Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2012-04-27 · Civilinė byla Nr. 2-1307-755/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-04-27
Bylos Nr.
2-1307-755/2012
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-00488-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eigirdas Činka
Ieškovas
S. A.
Atsakovas
L. A., G. A., A. A.
Advokatai
Saulius Kučys
Kategorijos
  • 21.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civ. byla Nr. 2-1307-755/2012
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00488-2012-8Procesinio sprendimo kategorija 21.4.2; 72;113.1;116.4
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 27 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Eigirdas Činka,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Justinai Kuncienei,ieškovui S. A. nedalyvaujant,dalyvaujant atsakovei L. A., jos atstovui advokatui Sauliui Kučiui,atsakovėms G. A., A. A.,

nedalyvaujant išvadą teikiančios institucijos - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl patvirtintos taikos sutarties dalies nuginčijimo pagal S. A. ieškinį L. A., G. A., A. A., išvadą teikiančiai institucijai - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo pripažinti negaliojančia Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-421-223/2008 2008 m. balandžio 18 d. sprendimu patvirtintą taikos sutartį dalyje dėl 5 ir 6 sąlygų, jas pripažįstant buvus tokiomis: „5. S. A. įsipareigoja teikti išlaikymą dukrai G. A., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį iki dukrai G. A. bus reikalinga parama, ji mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir bus ne vyresnė negu 24 metų, turtu - 45/100 dalių buto, esančio (duomenys neskelbtini). Nupirkus 45/100 dalių buto G. A. vardu yra laikoma, kad S. A. suteikė išlaikymą dukrai nurodytu turtu (LR CK 3.196 str. 1 d. 3 p.) už laikotarpį iki jai bus reikalinga parama, ji mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir bus ne vyresnė negu 24 metų. Iki dukters pilnametystės nupirktą turtą G. A. vardu uzufrukto teise valdys L. A.. 6. S. A. įsipareigoja teikti išlaikymą dukrai A. A., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį iki dukrai A. A. bus reikalinga parama, ji mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir bus ne vyresnė negu 24 metų, turtu - 45/100 dalių buto, esančio (duomenys neskelbtini). Nupirkus 45/100 dalių buto A. A. vardu yra laikoma, kad S. A. suteikė išlaikymą dukrai nurodytu turtu (LR CK 3.196 str. 1 d. 3 p.) už laikotarpį iki jai bus reikalinga parama, ji mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir bus ne vyresnė negu 24 metų. Iki dukters pilnametystės nupirktą turtą A. A. vardu uzufrukto teise valdys L. A.." Ir priteisti iš atsakovių jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti iš esmės jam nedalyvaujant ir jo ieškinį patenkinti (b.l. 44, 58). Ieškinyje nurodė, kad 2007-11-20 ieškiniu L. A. kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą ir prašė priteisti dukterų G. A. ir A. A. išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokant kas mėnesį kiekvienai dukrai po 400 Lt nuo ieškinio teisme užregistravimo dienos iki vaikai sulauks pilnametystės. Vykstant ginčui su atsakove L. A. dėl vaikų išlaikymo, pastaroji ir dukros jį įtikinėjo, kad išsilaikyti jos galės pačios, tačiau joms reikalinga gyvenamoji patalpa. Atsakovės jam nurodė, jog jei jis nupirktų joms gyvenamąją patalpą, būtų pilnai atsiskaitę visam gyvenimui, jos niekada jokių turtinių reikalavimų jam nebekels. Taigi, jis, pasidavęs dukterų ir jų motinos L. A. įtikinėjimams, o ir pats norėdamas pagerinti dukrų gyvenimo kokybę, 2008-04-18 Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-421-223/2008 su L. A. sudarė taikos sutartį, kuria įsipareigojo nupirkti dukroms nekilnojamojo turto - abiem dukroms po 50 000 Lt kainuojančias 45/100 dalis buto, (duomenys neskelbtini), kaip išlaikymą už visą laikotarpį, kol joms išlaikymas bus reikalingas. Kadangi 10 000 Lt suma buvo skirta paskolai L. A. padengti, viso dukrų išlaikymui jis skyrė 90 000 Lt. 2008-04-28 buvo sudaryta Pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią, vykdant minėtą taikos sutartį, dukroms jis nupirko nekilnojamojo turto. Buvo įsitikinęs, jog yra pilnai įvykdęs savo pareigą išlaikyti vaikus iki jiems bus reikalinga parama, tačiau 2011 m. gegužės mėn., dukrai G. iškėlus Panevėžio miesto apylinkės teisme civilinę bylą Nr. 2-3962-400/2011 dėl pilnametės dukters išlaikymo, sužinojo, jog 2008-04-18 Panevėžio miesto apylinkės teismo patvirtintoje taikos sutartyje buvo įrašyta sąlyga, jog išlaikymas turtu dukroms suteikiamas tik iki pilnametystės. Taigi, jis buvo apgautas, suklaidintas ir todėl šios taikos sutarties sąlygos turėtų būti pripažintos negaliojančiomis, kaip neatitinkančios šalių tikrosios valios, nes tikrasis jų su atsakovėmis susitarimas buvo toks, kad dukroms perkamu nekilnojamuoju turtu jis suteikia išlaikymą ne tik iki pilnametystės, bet iki tada, kol joms parama bus reikalinga.Tad vietoje reikiamos 14 400 Lt sumos G. ir 34 200 Lt sumos A. išlaikymui iki pilnametystės, ko 2007 m. ieškinyje reikalavo L. A., mergaitėms teko po 45 000 Lt, dėl ko mano, kad pažeisti jo interesai, sąžiningumo, teisingumo, protingumo, proporcingumo principai bei dukros nepagrįstai praturtėjo. Jis yra įsitikinęs, jog atsakovės sąmoningai jį apgavo, tyčia į taikos sutartį buvo įrašytos sąlygos apie dukrų išlaikymą tik iki pilnametystės, nors derybose dėl sutarties sudarymo buvo sutarta, kad turtas dukroms bus perkamas su sąlyga, jog ateityje jam niekada nebebus reiškiami turtiniai reikalavimai. Akivaizdu, kad jis, suprasdamas pasirašomos sutarties sąlygas, savo valia tikrai nebūtų sutikęs skirti dukroms išlaikymo 90 000 Lt vertės turtu, t.y. savo noru kelis kartus viršyti ieškinio reikalavimus bei dukrų poreikius, kadangi tokio dydžio išlaikymas iki dukrų pilnametystės nebūtų buvęs proporcingas jo turtinei padėčiai. Lietuvos Respublikos CK 6.983 str. 1 d. numatyta, jog taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia kitus ginčytinus klausimus. Taigi, 90 000 Lt vertės išlaikymo skyrimas neatitiktų „tarpusavio nuolaidų" reikalavimo, nes nebuvo taikytos jokios nuolaidos, skirtas išlaikymas žymiai viršijo keltus reikalavimus, kas įrodo, jog faktinis susitarimas su dukromis ir jų motina buvo visai kitoks, nei įforminta taikos sutartimi. Taikos sutarties sudarymas turėjo užkirsti kelią bet kokių tolimesnių ginčų kilimui dėl dukterų išlaikymo ateityje, net ir sulaukus pilnametystės. Taip pat svarbu tai, jog pagal CK 3.192 str. 3 d. materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, o tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.). Taigi, akivaizdu, jog, pripažinus, kad jis dukroms suteikė išlaikymą 90 000 Lt vertės turtu tik iki pilnametystės, būtų pažeistas tėvų lygybės ir taikos sutarties šalių lygybės principas, o tai yra vienas iš taikos sutarties negaliojimo pagrindų (CK 6.986 str. 1 d.). Būtent šio ieškinio reikalavime nurodyto turinio prašomos pripažinti buvus tokiomis taikos sutarties 5 ir 6 sąlygos atitinka tuometinę šalių valią ir jų buvusį susitarimą su atsakovėmis.

Atsakovė L. A. su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas po taikos sudarymo niekuo nepadeda, jos išlaikymo nereikalavo ir pretenzijų neturėjo. Ieškovas nebuvo apgautas, jis turėjo savo advokatę. Pasirašius sutartį, tėvo pareiga ir baigėsi. Dukrai sukakus 18 metų tėvas niekaip nepadeda. Kai dukrai suėjo 18 metų, ji kreipėsi į teismą dėl išlaikymo, teismas ieškinį patenkino ir priteisė iš ieškovo po 300 Lt išlaikymo, bet apygardos teismas visiškai atmetė ieškinį, nes ieškovas per tą laiką gavo invalidumą, tapo 50 proc. nedarbingas. 2008 m. jis dar nebuvo neįgalus.

L. A. atstovas palaikė savo atstovaujamosios poziciją ir nurodė, kad, vykstant šalių ištuokos procesui, atsakovė L. A. su ieškovu sudarė taikos sutartį, kurioje buvo numatytos tam tikros sąlygos, sutartį patvirtino teismas. Šalims taikos sutarties esmė ir prasmė buvo išaiškinta. Šalys taikos sutartį pasirašė geranoriškai, tik praėjus kai kuriam laikui, ieškovas pateikė ieškinį, kuriame nurodo, kad jis buvo apgautas ir suklaidintas. Apgavystę ir suklaidinimą turi įrodinėti pats ieškovas, ne atsakovai. Ieškinyje nurodyta, kad savo apsigavimą ir suklaidinimą ieškovas įrodinės rašytiniais įrodymais ir liudytojais, tačiau nei naujų rašytinių įrodymų nepateikė, nei liudytojų nepakvietė, todėl mano, kad ieškinys nepagrįstas ir atmestinas. Atsiliepime į ieškinį ieškovui nurodė, kad yra du atskiri teisiniai institutai „suplakti“ į vieną vietą, t.y. išlaikymas iki pilnametystės ir parama iki 24 metų, kol asmuo mokysis.

Šalies argumentai

Atsakovė G. A. su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog pritaria mamai, kad ieškinio netenkinti. Tėtis pasirašė, kad sutinka su taikos sutartimi dėl išlaikymo iki 18 metų. Butas buvo nupirktas. Sulaukus 18 metų, su tėčiu beveik nešnekėjo, jis skambino tik kartą, norėjo, kad iš vis ji neduotų jo į teismą, tačiau nieko nesiūlė. Ji šnekėjo su seneliu, tėčio tėčiu, kuris siūlė mokėti išlaikymą, bet ir senelis nemoka. Skyrybų procese ji dalyvavo, bet tik tuomet kai jos klausė su kuo norėtų gyventi, turto dalybose nedalyvavo, su ja nebuvo tartasi.

Atsakovė A. A. su ieškiniu nesutiko. Teismui nurodė, kad paaiškinti nieko nenori, ji sutinka su sesės ir mamos nuomone.

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad teismui įvertinus visus byloje esančius įrodymus ir aplinkybes, jei būtų pagrindas ieškinį tenkinti, skyrius tokiam teismo sprendimui neprieštarautų, nes dėl to nepilnametės A. A. teisėti interesai nebūtų pažeisti, kadangi ieškovas savo nepilnametėms dukterims pagal šalių susitarimą teikė išlaikymą nekilnojamuoju turtu, t.y. nupirko joms po 45/100 dalis buto (b.l. 30-31).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Lietuvos Respublikos CK 6.983 str. 1 d. skelbia, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-421-223/2008 pagal S. A. ieškinį L. A., trečiajam asmeniui – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai ginčas buvo išspręstas taikiai – Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-04-18 nutartimi patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis ir civilinė byla Nr. 2-421-223/2008 nutraukta, prieš tai teismui šalims išaiškinus Taikos sutarties sudarymo bei bylos nutraukimo teisines pasekmes ir šias šalims supratus, t.y. šalims esant žinomoms taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmėms (b.l. 6-7, civ. byla Nr. 2-421-223/2008 b.l. 82-83, 93-94). Taigi, šalių taikos sutartis buvo sudaryta laikantis CK 6.983 str. 3 d. nustatyto jos rašytinei formai keliamo reikalavimo ir patvirtinta, laikantis CPK 140 str. 3 d. ir numatytų reikalavimų, o byla nutraukta CPK 293 str. 1 d. 5 p. pagrindu. Šios taikos sutarties 5 ir 6 punktuose šalys sutarė, kad S. A. įsipareigoja teikti išlaikymą nepilnametėms dukroms G. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. A., gim. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį iki dukros sulauks pilnametystės turtu – kiekvienai po 45/100 dalių buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Nupirkus po 45/100 dalių buto G. A. ir A. A. vardu yra laikoma, kad S. A. suteikė išlaikymą dukroms nurodytu turtu ( CK 3.196 str. 1 d. 3 p.) už laikotarpį iki dukterų pilnametystės. Nupirktą turtą G. ir A. A. vardu uzufrukto teise valdys L. A..

Atsakovas ginčija būtent šias Taikos sutarties 5 ir 6 punktu pažymėtas sąlygas 1.90 str., 1.91 str. pagrindais, nurodydamas, kad jis dėl tokių sutarties sąlygų buvo apgautas, suklaidintas, todėl šios taikos sutarties sąlygos turėtų būti pripažintos negaliojančiomis, kaip neatitinkančios šalių tikrosios valios, nes tikrasis jų su atsakovėmis susitarimas buvo toks, kad dukroms perkamu nekilnojamuoju turtu jis suteikia išlaikymą ne tik iki pilnametystės, bet iki tada, kol joms parama bus reikalinga. Atsakovas ieškinyje nurodė, kad įvykdęs šias sutarties sąlygas, t.y. dukrų vardu nupirkęs minėtose sąlygose nurodyto nekilnojamojo turto – buto nurodytas dalis, jis buvo įsitikinęs, jog yra pilnai įvykdęs savo pareigą išlaikyti vaikus iki jiems bus reikalinga parama, net ir dukroms sulaukus pilnametystės, tačiau 2011 m. gegužės mėn., dukrai G. iškėlus Panevėžio miesto apylinkės teisme civilinę bylą Nr. 2-3962-400/2011 dėl paramos pilnametei dukteriai, sužinojo, jog 2008-04-18 Panevėžio miesto apylinkės teismo patvirtintoje taikos sutartyje buvo įrašyta sąlyga, jog išlaikymas turtu dukroms suteikiamas tik iki pilnametystės. Jis yra įsitikinęs, jog atsakovės sąmoningai jį apgavo, tyčia į taikos sutartį buvo įrašytos sąlygos apie dukrų išlaikymą tik iki pilnametystės, nors derybose dėl sutarties sudarymo buvo sutarta, kad turtas dukroms bus perkamas su sąlyga, jog ateityje jam niekada nebebus reiškiami turtiniai reikalavimai.

Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Atsiradusius civilinius teisinius santykius galima griauti tik tada, kai neabejotinai įrodyta, kad jie susiklostė pažeidžiant imperatyviąsias teisės normas ir tai lėmė viešojo ar privataus intereso, ginamo tų imperatyvių teisės normų, pažeidimą.

Iš civilinėje byloje Nr. 2-421-223/2008 esančių duomenų matyti, kad ieškovas su atsakove L. A. dėl šios civilinės bylos dalyko, t.y. nepilnamečių vaikų gyvenamos vietos nustatymo ir nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo 2008 m. balandžio 7 d. sudarė taikos sutartį, kurią, pateikė teismui patvirtinti, nurodydami, kad jiems yra žinomos taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės, šią sutartį abu pasirašė (civ. b. Nr. 2-421-223/2008 b.l. 82).

Pagal Lietuvos Respublikos CK 1.90 str.1 d. dėl suklydimo sudarytą sandorį teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu nustatomos dvi sąlygos: pirma, turi būti konstatuotas suklydimo faktas, antra, turi būti konstatuota, kad suklydimas buvo esminis. Esminio suklydimo faktui konstatuoti, būtina nustatyti, kokia sandorį sudariusios, o dabar ginčijančios šalies valia buvo sandorio sudarymo metu. Tik esminis suklydimas ir šio suklydimo įtakoje atsiradusi sandorį sudariusios šalies valios yda gali būti pagrindu sandorį pripažinti negaliojančiu. Vertinant ar suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t.y. šalies, teigiančios, jog ji suklydo, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pat aplinkybėmis. Sandorio pripažinimas negaliojančiu priklauso nuo skirtingų priežasčių, tačiau visais atvejais to priežastis yra valios yda, skirtingos tik sąlygos, kurioms veikiant ydinga valia susiformavo. Viena iš priežasčių, dėl kurios sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, tai apgaulė, kurios įtakoje susiformavo sudarytos sutarties šalies valia sudaryti sandorį. Apgaulė - tai sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių. Apgaulė, formuojant šalies valią, pasireiškia tuo, kad viena iš sandorio šalių tyčia suklaidino (pranešė klaidingas žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes) kitą šalį tam, kad pastaroji sudarytų sandorį. Tokiu būdu vienos sandorio šalies valia sudaryti sutartį suformuojama kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų įtakoje. Apgaulė gali pasireikšti atliekant aktyvius veiksmus, teigiant tai, ko nėra, o taip pat kai nuslepiamos svarbios sandorio aplinkybės. Taigi abejais pagrindais galimybė sudaryti sandorį pripažinti negaliojančiu priklauso nuo nustatymo kokia buvo tikroji sandorį sudarančio objekto (sandorio šalies) valia sudarant sandorį, ar buvo to subjekto valios yda, o jei buvo, tai ar jos atsiradimas priklausė nuo kitos sandorio šalies asmens nesąžiningų veiksmų ar valios ydos priežastis paties asmens klaidingas suvokimas dėl sudaromo sandorio aplinkybių, galinčių atsirasti pasekmių ir pan. Jeigu šalis teisingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, bet klydo dėl sandorios perspektyvų, šios taisyklės netaikomos. Be to, suklydimo sąlygos, nors ir nulemtos įvairių sandorio aplinkybių, turi būti susijusios su sandorio turiniu. Jeigu suklystama dėl to, kas neįeina į sandorio turinį, tai nėra pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu.

Ieškovas teigia, kad atsakovė L. A. nuslėpė savo tikruosius ketinimus, jį apgavusi ir suklaidinusi.

Esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir interesais. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Protingumas reikalauja, jog asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą pasikonsultuotų su teisininku arba apskritai susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o veikdamas tokiu būdu jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Ieškovas neįrodė, kad neteisingai suvokė ginčijamo sandorio turinį, kad būtų suklydęs dėl esminių sandorio elementų buvusių sandorio metu.

Įvertinus ieškovo ieškinyje išdėstytas aplinkybes, kurias šis nurodė įrodinėsiąs rašytiniais įrodymais bei liudytojų, kuriuos pats pakvies į posėdį, parodymais, tačiau to nepadarė ir pats nedalyvavo teismo posėdyje, t.y. ieškinyje išdėstytų aplinkybių nepagrindė įrodymais ir nevykdė CPK 178 str. numatytos įrodinėjimo pareigos.Bylos nagrinėjimo metu pateiktus atsakovių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-421-223/2008 teismo 2008-04-18 nutartimi patvirtintos tarp S. A. ir L. A. sudarytos taikos sutarties 5 ir 6 sąlygos, kuriose aptartas S. A. dukroms teiktinas išlaikymas turtu iki mergaičių pilnametystės, atitiko šalių valią sandorio sudarymo metu, nes ši taikos sutartis buvo sudaryta dėl civilinės bylos dalyko – nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo, šioje civilinėje byloje abi šalis atstovavo advokatai, kurie tikėtina padėjo parengti taikos sutartį, ją atstovaujamiesiems paaiškino, todėl konstatuoti, kad ši sutartis buvo šalių pasirašyta ir teismo patvirtinta žodinio proceso tvarka dėl apgaulės, spaudimo ar suklydimo įtakoje, nėra pagrindo.

Ieškovas minėtas taikos sutarties sąlygas prašo pripažinti negaliojančiomis ir CK 6.986 str. 1 d. pagrindu, t.y. dėl esminės jos šalių nelygybės (CK 6.228 str.), ieškinyje nurodydamas, kad iš civilinės bylos Nr. 2-421-223/2008 aplinkybių ir jam L. A. (civ.b. Nr. 2-465-198/2008, kuri prijungta prie civ.b. Nr. 2-465-198/2008) reikštų reikalavimų, akivaizdu, kad jis, suprasdamas pasirašomos sutarties sąlygas, savo valia tikrai nebūtų sutikęs skirti dukroms išlaikymo 90 000 Lt vertės turtu, t.y. savo noru kelis kartus viršyti L. A. jam reikšto ieškinio reikalavimus bei dukrų poreikius, kadangi tokio dydžio išlaikymas iki dukrų pilnametystės nebūtų buvęs proporcingas jo turtinei padėčiai. S. A. teigimu, faktinis susitarimas su atsakovėmis buvo visai kitoks, nei įforminta taikos sutartimi. Jo manymu, akivaizdu, jog, pripažinus, kad jis dukroms suteikė išlaikymą 90 000 Lt vertės turtu tik iki pilnametystės, būtų pažeistas tėvų lygybės ir taikos sutarties šalių lygybės principas, o tai yra vienas iš taikos sutarties negaliojimo pagrindų (CK 6.986 str. 1 d.).

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo to kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų sutarimu (CK 3.192 str. 1 d.). Būtent ieškovas ir atsakovė L. A., nusprendę taikiai užbaigti civilinę bylą dėl Nr. 2-421-223/2008 dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo, taikos sutarties 5 ir 6 punktuose bendru sutarimu nustatė G.A ir A. A. išlaikymo tvarką ir formą. Įstatymas numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Proporcingumo principas tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Įvertinęs byloje esančius įrodymus – atsakovių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovo argumentas, jog taikos sutarties 5 ir 6 sąlygos pažeidžia tėvų lygybės ir taikos sutarties šalių lygybės principą ir tai yra vienas iš taikos sutarties negaliojimo pagrindų, yra niekuo nepagrįstas, nepažeidžiantis CK 3.192 str. nuostatų, nes ieškovas šias sutarties sąlygas įvykdė – 2008-04-28 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 1987 abiems dukroms nupirko po 45/100 dalis buto, (duomenys neskelbtini) (b.l. 41-43), t.y. suteikė išlaikymą dukroms nurodytu turtu (LR CK 3.196 str. 1 d. 3 p.) už laikotarpį iki dukterų pilnametystės. Ir tai rodo, kad ieškovo taikos sutartyje su atsakove L. A. aptarta ir jo įsipareigota vaikams teikti išlaikymo tvarka ir forma visiškai atitinka CK 3.192 str. 2 d. ir 3 d. reikalavimus, t.y. ieškovas nupirko gyvenamąjį būstą dukroms gyventi, o jo turtinė padėtis tai leido padaryti. Dėl pasisakyto, minėtos taikos sutarties sąlygų dėl esminės jos šalių nelygybės (CK 6.228 str.) nėra jokio pagrindo pripažinti negaliojančiomis.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus – ieškinyje išdėstytas ieškovo nurodytas aplinkybes, atsakovių paaiškinimus, rašytinius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad ieškinys dėl 2008-04-18 Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-421-223/2012 nutartimi patvirtintos taikos sutarties dalyje dėl 5 ir 6 sąlygų pripažinimo negaliojančia, yra nepagrįstas ir atmestinas.

Sutinkamai su CPK 93 str., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškovo ieškinys atmestas, jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atsakovės neatlygina, o atsakovėms teismui nepateikus įrodymų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, tokios išlaidos iš ieškovo joms taip pat nepriteistinos.

Atmetus ieškinį, iš ieškovo valstybės naudai priteistinos 18 Lt dydžio procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 96 str. 2 d.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259,260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 18 Lt (aštuoniolika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įmonės kodas 188659752, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėjas parašas Eigirdas Činka