- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-02
- Bylos Nr.
- II-88-917/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00106-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. T.
- Nukentėjusysis
- J. A.
- Pažeidėjas
- R. T.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Sandrai Poškienei, Laurai Ražanskaitei, Laimai Mickevičiūtei,
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui – pareiškėjui R. T., jo atstovui advokato padėjėjui H. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. T. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus (toliau – Institucija) 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-15322-2019 panaikinimo ir administracinio nusižengimo bylos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. T. 2019 m. spalio 15 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2019 m. spalio 15 d. 16.03 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, automobilių stovėjimo aikštelėje, nepraleido iš dešinės pusės atvažiuojančios transporto priemonės ir su ja susidūrė, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 115 punktą, kuris užtraukia administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį (administracinio nusižengimo bylos ROIK 19106914575 medžiagos 5–6 lapas).
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-15322-2019 už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą R. T. buvo skirta 60 eurų dydžio bauda (administracinio nusižengimo bylos ROIK 19106914575 medžiagos 1–2 lapas).
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. T. skunde nurodo, kad su priimtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje nesutinka. Nurodė, kad asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Analizuojamu atveju eismo įvykio susidūrimo vietoje buvo ribotas matomumas dėl stovinčio mikroautobuso. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, nebuvo įvertinta aplinkybė, kad prieš susidūrimo vietą yra greičio mažinimo kalnelis, dėl ko nukentėjusioji J. A. turėjo pristabdyti. Pareiškėjas nurodė, kad stabdymo nebuvo, todėl ir administracinio nusižengimo byloje nėra užfiksuota stabdymo žymė. Aplinkybė negičytina, kad automobilis įvažiavo į kelią, į trajektoriją, kurioje judėjo automobilis ,,Jaguar“ automobilis, kuris minėtam automobiliui buvo iš dešinės. Kelią privalėjo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės, tačiau šio vairuotojo veiksmai byloje nebuvo analizuojami ir nagrinėjami. Pareiškėjas pažymėjo, kad stovėjimo aikštelėse matomumas būna ribotas, todėl matyti kitą transporto priemonę 40 m atstumu ir įvertinti, kad ji važiuoja žymiai greičiau nei yra leidžiama, yra sudėtinga. Pareiškėjas važiuodamas 5 km/h greičiu, galėjo pavojingos situacijos išvengti, jei kito automobilio vairuotoja J. A. būtų važiavusi 20 km/h greičiu, ir matydama kad, išvažiuoja vairuotojas, kuris turi jai duoti kelią, spėtų sustabdyti, tačiau jam net nereiktų stabdyti, nes kol privažiuotų iki susidūrimo vietos, pareiškėjas jau būtų pravažiavęs. Pareiškėjas nurodė, kad nukentėjusioji J. A., vairuodama transporto priemonę, važiuodama automobilių stovėjimo aikštelės teritorijoje viršijo maksimalų leistiną važiavimo greitį, taip keldama grėsmę eismo saugumui, nesugebėjo išvengti eismo įvykio.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba pateikė atsiliepimą į minėtą skundą, kuriuo prašė skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad vertinant abiejų eismo dalyvių nurodytas eismo įvykio versijas, kurios yra prieštaringos, buvo vertinami įrodymai, esantys byloje. Institucija nurodė, kad KET reikalavimų 115 punkte nurodyta, kad „kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka Taisyklėse neaptarta, privalo kelią duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės. Vadovaujantis eismo įvykio schema ir foto nuotraukomis, akivaizdu, kad eismo įvykis įvyko teritorijoje (aikštelėje), kurioje nėra pirmumo ženklų ar su tuo susijusio kelio ženklinimo, todėl šioje teritorijoje važiuojamųjų dalių sankirtose važiavimo tvarka neaptarta, abiejų automobilių važiavimo trajektorijos kertasi, todėl kelią privalėjo duoti automobilio ,,Opel“ vairuotojas, kadangi, automobilis ,,Jaguar“ artėjo jam iš dešinės. KET 3.2 punktas nurodo, kad „Duoti kelią – reikalavimas eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį ar greitį. Taip pat pagal liudytojo M. M. parodymus, tuščios parkavimo vietos užfiksuotos foto nuotraukoje, buvo neužimtos ir eismo įvykio metu jokie automobiliai ten nestovėjo (pareiškėjas skunde teigia, kad jam stovinčios transporto priemonės užstojo matomumą), todėl galima daryti išvadą, kad automobilio ,,Opel“ vairuotojui iš dešinės pusės jokia kliūtis matomumui netrukdė ir jis galėjo matyti link jo judantį automobilį ,,Jaguar“ bei vykdyti KET 115 punkto reikalavimus. Administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nutarimas priimtas įvertinus byloje esančius įrodymus.
Iš skundo argumentų matyti, kad asmuo nesutinka su 2019 m. gruodžio 6 d. priimtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje. Pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad jis automobiliu įvažiavo į kelią, kuriame judėjo automobilis ,,Jaguar“, kuris pareiškėjui buvo iš dešinės pusės. Kelią privalėjo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės, tačiau nagrinėjamu atveju, kaip pareiškėjas teigė, jo veiksmai iš viso nebuvo nagrinėjami. R. T. pažymėjo, kad buvo ribotas matomumas ir pareiškėjas važiuodamas 5 km/h greičiu, galėjo pavojingos situacijos išvengti, jei kito automobilio vairuotoja J. A. būtų važiavusi 20 km/h greičiu, ir matydama, kad išvažiuoja vairuotojas, kuris turi duoti kelią, spėtų sustabdyti. Galimai pareiškėjui nereiktų stabdyti transporto priemonės, nes kol privažiuotų iki susidūrimo vietos, nukentėjusioji J. A. jau būtų pravažiavusi. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas, vadovaujantis KET 115 punktu, kuriame nurodyta, kad „kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka Taisyklėse neaptarta, privalo kelią duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės, privalėjo duoti kelią atvažiuojančiam automobiliui ,,Jaguar“, kurio greitis eismo įvykiui neturėjo jokios įtakos, kadangi ekspertizės akte patvirtinta, jog automobilio ,,Jaguar“ vairuotoja, važiuodama leistinu 20 km/h greičiu ir laiku sustabdydama, neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su pareiškėjo vairuojamu automobiliu. Pareiškėjas turėtų būti itin atidus ir rūpestingas vairuotojas. Institucija nurodė, kad nusižengimo byla išnagrinėta ir nutarimas priimtas įvertinus byloje esančius įrodymus.
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas R. T. ir jo atstovas advokato padėjėjas H. R. skundą palaikė jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad ekspertas visgi negalėjo nustatyti kokiu greičiu nukentėjusiosios vairuojamas automobilis važiavo iki susidūrimo. Apklaustas liudytojas patvirtino, jog nukentėjusiosios vairuojamas automobilis važiavo greitai. Kadangi negalima nustatyti kokiu greičiu iki susidūrimo važiavo nukentėjusiosios automobilis bei atsižvelgiant į visas aplinkybes, visos abejonės turi būti vertinamos pareiškėjo naudai. Pareiškėjas tik pažymėjo, kad jis sustojo, pasižiūrėjo ir automobilis ,,Jaguar“ atvažiavo. Taip pat, pati nukentėjusioji teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad važiuodama į kairę pusę nežiūrėjo, žiūrėjo tik į dešinę, kas taip pat patvirtina, jog nukentėjusioji nestabdė.
Teismo posėdyje skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
R. T. administracinė nuobauda paskirta už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, tai yra už tai, kad 2019 m. spalio 15 d. 16.03 val. Kaune, Pramonės pr. 29, vairuodamas transporto priemonę, automobilių stovėjimo aikštelėje, nepraleido iš dešinės pusės atvažiuojančios transporto priemonės ir su ja susidūrė, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 115 punktą (administracinio nusižengimo bylos ROIK 19106914575 medžiagos 1–2 lapas).
Žemesnės instancijos teismas
Administracinė atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį kyla tam, kas reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdė, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisuko geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojosi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. T. padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo neginčija, neneigia faktinių bylos aplinkybių ir savo kaltės, padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą. Aplinkybę patvirtina, kad pagal KET reikalavimų 115 punktą, kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka Taisyklėse neaptarta, privalo kelią duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės. Vadovaujantis eismo įvykio schema ir foto nuotraukomis, akivaizdu, kad eismo įvykis įvyko teritorijoje (aikštelėje), kurioje nėra pirmumo ženklų ar su tuo susijusio kelio ženklinimo, todėl šioje teritorijoje važiuojamųjų dalių sankirtose važiavimo tvarka neaptarta, abiejų automobilių važiavimo trajektorijos kertasi. Taigi kelią privalėjo duoti automobilio ,,Opel“ vairuotojas – pareiškėjas, kadangi, automobilis ,,Jaguar“ artėjo jam iš dešinės. Pareiškėjas skundu nesutinka dėl administracinio nusižengimo byloje priimto nutarimo tuo aspektu, kad nukentėjusioji J. A. vairavo automobilį viršydama greitį, todėl nukentėjusioji matydama, kad išvažiuoja vairuotojas, kuris turi duoti kelią (nagrinėjamu atveju pareiškėjas), spėtų sustabdyti, tačiau jam net nereiktų stabdyti, nes kol privažiuotų iki susidūrimo vietos, kito automobilio vairuotojas jau būtų pravažiavęs.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Eismo įvykių registravimu skyriaus 2020 m. gruodžio 6 d. nutarimu, R. T. buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, jam paskirtas straipsnio sankcijoje numatytas mažiausias baudos dydis – 60 Eur. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu, vertinant abiejų eismo įvykio dalyvių nurodytas eismo įvykio versijas, kurios yra prieštaringos, buvo vertinami įrodymai esantys byloje, tokie kaip eismo įvykio vietos schema ir fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti pėdsakai esantys ant kelio dangos (administracinio nusižengimo bylos ROIK 19106914575 medžiagos 22–24 lapas). Administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu, schemoje ir fotonuotraukose nustatyta, kad ant kelio dangos nebuvo automobilio ,,Jaguar“ stabdymo žymių, pagal kurias būtų galima vertinti šio automobilio greitį prieš eismo įvykį. 2020 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-1132 (19) konstatuota, kad eismo įvykio vietos schemoje nėra fiksuota automobilių stabdymo pėdsakų iki susidūrimo vietos, dėl to negalima apskaičiuoti automobilių greičių prieš eismo įvykį. Atkuriant automobilių suartėjimo eigą, priimta, kad automobilis „Opel Insignia“ judėjo 20 km/h greičiu, o automobilis „Jaguar XF“ – automobilių stovėjimo aikštelėje leistinu 20 km/h greičiu. Nustatyta, kad atkurta automobilių suartėjimo eiga ir atlikti skaičiavimai rodo, kad automobilio „Jaguar XF“ vairuotoja, važiuodama leistinu 20 km/h greičiu ir laiku stabdydama, neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu „Opel Insignia“, nes 4,4 m atstumas, kuriuo buvo nutolęs automobilis „Jaguar XF“ nuo susidūrimo vietos, kilus grėsmei eismo saugumui, yra mažesnis už 8,5 m atstumą, reikalingą transporto priemonę sustabdyti buvusioje kelio eismo situacijoje. Eismo įvykis įvyko automobilių stovėjimo aikštelėje, lygiareikšmių kelių sankryžoje. Lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms, jeigu transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi. Todėl, buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Opel Insignia“ vairuotojo veiksmai, – automobilių stovėjimo aikštelėje įvažiavęs į lygiareikšmių kelių sankryžą, nedavė kelio iš dešinės artėjančiam automobiliui „Jaguar XF“ ir su juo susidūrė, – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindine sąlyga kilti šiam eismo įvykiui (b. l. 114–121). Pareiškėjas nurodė automobilio ,,Jaguar XF“ pajudėjimo momentą, kurį patvirtino ir pati nukentėjusioji teismo posėdžio metu (2020 m. kovo 2 d. teismo posėdžio garso įrašas 07.33 s – 07.55 s), tačiau tiek nukentėjusioji, tiek liudytojai nurodė, kad automobilis ,,Jaguar“ pradėjo riedėti atgal jau po kontakto su pareiškėjo automobiliu ,,Opel Insignia“ bei galimai dėl to, kad nebuvo pasirūpinta jo sustojimu, stovėjimo (rankinio) stabdžio panaudojimu. Tačiau minėta aplinkybė neturi jokios įtakos prieš susidūrimą, ar po jo, nes pareiškėjas nubaustas už tai, kad nepraleido atvažiuojančio automobilio iš dešinės, ką numato KET 115 punkto reikalavimas. Automobilio ,,Jaguar XF“ stabdymo žymių nebuvimas, taip pat pagrįstas ir liudytojo M. M. parodymais tiek administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu, tiek teismo posėdžio metu duotais parodymais (2020 m. gegužės 27 d. teismo posėdžio garso įrašas 03.09 s – 04.16 s), bet tai tik pagrindžia, kad nukentėjusiajai pareiškėjo vairuojamas automobilis ,,Opel Insignia“, kaip kliūtis atsirado netikėtai, dėl ko ji nespėja sustabdyti, be to, tai paaiškina ir apgadinimų mastą, kadangi nestabdant transporto priemonės nebuvo sumažintas smūgio stiprumas. Eismo įvykis įvyko parduotuvės aikštelėje, kurioje nėra pirmumo ženklu ar su tuo susijusio horizontalaus kelio ženklinimo, todėl vadovaujantis KET 115 punktu, kelią privalėjo duoti pareiškėjo vairuojamas automobilis ,,Opel Insignia“, kadangi automobilis ,,Jaguar XF“ jam artėjo iš dešinės. Eismo įvykio eiga taip pat aptarta ekspertizės akte, kuriame nurodyta, kad Automobilis „Jaguar XF“ judėjo PC „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštele ir artėjo prie lygiareikšmių kelių sankryžos. Į šią sankryžą iš kairės, judėdamas dalinai priešpriešinio eismo juosta, įvažiavo automobilis „Opel Insignia“. Automobilis „Jaguar XF“ buvo stabdomas ir, judėdamas apie 13 km/h greičiu, priekine dalimi trenkėsi į apie 20 km/h greičiu judančio automobilio „Opel Insignia“ dešiniojo šono priekinę dalį. Susidūrimo metu automobilis „Opel Insignia“ buvo pasuktas prieš laikrodžio rodyklę ir, pajudėjęs į priekį, sustojo padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos schemoje, automobilis „Jaguar XF“ pasisuko pagal aikrodžio rodyklę ir, pajudėjęs j priekį, sustojo. Po to automobilis „Jaguar XF“ buvo patrauktas iš eismo įvykio vietos atgal į padėtį, užfiksuotą eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 120).
Vertindamas administracinio nusižengimo pobūdį, teismas pažymi, jog pareiškėjas nepagrįstai bando sumenkinti jo realų pavojingumą, nurodydamas, kad nukentėjusioji vairavo automobilį viršydama greitį, nestabdydama bei nežiūrėdama į kairę pusę, iš kurios atvažiavo pareiškėjas. Tačiau tiek iš byloje esančių duomenų – fotonuotraukų, schemų, liudytojų parodymų, nukentėjusiosios parodymų, ekspertizės akto bei eksperto paaiškinimų, darytina išvada, kad nukentėjusioji važiuodama automobiliu „Jaguar XF“, leistinu 20 km/h greičiu ir laiku stabdydama, neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu „Opel Insignia“. Pareiškėjo veiksmai vertinami, – automobilių stovėjimo aikštelėje įvažiavęs į lygiareikšmių kelių sankryžą, nedavė kelio iš dešinės artėjančiam automobiliui ,, Jaguar XF“ ir su juo susidūrė, – techniniu požiūriu, pareiškėjo veiksmai buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui. Atkreiptinas dėmesys, kad Institucija priimdama skundžiamą, skiriant administracinę nuobaudą, įvertino administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, tai rodo, kad Institucija, išnagrinėjusi bylą R. T. atžvilgiu, nepadarė nei esminių teisės taikymo, nei faktų nustatymo klaidų.
Taigi byloje neginčytinai nustatyta, kad R. T. 2019 m. spalio 15 d. 16.03 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, automobilių stovėjimo aikštelėje, nepraleido iš dešinės pusės atvažiuojančios transporto priemonės ir su ja susidūrė, taip pažeisdamas KET 115 punktą, kuris užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.
Teismas konstatuoja, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-15322-2019 už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą surašytas teisėtai bei pagrįstai. Atkreiptinas dėmesys, kad R. T. buvo skirta 60 eurų dydžio bauda, kai minėtame straipsnyje numatyta, kad bauda gali būti nuo 60 eurų iki 90 eurų. Tai rodo, kad paskirta bauda buvo minimali. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundas netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi,
nutaria:
R. T. skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimą 20-ANR_N-15322-2019 palikti nepakeistą.
Pateiktą administracinio nusižengimo bylos ROIK 19106914575 medžiagą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.