Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Danguolės Smetonienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje dėl uždraudimo statyti statinį pagal N. V. ieškinį atsakovei J. M., trečiajam asmeniui S. V., išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos apsaugos ministerijos

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Atsakovė, tvora atžymėdama jai priklausančio sklypo ribas, realizavo savo, kaip sklypo savininkės, teisę. Statybos techniniame reglamente STR 1.01.07:2010 tvora priskiriama prie nesudėtingų statinių. Didžiausias leistinas tvoros aukštis gali būti 1,8 m. Aukštesnei tvorai reikalingas projektas, statybos leidimas ir kiti dokumentai. Pietinėje statytojo sklypo pusėje tvoros tipas neribojamas. Antstolis S. R. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 2, 2012- 01-06 konstatavo, kad tvoros aukštis ties langai 1,86-1,87 m. Šio antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo atsakovė jokias priešingais įrodymais nepaneigė. Todėl teismas darė išvada, kad atsakovė pažeidė Statybos techniniame reglamente STR 1.01.07:2010 keliamus reikalavimus. Tvora, esanti 0,75 m - l,02 m atstumu nuo lango užstoja 59,40 proc. langų paviršiaus. (0,76x100:1,28). Ieškovė serga psichine liga, natūralaus apšvietimo ribojimas gali turėti ir turi neigiamos įtakos sergančio asmens psichinei būsenai. Atsakovės atstovas nurodė, kad tvoros tikslas yra susijęs su subjektyviomis sąlygomis - su ieškovės asmeniu: „Jei ieškovė būtų geras žmogus, tvora nebūtų iškilusi“ „Anksčiau tvoros ties ieškovės namu nebuvo". Iš Panevėžio rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus pažymos nustatė, kad ieškovė buvo įspėta dėl neleistino elgesio. Teismas darė išvadą, kad neleistinas ieškovės elgesys galėjo būti sąlygotas ligos. Todėl atsakovei nenurodžius jokių objektyvių tvoros statybos būtinumo sąlygų, jos nurodytos subjektyvios sąlygos vertino kaip nepagrįstomis. Žmogus negali būti diskriminuojamas ir jo teisės apribojamos dėl priežasčių, susijusių su asmens psichine sveikata. Vienas savininkas, realizuodamas savo teises, negali pažeisti kito savininko teisių, o kartu ir žmogaus prigimtinių teisių. Dėl šios priežasties ieškinį tenkintino toje dalyje, kiek tai liečia ieškovės sveikatai poveikį darančias aplinkybes. Ieškinį kitoje dalyje - dėl tvoros nugriovimo- atmetė, konstatuojant, kad nebuvo įrodyta, jog naujų statinių - tvoros pastatymas galėtų pakenkti ieškovės namo stabilumui. Atsakovė kaip žemė sklypo savininkė turi teisę tvora pažymėti savo sklypo ribas.

Be to, teismas pažeidė dispozityvumo principą ir išėjo už ieškinio dalyko ribų, nes ieškovei priteisė tą, ko ji neprašė priteisti. Atsakovei nepalankiame teismo sprendime konstatuota, kad ji privalo sužeminti pastatytą tvorą jai nuosavybės teise priklausančiame sklype iki 130 cm. aukščio. Tokio reikalavimo nustatyta tvarka ieškovė nepateikė. Teismas negali keisti nei ieškinio dalyko, nei jo pagrindo. Mano, jog turėjo būti priimta teismo nutartis, įpareigojanti šalinti ieškinio trūkumus, pateikiant tokį reikalavimą, kuris galėtų būti realiai įgyvendintas. Tai, kad ieškovė kažką panašaus prašė žodžiu bylą nagrinėjant iš esmės, o teisėja nedavė jokios informacijos atsakovės atstovams, keis ji ieškinio dalyką ar ne, nekeičia ginčo esmės, tik patvirtina šališkumo ieškovės naudai faktą.

Teismas išnagrinėjo neteismingą bylą ir tai yra absoliutus pagrindas naikinti skundžiamą sprendimą. Ieškinyje keliamas klausimas, kad atsakovės tvora pažeidžia ieškovės teises. Ji gali pažeisti tik tuo atveju, jei būtų pastatyta neteisėtai. Klausimą, teisėtai ar ne pastatytas statinys, nukrypta ar ne nuo reglamentų, kitų teisės aktų reikalavimų jį statant, Lietuvoje sprendžia vienintelė institucija-Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, o ne bendrosios kompetencijos teismas, kaip buvo šioje byloje. Inspekcijai pripažinus, kad tvora pastatyta pažeidžiant norminius reikalavimus, ieškovei atsirastų teisė reikalauti ją pertvarkyti arba visai nugriauti. Tačiau inspekcijai nustačius priešingai, kad jokie norminiai aktai statant tvorą nepažeisti, teisė ieškovei reikalauti ją griauti teisme, nesukuriama. Todėl, ieškovė manydama, kad jai vienai žinoma jos teisė pastačius tvorą pažeista, gali ne reikalauti versti, pripjauti ją ir t. t., bet ginčyti patį Institucijos aktą, patvirtinusi tvoros pastatymo teisėtumą ne bet kur, bet administraciniame teisme. Bendrosios kompetencijos teismas savo iniciatyva nesprendžia, teisėtai ar neteisėtai pastatytas statinys, jis gali tik spręsti, ar teisėtai nustatytas savavališkos statybos faktas bei spręsti, esant savavališkai statybai, jos padarinių pašalinimo klausimą.

Teismas pažeidė ir įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 185 ir kt. straipsniuose, o tai nulėmė neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, faktiškai vienintelis įrodymas kuriuo teismas rėmėsi, neturi jokios įrodomosios galios. Abejotina, kad antstolis iš viso buvo nuvykęs į vietą, ar už 60 litų kas nors tokį protokolą rašys, kai autobuso bilietas iš Panevėžio į Ramygalą ir atgal siekia 20 litų, faktines aplinkybes konstatavo ne teismo pavedimu, todėl protokolas negali būti vertinamas kaip prima facio įrodymas, jame nėra jokios patikimos informacijos, galėjusios padėti teisingai išspręsti bylą, kadangi aukštis matuotas ne metrologinę patikrą praėjusiu ilgio mato vienetu, bet fotoaparatu (taip nurodyta protokole). Neatmetama galimybė, kad buvo matuota „iš akies", sprindžiais ir t. t. Pažeidžiant CPK 197 straipsnio 2 dalį, be motyvų nepripažintos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus nustatyta tvarka išduotos pažymos, tuo tarpu prioritetas suteikiamas jokios įrodomosios galios neturinčiam antstolio protokolui. Teismas visiškai nevertino atsakovės atstovų paaiškinimų ir jų nelaikė įrodymais. Netyrė, kodėl ieškovė nesinaudoja šviesiais kambariais. Įrodymus tyrė selektyviai atskirai ir jų netyrė visete, ką draudžia teismų praktika.

Teismo sprendimas surašytas pažeidžiant CPK 270 straipsnį, nemotyvuotas ir turi visus absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindus, numatytus CPK 329 straipsnio 2 dalies. Iš motyvuojamosios sprendimo dalies negalima suprasti, kodėl taip, o ne kitaip nuspręsta, nėra nuoseklios loginės minties eigos. Be to, teismas pažeidė CPK 6 straipsnį, nustatantį, kad teisingumą vykdo tik teismai vadovaudamiesi asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu, kadangi ne tik, kad klausė tik ieškovės, bet ir tuo, kad savarankiškai savo iniciatyva rinko įvairiausius argumentus, ignoravo akivaizdžiausius įrodymus nenaudingus ieškovei, į atsakovės paaiškinimus atsiliepime, žodinius atstovų paaiškinimus nereagavo ir nevertino, išklausydamas argumentus, bet juos nevertindamas CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, CPK 13 straipsnyje nustatyto dispozityvumo principo, CPK 14 straipsnyje įtvirtinto betarpiškumo principo.

Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisės gynimą nuo pažeidimų bei įrodinėjimą civiliniame procese (CPK 176-185 straipsniai) ir todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys yra gretimų žemės sklypų savininkės. Ieškovė yra gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė nuo 1988-12-14 (b. l. 6-9). Atsakovė nuo 1994-04-21 nuosavybės teise valdo yra gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypą, esančius Dariaus ir Girėno g. 21, Ramygaloje, Panevėžio rajone (b. l. 11-14).

Įstatymas reglamentuoja, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Žemės sklypo savininkas turi teisę reikalauti, kad kaimyniniuose žemės sklypuose nebūtų statomi nauji statiniai, perstatomi, rekonstruojami ir netgi išsaugomi nepakeisti esantys statiniai, jeigu galima padaryti įtikinamą prielaidą, kad tokių naujų statinių statymas ar esamų statinių pakeitimas ir netgi nepakeistų egzistavimas ar naudojimas padarys neigiamą neleistiną poveikį jo žemės sklypui ar jo žemės sklype esantys pastatai neteks stabilumo (CK 4.98, 4.99 str.).

Ieškovė pareiškusi negatorinį ieškinį (CK 4. 98 str.), privalėjo įrodyti, kad yra turto savininkė ir kad jos teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008).

Kad ieškovė yra žemės sklypo savininkė matyti iš bylos duomenų (b. l. 6-9). Atsakovės pastatyta tvora neperžengia ieškovės sklypo ribų, ieškovė neprarado savo žemės sklypo valdymo. Kad atsakovės pastatyta tvora pažeidžia ieškovės teises, įrodymų byloje nėra. Aplinkybės, kad dėl tvoros sumažės šviesos patekimas į namą per du langus, pablogės galimybė matyti per langą bendrą vaizdą neįrodo ieškovės teisių pažeidimo, nes manytina, jog namas turi ir daugiau nei du langus. Be to, per šiuos du langus, esančius namo virtuvėje, matyti tik atsakovės daržas. Ieškovės liga nesudaro pagrindo atsakovės tvorą pažeminti, nes ieškovė serga eilę metų ir duomenų, kad liga susijusi su atsakovės tvoros įrengimu bei jos aukščiu ir pan., byloje nėra (b. l. 78). Virtuvėje, kaip teigia pati ieškovė, ji būna tik 3-4 valandas per dieną, todėl mažai tikėtina, jog natūralios šviesos sumažėjimas per trumpą paros laiką kenkia jos sveikatai (b. l. 96). Atstumas nuo namo iki tvoros yra pakankamas tam, kad reikalui esant prieiti prie namo jį paremontuoti, padažyti ir pan. Kadangi ieškovės namas statytas 1977 metais, reikalavimas išlaikyti 3 metrų atstumą tarp namo ir jo priklausinių iki kaimyninio namo sklypo ribos, netaikomas. Grėsmės ieškovės namo stabilumui atsakovės tvora nekelia.

Antstolis S. R. 2012-01-06 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 2 konstatavo, kad ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini) (ieškovės), tvoros aukštis ties langais yra apie l m 86 cm – l m 87 cm, atstumas nuo tvoros iki namo skirtingose vietose yra 0,75 m, 0,82 m, 0,86m, l m 02 cm, tvoros ilgis 14 m 90 cm, pirmo nuo gatvės lango plotis – l m 37 cm, aukštis l m 28 cm, antro lango plotis 0,92 m, aukštis l m 28 cm, tvoros aukštis nuo palangės - 0,76 cm (b. l. 81). Antstolis protokole fiksavo realią padėti ir netikėti šiuo protokolu kolegija neturi pagrindo, todėl apeliantės išsakytos abejonės dėl šio dokumento nepagrįstos ir atmestinos. Pagal byloje esančius duomenis, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos apsaugos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius išvadoje nurodė, kad atsakovė J. M. tvoros įrengimo normų nepažeidė (b. l. 10,55).

Nesudėtingų statinių sąrašą ir statinių priskyrimo nesudėtingiems statiniams ypatumus, tokių statinių (pastatų ir inžinerinių statinių) paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato Statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-812. Nesudėtingų statinių techniniai parametrai pateikti šio reglamento priede, inžinerinių statinių – priedo 2 lentelėje. 2 lentelės 3 eilutėje nurodyta, kad įvairios užtvaros (tvoros, aptvarai, diendaržiai, voljerai), kurių aukštis ? 1 m, ? 2 m, priskiriamos I grupės nesudėtingiems statiniams. Remiantis STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ patvirtinto Lietuvos Respublikos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826, 11 priedu, statyti tvorą prie žemės sklypo ribos galima be gretimo sklypo savininko ar valdytojo sutikimo. Statytojo sklypo pietinėje pusėje statomos tvoros tipas nėra reglamentuojamas.

Ieškovė neįrodė reikalavimų pagrįstumo, todėl ieškinys atmestinas.

Priėmus naują sprendimą, pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 4 d.). Bylinėjimosi išlaidos iš antrosios šalies priteisiamos tai šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas (CPK 79, 93, 98 str.). Ieškinys atmestas, todėl visos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovės. Apeliacinis skundas apmokėtas 139 Lt žyminiu mokesčiu (b. l. 112). Iš byloje esamo pinigų priėmimo kvito matyti, kad už advokato paslaugas pirmosios instancijos teisme atsakovė sumokėjo 1 000 Lt (b. l. 63). Ši suma neviršija įstatymo nustatytų kriterijų (CPK 98 str. 2 d.). Iš ieškovės taip pat priteisiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios šioje byloje yra 31 Lt (b. l. 1, CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

N. V. ieškinį atsakovei J. M., trečiajam asmeniui S. V., išvadą teikianti institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos apsaugos ministerijos, dėl uždraudimo statyti statinį, atmesti.

Priteisti iš N. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 139 Lt (vieną šimtą trisdešimt devynis litus) žyminio mokesčio ir 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) advokato pagalbos išlaidų) J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir 31 Lt (trisdešimt vieną litą) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.