Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. P., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje:

V. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuviui, LR piliečiui, vidurinio išsilavinimo, vedusiam, dirb. UAB „H.“ darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl pažeidimų, numatytų LR ATPK 51³ str.7 d., 83 str., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kad jis 2014-11-29 savavališkai į namus (duomenys neskelbtini) parsivežė 4.5 kubinių metrų geležinkelio pabėgių ir jais kūreno kieto kuro katilą, esantį gyvenamojo namo rūsyje. Degindamas geležinkelio pabėgių malkas, impregnuotas specialiu impregnantu (t.y. atliekas medžio, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų), pil. V. P. teršė aplinką, pažeisdamas Lietuvos Respublikos oro apsaugos įstatymo 17 str.1 d. ir “Atliekų tvarkymo taisyklių“ 7 p. reikalavimus, kad atliekų turėtojas visas atliekas atliekas privalo perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tokias atliekas tvarkyti. Tokiais veiksmais padarė administracinių teisės pažeidimus, numatytus 83, 51³ str.7 d.

Įrodyta, kad V. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 83 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 83 straipsnis numato atsakomybę už atliekų deginimą nesilaikant įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų atmosferos apsaugos reikalavimų. Šio straipsnio sankcijoje numatyta bauda piliečiams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų ir pareigūnams – nuo penkiasdešimt septynių iki vieno šimto penkiolikos eurų.

V. P. paaiškino, kad parsivežė ir sudegino apie 1 m³ panaudotų geležinkelio pabėgių namo apkūrenimui.

ATP protokole nurodoma, kad V. P. pažeidė Lietuvos Respublikos oro apsaugos įstatymo 17 str.1 d. (gaminant, vežant, saugant ir naudojant įrangą, produktus ar medžiagas, kurie gamybos, paskirstymo, saugojimo ar naudojimo metu teršia arba gali teršti aplinkos orą, privaloma pasirinkti tokį būdą, kuris apsaugotų aplinkos orą nuo neleistino teršimo). Tokios įstatymo nuostatos nedetalizuoja ATPK 83 straipsnyje numatytos dispozicijos arba nenurodo konkrečių reikalavimų.

Institucijos, surašiusios ATP protokolą 2015-02-04 atsakyme teismui nurodoma, kad V. P. pažeidė ir Lietuvos Respublikos oro apsaugos įstatymo 20 str.2 p. (draudžiama deginti sausą žolę, nendrynus, ražienas. Draudžiama deginti atliekas, išskyrus atvejus, kai jos deginamos specialiai tam skirtuose įrenginiuose, vadovaujantis šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatomis). Tokia įstatymo nuostata draudžia deginti atliekas, nes šis įstatymas nustato asmenų teises į švarų orą, pareigas saugoti aplinkos orą nuo taršos, susijusios su žmonių veikla, ir mažinti jos daromą žalą žmonių sveikatai bei aplinkai; nustato priemones, ribojančias aplinkos oro taršą ir mažinančias jos neigiamą poveikį žmonių sveikatai bei aplinka.

Atliekų (naudotų geležinkelio medinių pabėgių deginimo faktas) tapo žinomas iš paties V. P. aiškinimo ir ginčo dėl to nėra. Veiksmų kavlifikavimui, neturi reikšmės, koks kiekis atliekų buvo deginamas.

Administracinio teisės pažeidimo byla dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 51³ straipsnio 7 dalyje nutrauktina, nesant administracinio pažeidimo įvykio ir sudėties.

ATPK 51³ str.7 d. numato atsakomybę už didesnio negu vienas kubinis metras pavojingų atliekų kiekio laikinąjį laikymą, surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą (įskaitant atvejus, kai tai daro prekiautojas atliekomis ir tarpininkas) pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, jeigu dėl to pavojingomis atliekomis buvo užteršta aplinka. Šios straipsnio dalies sankcijoje numatyta bauda nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt septynių eurų.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

V. P. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad jis parsivežė 4.5 m³ geležinkelio pabėgių, jais kūreno savo namo katilą, o degindamas geležinkelio pabėgių malkas, impregnuotas specialiu impregnatoriumi (t.y. atliekas medžio, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų), pil. V. P. teršė aplinką.

ATPK 51³ str. 7 d. norma yra blanketinė, t.y. ją taikant turi būti nurodyti kokie teisės aktai buvo pažeisti arba kokių teisės aktų reikalavimų nebuvo laikomąsi.

LR Atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 54 d. numato, kad pavojingosios atliekos – tai atliekos, kurios pasižymi viena ar keliomis pavojingomis savybėmis, nurodytomis šio Įstatymo 4 priede.

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 priedas numato, kokios savybės patvirtina, kad dėl kurių atliekos tampa pavojingomis. Skirstoma: degios; dirginančios; kenksmingos (medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali iš dalies pakenkti sveikatai); toksiškos: medžiagos ir preparatai (įskaitant labai toksiškus), kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali sukelti sunkią ūmią arba chronišką ligą ar net mirtį); kancerogeninės (medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali sukelti vėžį arba padidinti susirgimo vėžiu tikimybę) ir t.t.

Šiame priede nurodoma, kad atliekoms pavojingos savybės – „toksiškos“ ir „labai toksiškos“, „kenksmingos“, „ėsdinančios“, „dirginančios“, „kancerogeninės“, „toksiškos reprodukcijai“, „mutageninės“ ir „ekologiškai toksiškos“ – priskiriamos remiantis kriterijais, nustatytais pavojingųjų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimą ir ženklinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Tam tikrais atvejais taikomos pavojingųjų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimą ir ženklinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose išvardytos ribinės vertės. Taikomi atitinkamuose Lietuvos Respublikos ir Europos standartizacijos komiteto (CEN) dokumentuose aprašyti metodai.

Tokios Atliekų tvarkymo įstatymo ir jo priedo nuostatos reiškia, kad ne bet kokia atlieka yra pavojinga, o jos pavojingumas nustatomas remiantis kriterijais, nustatytais pavojingųjų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimą ir ženklinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyti duomenys, kokiais remiantis kriterijais, nustatytais pavojingųjų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimui ir ženklinimui, geležinkelio pabėgiai yra priskiriami tam tikrai pavojingų atliekų grupei (kenksmingos; toksiškos ir t.t.).

LR Atliekų tvarkymo įstatymo 7 str. nustato atliekų apskaitos ir ataskaitų teikimo tvarką, kas atsakingas už atliekų apskaitos tvarkymą, ataskaitos apie atliekų susidarymą ir tvarkymą Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai, tame tarpe ir atliekų darytojai, atsižvelgiant į susidarančių atliekų kiekį ir rūšį, vykdomą veiklą ir įmonės dydį, Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais. Atliekų apskaitos duomenys naudojami atliekų susidarymo ir tvarkymo būklės analizei, atliekų tvarkymo tikslų ir užduočių vykdymo priežiūrai, visuomenės informavimui ir kitiems tikslams. Pagal minėto įstatymo 7 ¹ straipsnį identifikuodamas atliekas, atliekų turėtojas turi vadovautis atliekų sąrašu, o atliekų sąrašą, kuriame pateikiama atliekų klasifikacija pagal atliekų susidarymo šaltinį, tvirtina Aplinkos ministerija.

Pagal LR Atliekų tvarkymo įstatymo 13 straipsnį pavojingųjų atliekų turėtojas privalo identifikuoti ir deklaruoti turimas pavojingąsias atliekas Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Šio įstatymo 15 straipsnis numato, kad laikinai laikomos, laikomos, surenkamos ir vežamos pavojingosios atliekos turi būti supakuotos ir paženklintos. Pavojingųjų atliekų pakavimo ir ženklinimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.

Pagal „Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisykles“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367, 4 p., 4.3.p.p., 4.4.p.p., pirminės atliekų apskaitos žurnalus pagal Taisyklių 1 priede pateiktą formą turi pildyti: įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas saugančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienerius metus; atliekų darytojai, esant taisyklėse nustatytoms sąlygoms.

Daroma išvada, kad primiausia turėjo būti nustatyta kokioje įmonėje susidarė atliekos, kas atsakingas šioje įmonėje už atliekų apskaitos tvarkymą ir ataskaitos teikimą Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai.

Protokole nurodomos atliekos nėra identifikuotos ir deklaruotos, kaip pavojingos atliekos, atitinkamai jas paženklinant.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodo, kad jis nežinojo, kad tai pavojingos atliekos. Pabėgius jis paėmė ir parsivežė, kadangi dirba bendrovėje, kuri vykdo veiklą keičiant geležinkelio pabėgius. Ant šių daiktų nebuvo jokių ženklų apie pavojingumą, jie nėra saugomi, niekas nereiškė pretenzijų, kad neteisėtai užvaldė šį turtą. Pabėgius parsivežė prieš kokius du metus.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi, siekiant tinkamai pritaikyti administracinių teisės pažeidimų įstatymą, reikia nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius administracinio teisės pažeidimo požymius.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina ir tai, kad administracinių teisės pažeidimų teisė savo paskirtimi labai artima baudžiamajai teisei, dėl to jai keliami tie patys tikslai. ATPK nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui (ATPK 249 straipsnio 2 dalis).

Teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis).

ATP protokole nurodoma, kad V. P. pažeidė „Atliekų tvarkymo taisyklių“ 7 p. (taisyklių 2011-05-03 redakcija) ) (atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei pagal sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (arba) šalinimo arba tvarkyti pats, išskyrus atvejus, kai nepavojingosios atliekos, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu). Tokia teisės akto nuostata nurodo į ATPK 51³ str. 7 d. pažeidimo sudėties sąlygą, t.y. netinkamą atliekų laikymą, gabenimą. Tačiau nurodyto pažeidimo sudėčiai turi būti nustatytos dar dvi sąlygos, t.y. atliekos turi būti pavojingos ir šiomis pavojingomis atliekomis turi būti užteršta aplinka.

Dėl vertinimo ir traktavimo, kad panaudoti ir eksploatacijoje pagal paskirtį nenaudojami geležinkelio mediniai pabėgiai priskiriama pavojingoms atliekoms, buvo pasisakyta aukščiau šiame nutarime.

Byloje nėra pateikta įrodymų, kad buvo užteršta aplinka. Institucija, surašiusi protokolą, 2015-02-04 atsakyme teismui pripažino, kad teisės aktais nėra nustatytas medinių pabėgių laikymo ir saugojimo būdas. Tai leidžia daryti išvadą nagrinėjamoje byloje, kad šių atliekų laikymas ir vežimas, nesudaro ATPK 51³ str. 7 d. sudėties.

ATP protokole nurodytuose teisės aktuose nėra nustatytos sąlygos, kad atitinkamos atliekos deginimas, kaip faktas, nenustačius konkrečios taršos padarinių ar pasekmių, vertinamas kaip aplinkos užteršimas. Toks vertinimas tiriamu atveju ir nėra galimas, kai nežinoma kokios klasifikacijos atlieka buvo deginama. O tokia išvada daroma, nes ATP protokole atliekos kodas nėra nurodytas. Be to 2011-11-16 Aplinkos apsaugos agentūros rašte nurodoma, kad šios institucijos nuomone, pabėgių atliekoms gali būti suteikti šie atlieko kodai :

-Bazelio konvencijos kodas AC170 (apdorotos kamščio ir medienos atliekos);

17 09 03* (kitos statybinės ir griovimo atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų);

17 02 04* (mediena, kurioje yra pavojingų cheminių medžiagų);

19 12 06* (mediena, kurioje yra pavojingų cheminių medžiagų).

Siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, turi būti tiksliai ir konkrečiai nurodyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis, o ne vertinama ar grindžiama prielaidomis, kokius teisės aktus pažeidė asmuo. Pažeidimo esmė turi būti aiški ir konkreti.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1 str. 21 p. numato, kad žala aplinkai – tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas. Kenksmingas (neigiamas) poveikis aplinkai – ekosistemos ar jos elementų natūralių funkcijų susilpnėjimas arba netekimas. Pasekmės ar poveikis aplinkai – tokios pasekmės ar poveikis (fizinis, cheminis ir kt.) aplinkai, dėl kurių įvyksta ar gali įvykti reikšmingi ekosistemos ar jos elementų natūralių funkcijų pokyčiai (Aplinkos apsaugos įstatymo 1 str. 8 p. 16 p.).

Taigi pagrindinis objektas, į kurį kėsinamasi ar kuriam padaroma žala pagal ATPK 51³ str. aplinkos užterštumas pavojingomis medžiagomis. Tam, kad asmenį galima būtų patraukti atsakomybėn pagal ATPK 51³ str.7 d. turi būti įrodyta aplinkybė, kad tokiais asmens veiksmais aplinkai buvo padaryta straipsnyje numatyto pobūdžio žala.

ATPK 256 str. 1 d. numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone ( ATPK 257 str.).

Pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad pažeidimą pripažino ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

V. P. skirtinas baudos minimumas, numatytas sankcijoje už padarytą teisės pažeidimą, numatytą ATPK 83 str., kadangi jis anksčiau nėra baustas administracine tvarka, padėjo išaiškinti pažeidimą. V. P. dirba ir turi legalų pajamų šaltinį, turi šeimą, šeimos narys yra neįgalus. Jo gaunamos pajamos yra artimos Vyriausybės nustatytai minimaliai mėnesiniai algai.

Vadovaujantis LR ATPK 30, 30², 83 str., 250 str. 1 p., 287 str. 1 d. 1, 2 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

V. P. pripažinti kaltu, padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 83 straipsnyje ir skirti dvidešimt aštuonių (28) eurų baudą.

Nutraukti V. P. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 51³ str. 7 d., nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.