- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-08-25
- Bylos Nr.
- 2A-1201-605/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Venckienė (pirm.), Dalė Burdulienė, Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- S. B.
- Atsakovas
- J. B.
- Advokatai
- Diana Vaitkevičienė, Laura Juozumaitė
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės,
dalyvaujant ieškovės S. B. atstovei advokatei Laurai Juozumaitei, atsakovui J. B., jo atstovei advokatei Dianai Vaitkevičienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. B. atstovės advokatės Lauros Juozumaitės apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 24 d. sprendimo dalies panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-277-179/2009 pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovui J. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovo J. B. priešieškinį ieškovei S. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė nutraukti santuoką, sudarytą su atsakovu, jai palikti pavardę Bielickienė, padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. 1198-0007-8014:0060, esantį Žuvinto g. 9-60, Alytaus mieste, tokiu būdu: atsakovui priteisiant šį turtą natūra ir įpareigojant atsakovą per 30 kalendorinių dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo sumokėti ieškovei 85 000 Lt piniginę kompensaciją; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (b.l.1-4, t. 1). Vėliau ieškovė sutiko su atsakovo sumažinta ginčo buto verte 130 000 Lt, prašė priteisti iš atsakovo 65 000 Lt piniginę kompensaciją (b.l.173-176, t. 1).
Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susituokė 1979-11-30, bendrų vaikų santuokoje nesugyveno. Su atsakovu daugiau kaip 10 metų negyvena ir neveda bendro ūkio, bendrų interesų neturi, vienas kitu nesidomi, dėl šeimos iširimo vienas kito nekaltina. Laiko, kad šeima iširo dėl abiejų kaltės. Ieškovė šiuo metu gyvena Ispanijoje, grįžti gyventi į Lietuvą neketina, todėl toks jos nurodytas santuokoje įgyto buto padalijimas geriausiai atitiktų abiejų šalių interesus. Priteisus ½ buto natūra ji butu negalėtų naudotis. Gautą piniginę kompensaciją ieškovė ketina panaudoti pragyvenimui ir gydymui. Dėl sunkios ligos šiuo metu ji yra nedarbinga. Su atsakovo nurodytu ginčo buto padalijimo būdu natūra nesutiko, butas yra nedalus. Padalijus butą, ieškovei atsirastų papildomų nuostolių, kadangi jai tektų šios dalies išlaikymo kaštų našta, neturint realios disponavimo ja teisės. Kadangi šalių santykiai konfliktiški, negalės susitarti dėl bendrų patalpų išlaikymo.
Atsakovas priešieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, palikti šalims santuokines pavardes: Bielickas, Bielickienė, padalinti santuokos metu įgytą ginčo butą tokia tvarka: atsakovui priteisti 17,03 kv. m. kambarį, plane pažymėtą indeksu 60-2, ir 8,71 kv. m. kambarį, plane pažymėtą indeksu 60-3; ieškovei priteisti 15,19 kv. m. kambarį, plane pažymėtą indeksu 60-4, kitas patalpas - koridorių, virtuvę, tualetą, vonią, plane pažymėtus indeksais 60-1, 60-7, 60-6, 60-5, bei rūsį priteisti šalims po ½. Iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 10 000 Lt kompensaciją už jam tenkančią didesnę buto dalį; priteisti iš ieškovės 3 095,61 Lt už sumokėtas komunalines paslaugas ir bylinėjimosi išlaidas (b.l.152-153, t. 1). Vėliau atsakovas sutiko padidinti ieškovei išmokamą kompensaciją iki 10 500 Lt (b.l.173-176, t.1).
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad ieškinį pripažįsta iš dalies, sutinka santuoką nutraukti dėl abipusės kaltės. Nesutinka su ieškovės pasiūlytu turto padalijimo būdu. Nurodo, kad ieškovės siūlomas turto padalijimo būdas jam nepriimtinas ir negalimas dėl to, kad jis yra neįgalus, fiziškai nepajėgtų išmokėti už buto dalį didelės pinigų sumos, jam tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių dalis. Šiuo metu butų pirkimai-pardavimai beveik nevyksta, jų butas yra nepaklausus, be to butas yra 12 aukšte. Kadangi jis faktiškai naudojasi dviem kambariais, todėl siūlo butą pasidalinti natūra.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 24 d. sprendimu (b.l.177-179, t. 1) ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį tenkino visiškai: nutraukė santuoką, sudarytą 1979 m. lapkričio 30 d. Alytaus miesto CM skyriuje, akto įrašo Nr.537, tarp S. B. ir J. B. dėl abipusės kaltės; paliko pavardes - vyrui “Bielickas”, žmonai “Bielickienė”; santuokoje įgytą turtą padalijo tokia tvarka: pripažino ieškovei asmeninės nuosavybės teises į 42/100 dalis, atsakovui asmeninės nuosavybės teises į 58/100 dalis buto su rūsiu, esančio Žuvinto g. 9-60, Alytuje, kurio unikalus Nr. 1198-0007-8014:0060, kurio bendras plotas 65,59 kv. m, įregistruoto abiejų sutuoktinių vardu, kurio rinkos vertė 130 000 Lt, ieškovei paskyrė naudotis kambariu, pažymėtu plane indeksu 60-4/15,19, atsakovui paskyrė naudotis kambariais, pažymėtais plane indeksais 60-2/17,03, 60-3/8,7; kitas patalpas – koridorių, virtuvę, vonią, tualetą ir rūsį, pažymėtą plane indeksais 60-1/11,52, 60-5/8,76, 60-6/3,27, 60-7/1,11, R-73/2,58 paskyrė naudotis šalims bendrai; iš atsakovo ieškovei priteisė 10 500 Lt piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį; iš ieškovės priteisė atsakovui 200 Lt turėtų išlaidų turto įvertinimui, 975 Lt sumokėto valstybei žyminio mokesčio, priteisė 200 Lt valstybei bylinėjimosi išlaidų už suteiktą atsakovui valstybės garantuojamą teisinę pagalbą bei 12,22 Lt turėtų pašto išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą; iš atsakovo priteisė valstybei 12,22 Lt turėtų pašto išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą.
Teismas nustatė, kad šalių santuoka faktiškai iširusi ir nėra pagrindo tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu. Abu sutuoktiniai susitaikyti nenori. Teismas sprendė, kad šalių santuoka nutrauktina CK 3.63 str. pagrindu, nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę. Nutraukus santuoką šalims paliktinos santuokinės pavardės. Teismas nurodė, kad santuokinio turto padalijimo klausimas spręstinas pagal atsakovo pateiktą projektą, nes ieškovė turto padalijimo natūra projekto nepateikė. Teismas padarė išvadą, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, kadangi tokiu padalijimo būdu labiausiai apsaugomos savininko teisės. Turto padalijimo būdas kai vienam sutuoktiniui paliekamas visas turtas natūra, o kitam priteisiama kompensacija taikomas tada, kai kitas bendraturtis pajėgus sumokėti kompensaciją nenukreipus jos išieškojimo į jam tenkantį po padalijimo turtą. Privalomai turi būti atsižvelgiama, kad dėl nekilnojamojo daikto, rinkos vertės ir konkurencingumo rinkoje esminių pasikeitimų, neatsirastų bendraturčio, gaunančio kompensaciją, esminis pranašumas prieš kitą bendraturtį. Teismas sprendė, kad ieškovei priteisus kompensaciją, o atsakovui turtą, bendraturčių interesų pusiausvyra būtų neproporcingai pažeista, todėl toks turto padalijimo būdas negali būti taikomas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovės atstovė (b.l.183-189, t. 1) prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-277-179/2009 dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą - butą unikalus Nr. 1198-0007-8014:0060, esantį Žuvinto g. 9-60, Alytaus m., tokiu būdu: atsakovui priteisti šį turtą natūra, įpareigoti atsakovą per 30 kalendorinių dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo sumokėti ieškovei 65 000 Lt piniginę kompensaciją; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismo turto padalijimo būdas yra socialiai neteisingas, kadangi ieškovei neužtikrinamos saugios gyvenimo sąlygos, neatkuriama tarp šalių teisinė taika, neužkertamas kelias šalių ginčui dėl teisės ateityje. Didžiąją dalį patalpų palikus buvusių sutuoktinių bendram naudojimui, iš esmės reiškia išankstinį konfliktinių situacijų užprogramavimą. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad ieškovės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Ispanijoje, kad ji su buvusiu sutuoktiniu jau daug metų ne tik kartu negyvena, bet ir nebendrauja, kad atsakovas be apeliantės žinios ir sutikimo teismo natūra priteistame bute yra apgyvendinęs kitą moterį, kuri šiame bute yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą ir čia nuolat gyvena, kas iš esmės suponuoja prielaidą, kad ieškovei nebus užtikrintos nekonfliktiškos ir saugios gyvenimo sąlygos jai priteistoje buto dalyje. Teismas neatsižvelgė į atsakovo konfliktišką charakterio būdą, kuris eliminuoja bet kokias ieškovės galimybes disponuoti jai priteista turto dalimi savo nuožiūra - butas padalintas tokiu būdu, kad jis iš bendrosios jungtinės nuosavybės tapo bendrąja daline nuosavybe, kas reiškia, kad buvę sutuoktiniai išlieka buto bendraturčiais. Esant nesutarimui, bendro turto valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Pirmosios instancijos teismo argumentai dėl prioritetinio turto padalijimo natūra principo taikymo kaip labiausiai apsaugančio savininkų teises, yra atmestini kaip prieštaraujantys Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktam išaiškinimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs šios kategorijos bylose, jog santuokinis turtas gali būti padalinamas natūra, jei tik yra tokia galimybė, tačiau jeigu dalijamas turtas yra nedalus, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Buto patalpų išplanavimo būdas, neleidžiantis į kurią nors patalpą patekti atskirai, nepereinant kitų patalpų, reiškia šio turto nedalumą. Šiuo atveju akivaizdu, kad tokio pobūdžio buto natūra padalinti be jokios žalos atskiroms dalims yra fiziškai neįmanoma ir tokio pobūdžio turtas laikytinas nedaliu. Natūra padalintas 3 kambarių butas turi bendrą įėjimą, bendrą virtuvę, pagalbines sanitarines patalpas, bendrą koridorių. Kambarių dydžiai yra skirtingi. Toks buto padalijimas natūra kiekvienai šaliai reikš nuostolius, bus apsunkintas šio daikto valdymas, naudojimosi teisių įgyvendinimas, disponavimas šiuo daiktu. Buto padalijimo būdas prieštarauja taip pat protingumo ir teisingumo principams. Apeliantė nurodė, kad pareikštas piniginis reikalavimas (65 000 Lt) atsakovui atitinka realią ½ buto rinkos kainą, kurią būtų galima gauti, jei butas būtų parduodamas visas, o ne jo dalis. Reikalavimas atsakovui buvo ženkliai sumažintas (20 000 Lt), atsižvelgiant į rinkos pokyčius bei atsakovo pateiktą preliminarią buto vertės pažymą. Ieškovė prarado apie 20 000 Lt, kuriuos būtų galima gauti, jei atsakovas būtų sutikęs butą parduoti ir pinigus pasidalinti proceso pradžioje, kai nekilnojamojo turto rinkos kainos buvo aukštos, o paklausa didelė. Skundžiamu sprendimu ieškovei priteista buto dalis, ją parduodant atskirai, tokios vertės neturėtų. Teismo taikytas turto padalijimo būdas daro didelę turtinę žalą ieškovei. Teisminio proceso metu atsakovui buvo siūloma piniginė kompensacija. Ieškovė sutiko pati prisiimti buto išlaikymo ir realizavimo pareigą. Ieškovei sumokėjus atsakovui 60 000 Lt piniginę kompensaciją, jis būtų galėjęs įsigyti kitą būstą, tačiau atsakovas tokį pasiūlymą atmetė, reikalaudamas ne piniginės kompensacijos, o gero stovio dviejų kambarių buto gerame rajone, kas iš esmės reiškė, kad atsakovas reikalavo didesnės turto dalies nei jam priklausytų pagal CK 3.117 str. 1 d. įtvirtintą lygių dalių principą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas ta dalimi, kuria buvo nustatytas turto padalijimo būdas bei nustatytos dalys, yra naikintinas kaip prieštaraujantis teisės aktų, reglamentuojančių turto padalijimo būdą bei įrodymų vertinimą, nuostatoms, teisingumo ir protingumo kriterijams, suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai panašaus pobūdžio bylose.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l.195-196, t.1) atsakovas J. B. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti valstybei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, jog teismas priimdamas sprendimą, santuokos metu įgytą turtą padalijo natūra, o tai geriausiai atspindi sutuoktinių interesus. Kitoks turto padalijimo būdas pažeistų atsakovo interesus, nes jis yra neįgalus, neturi santaupų, kad galėtų ieškovei išmokėti prašomą kompensaciją, ir priešingai, už jam siūlomą kompensaciją negalėtų įsigyti kito buto. Ginčo buto kambariai nėra pereinami, todėl niekieno ramybė nebūtų pažeidžiama. Priimtas teismo sprendimas neprieštarauja jokiam principui – nei protingumo, nei teisingumo.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantė prašė apeliacinį skundą patenkinti, atsakovas ir jo atstovė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo, šalims paliekant santuokines pavardes, nėra skundžiama, todėl teisėjų kolegija plačiau pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su santuokoje įgyto turto padalijimo būdu.
Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu dėl santuokoje įgyto turto – buto su rūsiu, esančio Žuvinto g. 9-60, Alytuje, unikalus Nr. 1198-0007-8014:0060, padalijimo būdo. Pažymėtina, jog įstatyminis sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Šios nuostatos išimtį nustato CK 3.89 straipsnis. Tiek įstatyme (CK 3.127 straipsnio 3 dalis), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2004 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-108/2004), dalijant sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, prioritetas teikiamas turto dalijimui natūra. Turtas padalijamas natūra, jeigu toks padalijimo būdas yra galimas. Galimybę konkretų turtą buvusiems sutuoktiniams padalyti natūra gali eliminuoti tiek objektyvios (pvz., turto nedalumas), tiek subjektyvios (pvz., itin konfliktiški sutuoktinių santykiai) priežastys.
Iš bylos medžiagos matyti, jog objektyvių priežasčių padalinti šioje byloje sutuoktinių turtą nėra, kadangi butas su rūsiu, esantis Žuvinto g. 9-60, Alytuje, yra 65,59 kv.m. bendro ploto, 40,93 kv.m. gyvenamojo ploto, trijų izoliuotų gyvenamųjų kambarių yra dalus (CK 4.6 str.). Teismų praktikoje nedaliu turtu pripažįstamas tik vieno kambario butas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-282/2008; 2002 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. B. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-613/2002, ir kt.). Taigi teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantės argumentu, jog tokio pobūdžio turtas (trijų kambarių butas su rūsiu) laikytinas nedaliu.
Subjektyvios priežastys, galinčios eliminuoti turto padalijimą natūra – itin komplikuoti sutuoktinių tarpusavio santykiai, pašalinantys galimybę derinant interesus naudotis padalytu turtu ir dėl to darantys neigiamą poveikį nepilnamečių vaikų interesams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-26/2006). Pažymėtina, jog šalys nepilnamečių vaikų neturi, o ieškovė nuo 2001 metų yra išvykusi dirbti į Ispaniją, ten iki šiol gyvena ir į Lietuvą grįžti neplanuoja, todėl darytina išvada, jog itin konfliktiškų šalių tarpusavio santykių nėra. Aplinkybė, kad ieškovė negyvena dalinamame bute, savaime nesuponuoja objektyvaus reikalingumo visą daiktą natūra priteisti atsakovui, nesant galimybės turto dalies kompensuoti kitu sutuoktinių turtu. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog priteisus atsakovui didelės vertės (rinkos vertė 130 000 Lt pagal 2009-01-22 Turto vertinimo preliminarią išvadą, b.l. 128, t. 1) turtą natūra, kartu jį įpareigojant kompensuoti ieškovei už šį turtą pinigais, gali sukelti didelių neigiamų padarinių turtą natūra gavusiam atsakovui. Teisminėje praktikoje netoleruotina situacija, kai sutuoktiniui, siekiančiam įvykdyti savo piniginę prievolę, tektų natūra priteistą turtą parduoti arba netgi išvaržyti. Šiuo aspektu įvertinant situaciją, vienas iš reikšmingų šaltinių, leidžiančių įvertinti sutuoktinių galimybes įvykdyti galimas kompensacines pinigines išmokas, yra sutuoktinių turto balansas, kuriame, be materialaus turto, turi atsispindėti ir sutuoktinių turimos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2009). Įrodymų apie šalių turimas pinigines lėšas kompensacijai išmokėti byloje nėra.
Sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo įstatyme visų pirma suteikiama galimybė sutuoktiniams turtą pasidalyti jų susitarimu (CK 3.116 straipsnio 1 dalis). Tokia galimybė leidžia turtą sutuoktiniams pasidalyti optimaliausiu jiems būdu, maksimaliai atsižvelgiant į kiekvieno iš jų, o esant kitų šeimos narių – ir į šių poreikius, konkretaus turto paskirtį, jo panaudojimo ypatumus, kitas svarbias aplinkybes. Šalims nesusitarus, teismas turi atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo akcentuojamą turto padalijimo natūra prioritetą, jei toks padalijimo būdas yra galimas, ir įvertinti visas reikšmingas aplinkybes bei siekti, kad būtų nustatyta ir įtvirtinta šalių interesų pusiausvyra. Pažymėtina, ieškovei priteisus kompensaciją, o atsakovui turtą, bendraturčių interesų pusiausvyra būtų neproporcingai pažeista. Atsakovas yra neįgalus, neturi santaupų ar lėšų, kad galėtų išmokėti sutuoktinei 65 000 Lt kompensaciją, juolab per 30 kalendorinių dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kaip nurodyta apeliaciniame skunde. Be to, apeliaciniame skunde nurodyta, jog ir ieškovės turtinė padėtis yra sunki, jokių pajamų išskyrus senatvės pensiją, šiuo metu negauna ir dirbti dėl sveikatos būklės ji negali. Taigi darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes pasirinkdamas atsakovo nurodytą buto padalijimo variantą, kadangi turto padalijimo būdas šioje byloje atitinka formuojamai teisminei praktikai ir nepažeidžia bendrųjų bei šeimos bylų nagrinėjimo ypatumų, nustatytų normų reikalavimų.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, daro išvadą, jog naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo. Apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Alytaus rajono apylinkės teismas 2009-05-27 nutartimi (b.l. 191, t. 1) atidėjo žyminio mokesčio sumokėjimą paduodant apeliacinį skundą dėl skundžiamo teismo sprendimo iki apeliacinės instancijos sprendimo (nutarties) priėmimo šioje byloje. Netenkinus apeliacinio skundo, iš ieškovės valstybei priteistinas žyminis mokestis, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, bei atsakovo atstovavimo išlaidos (CPK 84, 93 str.)
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš S. B., a.k (duomenys neskelbtini) valstybei 1950 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus penkiasdešimt litų) žyminio mokesčio, 10 Lt (dešimt litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 470,80 Lt (keturis šimtus septyniasdešimt litų 80 ct) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.