Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-04-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-43-961/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-29
Bylos Nr.
II-43-961/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02821-2018-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Pareiškėjas
K. S.
Advokatai
Saulius Juzukonis
Kategorijos
Skundas administracinio nusižengimo bylojeNr. II-43-961/2019(S)
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02821-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.1.5; 21.10.4
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. balandžio 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant A. R., Džestinai Medeišytei,dalyvaujant pareiškėjui K. S., jo atstovui advokatui Sauliui Juzukoniui,vertėjams Audronei Adomavičienei, Giedriui Račkauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal K. S. (K. S.) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2018 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-28350-2018 pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiasis patrulis J. P. surašė K. S. administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis 2018 m. spalio 17 d. 8.56 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Citroen C8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,46 promilės girtumo laipsnis, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas A. G. 2018 m. spalio 22 d. nutarimu už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, K. S. paskyrė 300 eurų baudą ir specialiosios teisė (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 12 mėnesių.

Šalies argumentai

Pareiškėjas K. S. skundu (b.l. 2-3) prašo nutarimą pakeisti. Nurodo, kad su priimtu nutarimu nesutinka, jis keistinas dalyje dėl administracinio poveikio priemonės paskyrimo. Pabrėžia, kad jis niekuomet neneigė (nei surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą įvykio dieną, nei administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu), kad vartojo alkoholinį gėrimą – alų ir po to vairavo automobilį, su padarytu pažeidimu sutiko ir gailėjosi. Vis dėlto, nepaisant to, jis yra įsitikinęs, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs pareigūnas neišsamiai išsiaiškino veikos kvalifikacijai ir administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, neatsižvelgė į inkriminuoto administracinio nusižengimo specifiką, įrodinėjimo priemones ir neatsižvelgė į teisiškai reikšmingas administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui aplinkybes.

Bylos nagrinėjimo metu jis pateikė dokumentus, kurie, nors ir nepaneigia pačios veikos padarymo fakto, tačiau neabejotinai turi įtakos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui. Visų pirma, jis pateikė savo darbdavio – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. spalio 19 d. pranešimą, kad jis dirba minėtoje įmonėje (duomenys neskelbtini) ir, atlikdamas darbines funkcijas, nuo 2018 m. spalio 16 d. 19.30 val. iki 2018 m. spalio 17 d. 8.30 val. budėjo adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat pateikė darbdavio 2018 m. spalio 19 d. charakteristiką, kurioje pažymima, kad jis dirba minėtoje įmonėje sargu nuo 2017 m. kovo 20 d., yra atsakingas darbuotojas, darbus atlieka gerai, drausminių nuobaudų nėra turėjęs. Su alkoholio kvapu ar girtas darbe pastebėtas nebuvo, pravaikštų neturi. Įmonės direktorius prašo atsižvelgti į faktą, kad jo darbo vieta yra už Vilniaus miesto ribų, turi problemų su judėjimu, yra II grupės invalidas ir priimti humanišką sprendimą. Į šiuos jo teiktus dokumentus nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą nebuvo atsižvelgta.

Šalies argumentai

Teismo šiuo skundu prašo pritaikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę. Jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 12 mėnesių, jo įsitikinimu, šiuo konkrečiu atveju prieštarauja teisingumo principui, todėl turi būti neskirta arba sušvelninta. Jis supranta, kad jo padarytas pažeidimas priskiriamas prie socialiai pavojingesnių nusižengimų, tačiau prašo atsižvelgti į tai, kad jam nustatytas neblaivumo laipsnis tik labai nežymiai (0,06 prom.) viršija leistiną alkoholio koncentracijos ribą vairuojant transporto priemones. Jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, o už administracinius nusižengimus (pažeidimus) padarytus būnant neblaiviam niekada nėra baustas. Iš jo pridedamų minėtų dokumentų, kurių bylą nagrinėjęs pareigūnas nevertino, matyti, kad turi nuolatinį darbą, esantį už gyvenamosios vietos ribų, yra neįgalus (prie šio skundo taip pat prideda neįgaliojo pažymėjimo kopiją), jo neįgalumas susijęs su galimybės judėti apribojimais. Tai pat pateikia Vilniaus miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymą apie tai, kad deklaruotoje gyvenamojoje vietoje bute (duomenys neskelbtini) gyvena kartu su motina S. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), pastarajai dėl senyvo amžiaus ir itin silpnos sveikatos reikia nuolat lankytis įvairiose gydymo įstaigose, jam tenka ją ten nuvežti, nes kitų asmenų, galinčių tai padaryti, nėra. Mano, kad šiais oficialiais dokumentais patvirtintos faktinės aplinkybės byloje teikia pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir neskirti administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės atėmimo arba bent jau sumažinti jos terminą

Kartu nori atkreipti dėmesį ir atitinkamai teisiškai įvertinti, kad jo neblaivumo nustatymo procedūra nevisiškai atitiko ją reglamentuojančio poįstatyminio akto – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ (su vėlesniais pakeitimais) nuostatoms. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. spalio 19 d. pranešime nurodyta aplinkybė, kad minėtoje įmonėje jis budėjo nuo 2018 m. spalio 16 d. 19.30 val. iki 2018 m. spalio 17 d. 8.30 val., yra reikšminga byloje, kadangi paneigia policijos pareigūno E. G. 2018 m. spalio 17 d. tarnybiniame pranešime nurodytą aplinkybę, jog neva jis sustabdytas įvykio vietoje paaiškino, jog alkoholį vartojo išvakarėse (jis tokių paaiškinimų nedavė nei susipažinęs su administracinio nusižengimo protokolu, nei nagrinėjant bylą). Darbo metu jis negalėjo būti neblaivus, juo labiau, tai akivaizdu iš jau cituotos darbdavio pasirašytos charakteristikos apie tai, kad niekada neblaivus darbo vietoje nebuvo. Iš tikrųjų jis pareigūnams nuosekliai aiškino, kad butelį alaus išgėrė pabaigus darbą. Tai reiškia, kad jo neblaivumas buvo patikrintas galimai praėjus mažesniam nei penkiolikos minučių laikui nuo alkoholio vartojimo, kas neatitinka minėtų taisyklių nuostatų. Jis sutinka, jog pasielgė nerūpestingai, rizikingai, tačiau minėtas faktas, jo manymu, rodo, jog specialiosios teisės paskyrimas jam yra per griežta administracinio poveikio priemonė, neadekvati konkrečiam nusižengimui.

Prašo 2018 m. spalio 22 d. Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto nutarimą pakeisti ir panaikinti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemonę) atėmimą arba sutrumpinti jos terminą iki šešių mėnesių.

Per teismo posėdį pareiškėjas K. S. skundą palaikė. Paaiškino, kad jis baigė darbą, išgėrė butelį alaus ir po 5 minučių sustabdė pareigūnai. Iki namų jam 300 metrų. Nesuprato pareigūnų, jie kalbėjo lietuviškai. Jis išgėręs skardinę alaus jautėsi gerai. Jis pasakė tyrėjai viską, bet gal negerai suprato lietuvių kalbą, nes neseniai grįžo iš Baltarusijos, ne viską supranta gerai lietuviškai, todėl galėjo blogai paaiškinti. Baudą sumokėjo. Faktą, kad vartojo, pripažįsta. Bet juridinių niuansų jis nesuprato. Neatsimena, ar jo klausė, ar supranta lietuvių kalbą. Kalbėjo rusiškai. Prisipažino, kad padarė nusižengimą. Sakė, darbo vieta yra toli, norėjo pateikti dokumentus apie tai, bet jam sakė geriau viską pateikti teismui. Neatsimena, ar jis reiškė pretenzijas, kaip jį patikrino. Kai aptarinėjo detales su advokatu, tuomet ir išaiškėjo pažeidimai, nutarimo surašymo metu jis to dar nežinojo, todėl pretenzijų jokių nereiškė. Jis nepilnai suprato jų klausimus, bet norėjo kalbėti lietuviškai, nenorėjo sakyti, kad nesupranta. Jie rusiškai kalbėjo su atstovu. Su kitais pareigūnais kalbėjo lietuviškai. Jeigu jo būtų paklausę, jis būtų pasakęs, kad nesupranta lietuviškai. Neatsimena, ar jo klausė, ką gėrė. Gėrė ryte alų, neatsimena, ar tai sakė pareigūnams. Atrodo, nesakė pareigūnui, surašiusiam nutarimą, kada gėrė. Jis nesuprato, kas buvo nurodyta protokole. Nesakė, kad vakare gėrė. Galbūt pareigūnai jo paklausė, ar supranta kas vyksta, jis atsakė taip, nors jis paties klausimo nesuprato. Prašė, kad nagrinėtų Vilniuje. Jis maždaug suprato, ko jo klausia, tačiau pusės iš to, ką jam sakė, jis nesuprato. Iš esmės pareigūnas teisingai viską nupasakojo. Jis neatsimena, kad būtų sakęs, kad vakare vartojo alkoholį, jam rodos, sakė, kad ryte. Nesakė, kad laukti 15 minučių reikia, nes tuo metu to nežinojo. Jam rodos, kad pareigūnai jo klausė, kada jis gėrė. Atsakė jiems, kad išgėrė alaus ryte. Jam sunku prisiminti, ką konkrečiai sakė pareigūnams. Stengėsi kalbėti lietuviškai, nes jam buvo gėda, kad nemoka lietuvių kalbos, tačiau jis pusės nesuprato, ką jie kalbėjo. Pareigūnas paklausė, ar jis gėrė, pasakė, kad ne, o po to – kad taip. Klausimą dėl gėrimo suprato. Matė, kiek įpūtė, jis po to norėjo važiuoti į Vilnių, į Gerosios vilties g. atlikti kraujo tyrimą, tačiau jau buvo praėjusios 2 valandos po pačio sustabdymo. Neginčija, kad įpūtė.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius (toliau – ir Institucija) pateikė atsiliepimą į skundą (b.l. 1). Nurodė, kad administracinio nusižengimo byla išnagrinėta 2018 m. spalio 22 d. dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, žodinio proceso tvarka. Vadovaujantis ANK 422 straipsnio 5 dalimi, K. S. skirta 300 eurų piniginė bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 mėnesių. Kadangi K. S. dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi, apsiribota minimalia nuobauda ir taikyta minimali poveikio priemonė. Administracinis nusižengimas įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, alkotesterio parodymais, pareigūno tarnybiniu pranešimu. Skundu K. S. prašo sušvelninti nuobaudą, netaikyti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo. Teigtina, kad transporto priemonių vairavimas vairuotojui esant neblaiviam yra labai šiurkštus administracinis nusižengimas. Šis nusižengimas yra vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai. K. S. neabejotinai buvo žinomos šeimoje esančios problemos ir aplinkybės, dėl kurių jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Ar K. S. paskirta administracinio poveikio priemonė švelnintina, prašo spręsti teismo nuožiūra.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. G. paaiškino, kad viskas truko 15-20 minučių, paaiškino asmeniui teises, pareigas, bendravo trumpai. Neatsimena, ko klausė pareiškėjo ir ką atsakė. Nagrinėjama buvo žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas sakė, kad supranta, kas vyksta, vertėjo nereikėjo, jeigu būtų prireikę, būtų ieškoję vertėjo. Asmuo pats kalbėjo rusiška, prisipažino, sakė vartojo alkoholį. Minėjo, kad vairuotojo teisės jam reikalingos. Sakė, kad darbo vieta toli nuo gyvenamosios vietos. Pretenzijų dėl nutarimo ar administracinio nusižengimo protokolo nereiškė. Viskas nagrinėjama nagrinėjimo kambaryje, jame yra 4 darbo vietos, galėjo tuo metu būti ir koks kitas pareigūnas tame kambaryje, tiksliai pasakyti negali, nes neatsimena. Nėra pažymima dokumentuose, kad reikia klausti, ar reikia vertėjo. Jie niekuomet nešvelnina nuobaudos, jeigu asmuo pažeidimą padarė neblaivus, tai palieka teismui ir jo kompetencijai.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas E. G. paaiškino, kad įvykis buvo 2018 metų spalį ar lapkritį. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas automobilis ir patikrintas vairuotojo blaivumas, asmuo įpūtė rodos 0,46 promiles. Kolega buvo priėjęs prie vairuotojo, jis prie jo nebuvo priėjęs. Asmuo paaiškino, kad išgėrė iš vakaro. Tuo metu dar testinio detektoriaus nenaudojo. Asmuo aiškino, kad negėrė, tačiau buvo akivaizdu, kad kažkas ne taip su kvapu, langas buvo atidarytas, asmuo, juos pamatęs, dar kramtomą gumą išspjovė. Kolega pasakojo, kad priėjęs prie vairuotojo paklausė, ar šis vartojo alkoholį, šis atsakė, kad ne. Tuomet, kai pareiškėjas papūtė į alkotesterį, pasakė, kad gėrė. Neatsimena, kokia kalba kalbėjo pareiškėjas. Kai žmogus kalba ne lietuviškai, jis tuomet kalba taip pat ta kalba, kuria žmogui geriau, jeigu, žinoma, ją moka. Jis moka kalbėti rusiškai, kolega taip pat moka kalbėti rusiškai, jie tokiais atvejais kalba rusiškai. Neatsimena, kokia kalba kalbėjosi, tačiau žmogus suprato, kas vyksta. Kai kolega priėjo prie pareiškėjo automobilio, paklausė ar vartojo alkoholį, jis (E. G.) asmeniškai prie pareiškėjo automobilio nebuvo priėjęs. Kai pareiškėjas priėjo prie jų automobilio, pasakė, kad alkoholį vartojo vakare. Paklausė asmens, kada vartojo alkoholį, jam atsakė, kad vakare. Asmenį sustabdė Trakų rajone, jo klausė, kur jis nori, kad nusižengimas būtų nagrinėjamas, ar pagal pažeidimo vietą, ar pagal gyvenamąją vietą. Asmens pageidavimu nusižengimas buvo nagrinėjamas Vilniuje. Patikrinus pareiškėjo blaivumą, kolega rašė administracinio nusižengimo protokolą, jis (E. G.) rašė tarnybinį pranešimą. Jis buvo už vairo. Jie švyturėliais sustabdė automobilį. Kolega prie vairuotojo priėjo pirmas. Jis liko prie vairo. Kolega paėmė vairuotojo dokumentus, jam kilo įtarimas, kad asmuo yra neblaivus, todėl kolega grįžo prie tarnybinio automobilio, pasiėmė alkotesterį ir grįžo pas vairuotoją. Jis negirdėjo, ką kolega su vairuotoju kalbėjo. Kolega paprašė vairuotojo, kad šis prieitų prie tarnybinio automobilio. Asmuo stovėjo prie automobilio, kelkraštyje. Turėjo stovėti turbūt iš porininko pusės, bet jis tiksliai neatsimena.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas J. P. paaiškino, kad buvo įvykis dėl neblaivaus vairuotojo, pareiškėją atpažįsta. Tikslaus laiko negali pasakyti, atrodo, iš ryto važiavo Trakų rajone, pamatė važiuojantį automobilį, kilo įtarimas ir nusprendė jį patikrinti, kadangi vairuotojas važiavo praviru langu ir išmetė kramtomą gumą. Jis priėjo patikrinti vairuotojo, patikrino vairuotojo pažymėjimą, asmuo sakė, kad nevartojo alkoholio, tačiau jautėsi alkoholio kvapas. Tada nuėjo pasiimti alkotesterio, grįžęs davė papūsti ir vairuotojas įpūtė daugiau nei leistina. Pasakė jam, kad formins administracinio nusižengimo protokolą, tuomet asmuo pasakė, kad vartojo alkoholį vakare, dirba netoliese ir važiuoja namo. Pažeidimas buvo padarytas Trakų vietovėje, tačiau asmuo paprašė, kad pažeidimas būtų nagrinėjamas Vilniuje, kadangi ten gyvena. Prie automobilio kalbėjo lietuvių kalba, o po to negali pasakyti, ar pasikeitė kalba, kadangi neatsimena. Jis stengiasi kalbėti ta kalba, kuria kalba pats žmogus, jeigu reikia, visuomet galima išversti protokolą, jis asmeniui prieš pasirašant dar paaiškina protokolo esmę. Jeigu žmogus kalbėjo rusų kalba, tai reiškia ir jis kalbėjo rusiškai. Mano, kad žmogus suprato, ko jo klausė. Iš pradžių vienas buvo priėjęs prie pareiškėjo, vėliau pareiškėjas buvo priėjęs ne kartą prie jų tarnybinio automobilio, tuomet bendravo trise. Automobilio dureles buvo atidarę, daugiausiai asmuo buvo prie jo. Asmuo prie jų buvo ne vieną kartą priėjęs. Jis klausė žmogaus, ar vartojo alkoholį, jam atsakė, kad ne, po to vairuotojas pasakė, kad vartojo, bet vakare. Viskas truko neilgai, gal apie 5-10 minučių. Turbūt kompiuteris surašo protokolo surašymo laiką. Paprastai prideda alkotesterio kvitus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 422 straipsnio 5 dalis nustato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Toks administracinis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimties eurų. Be to, pagal ANK 422 straipsnio 6 dalies nuostatas, už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Skunde ir teismo posėdžio metu K. S. laikėsi pozicijos, kad jo neblaivumas buvo patikrintas galimai praėjus mažesniam nei penkiolikos minučių laikui nuo alkoholio vartojimo, kas neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ nuostatų. Tačiau apie tai, kad pareiškėjas būtų prieš jo tikrinimą policijos pareigūnams sakęs apie tai, kad ką tik vartojo alkoholį, neparodė nei liudytojais apklausti policijos pareigūnai, nei pats pareiškėjas teisme. Liudytojai E. G. ir J. P. nurodė, kad K. S. sakė iš vakaro vartojęs alkoholį.

Iš 2018 m. spalio 17 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018 m. spalio 17 d. dirbdamas kartu su vyriaus. patruliu J. P. apie 8.56 val. (duomenys neskelbtini), patikrinimui sustabdė automobilį Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo K. S.. Bendraujant su vairuotoju iš jo burnos sklido alkoholio kvapas. Patikrinus alkotesteriu buvo nustatytas 0,46 promilės girtumas. Vairuotojas paaiškino, kad alkoholinius gėrimus vartojo vakare ir su pažeidimu sutinka. Vairuotojui buvo surašytas AN protokolas, bylos nagrinėjimas paskirtas į Vilnių vairuotojo prašymu, nes gyvena Vilniuje. Automobilis paliktas aikštelėje, eismui netrukdo (b.l. 16).

Nors skunde teigiama, kad pažeidėjas policijos pareigūnams buvo nurodęs, jog alaus išgėrė pabaigęs darbą, t. y. prieš pat pradėdamas važiuoti, – teismo posėdžio metu K. S. pats to nepatvirtino, negalėjo kategoriškai pasakyti, ar tikrai nurodė pareigūnams tokius duomenis, labiau motyvavo tuo, kad pareigūnai kalbėjo lietuviškai, o jis ne viską suprato. Be to, teismo posėdžio metu jis pripažino gėdijęsis pareigūnams pasakyti, kad nelabai moka lietuvių kalbą, vadinasi, to jiems nepasakė, todėl kritiškai vertintina gynybos versija, kad proceso metu nebuvo užtikrintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės. Kita vertus, teismo posėdžio metu pareiškėjas jokių skunde nurodytų aplinkybių negalėjo kategoriškai patvirtinti, nurodė neatsimenantis, ar sakė gėręs ryte, neatsimenantis, kad būtų sakęs, jog gėrė vakare, neatsimenantis, ar jo klausė apie tai, ar jis kalba lietuviškai; pripažino supratęs klausimą dėl gėrimo, kad iš pradžių sakė negėręs, o po to – kad gėrė, matė kiek įpūtė, stengėsi kalbėti lietuviškai. Taip pat iš skunde išdėstytų aplinkybių ir paaiškinimų akivaizdu, jog versija apie alkoholio vartojimą ryte grindžiama ne tuo, kad pareiškėjas nevartojo alkoholio išvakarėse, o tuo, kad prieš sustabdymą jis važiavo iš darbo, o darbe juk gerti ir būti neblaivus negalėjo, nes niekada darbo vietoje nebuvo neblaivus. Toks argumentavimas vertintinas kritiškai, nes grindžiamas subjektyvaus pobūdžio samprotavimais. Administracinio nusižengimo protokole pareiškėjas parašė lietuviškai, kad su nusižengimu sutinka, jokių pastabų dėl netinkamų procedūrų nenurodė. Todėl darytina išvada, kad K. S. blaivumo patikrinimas buvo atliktas tinkamai, policijos pareigūnams šiuo atveju nebuvo jokios būtinybės laukti 15 min. nuo K. S. sustabdymo prieš jį tikrinant alkotesteriu. Nei rašant administracinio nusižengimo protokolą, nei nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą K. S. neginčijo padaryto administracinio nusižengimo ar jam nustatyto girtumo laipsnio, taip pat nenurodė, kad prieš patikrinimą alkotesteriu jis būtų vartojęs alkoholį. Todėl akivaizdu, kad jokio ginčo dėl K. S. 2018 m. spalio 17 d. 8.57 val. nustatyto girtumo ar jo laipsnio nebuvo. Pareiškėjas administracinio nusižengimo protokole jokio prieštaravimo nei dėl nusižengimo fiksavimo, nei dėl alkotesterio parodymų neišreiškė, jis į ligoninę duoti kraujo, kad būtų dar ir kitu būdu patikrintas jo blaivumas, nenuvyko. Tik priėmus skundžiamą nutarimą, pradėjus skundą nagrinėti teisme, kilo pareiškėjo versija apie tai, kad alkotesterio parodymus galėjo iškreipti esą prieš pat patikrinimą jo vartotas alkoholis. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, K. S. pozicija dėl neblaivumo patikrinimo alkoholio matuokliu aplinkybių vertintina kaip gynybinė ir neatitinkanti faktinių aplinkybių.

ANK 34 straipsnio, reglamentuojančio nuobaudos skyrimo taisykles, 1 dalis nustato, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatytų nuobaudos skyrimo taisyklių buvo laikytasi tinkamai, atsižvelgta į K. S. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jam paskirta minimali įstatymo numatyta administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė specialiosios teisės atėmimas paskirta minimaliam įstatymo nustatytam terminui. Pareiškėjas iš esmės neginčija administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių, tačiau prašo atsižvelgti į jo asmenybę, specialiosios teisės būtinumą asmeniniame gyvenime ir šią specialiąją teisę grąžinti ar sutrumpinti.

ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Ši teisės norma yra išimtis iš bendrosios taisyklės, kas reiškia, kad tik nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikoma ši nuostata. Tokia pozicija atsispindi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-42-2013, 2AT-25-2013, kt.). Kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo, iki aptariamo administracinio nusižengimo K. S. buvo 2 kartus baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos, galiojančių nuobaudų neturi, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO duomenų apie K. S. pradėtas teisės pažeidimų bylas nėra. Vertindamas pareiškėjo skunde išdėstytą prašymą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad K. S. paskirtąją baudą sumokėjo, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir darbovietės charakterizuojamas teigiamai. Pateiktoje charakteristikoje nurodoma, kad K. S. yra atsakingas, darbus atlieka gerai, drausminių nuobaudų neturėjo, su kolektyvu nekonfliktuoja. Su alkoholio kvapu ar girtas darbe pastebėtas nebuvo. Pravaikštų neturi. Taip pat charakteristikoje nurodoma, kad jo darbo vieta yra už Vilniaus miesto ribų, K. S. turi judėjimo problemų (II grupės invalidas). Be automobilio jis negalės važinėti į darbą, į polikliniką. Taigi bylos duomenys patvirtina, kad teisė vairuoti transporto priemones K. S. reikalinga šeimoje, tame tarpe ir rūpinantis senyvo amžiaus motina, su kuria gyvena, kuriai dėl senyvo amžiaus ir itin silpnos sveikatos reikia nuolat lankytis įvairiose gydymo įstaigose, jam tenka ją nuvežti, nes kitų asmenų, galinčių tai padaryti, nėra. Neabejotinai transporto priemonių vairavimas esant neblaiviam yra pavojinga, ne tik pačiam vairuojančiam, bet ir kitiems asmenims, jų sveikatai ir gyvybei veika, tačiau nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, K. S. asmeninės savybės, jo požiūris į administracinį nusižengimą, egzistuojanti atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir sunkinančių aplinkybių nebuvimas, tai, kad jis leistiną alkoholio kiekį kraujyje viršijo labai nežymiai, specialiosios teisės turėjimo poreikis kasdieniniame gyvenime (vykimas iki darbo vietos, kuri yra už Vilniaus miesto ribų, II grupės neįgalumas, rūpinimasis senyvo amžiaus motina), leidžia daryti išvadą, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas net ir minimaliam įstatymo nustatytam terminui būtų akivaizdžiai neadekvatus, neatitinkantis teisingumo ir protingumo principų, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas administracinio poveikio priemonę švelninant.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, K. S. asmenybę, būtinumą asmeninėje veikloje turėti teisę vairuoti transporto priemones, nustatytą alkoholio koncentraciją išpučiamame ore nusižengimo padarymo metu, jo elgesį iki administracinio nusižengimo bei šio nusižengimo tyrimo metu, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, yra pagrindas manyti, jog administracinių nusižengimų darymas nėra dėsninga K. S. elgesio pasekmė, administracinei nuobaudai keliami tikslai gali būti pasiekti nuobauda – bauda bei nustatant trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą negu ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas jos minimumas. Tad yra pagrindas sutrumpinti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

pareiškėjo K. S. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2018 m. spalio 22 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-28350-2018 dalyje dėl administracinio poveikio priemonės paskyrimo, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalimi, skirti K. S. administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 6 mėnesiams.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė