- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-09
- Bylos Nr.
- I-1301-968/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- D. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 37.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Teismas nutartimi (b. l. 22–24) priėmė pareiškėjo skundą (b. l. 1–7), kuriuo prašoma iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), priteisti 700 Eur neturtinės žalos, kurią patyrė dėl nepagrįstai paskirtos nuobaudos, atlyginimą.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus PN direktoriaus 2017-10-26 nutarimu dėl nuteistojo nubaudimo Nr. 28-717(1) (toliau – Nutarimas) jam paskyrė nuobaudą – papeikimą, nes pareiškėjas neva pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 110 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 50 punktą. Pareiškėjo skundą dėl Nutarimo išnagrinėjo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas), tačiau 2017-12-07 sprendimas Nr. 2S-7162 (toliau – Departamento sprendimas) yra nepagrįstas, formalus, parengtas turint išankstinį nusistatymą ir atsižvelgiant tik į Vilniaus PN pareigūnų ir Psichologinės tarnybos (toliau – ir Tarnyba) tarnybinius pranešimus. Pareiškėjas nurodo, kad jis buvo nubaustas, kai 2017-10-16, apie 9.40 val., pokalbio su Tarnybos viršininke metu, neva reiškė nepasitenkinimą dėl jo perkėlimo į 4 nuteistųjų būrį ir psichologės M. G. veiksmais. Minėtas pokalbis su pareiškėju ir Tarnybos viršininke buvo paviešintas, tačiau tai buvo konfidenciali konsultacija, o vietoj psichologinės pagalbos pareiškėjas buvo nubaustas ir sugniuždytas morališkai. Pareiškėjo išreikšta nuomonė dėl psichologės M. G. negali sudaryti realios grėsmės, ką pareiškėjas nurodė paaiškinime. Pareiškėjas teigia, kad buvo nubaustas už tai, kad kritikavo valstybės tarnautoją, Tarnybos specialistę, nors Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio nuostatos draudžia persekioti už kritiką. Minėta specialistė neatlieka savo pareigos kaip privalo pagal psichologinės veiklos principus tiek su pareiškėju, tiek ir su kitais nuteistaisiais. Pareiškėjo teigimu, M. G. aptarinėja su administracija ir nuteistaisiais individualius pokalbius. O pareiškėjas buvo nubaustas du kartus – be paskirtos nuobaudos priskirtas prie linkusių užpulti asmenų vien dėl to, kad netiesiogiai išreiškė nepasitenkinimą dėl tokių psichologinės tarnybos darbuotojos veiksmų Tarnybos viršininkei. Vilniaus PN administracija pareiškėjo atžvilgiu ėmėsi represijų, neobjektyviai nagrinėjo pažeidimo medžiagą, nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą skirti pareiškėjui nuobaudą. Vilniaus PN Nutarimas ir Departamento sprendimas neteisėti ir nepagrįsti, o pareiškėjo gyvenimo sąlygos, atsižvelgiant į nagrinėjamą atvejį, buvo nežmoniškos, neatitiko Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio reikalavimų. Nežmoniškos gyvenimo sąlygos, žeminančios elementarų žmogaus orumą, sukėlė pareiškėjui didelius dvasinius skausmus, depresiją, sužalojo sveikatą, todėl pareiškėjui atlygintina neturtinė žala.
Atsiliepimas
3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime (b. l. 28–32) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas pokalbio su Tarnybos viršininke metu žodžiu išreiškė grasinimus Priklausomybių reabilitacinės grupės (toliau – PRG) darbuotojai Tarnybos specialistei M. G.. Grasinimas nužudyti, susirasti laisvėje minėtą specialistę buvo išsakyti žodžiu, keletą kartų. Šių teiginių pasakymo fakto pareiškėjas neneigė 2017-10-25 pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, tačiau nurodė, kad realiai to daryti neketino. Pareiškėjo padarytas bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimas, t. y. psichologinio smurto panaudojimas ir abipusės pagarbos nesilaikymas, buvo svarstomas Vilniaus PN Drausmės komisijos posėdyje, Vilniaus PN direktorius Nutarimu skyrė pareiškėjui nuobaudą – papeikimą. Nuteistųjų pareigos laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, nustatytos pataisos įstaigų tvarkos įtvirtintos atitinkamai BVK 12 straipsnio ir 110 straipsnio nuostatose. Minėtų pareigų nevykdymas yra pakankamas pagrindas nuteistajam skirti BVK 142 straipsnyje nustatytas nuobaudas. Nuobauda pareiškėjui skirta už tai, kad 2017-10-16 9.40 val. vykusio pokalbio su Tarnybos viršininke metu jis, naudodamas psichologinį smurtą bei nesilaikydamas abipusės pagarbos principo, išsakė grasinimus Vilniaus PN specialistės atžvilgiu. Atsakovės atstovas nurodo, kad nuteistųjų įrašymas į linkusiųjų užpulti įskaitą (toliau – ir Įskaita) nėra nuobauda, o prevencinė priemonė, taikoma pagal Departamento direktoriaus 2014-09-10 įsakymu Nr. V-362 patvirtintą Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukciją (toliau – Instrukcija). Konfidenciali informacija, kurią psichologas iš nuteistojo sužinojo konsultacijos metu, turi būti atskleista, jei yra pavojus visuomenei, kliento (kalinimo įstaigoje – suimtojo ar nuteistojo), ar kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, vadovaujantis Psichologų profesinės etikos kodekso nuostatomis. Vilniaus PN administracija pareiškėjui nuobaudą skyrė teisėtai ir pagrįstai, nuobaudos rūšis parinkta tinkamai, Nutarimas priimtas, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, laikantis teisės aktų reikalavimų, remiantis pateiktu pareigūno tarnybiniu pranešimu. Pareiškėjo nusiskundimai nepagrįsti, nes Vilniaus PN jo atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų, pareiškėjo teisių nepažeidė ir žalos nepadarė. Nėra jokio pagrindo svarstyti neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti 700 Eur neturtinės žalos dėl to, kad, pareiškėjo teigimu, Vilniaus PN Nutarimu jam nepagrįstai paskirta nuobauda – papeikimas. Šioje byloje savarankiškai nėra vertinamas Vilniaus PN direktoriaus Nutarimo, Departamento sprendimo, taip pat Vilniaus PN direktoriaus Įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas. Šiame kontekste paminėtina, kad, kaip ne kartą yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) dispozityvumo principas administracinių bylų teisenoje reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kurioms grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą) (2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-257/2012). Nei kvaziteisminė institucija, nei teismas negali keisti skundo dalyko, t. y. turi nagrinėti bylą pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ribose (žr., pvz., LVAT 2008-09-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1627/2008).
5. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
6. Remiantis Vilniaus PN pateiktais duomenimis, nustatyta, kad:
6.1. Vilniaus PN Psichologinės tarnybos viršininkė 2017-10-17 tarnybiniu pranešimu Nr. 64-741 (toliau – 2017-10-17 pranešimas) (b. l. 42) pranešė Vilniaus PN direktoriui, kad 2017-09-16 9.40 val. nuteistasis D. V. pokalbio su ja metu, demonstruodamas nepasitenkinimą dėl jo perkėlimo (pašalinimo iš PRG reabilitacijos programos) aplinkybių ir priežasčių, žodžiu išreiškė grasinimus PRG reabilitacijos programos vedančiajai darbuotojai – Psichologinės tarnybos specialistei M. G.. Piktindamasis nuteistasis necenzūrinių žodžių nevartojo, tačiau apie buvusią programos vedančiąją specialistę kalbėjo įžeidžiamai, pagiežingai, išreiškė grasinimus-ketinimus nužudyti, „susirasti laisvėje“. Grasinimai pokalbio, trukusio apie dvi valandas, metu buvo išsakyti keletą kartų; Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus inspektorius 2017-10-18 tarnybiniu pranešimu Nr. 81-671 (b. l. 36) pranešė pataisos įstaigos direktoriui, kad, atsižvelgiant į 2017-10-17 pranešime išdėstytas faktines aplinkybes bei vadovaudamasis Instrukcijos 135 punkto reikalavimais, siūlo pareiškėją svarstyti drausmės komisijos posėdžio metu dėl įrašymo į linkusiųjų užpulti įskaitą tikslingumo; Vilniaus PN Drausmės komisijos 2017-10-18 įvykusio posėdžio metu buvo nuspręsta įrašyti pareiškėją į linkusiųjų užpulti įskaitą ir Vilniaus PN direktorius 2017-10-18 priėmė įsakymą Nr. 7-340 „Dėl nuteistojo D. V. įrašymo į linkusiųjų užpulti įskaitą“ (toliau – Įsakymas) (b. l. 34–35).
6.2. Vilniaus PN Socialinės reabilitacijos būrio viršininkas 2017-10-25 tarnybiniu pranešimu Nr. 43-1128(1) (b. l. 41), atsižvelgdamas į 2017-10-17 pranešime išdėstytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad minėtais veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalies 8 punkto ir Taisyklių 50 punkto reikalavimus. Pareiškėjas 2017-10-25 pateikė rašytinį paaiškinimą (b. l. 40), kuriuo patvirtino, kad 2017-10-16 pokalbio su Vilniaus PN Psichologinės tarnybos viršininke išsakė savo nepasitenkinimą šios tarnybos darbuotoja, išsakė žodžių frazę „kad tokias reabilitacijas kaip terapeutė reikia žudyti“. Pareiškėjas paaiškinime pripažino kad jis taip pasakė, tačiau realiai to daryti jis neketino, kitą dieną atsiprašė psichologės. Vilniaus PN Drausmės komisijos 2017-10-25 posėdyje (b. l. 39) buvo svarstomas pareiškėjo 2017-10-16 padarytas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas ir nuspręsta siūlyti Vilniaus PN direktoriui skirti pareiškėjui nuobaudą – papeikimą. Vilniaus PN direktorius, atsižvelgdamas į pareiškėjo padarytą bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, vadovaudamasis LR BVK 142–143 straipsniais, taip pat atsižvelgdamas į pareiškėjo rašytinį pasiaiškinimą, 2017-10-26 Nutarimu skyrė pareiškėjui nuobaudą – papeikimą.
7. Pareiškėjas teigia, kad neteisėtas ir nepagrįstas jo nubaudimas net 2 kartus už Vilniaus PN Psichologinės tarnybos specialistės kritiką nesuderinamas su Konstitucijos, Konvencijos nuostatomis, o paskirta nuobauda ir buvimas Vilniaus PN sukėlė pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis vertina 700 Eur ir prašo atlyginti. Siekiant išspręsti byloje kilusį ginčą, būtina nustatyti, ar pagrįstai ir tinkamai Vilniaus PN pareiškėjui skyrė nuobaudą – papeikimą.
8. Kilusiam ginčui aktualus teisinis reguliavimas nustatytas BVK ir Taisyklėse. BVK 10 straipsnyje nustatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje, kuriame įtvirtinta nuteistųjų teisė teisės aktų tvarka Bendrosios nuteistųjų pareigos nustatytos BVK 12 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių (1 dalis). Specialios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos išvardintos BVK 110 straipsnyje. Pagal šį straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (1 dalies 1 punktas); laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama reikalauti bet kokios paslaugos iš kito nuteistojo ar suimtojo ar teikti jas, naudoti fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus asmenis (2 dalies 8 punktas). BVK nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau vadinama – nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką reglamentuoja Taisyklės (akto redakcija, galiojusi nuo 2017-03-01 iki 2017-11-29, t. y. pareiškėjo pokalbio su Tarnybos viršininke laikotarpiu). Taisyklių 50 punkte įtvirtinta, kad pataisos įstaigų darbuotojų ir nuteistųjų tarpusavio santykiai grindžiami abipusės pagarbos principu.
9. Išvardintas teisinis reguliavimas reiškia, kad nuteistieji turi teisę reikšti pastabas siūlymus ir teikti skundus dėl bausmės vykdymo sąlygų, įskaitant ir vykdomų reabilitacinių programų ar teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, tačiau minėtus veiksmus privalo atlikti teisės aktų nustatyta tvarka ir paisydami nustatytų draudimų nepagarbiai, naudojant psichologinę prievartą elgtis su kitais asmenimis. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis (žr. LVAT 2015-12-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1736-858/2015).
10. Nuobaudų nuteistiesiems skyrimas nustatytas BVK 142 straipsnyje, kuriame įtvirtinta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: papeikimas; pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes); nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki dešimties parų (1 dalies 1–4 punktai). BVK 143 straipsnyje įtvirtinta, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį (2 dalis); nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam, už kelis vienu metu padarytus pažeidimus skiriama viena nuobauda (3 dalis). LVAT praktikoje pripažįstama, kad pagal BVK 142 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam nustatytų pareigų (režimo reikalavimų) ar draudimų nevykdymas yra pagrindas skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas (žr. LVAT 2015-12-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1736-858/2015).
11. Pareiškėjas skunde nesutinka su nuobauda, nes ji, jo nuomone, nepagrįstai paskirta už Vilniaus PN specialisto kritiką. Pareiškėjas teigia, kad pats išreiškė prašymą būti perkeltam į 4-ąjį nuteistųjų būrį, todėl nėra suprantami psichologės teiginiai, kad pareiškėjas reiškė nepasitenkinimą dėl jo perkėlimo. Teismas šiuos pareiškėjo argumentus vertina kritiškai.
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2017-10-16 vykusio pokalbio metu Vilniaus PN Psichologinės tarnybos viršininkei išreiškė žodžiu nepasitenkinimą šios tarnybos specialistės veiksmais, pareiškėjo atžvilgiu taikomomis reabilitacinėmis priemonėmis, šį nepasitenkinimą apibūdino vartodamas grubius, įžeidžiančio, grasinančio pobūdžio išsireiškimus. Šią aplinkybę, dėl kurios ginčo nėra, patvirtina Tarnybos viršininkės 2017-10-17 Vilniaus PN direktoriui adresuotas tarnybinis pranešimas. Pareiškėjas teiktuose 2017-10-25 rašytiniuose paaiškinimuose patvirtino, kad vartojo frazę „tokias reabilitacijas kaip terapeutė reikia žudyti“, t. y. neneigė ir neginčijo 2017-10-16 pokalbio metu pasakytų teiginių.
13. Teismo vertinimu, pareiškėjo žodžiu išreikštos nuostatos susidoroti ateityje su jo lūkesčių nepateisinusiu pataisos įstaigos specialistu, teikiančiu pareiškėjui psichologinės reabilitacijos paslaugas (t. y. asmens sveikatos priežiūros paslaugas), yra vienareikšmiškai grasinančio pobūdžio veiksmai, atitinkantys BVK 110 straipsnio 2 dalies 8 punkte pateiktą psichologinio smurto sąvoką, nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjo išsakyti grasinimai realūs ir bus įvykdyti ateityje. Pareiškėjo pasakyti teiginiai nesuderinami ir su Taisyklių 50 punkte įtvirtintu abipusės pagarbos principu, kuriuo privalo vadovautis ir nuteistieji, ir pataisos įstaigų darbuotojai. Skunde nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas neturėjo objektyvių priežasčių pykti ant Tarnybos specialistės (dėl pašalinimo iš PRG), yra nenuoseklūs ir vertintini kaip pareiškėjo gynybinė pozicija, nes nenurodyti teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose dėl galimai padaryto nusižengimo. Be to, skundo teiginiai, susiję su ginčo pokalbiu, yra prieštaringi, nes, kaip minėta, pareiškėjas teigia neturįs priežasčių reikšti nepasitenkinimo dėl specialistės M. G. veiksmų, tačiau vėliau skunde nurodo, kad minėta specialistė elgėsi neadekvačiai, neteisėtai pašalindama pareiškėją iš PRG, ji netinkamai atlieka savo profesines pareigas ir pažeidinėja profesinės etikos standartus.
14. Skundo argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus įvertinus ginčui taikytino teisinio reguliavimo kontekste, darytina išvada, kad Vilniaus PN tinkamai kvalifikavo pareiškėjo veiksmus pripažindama juos bausmės atlikimo režimo pažeidimu, įvertino tarnybiniuose pranešimuose nurodytus duomenis, suteikė pareiškėjui teisę pasiaiškinti dėl padaryto pažeidimo. Vilniaus PN paskirta nuobauda – papeikimas – yra proporcinga padaryto pažeidimo sunkumui. Todėl teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad Vilniaus PN direktorius, skirdamas nuobaudą pareiškėjui, elgėsi pažeisdamas teisės aktų reikalavimus.
15. Pareiškėjas teigia, kad jis dėl išreikšto nepasitenkinimo Vilniaus PN specialistės veiksmais iš esmės nubaustas du kartus, t. y. skiriant nuobaudą ir įtraukiant pareiškėją į linkusiųjų užpulti asmenų įskaitą. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistiesiems, pažeidusiems bausmės atlikimo režimo reikalavimus, galimų skirti nuobaudų sąrašas išvardintas BVK 142 straipsnyje, šis sąrašas yra baigtinis. Įvertinus Instrukcijos 135–141 punktuose nustatytą teisinį reguliavimą (juose nustatyti nuteistojo įrašymo į linkusiųjų užpulti įskaitą teisiniai pagrindai, taikomi papildomi režimo apribojimai, tokių nuteistųjų priežiūros ypatumai), darytina išvada, kad pareiškėjo įtraukimas į Įskaitą nėra nuobauda BVK prasme, o priemonė, skirta pataisos įstaigoje esančių asmenų saugumui ir vidaus tvarkai užtikrinti. Pareiškėjas neprašo teismo panaikinti Įsakymo, skunde nenurodo, kokias konkrečias jo teises galimai pažeidė Įsakyme nurodyti papildomi pareiškėjui taikomo režimo apribojimai. Konstatavus, kad pareiškėjas 2017-10-16 pokalbio metu ne vieną kartą išreiškė grasinančio pobūdžio ketinimus panaudoti fizinį smurtą („reikia žudyti“, „susirasti laisvėje“) Tarnybos specialistės atžvilgiu, o viso pokalbio kontekstas dėl minėtos specialistės vykdomos reabilitacijos programos buvo itin neigiamas ir nulemtas pareiškėjo pasipiktinimo, Vilniaus PN administracijai kilo pareiga imtis priemonių ir, vadovaujantis Instrukcijos 135 punktu, spręsti dėl pareiškėjo įtraukimo į Įskaitą. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo skundo argumentai dėl neteisėto nubaudimo aptartu būdu atmetami kaip nepagrįsti.
16. Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus PN Psichologinės tarnybos specialistų neteisėti veiksmai pasireiškė ir psichologo konsultacijos turinio, kuris laikytinas konfidencialiu, atskleidimu. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjui teiktos psichologo konsultacijos laikytinos nuteistojo asmens sveikatos priežiūra, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnį, administracinio teismo kompetencijai nepriskirta vertinti sveikatos priežiūros specialistų, t. y. ir Vilniaus PN Psichologinės tarnybos specialistų, veiksmų atitikties teisės aktų reikalavimams, todėl pareiškėjo argumentai dėl jam teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės šioje byloje nenagrinėtini.
17. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iš būtinųjų sąlygų pareiškėjo prašomai neturtinei žalai atlyginti – Vilniaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų. Vadinasi, pareiškėjo skunde išdėstytas prašymas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, pareiškėjui priteisti 700 Eur neturtinės žalos atmestinas, nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų neturtinei žalai iš valstybės atlyginti – neteisėtų veiksmų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 ir 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo D. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.