Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-10-14 · Civilinė byla Nr. 2A-130-467/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-14
Bylos Nr.
2A-130-467/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanaviciene (pirm.), Henrichas Jaglinskis, Egidijus Žironas
Ieškovas
V.K.
Atsakovas
Lietuvos
Trečiasis asmuo
V.G. Kolegija
Civiline byla Nr. 2A-130-467/2008 m.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. spalio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkes Almos Urbanavicienes (pranešeja),kolegijos teiseju Henricho Jaglinskio, Egidijaus Žirono,sekretoriaujant Agnei Bajarunaitei,dalyvaujant ieškovui V.K.,ieškovo atstovui adv. Zenonui Keruciui,atsakovo atstovams prezidentui R.B., teisininkui M.U.,treciajam asmeniui V.G.,treciojo asmens atstovui adv. Stasiui Maciulaiciui,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo civiline byla pagal atsakovo Lietuvos ledo ritulio federacijos apeliacini skunda del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2005 m. liepos men. 22 d. sprendimo civilineje byloje pagal ieškovo V.K. ieškini atsakovui Lietuvos ledo ritulio federacijai del paskolos priteisimo, tretysis asmuo – V.G.

Kolegija, išnagrinejusi byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

Šalies argumentai

Ieškovas V.K., 2005-01-20 kreipdamasis i teisma su ieškiniu, praše priteisti iš atsakovo Lietuvos ledo ritulio federacijos 40000 Lt paskolos ir bylinejimosi išlaidas. Ieškovas nurode, kad 1997-10-08 jis su atsakovu, t.y. tuometines Lietuvos ledo ritulio federacijos (toliau – Federacija) vadovybe, sudare paskolos sutarti, pagal kuria Federacijai paskolino 40000 Lt, o Federacija isipareigojo gražinti skola iki 1999-03-08. Paskolos sutarciai patvirtinti tarp ieškovo ir tuometinio Federacijos prezidento V.G. buvo pasirašytas paskolos raštas. Taciau, pasikeitus Federacijos vadovybei, atsakovas atsisako jam gražinti 40000 Lt, motyvuodamas tuo, jog Federacija sandorio nesudare ir nera ieškovui skolinga 40000 Lt. Atsakovo atsisakymas yra nepagristas, nes CK numato, jog skola turi buti gražinta. Atsakovo tvirtinimas, kad pagal Lietuvos ledo ritulio federacijos buhalterines apskaitos dokumentus jokiu piniginiu bei sutartiniu isipareigojimu Federacija ieškovui neturi, taip pat yra teisiškai nepagristas, nes 1997-10-08 paskolos raštelis patvirtina paskolos sutarties sudaryma, kuri kaip teiseta ir galiojanti sutartis jos šalims turi istatymo galia. Buhalterines apskaitos dokumentai šiuo požiuriu teisines reikšmes neturi. Paskolos sutartis sudaryta rašytine forma, ieškinio senaties terminas pagal istatyma nera praleistas – ieškovo teise pažeista nuo 1999-03-08, kai suejo terminas gražinti 40000 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos ledo ritulio federacija su ieškiniu nesutiko, motyvuodamas tuo, kad ieškovo nurodytos aplinkybes neatitinka tikroves ir yra nepagristos. Ieškinyje nurodytas sandoris tarp ieškovo ir atsakovo niekada nebuvo sudarytas, nes pagal teismui pateikto paskolos rašto turini, jeigu ir buvo sudarytas paskolos rašte nurodytas sandoris del 40000 Lt, tai jis buvo sudarytas ne su atsakovu, o asmeniškai su buvusiu tuometiniu Lietuvos ledo ritulio federacijos prezidentu V.G., kuris 40000 Lt gavo asmeniškai. Atsakovo buhalterines apskaitos dokumentuose nera jokiu duomenu, kurie patvirtintu, kad tarp ieškovo ir atsakovo 1997-10-08 buvo sudarytas ieškinyje minimas sandoris, todel atsakovas jokiu isipareigojimu ieškovui neturi. Ieškovas neirode, jog jis perdave pinigus atsakovui, o atsakovas juos gavo.

Vilniaus m. Antras apylinkes teismas 2005 m. liepos 22 d. sprendimu ieškini patenkino visiškai ir priteise iš atsakovo Lietuvos ledo ritulio federacijos ieškovo V.K. naudai 40000 Lt dydžio paskola, 1200 Lt žyminio mokescio ir 1888 Lt atstovavimo išlaidu. Teismas ieškovo, treciojo asmens ir ju atstovu paaiškinimais bei byloje esanciais rašytiniais irodymais nustate, kad 1997-10-08 Lietuvos ledo ritulio federacija, atstovaujama prezidento V.G., ir V.K. sudare paskolos sutarti, kuria ieškovas paskolino Federacijai 40000 Lt, o pastaroji isipareigojo pasiskolintus pinigus gražinti iki 1999-03-08. Pinigai buvo paskolinti pasiruošimui Pasaulio ledo ritulio jaunimo cempionatui, garantuojant Federacijos turtu iš busimo tarptautiniu fondu ir valstybes biudžeto finansavimo. Sutartyje yra irašas, kad V.G. pasiskolinta 40000 Lt suma gavo. Lietuvos ledo ritulio federacijos istatu 5.9.5 punktas suteike prezidentui teise pasirašineti sutartis Federacijos vardu, o šiu istatu 6.1.6 punktas numate, kad Federacijos turta ir lešas, tarpe kitu, sudaro ir skolinto kapitalo lešos. Teismas laike, kad rašytine sutartis patvirtina pinigu perdavima paskolos gavejui - Federacijai, atstovaujamai prezidento V.G., nuosavyben ir paskolos gavejo isipareigojima gražinti paskolos davejui tokia pat pinigu suma atitinkamu terminu (CK 6.870 str.). Atsakovas nurodyto sandorio atitinkama tvarka negincijo, irodymu, paneigianciu nustatytas aplinkybes, teismui nepateike (CK 6.875 str.). Atsakovas tai pat nepateike irodymu, patvirtinanciu 40000 Lt paskolos sugražinima paskolos davejui ar kitas aplinkybes, sudarancias pagrinda nevykdyti prievoles gražinti pasiskolinta pinigu suma. Aplinkybes, jog paskolos sutarties originalas buvo pas ieškova, taip pat patvirtina, kad paskolos sutartis buvo sudaryta, pinigai perduoti paskolos gavejui ir kad atsakovas savo prievoles gražinti paskolos davejui pinigus neivykde. Teismas konstatavo, kad, nors VPK PK KPNTT Ekonominiu nusikaltimu tyrimo skyriuje del buvusio Federacijos prezidento V.G. galimai neteisetos veiklos pradetas ikiteisminis tyrimas, taciau pagrindo stabdyti nagrinejama byla nera, nes tuo atveju, jeigu paaišketu buvusio prezidento neteiseta veika, jis privaletu atlyginti Federacijai tokia nusikalstama veika padaryta žala. Teismas pažymejo, kad tretysis asmuo pateike teismui dokumentu nepatvirtintus nuorašus apie pinigu panaudojima. Teismas vertino, kad pateikti irodymai yra su turinio trukumais, taciau jie kontekste kitu irodymu (liudytoju R.D. ir O.T. parodymu, treciojo asmens V.G. paaiškinimu) patvirtina, jog pasiskolintos lešos buvo panaudotos federacijos reikmems. Atsakovo nurodytos aplinkybes, susijusios su pinigu inešimu i buhalterija, ir pateikti dokumentai apie Federacijos finansavima nedaro sandorio niekiniu ar negaliojanciu ir nepaneigia atsakovo prievoles gražinti paskola. Atsakovas, siekdamas pagristi savo nesutikima su ieškiniu, remesi Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2003-11-05 nutartimi civilineje byloje Nr.3K-3-1058/2003, taciau teismas padare išvada, kad ši civiline byla savo faktinemis aplinkybemis skiriasi nuo nagrinejamos bylos, todel minimoje Aukšciausiojo Teismo nutartyje nera aktualus teises taikymo aiškinimas nagrinejamam gincui.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas Lietuvos ledo ritulio federacija prašo sprendima panaikinti ir perduoti byla pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo. Taip pat prašo, atsižvelgiant i tai, jog isiteisejes teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinejanciam civiline byla, sustabdyti civiline byla iki bus išnagrineta baudžiamoji byla Nr.07-1-70092-05. Nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisetas ir nepagristas, priimtas pažeidžiant materialines ir procesines teises normas, netinkamai nustatant bylai reikšmingas aplinkybes. Teismas neatsižvelge i atsakovo prašymus, pateiktus irodymus ir be pagrindo nesustabde civilines bylos, taip užkirsdamas kelia atsakovui pateikti su bylos nagrinejimu susijusius svarbius buhalterinius bei kitus dokumentus. Lietuvos ledo ritulio federacija nera tinkamas atsakovas nagrinejamoje byloje, tinkamu atsakovu turetu buti V.G. Atsakovo kasos knygoje nera irašo, jog atsakovas gavo paskola, kas patvirtina fakta, kad atsakovas nera gaves iš ieškovo jokiu piniginiu lešu ir jokiu piniginiu isipareigojimu ieškovui neturi. Teismas netinkamai ivertino byloje apklaustu liudytoju parodymus, neatsižvelge i faktines bylos aplinkybes, susijusias su treciojo asmens V.G. veiksmais, kuriais buvo padaryta žala ieškovui, ir teismu praktika, jog žala turi atlyginti kaltas del nuostoliu atsiradimo asmuo. Teismas, nesivadovaudamas Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato 1997-06-13 nutarimu Nr.5, sprendime visiškai nevertino ir nepasisake del atsakovo iniciatyva iš VMI išreikalautu irodymu del ieškovo turto bei pajamu deklaraciju ir nenurode, kokiomis teises normomis ši irodyma atmete. Teismas neatsižvelge i tai, jog Vilniaus miesto 2 apylinkes teisme yra nagrinejamos dar trys analogiškos bylos, kuriose ieškovai - fiziniai asmenys gerai pažinojo V.G., kas rodo, jog V.G. pinigus skolinosi asmeninems reikmems.

Atsiliepimas

Atsiliepimu i apeliacini skunda ieškovas V.K. prašo sprendima palikti nepakeista. Mano, kad teismo sprendime yra teisingai, visapusiškai ir pilnai ivertintos visos civilines bylos aplinkybes, ju tarpe ir tos, kurias atsakovas gincija savo apeliaciniame skunde.

Apeliacines instancijos teismo posedyje atsakovo atstovai apeliacini skunda palaike ir praše ji tenkinti, ieškovas ir jo atstovas bei tretysis asmuo ir jo atstovas – praše atmesti. Teismo posedyje CPK 314 straipsnio tvarka buvo priimti ir ištirti nauji irodymai – baudžiamosios bylos Nr. 1-217-99/06 (buves Nr.07-1-70092-05) medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje itvirtintu bylos nagrinejimo ribu, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesini sprendima tiek jo teisetumo, tiek jo pagristumo aspektu. Tai atliekama nagrinejant ir faktine, ir teisine bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus irodymus, tame skaiciuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustate faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinems aplinkybems taike materialines teises normas. Ši byla nagrinejama atsakovo Lietuvos ledo ritulio federacijos apeliacinio skundo ribose. Teiseju kolegija, išnagrinejusi byla, apeliacinio skundo ir atsiliepimo i ji argumentus bei motyvus, baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai iš esmes nera pagristi ir nesudaro pagrindo teismo sprendimui panaikinti (CPK 320 str.).

Teismo sprendimas pripažistamas teisetu ir pagristu, kai teismo išvados atitinka istatymo nustatytomis priemonemis ir istatymo nustatyta tvarka konstatuotas turincias reikšmes bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali buti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis irodinejimo priemonemis, o irodymai turi buti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis itvirtina laisvo irodymu vertinimo principa, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai irodymus ivertina teismas, taciau teismas yra saistomas irodymu leistinumo ir sasajumo (CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitomis irodinejimo taisyklemis (CPK 182 str.). Teismo vidinis isitikinimas – tai isitikinimas, pasiektas kruopšciai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytu bei tirtu aplinkybiu. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys irodytu aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 str.). Paskolos sutarties atveju kreditorius (ieškovas), reikalaujantis gražinti skola, privalo irodyti prievoles atsiradimo pagrinda, t.y. paskolos sutarties buvima, o skolininkas (atsakovas), gincydamas paskolos sutarti, - irodyti, kad sandoris nebuvo sudarytas arba pinigai nebuvo gauti. CPK 176 str. 1 d. teigiama, kad irodinejimo tikslas – tai teismo isitikinimas, pagristas byloje esanciu irodymu tyrimu ir ivertinimu, kad tam tikros aplinkybes, susijusios su ginco dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali buti pripažintas irodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti irodymai leidžia daryti labiau tiketina išvada ji esant nei jo nesant. Teismas turi vertinti irodymus, vadovaudamasis ne tik irodymu vertinimo ir irodinejimo taisyklemis, bet ir logikos desniais bei bendraisiais teises principais. Nagrinejamoje byloje nera pagrindo pripažinti, jog paminetu nuostatu nebuvo laikytasi ir kad nebuvo išaiškintos visos esmines bylai reikšmingos aplinkybes, juo labiau, kad apeliacines instancijos teismas, atsižvelgdamas i apelianto prašyma, buvo sustabdes nagrinejama civiline byla iki galutinai buvo išnagrineta baudžiamoji byla Nr.1-217-99/06 (buves Nr.07-1-70092-05), nagrinejama treciojo asmens V.G. atžvilgiu, bei ištyre šios baudžiamosios bylos medžiaga teismo posedyje. Tokiu budu apeliacines instancijos teismas pašalino bet kokius apelianto samprotavimus del bylos aplinkybiu ištyrimo nepilnumo ar nevisapusiškumo, kas sudaro pagrinda atmesti atsakovo apeliacinio skundo teiginius, jog teismas neatsižvelge i atsakovo prašymus, pateiktus irodymus ir be pagrindo nesustabde civilines bylos, taip užkirsdamas kelia atsakovui pateikti su bylos nagrinejimu susijusius svarbius buhalterinius bei kitus dokumentus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 1997-10-08 atsakovas Lietuvos ledo ritulio federacija, atstovaujama prezidento V.G., ir ieškovas V.K. sudare paskolos sutarti, kuria ieškovas paskolino Federacijai 40000 Lt, o ši isipareigojo nurodyta pinigu suma gražinti iki 1999-03-08 (b.l. 27). Sutartyje nurodyta, jog paskola skirta ruoštis Pasaulio ledo ritulio jaunimo cempionatui ir yra garantuojama Federacijos turtu bei iš busimo IIHF ir valstybes biudžeto finansavimo. Federacijos istatu (b.l. 155-161) 5.9.5 punktas suteike teise Federacijos prezidentui pasirašineti sutartis Federacijos vardu, o 6.1.6 punktas nustate, jog Federacijos turta ir lešas, tarpe kitu, sudaro ir skolinto kapitalo lešos. Nustates šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas laike, kad tarp šaliu susikloste paskoliniai teisiniai santykiai ir ieškini tenkino, pripažines, jog atsakovo gauta 40000 Lt suma patvirtina ieškovo pateiktas paskolos raštas (b.l. 27). Apeliantas nesutinka su tokia teismo išvada, motyvuodamas tuo, kad Lietuvos ledo ritulio federacija nera tinkamas atsakovas nagrinejamoje byloje, tinkamu atsakovu turetu buti V.G., nes atsakovo kasos knygoje nera irašo, jog atsakovas gavo paskola, kas patvirtina fakta, kad atsakovas nera gaves iš ieškovo jokiu piniginiu lešu ir jokiu piniginiu isipareigojimu ieškovui neturi. Teiseju kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagristus ir neirodytus (CPK 178 str.), kadangi pirmosios instancijos teismas pagristai paskolos gavima patvirtinanciu dokumentu laike ieškovo pateikta paskolos rašta (CK 6.870 str., 6.871 str. 3 d.), kurio atsakovas istatyme nustatyta tvarka negincijo, irodymu, paneigianciu nustatytas aplinkybes, nepateike (CK 6.875 str.). Pažymetina, kad apelianto argumentu nepatvirtina ir isiteisejusi dalis Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2006-11-30 nuosprendžio, kurioje V.G. buvo išteisintas del nusikalstamos veikos padarymo, bei Vilniaus apygardos teismo 2008-03-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr.1-217-99/06 (buves Nr.07-1-70092-05).

Apeliantas be pagrindo teigia, kad aplinkybe, jog paskolos rašta tretysis asmuo V.G. pasiraše nurodydamas savo asmens koda ir gyvenamaja vieta, rodo, jog paskolos sandoris buvo sudarytas tarp dvieju fiziniu asmenu. Nagrinejamas paskolos raštas yra surašytas ant firminio Lietuvos ledo ritulio federacijos blanko, kur yra nurodyti visi Federacijos rekvizitai, tuo tarpu V.G. asmens duomenys yra nurodyti kaip Federacijos atstovo, kuris sudare (pasiraše) konkretu sandori. Todel aplinkybe, kad paskolos sutartyje yra nurodyti ja sudariusio Federacijos prezidento (atstovo) asmens duomenys, pati savaime negali buti vertinama kaip irodymas, jog sandoris buvo sudarytas tarp dvieju fiziniu asmenu.

Apeliantas skunde nepagristai tvirtina, kad Lietuvos ledo ritulio federacija nera tinkamas atsakovas nagrinejamoje byloje ir kad tinkamu atsakovu turetu buti V.G., nes šios aplinkybes atsakovas neirode (CPK 178 str.). Iš tikruju apeliantas teisingai nurodo, kad paskolos sutartis pripažistama sudaryta nuo pinigu perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.), ir iš tikruju atsakovo kasos knygoje (nagrinejamoje byloje yra pateikti kasos knygos atskiru lapu nuorašai) nera irašo, jog atsakovas gavo paskola iš ieškovo, nes iš ieškovo gauti pinigai nebuvo imoketi i Federacijos kasa (treciojo asmens V.G., liudytojos O.T. parodymai, 2005-11-07 specialisto išvada „Del Lietuvos ledo ritulio federacijos ukines finansines veiklos“ ir pirminiai kasos operaciju dokumentai laikotarpiu nuo 1998-01-01 iki 1998-12-03 bei nuo 1999-06-17 iki 1999-12-30 baudžiamojoje byloje). Taciau, kaip tvirtina isiteisejusi baudžiamojoje byloje 2008-03-27 nutartis, atsakovas nepateike teismui kasos knygos ir dokumentu nuo 1998-12-03 iki 1999-06-17, 1999-12-31 (atsiskaitymai litais) ir nuo 1998-05-22 iki 1999-12-31 (atsiskaitymai valiuta), apskaitos registru (1998 m. antro pusmecio ir 1999 metu) ir 1997-1999 metu didžiosios knygos, todel negalima nustatyti, ar 1997-10-08 Federacija buvo gavusi 40000 Lt paskola iš ieškovo. Nurodytu dokumentu, nors, kaip nustate baudžiamaja byla nagrinejes teismas, Federacijoje jie buvo, atsakovas nepateike ir nagrinejant civiline byla. Tokiu budu pats atsakovas neirode (CPK 178 str.), jog jis paskolos negavo ir neturi jokiu finansiniu isipareigojimu ieškovui ar nera tinkamas atsakovas šioje byloje.

Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su teismo išvada, kad ieškovo nurodytas aplinkybes apie paskolos pinigu perdavima atsakovui patvirtino tretysis asmuo V.G. Apelianto teigimu, toks teismo tvirtinimas neatitinka byloje surinktu irodymu ir paaiškinimu, nes V.G. teismo posedžiu metu ne karta nurode, jog skolintu pinigu i Federacijos kasa ar banko saskaita neineše ir buhalterei neperdave. Teiseju kolegija iš dalies su tokiais argumentais sutinka, nes iš tikruju V.G. pripažista, jog pasiskolintos iš ieškovo lešos nebuvo ineštos i atsakovo kasa, nors paimti iš ieškovo pinigai turejo atsispindeti atsakovo buhalterineje apskaitoje. Taciau V.G. visa laika nuosekliai tvirtina, jog visos paskolintos iš ieškovo lešos buvo panaudotos Federacijos reikmems, ir ši aplinkybe byloje buvo irodyta pakankamai patikimais ir objektyviais irodymais.

Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodo, jog nagrinejamu atveju nera teisiškai reikšminga aplinkybe, kaip ir kur buvo panaudotos pasiskolintos lešos. Nepaisant to, teismas vertina i byla pateiktus irodymus ir daro išvada, kad pasiskolintos iš ieškovo lešos buvo panaudotos Federacijos reikmems, ka patvirtina liudytoju R.D. ir O.T. parodymai (b.l. 173-176), treciojo asmens V.G. paaiškinimai bei jo pateikti rašytiniu dokumentu (nors ir su trukumais) nuorašai. Atsakovas su tuo nesutinka, apeliaciniame skunde tvirtindamas, jog teismas netinkamai ivertino byloje apklaustu liudytoju parodymus ir neatsižvelge i faktines bylos aplinkybes, jog Federacijai skolintis pinigu nereikejo, nes iš Tarptautines ledo ritulio federacijos buvo gavusi net 649902 Lt suma cempionatu pravedimams. Teiseju kolegija apelianto argumentus atmeta, kaip nepagristus, nes isiteisejusiais teismu procesiniais sprendimais baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad Federacijoje 1997-1999 metais buvo atliktas auditas, kurio aktas ir kiti reikalingi dokumentai, o butent kasos knyga ir dokumentai nuo 1998 m. gruodžio 3 d. iki 1999 m. birželio 17 d., 1999 m. gruodžio 31 d. (atsiskaitymai litais) ir nuo 1998 m. gegužes 22 d. iki 1999 gruodžio 31 d. (atsiskaitymai valiuta), apskaitos registrai (1998 m. antrojo pusmecio ir 1999 m.), 1997-1999 m. didžioji knyga, specialistui atliekant Lietuvos ledo ritulio federacijos ukines-finansines veiklos 1997-1999 m. tyrima baudžiamojoje byloje, pateikti nebuvo, todel specialisto 2005 m. lapkricio 7 d. išvada, kurioje konstatuota, kad pagal pateiktus dokumentus Federacija iš fiziniu asmenu, tame skaiciuje ir V.K., paskolu negavo, nepaneigia V.G. pozicijos, jog pinigai buvo panaudoti Federacijos reikmems. Toje pat specialisto išvadoje teigiama, kad nepateiktaja kasos knyga nuo 1998 m. gruodžio 3 d. iki 1999 m. birželio 17 d. Federacija turejo, nes atsiskaitymus grynais vykde. I civiline byla V.G. pateikti dokumentu nuorašai yra su turinio trukumais (CPK 202 str.), taciau juos pirmosios instancijos teismas pagristai ivertino kartu su kitais irodymais (liudytoju R.D. ir O.T. parodymais, treciojo asmens V.G. paaiškinimais) kaip patvirtinancius V.G. nurodyta fakta - pinigu panaudojima Federacijos reikmems. Be to atsakovas, pateikdamas irodymus apie lešu gavima iš tarptautines organizacijos, nepateike teismui jokiu irodymu apie Federacijos turetas išlaidas gincijamos paskolos gavimo laikotarpiu (CPK 178 str.). Atvirkšciai, baudžiamojoje byloje, palyginus 1997 m. gruodžio 30 – 1998 m. sausio 3 dienomis Lietuvoje vykusio Pasaulio jaunimo (iki 20 metu) D grupes cempionato, kuriame dalyvavo 8 rinktines, varžybu programa ir Treciojo Rytu Europos ledo ritulio lygos 1997-1998 m. cempionato Elektrenu „Energijos“ rungtyniu I-jo ir II-jo etapu tvarkarašti su specialisto išvadoje pateiktais duomenimis apie Ledo ritulio federacijos pajamas ir išlaidas bei šios išvados prieduose esancius duomenis apie Federacijos piniginiu lešu atsiskaitomosiose saskaitose judejima (baudž. b. l. 2-6, 109-141, t.6), nebuvo paneigtas V.G. aiškinimas del paskolos panaudojimo Federacijos reikmems, juo labiau, kad laiko atžvilgiu turetos pajamos ir išlaidos negali visiškai sutapti su varžybu tvarkarašciu. Be to buvo konstatuota, kad pateikti duomenys apie to laikotarpio Ledo ritulio federacijos finansuotas varžybas yra nepilni, o Federacijos išlaidos nera susije vien tik su sporto varžybomis.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nesivadovaudamas Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato 1997-06-13 nutarimu Nr.5, sprendime visiškai nevertino ir nepasisake del atsakovo iniciatyva iš VMI išreikalautu irodymu del ieškovo turto bei pajamu deklaraciju ir nenurode, kokiomis teises normomis ši irodyma atmete. Teiseju kolegija iš dalies pritaria apeliantui, kad teismo sprendime pamineti irodymai nera detaliai aptarti, taciau del tokio pažeidimo nagrinejama civiline byla nebuvo išnagrineta neteisingai ir šis pažeidimas gali buti pašalintas apeliacines instancijos teisme (CPK 329 str. 1 d.), o iš esmes teisetas bei pagristas teismo sprendimas negali buti panaikinamas vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.). Teiseju kolegija, ištyrusi ir ivertinusi i byla pateiktas ieškovo turto bei pajamu deklaracijas, konstatuoja, jog V.G. deklaracijoje, pateiktoje valstybinei mokesciu inspekcijai 2005 metais už 2002-2003 metus, nurode 40000 Lt paskola, suteikta Lietuvos ledo ritulio federacijai. Pažymetina, jog istatymas nedraudžia asmenims ir veliau deklaruoti suteikta paskola, todel aplinkybe, jog suteikta paskola nebuvo deklaruota iš karto, nera reikšminga.

Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelge i tai, jog Vilniaus miesto 2 apylinkes teisme yra nagrinejamos dar trys analogiškos bylos del paskolu priteisimo iš Federacijos, kuriose ieškovai - fiziniai asmenys, gerai pažinoje V.G., kas, apelianto teigimu, rodo, jog V.G. pinigus skolinosi kaip fizinis asmuo ir asmeninems reikmems. Teiseju kolegija ir šiuos apelianto argumentus atmeta, nes jie taip pat nera reikšmingi konkreciu atveju. Ieškovas neneigia, jog buvo pažistamas su treciuoju asmeniu V.G., taciau ši aplinkybe, pati savaime, neirodo kokiu nors neteisetu šiu asmenu veiksmu, kol tai nera patvirtinta istatymo nustatyta tvarka atitinkamu instituciju.

Atmestini kaip nepagristi atsakovo apeliacinio skundo argumentai del treciojo asmens V.G. neteisetu veiksmu, kuriuos apeliantas, remdamasis Vilniaus miesto VPK KP ENTS tyrimu baudžiamojoje byloje Nr.07-1-70092-05, ivardija kaip nusikalstamus bei patvirtinancius ieškinyje nurodytas aplinkybes, kadangi isiteisejusiais procesiniais sprendimais šioje baudžiamojoje byloje (dabar Nr.1-217-99/06) yra konstatuota priešingai – V.G. yra išteisintas del kaltinimu pagal BK 182 straipsnio 2 dali, jam nepadarius veikos, turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu, o del kaltinimu pagal BK 182 straipsnio 1 dali – baudžiamoji byla nutraukta, suejus baudžiamosios atsakomybes senaties terminui. Esant tokioms aplinkybems, nera pagrindo remtis ieškovo nurodytais argumentais bei motyvais del neteisetu buvusio Federacijos prezidento V.G. veiksmu. Atvirkšciai, minetoje baudžiamojoje byloje nustatytu prejudiciniu faktu šioje civilineje byloje nereikia irodineti (CPK 182 str. 3 p.) ir jais teiseju kolegija remiasi.

Apeliantas, kaip ir pirmosios instancijos teisme, taip ir apeliaciniame skunde, savo teiginiams pagristi remiasi Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2003-11-05 nutartimi civilineje byloje Nr.3K-3-1058/2003 (kateg. 18.3; 31.4; 31.5; 57.1; 94.2). Pirmosios instancijos teismas atsisake vadovautis nurodyta nutartimi, motyvuodamas tuo, kad minima civiline byla ir nagrinejama civiline byla skiriasi savo faktinemis aplinkybemis (skiriasi sandorio šaliu tikrieji ketinimai ir neapibrežta paskolos paskirtis). Teiseju kolegija pritaria tokiems teismo argumentams ir pažymi, jog apelianto minimoje Lietuvos Aukšciausiojo Teismo byloje ir dabar nagrinejamoje civilineje byloje faktines aplinkybes skiriasi dar ir tuo, kad Lietuvos Aukšciausiojo Teismo byloje nebuvo irodyta, jog imones vardu gauta paskola buvo panaudota imones reikmems. Tuo tarpu nagrinejamoje byloje nebuvo paneigta, kad V.G., Federacijos vardu paskolintus pinigus, panaudojo tik Federacijos reikmems. Todel nera pakankamo pagrindo vadovautis Lietuvos Aukšciausiojo Teismo išaiškinimais apelianto nurodytoje byloje (CPK 4 str.) ir nera pagrindo teigti, kad teismas, tenkindamas ieškini, nukrypo nuo teismu praktikos. Atkreiptinas demesys, kad apskustasis teismo sprendimas atitinka sukurtas teises aiškinimo taisykles, suformuluotas iš esmes analogiškoje byloje, kurioje teismo sprendimas jau yra isiteisejes (Teismu istatymo 33 str. 4 d., Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2000-12-08 sprendimas civilineje byloje Nr.2-4412-00).

Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nepagristi ir taip pat nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisetumo bei pagristumo.

Remdamasi tuo, kas išdestyta, apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ivertino byloje surinktus irodymus, išaiškino ir pritaike materialines teises normas, del ko nera pagrindo teismo sprendimui panaikinti (CPK 320 str.) ir ieškovo ieškiniui atmesti.

Sutinkamai su CPK 93 ir 98 straipsniais, iš atsakovo treciojo asmens V.G. naudai priteistina 670 Lt jo turetu apeliacines instancijos teisme išlaidu už advokato paslaugas. Iš atsakovo ieškovo V.K. naudai taip pat priteistina dalis – 1500 Lt išlaidu už advokato paslaugas apeliacines instancijos teisme (atsižvelgiant i Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 isakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatu tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintas Rekomendacijas del civilinese bylose priteistino užmokescio už advokato ar advokato padejejo teikiama teisine pagalba (paslaugas) maksimalaus dydžio, i tai, kad byla nera labai sudetinga, advokato darbo ir laiko sanaudos nera dideles – apeliacines instancijos teisme ivyke penki teismo posedžiai neužsitese, parašytas mažos apimties atsiliepimas i apeliacini skunda).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teiseju kolegija

nutaria:

Vilniaus m. Antro apylinkes teismo 2005 m. liepos 22 d. sprendima palikti nepakeista.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos ledo ritulio federacijos, imones kodas (duomenys neskelbtini), išlaidas už advokato paslaugas apeliacines instancijos teisme - 670 (šešis šimtus septyniasdešimt) Lt treciajam asmeniui V.G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir 1500 (viena tukstanti penkis šimtus) Lt ieškovui V.K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Kolegijos pirmininke Alma UrbanavicieneKolegijos teisejai Henrichas JaglinskisEgidijus Žironas