- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-26
- Bylos Nr.
- e2-613-451/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09045-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Jakštienė
- Ieškovas
- M. L.
- Atsakovas
- V. F. J., M. T., K. K., A. K., R. A.
- Kategorijos
- 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. L. ieškinį atsakovams V. F. J., M. T., K. K., A. K., R. A. dėl pripažinimo teisės pateikti garažų projektus derinimui, nesant gretimo sklypo naudotojų sutikimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovo reikalavimai, argumentai.
1. Ieškovas M. L. (toliau ir – ieškovas) ieškiniu prašo teismo: 1) leisti ieškovui M. L. pateikti dviejų garažų, adresu (duomenys neskelbtini), 2016 m. projektą (duomenys neskelbtini) derinimui, nesant gretimo sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), naudotojų bei garažų savininkų V. F. J., M. T., K. K., A. K. ir R. A. sutikimų; 2) leisti ieškovui M. L. pateikti garažo, adresu (duomenys neskelbtini), 2017 m. projektą (duomenys neskelbtini) derinimui nesant sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), naudotojų bei garažų savininkų V. F. J., M. T., K. K., A. K. ir R. A. sutikimų; 3) priteisti ieškovui iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodo, kad siekia įteisinti savavališkai pastatytus garažus, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau negali iki galo pabaigti garažų įteisinimo procedūros, nes tam reikalingi gretimo žemės sklypo naudotojų / nekilnojamojo turto savininkų rašytiniai sutikimai. Dalį sutikimų garažų savininkai yra davę, o dėl dalies garažų savininkų atsisakymo duoti rašytinius sutikimus, ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-1347-950/2018). Kauno apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą, 2019 m. vasario 7 d. priėmė naują sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-32-658/2019 ir suteikė galimybę M. L. pateikti garažų projektus derinimui be minėtoje byloje atsakovais įtrauktų asmenų sutikimo. Atsakovai V. F. J., M. T., K. K., A. K. bei R. A. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-32-658/2019 buvo įtraukti trečiaisiais asmenimis, kadangi tuo metu šie asmenys nebuvo sudarę valstybinės žemės nuomos sutarčių ir ieškovas buvo įsitikinęs, kad šių asmenų sutikimų, įteisinant garažus, nereikės, todėl reikalavimo jiems nereiškė. Minėti asmenys buvo dalyvaujantys byloje asmenys, todėl Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimas turi tiesioginę įtaką jų teisėms ir pareigoms.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vėliau, 2020 m. ieškovui teikiant projektus Kauno miesto savivaldybei dėl leidimo statybai gavimo, paaiškėjo, kad visgi būtina gauti visų žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudotojų, t. y. garažų patalpų savininkų, sutikimus. Tuo tikslu ieškovas 2020 m. gegužės 7 d. išsiuntė atsakovams prašymą iki 2020 m. gegužės 22 d. pateikti registruotais laiškais rašytinius sutikimus dėl prašyme nurodytų garažų projektų pateikimo Kauno miesto savivaldybei derinimui bei dėl šių garažų statybos pagal 2016 m. ir 2017 m. projektus. Ieškovas nurodė, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-32-658/2019 V. F. J., M. T., K. K., A. K. ir R. A. buvo įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, todėl byloje esantys 2016 m. ir 2017 m. garažų projektai ir visa kita medžiaga, susijusi su šių garažų statyba bei įteisinimu, jiems yra žinoma. Atsakovams priklausantys garažai nesiriboja su ieškovo pastatytais statiniais, nes atsakovų garažai yra priešingoje pravažiavimo pusėje. Iki 2020 m. gegužės 22 d. rašytiniai atsakovų sutikimai negauti.
4. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-32-658/2019 2019 m. vasario 7 d. sprendimu yra nustatęs, kad šalinti savavališkos statybos padarinius galima ne tik juos nugriaunant, bet ir atitinkamai parengiant statinio projektą ir pagal jį gaunant statybą leidžiantį dokumentą, bei taip įteisinant statybos darbus. Atsakovai, manydami, kad ieškovo savavališkai pastatyti garažai pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus, gali atsisakyti duoti sutikimą jų įteisinimui, tačiau toks atsisakymas duoti sutikimą turi būti pagrįstas ir motyvuotas. Kauno apygardos teismo sprendime konstatuota, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad M. L. savavališkai pastatytų garažų, adresu (duomenys neskelbtini), statyba teritorijoje, kurioje yra ginčo statiniai, neleidžiama. Priešingai, 2014 m. kovo 30 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuria M. L. išnuomota 0,0263 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, 3 punkte nurodyta, jog išnuomojamo žemės sklypo naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos. Tos pačios sutarties 4.1. punkte nurodyta, jog išnuomotame žemės sklype gali būti statomi tai pačiai veiklai vystyti reikalingi statiniai ir įrenginiai, kurių eksploatavimui išnuomotas žemės sklypas ir jei tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui. Taigi, sutartyje ieškovui yra leista statyti naujus garažus, be to Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos iš esmės sutiko su ginčo garažų statyba, jeigu bus gauti bendraturčio ir besiribojančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkų ir naudotojų raštiški sutikimai bei parengta dokumentacija. Teisėjų kolegija iš bylos medžiagos nustatė, kad teritorija, kurioje yra pastatyti ginčo statiniai, anksčiau priklausė elektros tiekimo linijų apsaugos zonai, tačiau elektros tinklai buvo perkelti, todėl minėtoje teritorijoje atsirado galimybė statyti naujus garažus. Ginčo statiniai faktiškai pastatyti 2015 m., o jų matmenys ir kiti techniniai parametrai yra užfiksuoti inspekcijos 2015 m. spalio 30 d. savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini), todėl dar prieš ieškovui kreipiantis dėl sutikimų davimo į atsakovus ir trečiuosius asmenis, jiems jau turėjo būti žinomi ginčo garažų esminiai duomenys. Teismas nenustatė, kad ieškovas atsakovų atžvilgiu elgiasi nesąžiningai. Tas pats pasakytina ir dėl šios bylos atsakovų, kurie ankstesnėje byloje dalyvavo trečiųjų asmenų teisėmis, atžvilgiu. Teismas nustatė, kad M. L. savavališkai pastatyti garažai, adresu (duomenys neskelbtini), nepažeidžia žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), įregistruoto kelio servituto, tarnaujančio žemės sklypų, adresais (duomenys neskelbtini), savininkams. Minėtas kelio servitutas liko nepakitęs. Pastatytas garažas ribojasi tik su V. O. ir V. K. priklausančiais garažais, todėl kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia. Todėl atsakovai šioje byloje nepagrįstai neduoda prašomų sutikimų dėl garažo (duomenys neskelbtini), projekto derinimo ir įteisinimo.
5. Pateiktame dublike (el. b. t. 3, l. 62 – 66) nurodoma, kad atsakovų teiginiai, kad šios bylos atsakovai „dėl aiškių ir svarbių priežasčių nedavė ieškovui sutikimų“, nepagrįsti. Neaišku, kodėl atsakovai atsisako duoti sutikimus ir kokios yra atsisakymo priežastys. Atsakovai teigia, kad ieškovas neįvykdė teismo sprendimo ir neva ieškovui yra skaičiuojamos baudos už sprendimo nevykdymą, tačiau tokie argumentai neatitinka tikrovės. Jokios baudos ieškovui dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimo nevykdymo nėra skaičiuojamos, minėto sprendimo M. L. negali įvykdyti, t. y. įteisinti statinių dėl objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Ieškinys teikiamas dėl objektyvių aplinkybių, nes atsakovai atsisakė duoti rašytinius sutikimus įteisinti statinius ir nėra kito teisinio kelio išspręsti susidariusią situaciją. Atsakovai nurodo, kad svarstytų sutikimų davimą ar nedavimą, jei ieškovas tinkamai ir pagal įstatymų reikalavimus pateiktų susipažinimui dokumentus, t. y. jo parengtus projektus. Tokie teiginiai yra nepagrįsti, kadangi atsakovai dalyvavo Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1347-950/2018 ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-32-658/2019. Minėtose bylose buvo ne tik pateikti statinių projektai, bet atlikta ir statybos ekspertizė, kuri patvirtino, jog ieškovo pastatyti be statybą leidžiančių dokumentų statiniai nepažeidžia kitų garažų savininkų interesų. Jungtinės veiklos sutartis, kurią teismas pripažino suklastota, neturi jokio ryšio su pateiktais projektais ir projektų sprendiniais. Atkreiptinas dėmesys, kad su atsakovais 2011 m. gruodžio 21 d. ir 2012 m. balandžio 11 d. buvo sudarytos Jungtinės veiklos sutartys, kurios yra galiojančios. Ieškovo įsitikinimu, jokios teisinės reikšmės sudarytos Jungtinės veiklos sutartys šioje byloje neturi, nes statinių projektus ieškovas rengė kaip fizinis asmuo.
Šalies argumentai
6. Ieškovo atstovė 2025 m. vasario 18 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad kartu su apeliaciniu skundu buvo pateiktas Kauno miesto savivaldybės raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, jog IS „Infostatyba“ 2020 m. kovo 23 d. buvo užregistruoti du projektai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), su projektuotojo paaiškinimais, kad projektas teikiamas su originaliais parašais.
II. Atsiliepimai į ieškinį ir atsakovų nesutikimo su ieškiniu argumentai.
7. Atsakovai V. F. J., M. T., R. A., K. K. ir A. K. (toliau – ir atsakovai) atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodoma, kad ieškovas teikia teismui melagingas aplinkybes. Ieškovas dar 2017 m. siekdamas įteisinti savavalinės statybos padarinius, siekė suderinti dviejų garažų, adresu (duomenys neskelbtini), naujos statybos projektą. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius projektui nepritarė, nurodydami, kad reikalinga pateikti sutikimus, t. y. gauti gretimai esančio sklypo savininkų ar naudotojų pritarimus. Taip pat, ieškovas siekė įteisinti ir kitos savavalinės statybos padarinius, siekė suderinti garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naujos statybos projektą su gretimai esančio sklypo savininkais ar naudotojais teikdamas 2017 m. lapkričio 7 d. ieškinį Kauno apylinkės teismui ir patraukdamas šioje byloje išvardintus atsakovus trečiaisiais asmenimis, kadangi šie asmenys dėl aiškių ir svarbių priežasčių nedavė ieškovui sutikimų.
Šalies argumentai
8. Ieškovas 2017 m. minėtoje byloje teismui nurodydamas ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą vadovavosi Statybos techniniu reglamentu STR 1.05.01:2017, nurodė, kad jis elgiasi sąžiningai ir teisėtai, priešingai nei byloje įtraukti tretieji asmenys. Ieškovas tuomet teismui melagingai nurodė, kad dalis minėto sklypo naudotojų dėl ieškovui nežinomų priežasčių nepagrįstai atsisako suteikti sutikimus, tam, kad jis galėtų teikti derinimui projektus. Ieškovas įžūliai ir apgaulės būdu siekia gauti atsakovų bei didžiosios dalies trečiųjų asmenų pritarimus savavališkoms statyboms užbaigti ir įteisinti. Ieškovas sąmoningai nutyli svarbias su kitas su civiline byla susijusias aplinkybes, kurioje buvo sprendžiamas ieškovo – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinys pateiktas atsakovui M. L. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir savavališkai pastatytų pastatų nugriovimo. Minėtoje byloje ieškinys buvo tenkintas, bet M. L. buvo suteikta teisė per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti savavališkai pastatyto pastato projektinę dokumentaciją, gauti statybą leidžianti dokumentą, to nepadarius savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą pastatą ir sutvarkyti statybvietę.
Atsiliepimas
9. Atsakovų turima informacija, ieškovas savalaikiai nesugebėjo įvykdyti 2019 m. birželio 13 d. nurodytų įpareigojimų ir dėl to teismui teikia visiškai nepagrįstus ieškinius. Atsakovai nėra atsisakę duoti ar neduoti sutikimų ir ieškovui žodžiu bei raštu yra nurodę, kad jie svarstytų sutikimų davimą ar nedavimą, jeigu ieškovas tinkamai ir pagal įstatymų reikalavimus pateiktų susipažinimui dokumentus, t. y. jo parengtus projektus. Ieškovas iki šiol nėra tinkamai parengęs projektų ir neištaisęs projektų esminių trūkumų, todėl manytina, kad atsakovams sąmoningai nėra pateikiami projektai bei kiti su jais susiję dokumentai. Ieškovas neištaisęs Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 8 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų trūkumų, neįvykdęs Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimo 37 punkte išvardintų reikalavimų, 2020 m. gegužės 8 d. paštu atsakovams atsiuntė jo parengtus prašymus, kuriuose užslėptai grasindamas pakartotinai prašo duoti rašytinį sutikimą pateikti garažų projektus derinimui bei garažų statybai. Vienas iš projektų (2016 m. projektas) yra suklastotas. M. L. atsakovams projektų, nei kitų statybos dokumentų susipažinimui nėra pateikęs ir tai patvirtina A. K. ir K. K. teiktas atsakymas. Galimai pasitvirtinus suklastojimo faktui, kad 2016 m. M. L. rengtame projekte yra projektuotojo M. P. parašai suklastoti, ieškinys vienareikšmiai turėtų būti atmestas.
10. Ieškovas iš savanaudiškų paskatų, be atsakovų žinios, panaudodamas 2011 m. gruodžio 21 d. Jungtinės veiklos sutartį ar / ir panaudodamas galimai suklastotą Jungtinės veiklos sutartį 2011 m. gruodžio 21 d., 2012 m. balandžio 11 d. ir 2014 m. sausio 27 d. papildymus bei ją pateikdamas AB Lesto, apgaulės būdu gavo elektros tinklų perkėlimo į kitą vietą sąlygas ir vėliau tuo pagrindu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių nurodydamas, kad jo vykdomos statybos atitinka inžinerinių komunikacijų apsaugos zonų reikalavimus, nes iš šios zonos yra iškelti elektros tinklai bei įrengimai. Nacionalinė žemės tarnyba buvo esmingai suklaidinta, dėl ko ji savo išduotuose dokumentuose M. L. iš esmės neprieštaravo ieškovo siekiui įteisinti nelegalias statybas. Ieškovas iki šiol nėra užbaigęs statybos darbų, t. y. nuo ieškovo garažų stogų nutekančio vandens nenuvedė už teritorijos ribų ir kt. M. L. galimybė statyti garažus atsirado tik tada, kai išnyko draudimas statyti pastatus saugomoje zonoje, kai iš jos buvo iškeltos elektros tiekimo linijos.
11. Atsakovai 2015 – 2020 m. laikotarpyje nuolat žodžiu bei raštu prašė ieškovo pateikti paaiškinimus bei projektinius dokumentus, patvirtinančius ieškovo vykdomų naujų statybų bei jų įteisinimo sąsajas su bendro daikto naudojimu, disponavimu ir valdymu. Ieškovas atsakovų neinformavo, kokius bendro daikto pertvarkymus ar naujas statybas ketina atlikti ir sąmoningai nutylėdamas neteikė susipažinimui projektinių pasiūlymų, brėžinių bei kitos projektinės dokumentacijos, kadangi jie tuo metu jau buvo M. L. suklastoti.
12. Atsakovai 2015 – 2016 metų laikotarpiu pradėjo įtarti ieškovą nesąžiningumu slepiant nuo jų informaciją bei klaidinant juos apie projektų tikrumą ir teisėtumą, o jų pagrįsti nuogąstavimai dėl dokumentų klastojimo, galutinai pasitvirtino įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutarčiai baudžiamojoje byloje Nr. 1A-466-493/2022. Atsakovai nuo aukščiau minėto laikotarpio nenustojo ginti savo teisių. M. L. pagamintas netikras dokumentas – Jungtinės veiklos sutartis, buvo pagamintas būtent tam, kad ieškovui atsirastų galimybė atlikti tam tikras juridines procedūras, susijusias su nelegalių statybų vykdymu ir jų įteisinimu, kadangi šį netikrą dokumentą ieškovas neteisėtai panaudojo prieš atsakovų interesus.
13. Pažymėtina ir tai, kad Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija 2019 m. vasario 7 d. išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. e2A-32-658/2019 apeliacine tvarka pagal M. L. skundą, sprendimu patenkino ieškovo M. L. patikslintą ieškinį dėl dalies bendraturčių įpareigojimo duoti sutikimus jo parengtų projektų derinimui, teismui nedisponuojant pilna informacija ar faktiniais duomenimis apie paminėtų dviejų garažų projektų suklastojimą. Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimas patvirtina esminę aplinkybę, jog ieškovas tik sau naudinga linkme interpretuodamas minėtą sprendimą, iškreiptai suvokia teismo nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su dviejų garažų projektų įteisinimo procedūra, aiškiai suvokdamas ir žinodamas, kad pirmosios bei apeliacinės instancijos teismams jis pateikė suklastotus garažų projektus. Teismai buvo esmingai suklaidinti, kurių pagrindu priėmė atitinkamus sprendimus.
14. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktu atsiliepimu į ieškinį, prašo dėl ieškinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybės ir ištyrus įrodymus.
15. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimo į ieškovo ieškinį nepateikė.
III. Liudytojo paaiškinimai
16. Liudytojas M. P. 2025 m. vasario 18 d. posėdžio metu nurodė, kad į jį kreipėsi ieškovas dėl savavališkos statybos įteisinimo dviejų garažų adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad projektas būna vienas ir vėliau jis būna tikslinamas atsižvelgiant į pateiktas pastabas. Teigia, kad pastabų buvo daug, todėl tikslinimų buvo taip pat daug – apie 7. Liudytojas nurodė, kad ieškovas neatsiskaitė už projektavimo darbus, todėl jis atsisakė taisyti projektus nepadengus skolos. Vėliau liudytojas sulaukė skambučio iš savivaldybės, dėl galimai suklastotų projektų. Atvykus į savivaldybę liudytojas pamatė, kad jo projektai buvo suklastoti. Po šio įvykio ieškovas už projektus atsiskaitė. Rengiant projektą neteko bendrauti su kitų sklypų savininkais. Šiuo atveju nebuvo išlaikyti reikalingi atstumai ir pastatai savavališkai pastatyti ant sklypo ribų. Liudytojas nurodė, kad ieškovas siekdamas įteisinti savavališką statybą turėtų pateikti bendrasavininkams projektą, iš kurio būtų aišku koks bus statinys, aukštingumas, visi rodikliai, sklypo planas. Nurodė, kad jis rengia architektūrinę dalį, o kitas specifines dalis – dėl lietaus nuotekų – rengia kiti specialistai. Liudytojas nurodė, kad projektai buvo ruošiami kaip garažams, bet ne gyvenamajam pastatui. Liudytojas, atsakydamas į ieškovo atstovės klausimą, patvirtino, kad 2020 m. kovo 23 d. į Infostatybą galėjo pats įkelti projektus, nes ieškovas nuolat jo prašydavo parengti projektus (posėdžio 33 min.). Klastoti projektai buvo 2019 metų. Liudytojas nurodė, kad taisydamas projektą pagal pastabas (iki suklastojimo) teikdavo jį su tuo pačiu tituliniu lapu jo nekeisdamas. Ar keitė titulinį lapą teikdamas projektą 2020 m. nepamena. Teigia, kad tikslinant projektą gali kisti pastato matmenys dėl apšiltinimo sluoksnio. Liudytojas duodamas paaiškinimus pradžioje teigęs, kad po 2019 m. projektų nekoregavo, vėliau nurodė, kad vis dėlto galėjo projektus parengti, bet jie tokiu atvejų turėjo būti rengiami kaip nauji projektai, nes 2019 m. projektai buvo suklastoti. Liudytojas šių aplinkybių neprisiminė, bet nurodė, kad taip galėjo būti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
17. Ginčas byloje kilęs dėl teisės pateikti garažų projektus derinimui be gretimo sklypo naudotojų (valdytojų) sutikimo.
18. Ieškovas siekia įteisinti savavališkai pastatytus garažus, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau negali iki galo pabaigti garažų įteisinimo procedūros, nes tam reikalingi gretimo žemės sklypo naudotojų / nekilnojamojo turto savininkų rašytiniai sutikimai.
19. Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-32-658/2019 leido M. L. pateikti garažų projektus derinimui be minėtoje byloje atsakovais įtrauktų asmenų sutikimo.
20. 2020 m. gegužės mėnesį ieškovui teikiant projektus Kauno miesto savivaldybei dėl leidimo statybai gavimo, paaiškėjo, kad būtina gauti visų žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudotojų, t. y. garažų patalpų savininkų, sutikimus.
21. Ieškovas 2020 m. gegužės 7 d. išsiuntė atsakovams prašymą iki 2020 m. gegužės 22 d. pateikti registruotais laiškais rašytinius sutikimus dėl prašyme nurodytų garažų projektų pateikimo Kauno miesto savivaldybei derinimui bei dėl šių garažų statybos pagal 2016 m. ir 2017 m. projektus.
22. Atsakovai atsisako duoti sutikimus teigdami, kad jie svarstytų apie sutikimų davimą ar nedavimą, jeigu ieškovas tinkamai ir pagal įstatymų reikalavimus pateiktų susipažinimui dokumentus, t. y. jo parengtus projektus.
23. Byloje kilus ginčui dėl atsakovų tinkamo supažindinimo su siekiamų įteisinti garažų projektais teismas sprendžia, ar ieškovas tinkamai įvykdė supažindinimo/informavimo pareigą.
24. Ieškovas į bylą yra pateikęs 2016 m. projektą (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. projektą (duomenys neskelbtini) dėl garažų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šie projektai paskutinį kartą buvo koreguoti ir įkelti į informacinę sistemą „Infostatyba“ 2020 m. gegužės 23 d.
25. Kaip buvo konstatuota Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-32-658/2019 ginčo statiniai faktiškai pastatyti 2015 m., o jų matmenys ir kiti techniniai parametrai yra užfiksuoti Inspekcijos 2015 m. spalio 30 d. Savavališkos statybos akte (duomenys neskelbtini), todėl dar prieš ieškovui kreipiantis dėl sutikimų davimo į atsakovus ir trečiuosius asmenis, jiems jau turėjo būti žinomi ginčo garažų esminiai duomenys (matmenys, konstrukcijos ir pan.).
26. Atsakovai minėtoje byloje dalyvavo kaip tretieji asmenys, todėl jau minėtame sprendime konstatuota, kad jiems buvo žinoma pastatų matmenys ir kiti techniniai parametrai, kurie leido jiems spręsti ar jų teisės įteisinus savavališkas statybą būtų pažeistos.
27. Dar daugiau, ginčo projektai Kauno miesto savivaldybės administracijos buvo pateikti į bylą du kartus 2024 m. gegužės 20 d. (DOK-61799) ir 2025 m. kovo 13 d. (DOKDOK-31081), todėl vėliausiai nuo 2024 m. gegužės 20 d. tapo žinomi atsakovams ir jie galėjo spręsti ar šie projektai nepažeidžia jų interesų.
28. Tai, kad projektai buvo parengti ir pasirašyti projektuotojo M. P. patvirtino pats liudytojas teismo posėdžio metu.
29. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad projektai nuo 2016 metų buvo tik koreguojami atsižvelgiant į naujai pateikiamas projektus priimančios institucijos pastabas dėl atitikties teisės aktams, tačiau byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad siekiami įteisinti garažai iš esmės kito. Tokių įrodymų atsakovai byloje nepateikė.
30. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo, kaip galimo statytojo, teisę, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne pačią teisę, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretų bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimų statybos darbų ir (arba) patalpų paskirties keitimo planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas projektinių pasiūlymų arba statinio projekto (kaip jie apibūdinami Statybos įstatyme) pateikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013; 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015; 2023 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-701/2023).
31. Taigi vadovaujantis teismų praktika, ieškovas turi pareigą supažindinti atsakovus su projektiniu pasiūlymu arba statinio projektu tam, kad atsakovai iš gautos informacijos galėtų spręsti ar garažų įteisinimas pažeis jų teises ir teisėtus interesus ar ne, bet ne tai ar ieškovo pastatyti garažai atitinka normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus. Institucija, išduodanti statybą leidžiančius dokumentus, turės spręsti ar ieškovo prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą yra pagrįstas ir gali būti tenkintas. Taip pat Inspekcija, nustačiusi, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas teisėtai, dar turės patikrinti savavališkai pastatytų garažų atitiktį jų projektų, pagal kuriuos išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendiniams (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju sprendžiama tik ar savavališkai pastatytų garažų įteisinimas esmingai nepažeis atsakovų teisių ir teisėtų interesų.
32. Įvertinus nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad atsakovai buvo tinkamai supažindinti su siekiamų įteisinti garažų esančių adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) projektais.
33. Nustačius, kad atsakovams informacija apie garažų projektinius sprendinius pateikta tinkamai, teismas toliau sprendžia ar pagrįstai atsakovai atsisako duoti sutikimus.
34. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, esant interesų išsiskyrimui, svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009).
35. Taigi, atsakovai, manydami, kad ieškovo savavališkai pastatyti garažai pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus, gali atsisakyti duoti sutikimą jų įteisinimui, tačiau toks atsisakymas duoti sutikimą turi būti pagrįstas ir motyvuotas.
36. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013; 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015; 2023 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-701/2023).
37. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, šiuo atveju atsakovai, kurie neduoda ieškovui sutikimo derinti savavališkos statybos įteisinimo projektų, turi nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog savavališkai pastatytų statinių įteisinimas pagal pateiktus projektus iš esmės pažeidžia atsakovų teises ar įstatymo saugomus interesus.
38. Atsakovai atsisakymą duoti sutikimą garažų įteisinimui iš esmės grindžia tuo, jog nebuvo supažindinti su garažų įteisinimo projektu ir negali spręsti ar tai pažeistų jų teises.
39. Nagrinėjamos bylos kontekste, svarbu pažymėti, kad šalių ginčas tęsiasi ne vienerius metus, dar prieš bylos inicijavimą. Vien nagrinėjama byla tęsiasi jau nuo 2020 metų, be šios bylos teismuose vyko dar ne vienas procesas dėl ginčo garažų įteisinimo. Teismas sprendžia, kad atsakovams pageidaujant, jie turėjo galimybę pilnai susipažinti su ieškovo garažų įteisinimo dokumentacija, jei ne nuo proceso pradžios, tai bent jau bylos nagrinėjimo metu. Todėl atsakovų iki bylos nagrinėjimo pabaigos palaikomas esminis argumentas, kad jiems nebuvo žinomas ieškovo ketinamų įteisinti statinių mastas ir galima statinių įteisinimo įtaka, todėl jie negalėjo įvertinti, ar nebus pažeistos jų teisės, vertinti kaip formalūs ir nepagrįsti. Teismas sprendžia, kad šioje byloje žymiai svarbesnis aspektas yra tai, ar ieškovo siekiami įteisinti statiniai pažeidžia/nepažeidžia atsakovų teises. Be to, bylos nagrinėjimo metu atsakovai susipažinę su projektais, nekonkretizavo kaip jų teisės iš esmės yra pažeidžiamos.
40. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-256-967/2025 (52 pastraipa).
41. Pažymėtina, kad analogiškoje byloje Kauno apygardos teismas (2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-32-658/2019) nurodė, jog bylos nagrinėjimo objektas – ar pagrįstai atsakovai neduoda sutikimo ieškovui teikti prašymus gauti statybą leidžiančius dokumentus, bet ne tai ar ieškovo pastatyti garažai atitinka normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus.
42. Atsakovai kaip galimą jų teisių pažeidimą nurodo, tai, jog ginčo garažai pastatyti neišlaikant trijų metų atstumo nuo gretimo sklypo ribos. Reikiamo atstumo neišlaikymas sudaro pareigą gauti gretimo sklypo savininkų sutikimą dėl tokio statinio, tačiau pats savaime nereiškia teisių pažeidimo. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-32-658/2019 buvo konstatuota, jog ginčo garažai nepažeidžia kitų tiesiogiai besiribojančių, susiliečiančių garažų savininkų teisių. Nagrinėjamu atveju atsakovai neįvardijo, kaip jų teises pažeidžia ribų neišlaikymas, ypač kai tai nėra susiję su tiesioginiu pastatų ribojimusi, nes net ir besiribojant pastatams teisių pažeidimas nebuvo konstatuotas. Teismo vertinimu atsakovų atsisakymas duoti sutikimus ieškovui tik formaliai nurodant, kad nėra išlaikomas trijų metrų atstumas, nedetalizuojant kaip tai pažeidžia atsakovų teises, yra deklaratyvus ir nepagrįstas.
43. Tai, jog ieškovo M. L. savavališkai pastatyti garažai, adresu (duomenys neskelbtini) nepažeidžia žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), įregistruoto kelio servituto konstatuota Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-32-658/2019 ir yra laikytina prejudiciniu faktu šioje byloje.
44. Daugiau pagrįstų pagrindų atsisakyti duoti sutikimus atsakovai nenurodė.
45. Teismas nepasisako dėl atsakovų argumentų sietinų su projektų klastojimu, nes šis klausimas jau yra išspręstas baudžiamojoje byloje, o Kauno apygardos teismas nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka konstatavo, kad sutikimo ieškovas prašo ne pagal suklastotus projektus.
46. Teismo vertinimu, atsakovai nepateikė įtikinamų argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų, kad savavališkos statybos įteisinimas pagal ieškovo pateiktus projektinius pasiūlymus iš esmės pažeistų jų teises (CPK 178, 185 straipsniai). Be to, teismas iš bylos nagrinėjimo metu šalių išsakytų pozicijų sprendžia, kad atsakovų nepritarimas ieškovo siekiui įteisinti savavališkas statybas, nulemtas ne objektyvių ir pagrįstų aplinkybių, o labiau šalių konflikto ir konfliktinių tarpusavio santykių. Atsižvelgiant į tai, ieškovo ieškinys tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškinį tenkinus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų.
48. Ieškovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriuo prašo priteisti iš atsakovų 5 662,30 Eur bylinėjimosi išlaidas (DOK–49552). Ieškovas nurodė, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro: 75,00 Eur žyminis mokestis, ieškinio surašymo išlaidos –1 000,00 Eur, dubliko surašymo išlaidos – 800,00 Eur; apeliacinio skundo surašymo išlaidos – 1 815,00 Eur; advokato atstovavimas 2024 m. gegužės 9 d. parengiamajame teismo posėdyje – 363,00 Eur; ieškovo nuomonės raštu pateikimas dėl atsakovų siūlomos mediacijos – 157,30 Eur; advokato atstovavimas 2024 m. gruodžio 3 d. teismo posėdyje – 484,00 Eur; advokato pasirengimas ir dalyvavimas 2025 m. vasario 18 d. teismo posėdyje – 484,00 Eur; advokato pasirengimas ir dalyvavimas 2025 m. balandžio 24 d. teismo posėdyje – 484,00 Eur. Vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintomis rekomendacijomis ieškovo prašoma priteisti teisinės pagalbos išlaidų suma neviršija maksimalaus dydžio, todėl jos mažinti nėra teisinio pagrindo. Kadangi bylinėjimosi išlaidos pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymas, ieškinį tenkinus yra priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. 1 132,46 Eur iš kiekvieno atsakovo .
49. Teismo patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 27,56 Eur, tačiau padalijus jas penkiems atsakovams lygiomis dalimis, yra mažesnės už minimalų priteistiną dydį, todėl iš atsakovų nėra priteistinos (CPK 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitimas 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Leisti ieškovui M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pateikti dviejų garažų, adresu (duomenys neskelbtini), 2016 m. projektą (duomenys neskelbtini) derinimui, nesant gretimo sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), naudotojų bei garažų savininkų V. F. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimų.
Leisti ieškovui M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pateikti garažo, adresu (duomenys neskelbtini), 2017 m. projektą (duomenys neskelbtini) derinimui nesant sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), naudotojų bei garažų savininkų V. F. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimų.
Priteisti ieškovo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai po 1 132,46 Eur (tūkstantį šimtą trisdešimt du eurus 46 ct) bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo: V. F. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.