- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-10
- Bylos Nr.
- 2S-788-560/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- K. S.
- Atsakovas
- Vilniaus Gedimino technikos universitetui, Valstybinio socialinio draudimo valdybos Vilniaus skyriui
- Trečiasis asmuo
- E. Z.
- Kategorijos
- 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-26 nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovo K. S. ieškinį atsakovams Vilniaus Gedimino technikos universitetui ir Valstybinio socialinio draudimo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam asmeniui E. Z., dėl pranešimo apie apdraustojo socialiniu draudimu atleidimą iš darbo pripažinimo neteisėtu, neturinčiu juridinės galios ir jo panaikinimo, duomenų atstatymo VSDFV Vilniaus miesto skyriuje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-16114-864/2010, 2010-11-17 vykusio parengiamojo posėdžio metu ieškovas K. S. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė:
1) pripažinti, kad VGTU Pranešimas apie apdraustojo socialiniu draudimu atleidimą iš darbo (209) neatitinka tuo metu galiojusio norminio teisės akto -VSDFV1996 05 15 įsakyme Nr. 103 nurodytų reikalavimų ir šiuo įsakymu patvirtintos nurodyto pranešimo formos ir jos pildymo reikalavimų (tarp j ų - dėl to, kad nėra draudėjo pavadinimo ir Pranešimas nėra pasirašytas (patvirtintas) įmonės vadovo);
2) pripažinti, kad VGTU Pranešimas apie apdraustojo socialiniu draudimu atleidimą iš darbo (209) neatitinka tuo metu galiojusio norminio teisės akto -VSDF valdybos 1998 03 09 įsakymu Nr. 107 patvirtintos „Duomenų apie apdraustuosius pateikimo tvarkos“ 2.5 punkte nurodytų reikalavimų: „Kiekvienas užpildytas dokumentas patvirtinamas įmonės ar organizacijos vadovo parašu ir antspaudu...“, kadangi Pranešimą nepasirašęs (nepatvirtinęs) įmonės vadovas-VGTU rektorius ir antspaudas ne pagrindinis VGTU, o „Pažymoms ;
3) pripažinti, kad l)-ame ir 2)-ame reikalavimų punktuose nurodytas Pranešimas yra neteisėtas, neturintis juridinės galios nuo jo pasirašymo momento;
4) Pranešimą, pateiktą VSDFV Vilniaus miesto skyriui apie apdraustojo socialiniu draudimu atleidimą iš darbo (209) panaikinti nuo jo pasirašymo momento;
5) Pranešimą, pateiktą VSDFV Vilniaus miesto skyriui, kuris VSDFV Vilniaus miesto registrų žurnale registruotas 2005-01-10, reg. Nr. 5178269 apie apdraustojo socialiniu draudimu atleidimą iš darbo panaikinti nuo jo registracijos momento;
6) įpareigoti atsakovą VSDFV Vilniaus miesto skyrių atstatyti VSDFV duomenų bazėje duomenis apie ieškovą kaip asmenį - apdraustąjį valstybiniu socialiniu draudimu, buvusius iki 1998-12-09 dienos;
7) išreikalauti iš atsakovo VGTU 1997-09-01 Darbo sutarties Nr. 2691 originalą ir 1998-12-09 įsakymą Nr. 1974-PH originalą, kadangi pats šių dokumentų gauti neturi galimybės, nes jie yra pas atsakovą VGTU;
8) išreikalauti iš VSDFV Vilniaus miesto skyriaus Laisvės pr. 28, Vilnius 2005-01-10 reg. Nr. 5178269 Pranešimą apie apdraustojo socialiniu draudimu atleidimą iš darbo 209 ir Forma 2a-SD kurio kopiją pateikiu5-me priede, originalus, nes pats šių dokumentų gauti neturi galimybės, nes jie yra VSDFV Vilniaus miesto skyriuje;
9) skirti VGTU 1998-12-09 įsakymo Nr. 1974-PH lietuvių kalbos (lingvistinę ) ekspertizę, pavedant ekspertizę atlikti Nepriklausomų mokslinių ekspertų asociacijos lietuvių kalbos ir raštvedybos ekspertui, Gynėjų g. 4-320, 01109, Vilnius;
10) dėl blogos materialinės padėties atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-10-26 nutartimi atsisakė priimti ieškovo K. S. ieškinį atsakovams Vilniaus Gedimino technikos universitetui ir Valstybinio socialinio draudimo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam asmeniui E. Z., dėl pranešimo apie apdraustojo socialiniu draudimu atleidimą iš darbo pripažinimo neteisėtu, neturinčiu juridinės galios ir jo panaikinimo, duomenų atstatymo VSDFV Vilniaus miesto skyriuje. Teismas nurodė, kad nors ieškovas kelis kartus tikslino ieškinio dalyką (taip pat ir 2010-11-17 pateiktu procesiniu dokumentu), tačiau tiksliai nenurodė, kaip bus apgintos jo pažeistos teisės ar įstatymų saugomi interesai tuo atveju, jei teismas patenkins jo reikalavimus. Teismo įsitikinimu, konstatavimas, kad Pranešimai neatitinka formalių tuo metu galiojusių įstatymo reikalavimo normų bei jų panaikinimas nesukels jokių objektyvių teisinių padarinių ieškovui, kadangi ginčas dėl atleidimo iš darbo yra išnagrinėtas (civilinė byla Nr. 2-9-4494/1999). Taip pat ieškovo reiškiamas reikalavimas atsakovui CSDFV yra perteklinis, kadangi ši įstaiga tik įstatymų nustatyta tvarka darbdavio pranešimo pagrindu registruoja juridinį faktą – apdraustojo socialiniu draudimu priėmimą/atleidimą iš darbo. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme (LR CPK 137 str. 1 d. 1 p.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas K. S. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010-11-26 nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui patikslinto ieškinio priėmimo klausimui nagrinėti iš naujo. Pasak apelianto, teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, pažeidė LR CPK 137 str., 138 str. nuostatas, nes nenurodė termino ieškinio trūkumams pašalinti. Taip pat netinkamai taikė LR CPK 230 str. nuostatas, nes įstatymas nenumato galimybės parengiamojo posėdžio metu atsisakyti priimti ieškinį. Atskirajame skunde teigiama, kad teismas spręsdamas patikslinto ieškinio priėmimo klausimą nesivadovavo CPK 141 str. 1-5 d. nuostatomis bei 1997-06-13 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimo Nr. 5 10 str. 4 d. Tai pat skundžiamos nutarties aprašomojoje dalyje yra neteisingai nurodyti ieškovo patikslintu ieškiniu keliami reikalavimai. Be to, teismas be teisinio pagrindo rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-13 civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008 priimtoje nutartyje pateiktu paaiškinimu. Tai pat, teismas, atsisakydamas priimti ieškinį LR CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu, nenurodė, į kurią instituciją ar teismą reikia ieškovui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme, ar neteisminga tam teismui, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį, t.y. teismas pažeidė LR CPK 137 str. 3 d. Dėl šių pažeidimų, apelianto įsitikinimu, skundžiama nutartis turi būti panaikinta LR CPK 329 str., 330 str. pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-11-26 nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui ieškovo K. S. patikslinto ieškinio priėmimo klausimui išspręsti.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstosios dalies ir analizuoja tik atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apelianto K. S. argumentais, jog skundžiama teismo nutartis yra neteisėta, nepagrįsta, todėl naikintina, o byla grąžintina pirmosios instancijos teismui.
LR CPK 5 straipsnio 1 d. nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Įstatyme įtvirtinta teisminės gynybos garantija reiškia ne tik asmens teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, skundu, prašymu ar pareiškimu, bet ir teismo pareigą išnagrinėti tokį ieškinį (skundą). Atsisakydamas priimti ieškinį, teismas nurodė, kad ieškovo K. S. skundas nenagrinėtinas teisme (CPK 137 str.2 d. 1 p.). Sprendžiant dėl bylos priskirtinumo visada būtina įvertinti, kad teismai kompetentingi spręsti visus ginčus dėl teisės (Konstitucijos 30 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str.), o šios taisyklės išimtis būtina taikyti atsižvelgiant į minėtų teisės aktų reikalavimus.
Skundą nagrinėjantis teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodymu, kad asmuo, kreipdamasis teisminės gynybos į teismą, pateikiamame procesiniame dokumente turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t.y. jį suformuluoti taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys bei jo patikslinimas, kuriais ieškovas iš esmės prašė pripažinti atsakovo VGTU siųstą pranešimą apie apdraustojo socialiniu draudimu atleidimą iš darbo neatitinkančiu tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų bei pripažinti jį neteisėtu ir negaliojančiu nuo jo pasirašymo momento, buvo priimtas nagrinėjimui dar 2004-04-19 (t. 1 b.l. 84-85, 88-89). Be to, ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimų patikslinimas (sutikslinimas) teismo buvo priimtas 2010-09-21 (t. 1 b.l. 332, 341). Pareikšto ieškinio bei jo papildymų (patikslinimų) atžvilgiu nebuvo taikomas procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas. Taigi, esminiai ieškovo K. S. pareikšto ieškinio reikalavimai dėl VGTU siųsto pranešimo pripažinimo neatitinkančiu tuo metu galiojusių teisės normų reikalavimų, jų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais šioje byloje buvo priimti dar 2004 metais. Iš bylos medžiagos seka, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-10-06 nutartimi civilinėje byloje pagal pareikštą, ir kaip minėta priimtą, ieškinį paskyrė parengiamąjį teismo posėdį.
LR CPK 230 str. 1 d. numatyta, kad posėdžio pirmininkas į parengiamąjį teismo posėdį iškviečia šalis ir jas apklausia, siekdamas išsiaiškinti ginčo esmę, galutinai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų į pareikštus reikalavimus turinį, įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus, bei atsikirtimus, įtrauktinus dalyvauti asmenis ir atlieka kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje. Taigi esminis parengiamojo posėdžio tikslas – imtis priemonių šalims sutaikyti ir geriau bei išsamiau pasirengti bylą nagrinėti teisme, t.y. išsiaiškinti ginčo esmę, suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų į pareikštus reikalavimus turinį bei išsiaiškinti įrodymus. Iš byloje esančio 2010-11-17 parengiamojo teismo posėdžio protokolo matyti, kad jo metu iš esmės nebuvo atliekami jokie veiksmai, siekiant įgyvendinti aukščiau paminėtą parengiamojo posėdžio tikslą, nes, kaip seka iš parengiamojo posėdžio protokolo, ieškovui posėdžio pradžioje pateikus patikslintą ieškinį, parengiamasis posėdis buvo atidėtas iki bus išspręstas patikslinto ieškinio priėmimo klausimas.
Patikslintame ieškinyje ieškovas K. S. pareiškė iš esmės analogiškus kaip ir pirminiame (teismo priimtame) ieškinyje reikalavimus (patikslinto ieškinio 1-4 reikalavimai), t.y. pripažinti atsakovo VGTU siųstą pranešimą apie apdraustojo socialiniu draudimu atleidimą iš darbo neatitinkančiu tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų bei pripažinti jį neteisėtu ir negaliojančiu nuo jo pasirašymo momento. Tuo tarpu patikslinto ieškinio 5 ir 6 punkte ieškovas suformulavo naujus ieškinio reikalavimus bei patikslintu ieškiniu prašė atsakovu į bylą įtraukti ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą (Vilniaus miesto skyrių). Teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti visą ieškinį, kaip nenagrinėtiną teisme LR CPK 137 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Kaip seka iš įrašų Teismų informacinėje sistemoje LITEKO, skundžiama nutartimi byla buvo išnagrinėta (ieškinys grąžintas ieškovui). Skundą nagrinėjantis teismas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu. Teismo vertinimu, ieškinio reikalavimams, susijusiems su pranešimo pripažinimu neatitinkančiu tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų, su pranešimo pripažinimu neteisėtu ir negaliojančiu nuo jo pasirašymo momento, kurie buvo priimti nagrinėjimui dar 2004 metais ir dėl kurių 2010-11-17 buvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis, šioje stadijoje negalėjo būti taikomos LR CPK 137 str. 2 d. 1 p. nuostatos, todėl negalėjo būti atsisakyta priimti visą ieškovo pareikštą ieškinį ir tuo pagrindu baigti bylos nagrinėjimą.
Priimdamas ieškinį savo žinion, teismas sprendžia tik procesinio teisinio pobūdžio klausimus. Kaip minėta parengiamojo teismo posėdžio metu teismas galutinai išsiaiškina šalių nuomonę ginčijamais klausimais, aplinkybes ir įrodymus, kuriais jų nuomonė grindžiama, t. y. parengiamajame teismo posėdyje galutinai suformuluojamas ieškinio dalykas ir pagrindas bei atsakovo gynybinė pozicija. Įstatymas nenumato galimybės parengiamojo posėdžio metu svarstyti anksčiau teismo priimtų ieškinio reikalavimų priėmimo klausimo.
Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, parengiamojoje bylos nagrinėjimui stadijoje nepagrįstai svarstė teismo anksčiau priimtų ieškinio reikalavimų priėmimo klausimą bei jų atžvilgiu taikė LR CPK 137 str. 2 d. 1 p. ir tokiu būdu atsisakė priimti visus ieškovo pareikštus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino bei taikė proceso teisės normas. Dėl išdėstyto skundžiama teismo nutartis panaikintina (CPK 329 str. 1 d.. 338 str.) bei byla grąžintina pirmosios instancijos teismui spręsti patikslinto ieškinio priėmimo klausimą.
Aukščiau išdėstytos aplinkybės ir išvada yra pakankami, kad būtų panaikinta skundžiama nutartis, todėl dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kaip dėl teisiškai nereikšmingų atskirojo skundo išnagrinėjimui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu, 339 straipsniu, teismas.
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 26 d. nutartį panaikinti ir patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.