Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, kuria sudaro kolegijos pirmininke Dalia Višinskiene (pranešeja),

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo civiline byla pagal atsakovo V. T. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 1-ojo apylinkes teismo 2010 m. liepos 26 d. sprendimo civilineje byloje del skolos priteisimo pagal ieškovo V. Š. ieškini atsakovui V. T.,

Aprašomoji dalis

nustate:

Vilniaus miesto 1-asis apylinkes teismas 2010 m. liepos 26 d. sprendimu ieškini tenkino, t. y. priteise ieškovui V. Š. ir atsakovo V. T. 32 000 Lt skolos, 480 Lt delspinigiu. Teismas nustate, kad 1996-01-10 atsakovas kartu su I. S. iš ieškovo pasiskolino 12 500 JAV doleriu, kad 1997-04-07 atsakovo žmona Z. T. pasiskolino iš ieškovo 500 JAV doleriu, kad 2000-02-20 atsakovas suraše ieškovui isipareigojima sumoketi 32 000 Lt iki 2000-08-20. Iki 1997 metu pabaigos I. S. ieškovui savo dali skolos gražino. Z. T. 2003-05-22 pardave jai priklausanti buta už 187 000 Lt ir 2003-08-22 pirko kita buta už 65 000 Lt. Teismas, atsižvelgdamas i tai, kad paskolos sutartis sudaryta 1996-01-10, paskolos gražinimo raštelis surašytas 2000-02-20, padare išvada, kad šaliu gincui spresti taikytinas 1964 m. CK 291 str. Teismas, atsižvelgdamas i tai, kad atsakovas pripažino pinigu gavimo fakta, kad šia aplinkybe patvirtina ir rašytiniai irodymai, priejo prie išvados, kad atsakovas, kuris užsieme verslu, gražindamas paskola, privalejo reikalauti iš ieškovo paskolos gražinima patvirtinanti rašytini irodyma, nepripažino pagristais atsakovo argumentu, jog jis skola ieškovui gražino. Teismas, atsižvelgdamas i tai, kad 32 000 Lt dydžio paskolos gražinimas yra sandoris, kuris irodinejamas rašytiniais irodymais tiek pagal 1964 CK, tiek pagal šiuo metu galiojanti CK, vadovaudamasis 1964 m. CK 43 str. 2 d., CK 1.73 str. 1 d. 1 p., pripažino, kad liudytoju parodymais bei su pradine paskolos sutartimi nesusietomis nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimis teismas, priimdamas sprendima, šioje byloje remtis negali. Teismas konstatavo, kad byloje nera jokiu irodymu, jog atsakovo iš nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarciu gauti pinigai atiteko ieškovui, o ieškovas prievoles ivykdymo nepripažino (CK 6.44 str. 2 d.). Teismas, atsižvelgdamas i šias aplinkybes, remdamasis rašytiniais irodymais, priejo prie išvados, kad atsakovas savo prievoles pagal 1996-01-10 paskolos sutarti su ieškovu ir pagal 2000-02-20 isipareigojimo gražinti paskola rašteli neivykde, todel ieškini tenkino.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija, išnagrinejusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktini ir teisini pagrinda, atsiliepimo i apeliacini skunda argumentus, byloje surinktus irodymus, daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ivertines byloje dalyvaujanciu asmenu pateiktus irodymus, nustates teisiškai reikšmingas aplinkybes,

pritaikes materialines teises normas, tenkino ieškovo V. Š. ieškini ir priteise ieškovui iš atsakovo V. T. 32 000 Lt skolos (CPK 176-185, 263, 265 str.). Byloje nenustatyti absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindai, numatyti CPK 329 str., todel pirmosios instancijos teismo sprendimas nepanaikintinas del absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu.

Atsakovas V. T. apeliaciniame skunde nurodo, kad sprendimas turi buti panaikintas del absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 str. 2 d. 2 p. (pirmosios instancijos teismas nusprende del neitrauktu dalyvauti byloje asmenu teisiu ir pareigu), nes i bylos nagrinejima turejo buti itraukta I. S., kuri yra atsakinga už visa paskolos gražinima. Atsakovas nurodo, kad paskola paeme jis ir I. S., nebuvo nustatytos konkrecios dalys, todel jis ir I. S. yra vienodai atsakingi. Šie atsakovo argumentai nepripažintini pagristais, nes ieškovas byloje ieškini pareiške, remdamasis atsakovo surašytu rašteliu, kad atsakovas iš 50 000 Lt paskolos paimtos 1996-01-10 yra skolingas 32 000 Lt ir šia skola isipareigoja gražinti iki 2000-08-20 (b. l. 10). Byloje liudytoja buvo apklausta I. S., kuri parode, kad ji savo dali ieškovui yra atidavusi (b. l. 73). Atsakovas byloje nera pateikes irodymu, kad ji ir I. S. sieja susitarimas del 32 000 Lt, nurodytu minetame raštelyje, gražinimo ieškovui. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo formuojamoje teismu praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neitraukia i procesa visu teisini suinteresuotuma turinciu asmenu, o tik tais, kai tai susije su istatymo nurodytomis pasekmemis – sprendimu turi buti nuspresta ir del tokiu asmenu. Istatymines savokos ,,teismas nusprende“ turinys atskleistas Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikoje, t. y. nusprendimas suprantamas kaip teisiu ir pareigu asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi itakos neitraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padeciai (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2007-01-09 nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-159/2007; 2008-03-18 nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-180/2008; kt.). Pirmosios instancijos teismo sprendimu I. S. nera nustatytos jokios teises ir pareigos, todel nera faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nusprende del I. S. teisiu ir pareigu, o pirmosios instancijos teismo sprendimas turi buti panaikintas del absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo.

Nagrinejamoje byloje surinkti irodymai tvirtina, kad atsakovas kartu su I. S. 1996-01-10 pasiskolino iš ieškovo 12 500 JAV doleriu, raštu nebuvo susitarta del paskolos gražinimo termino. Ieškovas nurode, kad pinigus turejo gražinti per dvi savaites, taciau atsakovas pinigu negražino, atideliojo pinigu gražinimo termina. 2000-02-20 atsakovas suraše rašteli, kad jis ieškovui yra skolingas 32 000 Lt ir isipareigoja gražinti iki 2000-08-20 (b. l. 10). Šio raštelio originala ieškovas pateike teismui. Ieškovas ieškinyje, kuri teismui pateike 2009-11-18, nurode, kad atsakovas jam nera gražines raštelyje nurodytos paskolos. Atsakovas atsiliepime i ieškini nurode, kad 2000-02-20 raštelio tekstas yra išgautas iš jo prievarta, jis yra atsiskaites su ieškovu, kad 1996-01-10 paskolos raštelis rašytas i jo braiža net nepanašiu braižu, pagal paskolos raštelyje esanti paraša grafine ekspertize nedarytu kategoriškos išvados, kad ten esantis parašas yra atsakovo (b. l. 24-25). Teismo posedyje ieškovas nurode, kad jis kartu su I. S. skolinosi iš ieškovo pinigus bendram verslui, prasidejo nuosmukis, I. S. gražino savo dali, o jis liko skolingas 6 250 doleriu 1998 m. Jis (atsakovas) nuveždavo ieškovui po nedidele dali pinigu, taciau tai patvirtinanciu rašteliu neturi. Jis papraše, kad ieškovas palauktu kol parduos buta, 2000 m. paskambino ieškovas ir pasiule atvažiuoti ir galutinai nustatyti skolos dydi, buvo parašytas raštelis del 8000 doleriu, jie (ieškovas ir atsakovas) pasikalbejo gražiai ir jis (atsakovas) ieškovui liko skolingas 32 000 Lt. Buto pardavimas užtruko, butas buvo parduotas 2003 m. , ieškovas su tarpininkais nuolat „lipdavo ant kulnu“, ir, kai butas buvo parduotas, iškart buvo atiduota skola (b. l. 76). Taip pat ieškovas nurode, kad jam buvo daromas spaudimas, jis pasiskolino iš I. S. 2000 doleriu ir atidave ieškovo tarpininkams, tarpininkai supleše paskolos raštelius, kai buvo gražinti 24 000 Lt. Taigi iš ieškovo ir atsakovo paaiškinimu, rašytiniu irodymu matyti, kad tarp ieškovo ir atsakovo susikloste paskoliniai teisiniai santykiai, kad 2000-02-20 (skolos raštelio surašymo metu) atsakovas ieškovui buvo skolingas 32 000 Lt ir buvo isipareigojes juos gražinti iki 2000-08-20, taciau sutartu laiku negražino, kad 2000-02-20 skolos raštelis surašytas be jokio spaudimo. Nagrinejamoje byloje išsiskyre šaliu pozicijos del pinigu gražinimo fakto, t. y. ieškovas teige, kad jam pinigai nebuvo gražinti, o atsakovas nurode, kad pinigus gražino, pasiskolines 2000 JAV doleriu iš I. S. ir 24 000 Lt pardaves buta 2003 m. Iš atsakovo paaiškinimu matyti, kad jis pinigus gražino ne ieškovui, o tarpininkams. Liudytoja I. S. parode, kad ji paskolino atsakovui 2000 doleriu, kad i atsakovo namus atejo vaikinai, kurie grasino, pinigus dave „Viktoro pasiuntiniams“, kad, kai atsakovas pardave buta, ji kartu su atsakovu atidave pinigus vaikinams, kurie „prisistate nuo Viktoro“ (b. l. 73-74). Liudytoja V. T. (atsakovo mama) parode, kad ji pardave buta, pinigus dave sunui ir I. S., ir jie atsiskaite su žmonemis, kuriuos siunte atsakovas (taip nurodyta protokole) (b. l. 74). Taip pat liudytoja parode, kad ieškovas nuolat skambino, ragino kuo greiciau parduoti buta, verte buta parduoti greitai, bet pigiai, grasino nuskandinti jos dukra, sake, kad žino kelia, kuriuo dukra grižta iš mokyklos. Remiantis atsakovo, liudytoju parodymais, negalima daryti išvados, kas atsakovas yra gražines ieškovui 32 000 Lt, nes nei ieškovas, nei liudytojai nenurode, kad pinigus gražino ieškovui. Atsakovo paaiškinimai ir liudytoju parodymai taip pat neleidžia daryti išvados, kad atsakovas pinigus gražino ieškovo igaliotiems asmenims, kurie pinigus perdave ieškovui. Atsakovo ir liudytoju nurodytas aplinkybes paneigia ieškovo pateiktas originalus skolos dokumentas. Atsakovo apeliacines instancijos teismui pateikti dokumentai: 2010-10-15 skundas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejui, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkes teismo 2010-11-03 nutartis nepatvirtina atsakovo ir liudytoju parodymu, kad atsakovas skola gražino ieškovui.

Nagrinejamoje byloje vertinant aplinkybes, susijusias su paskolos sandorio, sudaryto galiojant 1964 m. CK normoms, ivykdymu, taikytinos 2000 m. CK normos, nes 2000-07-18 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, isigaliojimo ir igyvendinimo istatymo 41 str. 3 d. numato, kad jeigu sutartine prievole vykdoma isigaliojus Civiliniam kodeksui, jos vykdyma reglamentuoja šio kodekso normos, šio kodekso normos taip pat taikomos perleidžiant reikalavimo teise, perkeliant skola, atsiskaitymams bei kitokiems veiksmams, kurie atliekami isigaliojus šiam kodeksui. Atsakovas teigia, kad skola gražino 2003 m., o 2000 m. CK isigaliojo 2001-07-01, todel nagrinejant aplinkybes apie atsakovo atsiskaityma taikomos 2000 m. CK normos. Pagal bendraja irodinejimo naštos paskirstymo taisykle šalys turi istatymine pareiga irodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimu ar atsikirtimu pagrindu (CPK 178 str.). Ieškovas privalo irodyti jo teise sukuriancius faktus, taciau neturi irodineti ta teise paneigianciu faktu – tokius faktus, atsikirsdamas i ieškovo reikalavima, turi irodyti atsakovas. Nagrinejamu atveju ieškovas, teigdamas, kad atsakovas neivykde savo sutartines prievoles gražinti paskola, turejo pateikti irodymus, patvirtinancius tokios prievoles atsiradimo pagrinda, taciau neprivalejo irodineti, kad jam paskola nebuvo gražinta, tai, kad tinkamai ivykde prievole, turejo irodyti atsakovas, atsikirsdamas i ieškovo reikalavima. Atsižvelgiant i tokia atsakovui (skolininkui) tenkancia irodinejimo našta, jis turi buti suinteresuotas tinkamai iforminti prievoles ivykdymo fakta, kad galetu apsisaugoti nuo nesažiningo kreditoriaus reikalavimo ivykdyti prievole pakartotinai. Prievoles ivykdymo patvirtinima reglamentuoja CK 6.65 str., kurio 1 dalyje itvirtinta priemusio prievoles ivykdyma kreditoriaus pareiga duoti skolininkui pakvitavima, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Prievole ivykdes skolininkas turi teise reikalauti, kad kreditorius išduotu jam pakvitavima. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikoje pažymeta, kad pagrindine pakvitavimo funkcija yra irodomoji, todel jis svarbus ir naudingas skolininkui visu pirma del savo irodomosios reikšmes: leidžia sumažinti dvigubo prievoles ivykdymo rizika ir riboja nesažiningo kreditoriaus galimybes nepagristai praturteti (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009-12-18 nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-544/2009; kt.). Byloje nustatyta, kad atsakovas neturi ieškovo išduoto rašytinio dokumento, patvirtinancio, jog jis tinkamai ivykde prievole pagal paskolos sutarti, t. y. gražino 32 000 Lt skola. Be to, jeigu skolininkas yra išdaves kreditoriui prievolei patvirtinti skolos dokumenta, tai kreditorius, priimdamas visa prievoles ivykdyma, privalo ta dokumenta skolininkui gražinti, o kai tokios galimybes nera, - nurodyti tai pakvitavime (CK 6.65 str. 2 d.). Atsakovas byloje nepateike irodymu, kad jis reikalavo, jog ieškovas gražintu skolos dokumento originala ar kad išduotu pakvitavima, taciau ieškovas tai atsisake padaryti. Atsakovas nurode, kad tarpininkai supleše raštelius, taciau šiuos argumentus paneigia tai, kad ieškovas pateike originalu skolos rašteli. Tai, kad ieškovas I. S. neišdave pakvitavimo apie jos skolos gražinima, nepatvirtina, jog ir atsakovas gražino skola. Prielaidomis sprendimas negali buti grindžiamas. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovas, išlaukes 10 metu ne nuo skolos raštelio parašymo, taciau nuo pasižadejimo gražinti skola parašymo (nors skolos išreikalavimui jau buvo pasibaiges 1999 metu ieškinio senaties terminas), iš naujo skaiciuoja termina ir paskutinemis dienomis paduoda skunda teismui, žinodamas, kad baudžiamasis persekiojimas asmenu, o taip pat ir jo, prievarta neteisetu budu išreikalavusiu iš jo skola, bus apsunkintas del senaties ir ivykiu užmaršties. Šiu argumentu pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas nepanaikintinas, nes ieškovas, kreipdamasis i teisma, nera praleides ieškinio senaties, t. y. 1996-01-10 paskolos raštelyje nebuvo nurodyta paskolos gražinimo data, pagal bylos duomenis skolos gražinimo terminas buvo pratestas iki 2000-08-20, ieškovas i teisma kreipesi 2009-11-19, atsakovas pats pripažino, kad skolos sutartu laiku negalejo gražinti, nurode ieškovui, kad skola gražins, kai parduos buta. Ieškovas nurode, kad i teisma nesikreipe anksciau, nes jam 2003 m. buvo skambinama ir grasinama, jog jis „nelistu prie atsakovo“ (b. l. 75).

Del pirmiau nurodytu aplinkybiu nepripažintini pagristais apeliacinio skundo argumentai, kuriu pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendima, todel apeliacinis skundas netenkintinas.

Kadangi netenkintas apeliacinis skundas, todel iš atsakovo ieškovui priteistinos advokato atstovavimo apeliacines instancijos teisme išlaidos (CPK 98 str.). Ieškovas prašo priteisti 1000 Lt advokato atstovavimo apeliacines instancijos teisme išlaidu. Šis prašymas tenkintinas atsižvelgiant i Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 isakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatu tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose del civilinese bylose priteistino užmokescio už advokato ar advokato padejejo teikiama teisine pagalba (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, i ieškovo atstovo suteiktu teisiniu paslaugu apimti ir pobudi, jo darbo ir laiko sanaudas apeliacines instancijos teisme, i bylos sudetinguma ir apimti, i bylos nagrinejimo trukme, ginco suma.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesiniu dokumentu iteikimu, šioje byloje apeliacines instancijos teismas turejo 8,40 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovo i valstybes biudžeta (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkes teismo 2010 m. liepos 26 d. sprendima palikti nepakeista.

Priteisti ieškovui V. Š. iš atsakovo V. T. 1000 Lt advokato atstovavimo apeliacines instancijos teisme išlaidu.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybine mokesciu inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamu surenkamoji sask. LT 247300010112394300 AB „Swedbank“, imokos kodas 5660) iš atsakovo V. T. 8,40 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu apeliacines instancijos teisme.