Kauno apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovui Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikoms ir tretiesiems asmenims A. S. bei AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje dėl paciento sveikatai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nustatyta, kad V. P. 2018 m. gegužės 29 d. buvo hospitalizuotas LSMU Kauno klinikų Ortopedijos traumatologijos klinikose, skundėsi kairio klubo sąnario skausmais, sutrikusia kairės kojos funkcija. Tą pačią dieną buvo atlikta chirurginė operacija – vienpusė radikali klubo artroplastika, chirurgas – gydytojas ortopedas traumatologas A. S.. Po operacijos jautė aptirpimą pagal n. ischiadicus eigą, nusviro kojos pėda, nustatyta diagnozė: Neuropathia n. ischaidici sin. 2018 m. birželio 12 d. medicinos dokumentų išraše diagnozė: Sėdmens nervo pažeidimas (TLK kodas G57.0). Po gydymo ir reabilitacijos išliko kairės pėdos jutimų sutrikimai, kojos raumenų silpnumas (nukarusi pėda), čiurnos deginančio pobūdžio skausmas, sutrikęs mobilumas ir apsitarnavimas. 2019 m. spalio 22 d. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sprendimu Nr. 56-153 nuspręsta, kad: 1. Atlygintina žala sveikatai, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas V. P. VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikos nebuvo padaryta. 2. Pareiškėjo V. P. pareiškimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą netenkintas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Dėl žalos atlyginimo teisinių pagrindų

Pagal materialiųjų įstatymų galiojimo laiko atžvilgiu taisyklę, nagrinėjamoje byloje taikytinas ginčo sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo metu (2018 m. gegužės mėn.) galiojęs teisinis reglamentavimas. Aktualios nagrinėjamam ginčui Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – Įstatymas) redakcijos 3 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos apibrėžiamos kaip prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 2 dalį atlygintina paciento sveikatai padaryta (turtinė ir neturtinė) žala buvo apibrėžiama kaip pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis, atsiradę dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos, t. y. buvo įtvirtinta kaltės pagrindu atsirandanti civilinė atsakomybė.

Ginčo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu galiojusios Įstatymo redakcijos 24 straipsnyje buvo įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir CK nustatyta tvarka. Taikant aptariamą teisinį reglamentavimą, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 6.284 straipsniai). Kalte grįstos civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti būtinas sąlygų visetas: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Asmuo, pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl, siekdama paneigti civilinės atsakomybės prievolę, sveikatos priežiūros įstaiga turi įrodyti, kad jos darbuotojai nėra kalti dėl atsiradusios žalos, t. y. kad, atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, jie buvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

Civilinės atsakomybės taikymo sąlygų egzistavimą turi įrodyti ieškovas, prašantis taikyti atsakovui civilinę atsakomybę (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ieškovas žalą kildina iš neteisėtų atsakovo veiksmų, t. y. tinkamu neinformavimu apie galimas komplikacijas, tinkamo gydymo nesuteikimo, nurodydamas, kad nervas pacientui buvo pažeistas operacijos metu, pacientui kitą dieną po atliktos operacijos nustačius sėdmens nervo pažeidimą G57.0., nebuvo atlikti būtini ir reikalingi medicininiai tyrimai (magnetinio rezonanso tyrimas), nenustatytas padaryto nervo pažeidimo mechanizmas, nesiimta veiksmų skubiai šalinti nervo pažeidimo priežastis. Ieškovas nurodo, kad atsakovo neteisėti veiksmai/neveikimas pasireiškė neištyrimu arba padarytu sveikatos sutrikdymu operacijos metu.

Ieškovo argumentai, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie galimas operacijos komplikacijas atmestini. Iš į bylą pateikto paciento sutikimo chirurginei operacijai, invazinei ir (ar) intervencinei procedūrai, matyti, kad V. P. 2018 m. gegužės 29 d. buvo supažindintas su endoprotezavimo operacijos komplikacijomis. Sutikimo 8 p. individualiai nurodyta, kad galimos šiam konkrečiam pacientui, įvertinus jo būklę, gali būti neurologinės komplikacijos. Trečiasis asmuo A. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad prieš operaciją su ieškovu individualiai aptarė operacijos eigą ir komplikacijas, nurodė, kad galimas sėdmens nervo pažeidimas. Tokius trečiojo asmens paaiškinimus patvirtina minėtas ieškovo pasirašytas sutikimas, kuriame individualiai ranka įrašyta būtent ieškovui šios operacijos galima komplikacija. Tai, kad galimai prieš operaciją ieškovas nebuvo supažindintas su kiekvienu iš neurologinių komplikacijų liekamuoju reiškiniu, nereiškia netinkamo informavimo. Priešingu atveju, susidarytų tokia situacija, kada gydantis gydytojas kiekvienam pacientui turėtų aiškinti visas galimas komplikacijas, jų simptomus, liekamuosius reiškinius. Ieškovas nurodo, kad jam nebuvo paaiškinta, jog jo koja bus ištempta. Jei būtų žinojęs, nebūtų sutikęs su tokia operacija. Trečiasis asmuo A. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad prieš operaciją nepaaiškino ieškovui apie implantacijos metu atstatomą kojos anatomiją ir kartu ištempiamus minkštuosius audinius. Teismas pažymi, kad būtent ieškovas turi įrodyti priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių. Šiuo atveju spręstina, kad ieškovas neįrodė, jog būtent kojos anatomijos atstatymas ir minkštųjų audinių ištempimas lėmė sėdmens nervo pažeidimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad po klubo sąnario operacijos sėdimojo nervo funkcijos sutrikimas pasireiškia iki 3 proc. visų atvejų ir apie 50 proc. iš visų šių atvejų priežastis yra nežinoma. Taigi, sėdmens nervo pažeidimą galėjo lemti ir kiti veiksniai, todėl neinformavimas apie kojos anatomijos atstatymą ir minkštųjų audinių ištempimą nėra priežastiniu ryšiu susiję su kilusiomis pasekmėmis.

Teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo posėdyje dalyvavusių šalių ir liudytojų paaiškinimus, sprendžia, kad ieškovui kairio sėdmens nervo pažeidimas yra klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, vykusios 2018 m. gegužės 29 d., pasekmė. Tokias išvadas teismas daro atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą ir jų tarpusavio ryšį: 1. Iš V. P. medicininių dokumentų matyti, kad prieš operaciją buvo nustatyta, jog kairės kojos inervacija bei kraujotaka nesutrikusi; 2. Iš karto po operacijos (pasibaigus anestezijos simptomams) jautė aptirpimą pagal n. ischiadicus eigą, nusviro kojos pėda, nustatyta diagnozė: Neuropathia n. ischaidici sin. 2018 m. birželio 12 d. medicinos dokumentų išraše diagnozė: Sėdmens nervo pažeidimas (TLK kodas G57.0); 3. Po klubo sąnario operacijos sėdimojo nervo funkcijos sutrikimas pasireiškia iki 3 proc. visų atvejų; 4) Apie 50 proc. iš visų šių atvejų priežastis yra nežinoma; 5) Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų gydytoja neurochirurgė O. L. išvadoje nurodė, ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad degeneracinė spondiliolisteze yra lėtiniai stuburo pakitimai, kurie ne visada yra simptominiai, ir jai nebūdinga pasireikšti staigiu vienpusiu abiejų nervinių šaknelių (L5 ir SI) pilnu pažeidimu, t.y. jai nebūdinga pasireikšti staigia pilna pėdos plegija; 6. Teismo posėdžio metu A. S. nurodė, kad jam praktikoje neteko susidurti ir nežino medicininėje literatūroje aprašyto atvejo, kai iš karto po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos dėl stuburo L5 degeneracinės spondiliolistezės pasireiškia staigi pilna pėdos plegija.

Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad sėdmens nervo pažeidimo simptomatika ūmiai pasireiškė iš karto po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, vykusios 2018 m. gegužės 29 d., rodo tiesioginį priežastinį ryšį tarp operacijos ir sėdmens nervo pažeidimo, todėl atmestinas atsakovo argumentas, jog ieškovo sėdmens nervo pažeidimą lėmė degeneracinė spondiliolistezė.

Byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl kaltų atsakovo veiksmų ar neveikimo operacijos metu buvo pažeistas sėdmens nervas. Pažymėtina, kad tokią išvadą daro ir liudytojas P. P., kurio teismo medicinos konsultacine specialisto išvada Nr. 0360/19 remiasi ieškovas, nurodydamas, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose (atliktos operacijos protokole) nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti apie buvusį tiesioginį sėdimojo nervo pažeidimo mechanizmą, taip pat jokių pažeidimų nebuvo padaryta ir anestezijos metu. Taigi, darytina išvada, kad operacija buvo atlikta laikantis visų medicinos praktikos taisyklių, vis dėlto nepageidaujamų padarinių nepavyko išvengti, tačiau jie nėra neteisėtų veiksmų rezultatas.

Teigdamas, kad po operacijos jam nebuvo atlikti būtini ir reikalingi medicininiai tyrimai (magnetinio rezonanso tyrimas), nenustatytas padaryto nervo pažeidimo mechanizmas, nesiimta veiksmų skubiai šalinti nervo pažeidimo priežastis, ieškovas remiasi P. P. teismo medicinos konsultacine specialisto išvada Nr. 0360/19. Šioje išvadoje nurodoma, kad V. P. 2018 m. gegužės 29 d. ir vėlesniais laikotarpiais LSMUL KK buvo suteiktos netinkamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, atsižvelgiant į pooperaciniu laikotarpiu nustatytą nervo pažeidimą, ko pasekoje jis neteko 50 proc. pastovaus darbingumo bei nėra iki galo aiškus pažeidimo lygis bei nėra duomenų apie n. ischiandicus vientisumo pažeidimą, nes nepakankamas buvo ištyrimas pooperaciniu laikotarpiu – neatliktas magnetinio rezonanso tyrimas, kuris leistų detalizuoti kraujosrūvą ar nervo vientisumo pažeidimą, ko pasekoje galėjo keistis gydymo taktika. Liudytojas P. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad tokią išvadą padarė remdamasis prof. V. B. vadovėliu, kuriame nurodytos bendrosios magnetinio rezonanso tyrimo, kaip diagnostikos metodo, galimybės. Nurodė, kad net ir atlikus elektromiografiją, magnetinio rezonanso tyrimas buvo reikalingas, nes pažeidimas, atlikus tokį tyrimą, taip pat matomas. Metalo implanto buvimas gali lemti trukdžius, todėl turėjo būti sprendžiama, ar atlikti magnetinio rezonanso tyrimą, ar kompiuterinę tomografiją, kuri nerodo nervo. Ieškovas taip pat remiasi išrašu iš metodinės literatūros: Klinikinė neurologija. Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas/ B. V. – Vilnius; UAB „Vaistų žinios“, 2009. – 990 p., kuriame nurodyta, kad ”Dubens KT ir (ar) MRT padeda nustatyti nervo kompresiją dubenyje.”

Atsakovas ir trečiasis asmuo A. S. nurodė, kad magnetinio rezonanso tyrimas būtų buvęs neinformatyvus dėl hematomos ir dėl metalo implanto, kuris sukuria trikdžius. Be to, net ir diagnozavus tikslų pažeidimą, pakartotinė operacija nebuvo galima dėl komplikacijų, galinčių sukelti sunkesnes pasekmes, rizikos. Be to, atsakovas remiasi Kauno klinikų Neurologijos klinikos gydytojo neurologo doc. dr. V. M. rašytiniais paaiškinimais, kuriuose nurodyta, kad jis 2018 m. gegužės 30 d. konsultavo pacientą V. P. kaip gydytojas neurologas. Konsultacijos metu įvertino paciento nusiskundimus, anamnezę, atliko klinikinį neurologinį paciento ištyrimą bei, remdamasis būdingais klinikiniais neurologiniais simptomais, nustatė kairės pusės sėdmeninio nervo pažeidimą – neuropatiją. Šiam pažeidimui gydyti paskyrė medikamentinį gydymą uždegimui bei audinių paburkimą mažinančiu vaistu deksametazonu bei B grupės vitaminus greitesnei nervo regeneracijai. Taip pat rekomendavo gydytojo reabilitologo konsultaciją dėl reabilitacinių priemonių skyrimo. Nagrinėjamu atveju sėdmeninio nervo pažeidimas buvo nustatytas remiantis klinikiniais simptomais ir patvirtintas elektroneuromiografijos (ENMG) tyrimo išvadomis. Kliniškai nustatytas nepilnas (dalinis) sėdmeninio nervo pažeidimas kairėje. Aptarus žodžiu su gydančiu gydytoju ir įvertinus neurologinius simptomus bei simptomų vystymosi eigą duomenų už galimą pilną nervo pažeidimą (jo vientisumo suardymą) nebuvo. Pagal ligos eigą, kadangi pėdos nusilpimas atsirado iš karto po operacijos, nebuvo palaipsnio neurologinės simptomatikos blogėjimo, būdingo subfascijinei hematomai, todėl nebuvo įtarimo, kad pažeidimas išsivystė dėl pooperacinės hematomos. Buvo nutarta skirti konservatyvų gydymą. Magnetinio rezonanso tyrimas diagnostikos ir gydymo gairėse, rekomendacijose ar nusistovėjusioje medicinos praktikoje nėra nurodomas kaip būtinas tyrimas esant sėdmeninio nervo pažeidimui po klubo sąnario operacijos ir gali būti atliekamas pagal poreikį kiekvienu atveju sprendžiant individualiai. Būtina pažymėti, kad ūmiuoju laikotarpiu po operacijos dėl audinių paburkimo, pjūvio, metalo sukeliamų artefaktų MRT šis tyrimas gali būti ir neinformatyvus arba klaidingai interpretuojamas. Nagrinėjamu atveju indikacijų ūmiuoju sėdmeninio nervo pažeidimo laikotarpiu magnetinio rezonanso atlikimui nebuvo.

Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant sveikatos priežiūros įstaigos civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų nustatymo kriterijus, yra konstatuota, kad gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra profesinė atsakomybė, tai yra specialisto atsakomybė už netinkamą profesinių pareigų vykdymą, ji yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, aspektais. Vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant jo kaltės klausimą, turi būti taikomas gydytojo veiksmų standartas, t. y. jo veiksmai vertinami ne pagal protingo ir atidaus žmogaus, bet pagal protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartą. Vertinant, ar gydytojo veiksmas buvo teisėtas ar neteisėtas, vadovaujantis pirmiau pateiktais standartais, reikia vertinti kiekvieną konkretų, individualų atvejį, nes tas pats veiksmas arba pasiektas rezultatas vienu atveju gali būti vertinamas kaip teisėtas ir padedantis išgelbėti paciento gyvybę, o kitu atveju toks pats veiksmas arba rezultatas gali būti įvertintas kaip prieštaraujantis teisei ir kenkiantis pacientui, sukeliantis jam žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas. Sprendžiant dėl gydytojų kaltės, turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010). Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad gydytojo veiksmų standartas apima ne tik medicinos ir kitų mokslų žinias, taikytinas medicinos praktikoje, profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisykles, bet ir gydytojo veiksmų konkrečiose aplinkybėse vertinimą remiantis protingumo, sąžiningumo kriterijais. Ar asmuo konkrečioje situacijoje buvo sąžiningas ir turi būti laikomas nekaltu, vertinama pagal tai, ar jis viską padarė, ko iš jo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010).

Kartu kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, kad maksimalių pastangų principas vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui nereiškia, jog gydytojas turi atlikti visus įmanomus tyrimus ir taikyti visus įmanomus gydymo metodus, tai reiškia, kad turi būti įvertinta, ar jis veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011).

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, jų tarpusavio ryšį, sprendžia, kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų. Po operacijos 2018 m. gegužės 30 d. 8.00 val. paaiškėjus, kad jaučiamas aptirpimas pagal n. ischiandicus eigą, buvo planuojama neurologo konsultacija. 2018 m. gegužės 30 d. 12.24 min. konsultavo gydytojas neurologas V. M., nustatyta diagnozė: neuropathia n. ischiandici sin., skirtas medikamentinis gydymas, gydytojo reabilitologo konsultacija dėl kineziterapijos priemonių taikymo, B grupės vitaminai. Nors ieškovas įrodinėja, kad jam turėjo būti atliktas magnetinio rezonanso tyrimas, tačiau teismas sprendžia, kad jis neįrodė, kad toks tyrimas turėjo būti atliktas, taip pat neįrodė, kaip tokio tyrimo atlikimas būtų pakeitęs gydymo taktiką ir kaip pakeista gydymo taktika būtų padėjusi išvengti kilusių pasekmių.

Ieškovo pateiktoje teismo medicinos gydytojo P. P. išvadoje remiamasi metodine literatūra, kurioje aprašomos magnetinio rezonanso tyrimo galimybės, tačiau šiame medicinos mokslo šaltinyje magnetinio rezonanso tyrimas nesiejamas su tokio pobūdžio operacija, todėl šis įrodymas laikytinas tik medicinos mokslo šaltiniu, paaiškinančiu magnetinio rezonanso tyrimo galimybes, tačiau ne būtinybę tokį tyrimą atlikti po vienpusės radikalios klubo artroplastikos operacijos. Teismo posėdyje paaiškinimus teikęs teismo medicinos gydytojas P. P. negalėjo paaiškinti, kaip magnetinio rezonanso tyrimas būtų pakeitęs gydymo taktiką ir kaip pakeista gydymo taktika būtų padėjusi išvengti kilusių pasekmių. Jo išvadas paneigia trečiojo asmens A. S. paaiškinimai bei neurologo V. M. išvada, kad tyrimas būtų buvęs neinformatyvus dėl po operacijos susidariusios hematomos bei dėl metalo implanto, kuris sukelia artefaktus. Be to, iš neurologo V. M. rašytinių paaiškinimų matyti, kad sėdmeninio nervo pažeidimas po klubo sąnario artroplastikos operacijų yra dažniausiai pasitaikanti komplikacija, pasireiškianti 0,6-3,8 proc. visų atvejų. Nervo pertempimas, kompresija atsiradus subfascijinei hematomai ar terminis cemento poveikis minimi tarp galimų dažniausių pažeidimų priežasčių. Tiksli etiologija lieka neaiški iki 50 proc. atvejų. Pilnas nervo atsistatymas pasireiškia nuo 1/3 iki 2/3 atvejų, nepriklausomai nuo to, ar tai buvo pilnas pažeidimas. Aplinkybes dėl komplikacijų procentinio skaičiaus teismo posėdžio metu patvirtino ir ieškovo kviesta liudytoja O. L.. Taigi, įvertinus, kad iki 50 proc. dalies pažeidimų priežastys lieka neaiškios, bei pilnas nervo atsistatymas pasireiškia nuo 1/3 iki 2/3 atvejų, nepriklausomai nuo to, ar tai buvo pilnas pažeidimas, be to, įvertinus, kad net ir diagnozavus tikslų pažeidimą, pakartotinė operacija nebuvo galima dėl komplikacijų, galinčių sukelti sunkesnes pasekmes, rizikos, darytina išvada, kad atsakovo veiksmai neatliekant magnetinio rezonanso tyrimo atitiko gydytojo veiksmų standartą, o gydytojas viską padarė, ko iš jo reikalaujama.

Pažymėtina ir tai, kad teismas siūlė šalims teikti papildomus įrodymus, išaiškino teisę prašyti skirti teismo ekspertizę, tačiau šalys pateikė tik byloje esančius įrodymus.

Medicinos personalo veiksmai tokio pobūdžio bylose vertinami proceso, bet ne rezultato aspektu, todėl spręstina, kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, taigi, neįrodė ir būtinos civilinės atsakomybės sąlygos.

Nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, nėra teisinio pagrindo kilti ligoninės civilinei atsakomybei ir kitų sąlygų egzistavimas plačiau nenagrinėjamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje nėra duomenų apie atsakovo ar trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Bylos nagrinėjimo metu susidarė 24,33 Eur pašto išlaidos, kurios priteistinos iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93, 96 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš V. P., a.k. (duomenys neskelbtini), 24,33 Eur (dvidešimt keturis eurus 33 ct) pašto išlaidas valstybei.

Sprendimas nuo jo priėmimo per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.