėjo dar nupirkti alaus. Atsinešė dar du butelius alaus. Išgėrė vieną butelį ir begeriant antrą butelį, M. pasidarė neramus, jis nuėjo į kitą kambarį, klausėsi muzikos, po kokių trijų minučių grįžo į virtuvę. Virtuvėje jis pradėjo kažko ieškoti, nesuprato, ko jis ieško, pagalvojo gal kokių cigarečių ieško, ar ko. Po to vėl jis išėjo į kitą kambarį, vėl klausėsi muzikos. Virtuvėje visą laiką buvo jo žmona J. ir mažametis jų sūnus E. M. J. pasiteiravo, ko jis ieško. M. atsakė, koks jos reikalas. Apie 22.00 val. M. atsidarė virtuvinės spintelės stalčių ir iš jo išsitraukė virtuvinį peilį. Matė, kad peilis buvo su žalios ar salotinės spalvos kriauna, peilis buvo ilgas, jo geležtė apie 25-30 cm ilgio. Peilį turėdamas rankoje priešais save sakė žmonai J.: "aš tave nužudysiu ar papjausiu". J. tuo metu nuo M. buvo tikrai netoli - 1,5-2 metrų atstumu, nes virtuvė nedidelė. Jis greitai šoko prie M., pagriebė jam už rankos ir peilis iškrito jam iš rankos. Tada peilį su koja nuspyrė toliau, kad M. jo nepaimtų. Tada M. jį pastūmė ir kumščiu sudavė į krūtinės sritį, jis sudavė atgal, atrodo, kad pataikė į veido sritį. Po to M. suėmė jį už kaklo ir jie abu pargriuvo ant žemės, tada vienas kitam dar sudavė smūgius. Kai peilį išmušė M. iš rankų, J. išbėgo į lauką ir sakė, kad skambins į policiją. Jam atsirado kraujosruva prie kairės akies, tačiau M. S. jokių pretenzijų neturi, pareiškimą rašyti kategoriškai atsisako. Mano, kad grasinimas tikrai buvo realus, J. tikrai turėjo išsigąsti ir neaišku, kaip būtų viskas pasibaigę, jei nebūtų sureagavęs ir išmušęs peilio iš M. rankų. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai ir M. sulaikė. Pirmą kartą matė, kad M. grasino žmonai, taip pat nėra matęs, kad jis būtų vartojęs smurtą prieš savo žmoną (b. l. 26-29).
2018-10-23 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės N. V. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2018 m. spalio 23 d. apie 22.15 val. (duomenys neskelbtini), esančiame name M. S. naudojo psichologinį smurtą prieš savo žmoną J. S.. Vyras J. S. grasino, kad užmuš, turėdamas rankoje peilį sakė, kad papjaus (b. l. 38-39).
2018 m. spalio 23 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, jog nukentėjusioji J. S. pateikė peilį, su kuriuo M. S. jai grasino (b. l. 30).
2018 m. spalio 24 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas J. S. pateiktas peilis. Apžiūros metu nustatyta, jog bendras peilio ilgis 30 cm. Peilis vienašmenis, metalinis geležtės ilgis 18 cm, geležtės plotis (plačiausioje vietoje) – 2,3 cm, geležtės plotis (siauriausioje vietoje) - 3mm, geležtės storis– 1,2 mm. Peilio geležtė suraižyta. Peilio kriauna plastmasinė, žalios spalvos, apraižyta (b. l. 31-35). 2018 m. spalio 25 d. peilis grąžintas nukentėjusiajai J. S. (b. l. 36-37).
Iš blaivumo testo rodmenų matyti, kad M. S. 2018 m. spalio 23 d. 22.52 val., alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,81 promilės girtumas (b. l. 41-44).
2018 m. spalio 23 d. 23.15 val., alkoholio kiekio matuokliu nustatyta, kad J. S. blaivi (b. l. 17).
M. S. laikotarpiu nuo 2018m. spalio 23 d. 22.35 val. (b. l. 69) iki 2018 m. spalio 24 d. 11.56 val. (b. l. 70) buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje numatyta tvarka.
M. S. 2018 m. rugsėjo 7 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 80-81).
Kaltinamojo M. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi. M. S. baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (b. l. 76, 41), ir, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą) (b. l. 60-63).
Baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis M. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. laikydamas rankoje peilį, grasino nukentėjusiajai J. S. nužudyti, sakydamas, kad nužudys ir papjaus, dėl ko nukentėjusioji J. S. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas, todėl M. S. nusikalstama veika pagal BK 145 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.
Teismas, skirdamas kaltinamajam M. S. bausmę, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 1 dalis, 3 dalis), šia veika pasikėsinta į šeimos nario – žmonos, fizinę ir psichinę sveikatą. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – teistas (b. l. 50-53, 54-56, 57-59, 60-63), baustas administracine tvarka (b. l. 45-46), yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, ir dvi - sunkinančios. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, M. S. už nusikalstamos veikos padarymą tikslinga skirti prokuroro siūlomą bausmę –areštą, jo trukmę parenkant BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytose ribose. Manoma, kad ši bausmė turės poveikį kaltinamajam ir ateityje jis naujų nusikalstamų veikų nedarys. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti 1/3. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti M. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m spalio 23 d. 22.35 val. iki 2018 m. spalio 24 d. 11.56 val. - vieną parą, ją prilyginant 1 (vienai) arešto parai.
BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, kad teismas, kartu su bausme, gali skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens. BK 72¹ straipsnyje nustatyta, kad teismas gali skirti draudimą prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens, jei tai būtina siekiant apsaugoti nukentėjusiojo asmens teisėtus interesus. M. S. už smurto naudojimą ir grasinimą nužudyti žmoną J. S. teisiamas trečią kartą, nukentėjusioji nenori, kad M. S. kartu su ja gyventu ir bendrautų, todėl teismas mano, kad yra pagrindas skirti M. S. baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui.
BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad teismas, kartu su bausme, gali skirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimam giminaičiui ar šeimos nariui. M. S. grasino nužudyti kartu gyvenančiai žmonai, todėl teismas mano, kad yra pagrindas skirti M. S. baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant M. S., šią poveikio priemonę atlikti per 5 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Kardomąją priemonę, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420- 422 straipsniais, teismas
nusprendžia:
M. S. pripažinti kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir skirti 51 (penkiasdešimt vienos) parų arešto bausmę.
Remiantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, M. S. paskirta bausmė sumažinama 1/3 ir skiriama galutinė 34 (trisdešimt keturių) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis LR BK 66 straipsnio 1 dalimi, į M. S. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. spalio 23 d. 22.35 val. iki 2018 m. spalio 24 d. 11.56 val. - vieną parą, ją prilyginant vienai arešto parai ir laikyti jį atlikus 1 (vieną) parą arešto bausmės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 72¹ straipsniu, paskirti M. S. baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios J. S. ir nesiartinti prie jos arčiau kaip 10 (dešimties) metrų atstumu 6 (šešių) mėn. laikotarpiui nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, paskirti M. S. baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Įpareigoti M. S. šią baudžiamojo poveikio priemonę atlikti per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą M. S., pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šia teise per aukščiau nurodytą terminą nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas, o įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teismas, kaltinamojo prašymu išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.