- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-13
- Bylos Nr.
- 1A-912-462-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-78-1-00191-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Remigijus Preikšaitis (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Dalius Jocys
- Nuteistasis
- I. A.
- Kategorijos
Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-912-462/2011
Teisėjas Virginijus Gedeikis (Proceso Nr. 1-78-1-00191-2011-2)
2011 m. spalio 13 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. A. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011-08-09 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 ir 3 d. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta terminuoto laisvės atėmimo bausmė nustatyta 3 (treji) metai, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta iš dalies atlikta bausmė pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 8 d. nuosprendį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. A. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą:
jis 2011 metų balandžio mėnesio pradžioje, tiksli diena ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, apie 18 val. Plungės rajone, Alsėdžių miestelyje, Draugystės g. 6B esančioje Alsėdžių vidurinėje mokykloje, pro neužrakintas duris įsibrovė į mokytojų kambarį, iš ten pagrobė du nešiojamuosius kompiuterius „HP6730b“, kurių vieno vertė 1 850,22 Lt, padarė Alsėdžių vidurinei mokyklai turtinę žalą už 3 700,44 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis I. A. prašo pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2011-08-09 nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas skirdamas jam bausmę už padarytą nusikaltimą, neatsižvelgė į dar vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, be to, jog jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, pagal kurią buvo kaltinamas, kad jau 2011-07-07 įsidarbino UAB „Mažeikių lyra“, nukentėjusysis – Plungės rajono Alsėdžių vidurinė mokykla (jos atstovas) – jam jokių pretenzijų nepareiškė, teismo salėje jis dar kartą atsiprašė nukentėjusiojo atstovo, o mokyklos direktoriaus buvo atsiprašęs anksčiau ir jis jam atleido bei patikino, kad jis galės ir toliau lankyti ir mokytis Plungės rajono Alsėdžių vidurinėje mokykloje. Žala mokyklai nepadaryta, kadangi pavogti kompiuteriai pagal pakvitavimą yra grąžinti mokyklai, todėl dėl žalos atlyginimo niekas pretenzijų neturėjo.
Apeliantas pažymi, kad šiuo metu tebedirba UAB „Mažeikių lyra“, darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, yra įsidarbinęs neterminuotam darbui, šiuo metu yra nepilnametis, turi nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su savo gyvenimo drauge A. V. jos tėvų namuose, adresu „(duomenys neskelbtini)“, Mažeikiuose. Ji šiuo metu yra nėščia. Jų bendras vaikas turi gimti š. m. spalio 4 d. ir jie planuoja po kūdikio gimimo susituokti.
Nuteistasis, jo atstovė pagal įstatymą ir gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo I. A. kaltės. Jo įvykdytą nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Nuteistasis I. A. neneigia savo kaltės ir sutinka su jo nusikalstamų veiksmų įvertinimu pagal baudžiamąjį įstatymą (padarytos veikos kvalifikavimu). Nuteistojo apeliaciniame skunde prašoma paskirti švelnesnę, nesusijusią su laisvės atėmimu, bausmę už padarytą nusikalstamą veiką. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija dėl nuteistojo I. A. kaltės nepasisako.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad Plungės rajono Alsėdžių vidurinė mokykla (jos atstovas) jam jokių pretenzijų nepareiškė, teismo salėje jis dar kartą atsiprašė nukentėjusiojo atstovo, o mokyklos direktoriaus buvo atsiprašęs anksčiau ir jis jam atleido, bei patikino, kad jis galės ir toliau lankyti ir mokytis Plungės rajono Alsėdžių vidurinėje mokykloje. Be to, žala mokyklai padaryta nebuvo. Tačiau teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo motyvus atmeta kaip nepagrįstus.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasmę žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad dalinis žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas atlygina žymią visos nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dalį (pvz., daugiau kaip pusę (kasacinė nutartis Nr. 2K-397/2010).
Tačiau nagrinėjamu atveju du nešiojamieji kompiuteriai „HP6730b“ buvo paimti iš J. A. Atlikus jų apžiūrą apžiūros protokole užfiksuota, kad kompiuteriai turi inventorinius numerius Nr. „(duomenys neskelbtini)“, Nr. „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 28–33). Tai yra du nešiojamieji kompiuteriai ikiteisminio tyrimo institucijai buvo pateikti tik ikiteisminio tyrimo pareigūnui pareikalavus J. A. juos pateikti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 97 str.). Tik po to ikiteisminio tyrimo pareigūnų kompiuteriai pagal pakvitavimą buvo grąžinti Plungės rajono Alsėdžių vidurinės mokyklos įgaliotam atstovui A. M. (b. l. 15).
Taigi šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad apeliantas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys Plungės rajono Alsėdžių vidurinei mokyklai būtų grąžinę pavogtus kompiuterius. Atsižvelgiant į tai, negalima pripažinti, jog kaltininkas savo noru būtų atlyginęs ar pašalinęs padarytą žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 3 p.).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. numatyta, kad tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
Spręsdamas klausimą, ar bausmės tikslai bus pasiekti skiriant baudžiamajame įstatyme numatytą bausmę, teismas turi kruopščiai įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, konkrečias jo padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 91 str. 3 d. numatyta, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje.
Apelianto asmenybę charakterizuojantys duomenys rodo, kad jis visiškai ignoruoja visuomenėje priimtas elgesio normas. Nepilnametis I. A. teistas šešis kartus (b. l. 67–109), bausmės vykdymas penkis kartus jam buvo atidėtas, mokymo įstaigos yra charakterizuojamas neigiamai (b. l. 111), turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 113–114). Todėl įvertinus šiuos byloje esančius duomenis darytina išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog I. A. piktybiškai nenorėdamas gyventi dorai darė naujus nusikaltimus, todėl šie duomenys leidžia teismui pagrįstai manyti, kad jo polinkius į nusikaltimus gali pakeisti tik griežtos bausmės rūšies paskyrimas.
Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas apeliantui teisingai paskyrė griežčiausią 178 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį, kadangi kitos rūšies bausmių I. A. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka.
Pažymėtina, kad nuteistajam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė (1 metai 6 mėnesiai), kuri yra žymiai mažesnė už sankcijos vidurkį. Baudžiamosios bylos įrodymai ir nuteistojo asmenybė neleidžia jam mažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmės ar paskirti nusikalstamos veikos sankcijoje numatytą kitą švelnesnę bausmės rūšį.
Be to, galutinį bausmės dydį (3 metai) lėmė paskirtos bausmės subendrinimas su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-03-08 nuosprendžiu paskirta bausme.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai individualizavo bausmę ir nustatė jos dydį nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo teigti, kad paskirta bausmė yra per griežta.
Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Plungės rajono apylinkės teismo 2011-08-09 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo I. A. apeliacinį skundą atmesti.