Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2019-04-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-144-404/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-04-05
Bylos Nr.
A15.-144-404/2019
Teisminio proceso Nr.
4-33-3-00067-2019-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginijus Gedeikis
Pažeidėjas
G. S.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A15.-144-404/2019
Teisminio proceso Nr. 4-33-3-00067-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.7; 16.9.10; 21.9.10
ROIK: 19098983828(S)PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. balandžio 5 d.Plungė

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Virginijus Gedeikis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 2 dalį, 485 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. kovo 21 d., 21.26 valandą, Rietavo savivaldybėje, kelio Mažeikiai-Plungė-Tauragė 71-ame kilometre, G. S. neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių iš viso, būdamas neblaivus (jam nustatytas lengvas - 1,09 promilės girtumas), vairavo A. S. automobilį „Volkswagen Caddy“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų, jų turto saugumui, aplinkai, nepasirinko važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kad galėtų suvaldyti automobilį, nuvažiavo nuo kelio ir apgadino automobilį, padarydamas turtinę žalą už 2000,00 Eur, iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 9, 14, 127, 219, 222 punktų reikalavimus.

G. S. tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko, iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Kadangi į teismo posėdį neatvyko ir institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

Administracinio nusižengimo protokolą surašiusi ir nusižengimą tyrusi institucija G. S. kaltę įrodinėja šia surinkta pirmine medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 4); Klaipėdos AVPK Plungės rajono PK vyr. patrulio M. Š. tarnybiniu pranešimu (b. l. 5-6); eismo įvykio fiksavimo protokolu ir fotonuotraukomis (b. l. 7, 8); nukentėjusiojo A. S. paaiškinimu (b. l. 9); alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, jog G. S. nustatytas 1,09 promilės girtumas (b. l. 10-11); administracinių nusižengimų registro išrašu apie G. S. padarytus administracinius nusižengimus (b. l. 13-14); G. S. rašytiniu paaiškinimu administracinio nusižengimo protokole, kuriame pripažino, kad vairavo vienoje iš Rietavo gatvių rastą automobilį, būdamas neblaivus, automobilį pasiėmė norėdamas grįžti namo, nesuvaldė jo, nuvažiavo nuo kelio ir jį apgadino. Po eismo įvykio išėjo Rietavo link, mieste jį sulaikė policijos pareigūnai (b. l. 4).

Kelių eismo taisyklės (toliau – KET) reglamentuoja, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (4 punktas); eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių (9 punktas); draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų (14 punktas); vairuotojas, pasirinkdamas važiavimo greitį, turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties (127 punktas); įvykus eismo įvykiui, privalo nedelsiant sustoti, nesukeliant papildomo pavojaus eismui, pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka, pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija ir pan. (219 punktas); jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai (222 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad G. S. administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu ir vietoje, būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, vairavo transporto priemonę iš viso, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių dėl kitų eismo dalyvių, jų turto, aplinkos saugumo, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kad galėtų suvaldyti automobilį, nuvažiavo nuo kelio ir apgadino A. S. automobilį, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, po eismo įvykio nepranešė apie jį policijai ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos, taip padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje.

Administracinio nusižengimo protokole G. S. pareikštas kaltinimas ir pagal ANK 485 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už alkoholinių gėrimų ir kitų naudojant spiritą pagamintų svaigalų vartojimą, kai tai daro ne jaunesni negu šešiolikos, bet jaunesni negu dvidešimties metų asmenys. Teismo vertinimu, G. S. veiksmuose nėra ANK 485 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, ši kaltinimo dalis laikytina pertekline, nes atsakomybę pagal šį straipsnį nagrinėjamu atveju apima ANK 423 straipsnio 3 dalis.

Kaltininko atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą kaltininkui teismas vadovaujasi bendromis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, numatytomis ANK 34 straipsnyje, atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, skiriant sankcijose už padarytus nusižengimus numatytų baudų vidurkius, juos subendrinant pagal ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Pagal ANK 423 straipsnio 5 dalies nuostatas, už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis „Volkswagen Caddy“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį neblaivus vairavo G. S., buvo užvaldytas savavališkai be automobilio valdytojo-savininko A. S. leidimo. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų, kuriems esant galimas kitam asmeniui priklausančio turto konfiskavimas, todėl ši administracinio poveikio priemonė netaikytina.

Eismo įvykio metu G. S. apgadino A. S. priklausančią transporto priemonę. Nesant nukentėjusiojo pareiškimo dėl žalos atlyginimo, žalos atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 636 straipsniu,

nutaria:

G. S. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti administracines nuobaudas:

- pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį – baudą 1350,00 Eur (tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt eurų), su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams;

- pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį – baudą 2300,00 Eur (du tūkstančius tris šimtus eurų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, nustatyti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – baudą 2300,00 Eur (du tūkstančius tris šimtus eurų), su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Administracinio nusižengimo teiseną, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 485 straipsnio 1 dalį, nutraukti.

Išaiškinti G. S., kad paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK).

Neturint galimybės sumokėti baudą, ANK 675 straipsnio 3 dalyje, numatyta teisė dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo kreiptis Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (per anksčiau nurodytą 40 dienų terminą kreiptis į vietos mokesčių administratorių dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, ją išieško antstolis (ANK 676 str. 1, 2 d.).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų, nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos, gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėjas (parašas) Virginijus Gedeikis