Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S.-D ieškinį atsakovui J. D., dalyvaujant tretiesiems asmenims „Swedbank“ AB, D. C. ir institucijai, teikiančiai išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių išsprendimo, su atsakovo priešieškiniu byloje- dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatomas nepilnametės E. D. ir tėvo bendravimo 6 mėnesių pereinamasis (adaptacinis) laikotarpis, kurio metu tėvas kiekvieną savaitės trečiadienį ir kas antrą šeštadienį po 2 valandas turi bendrauti su dukra dalyvaujant motinai.

Pasibaigus adaptaciniam laikotarpiui, nustatoma tokia vaiko bendravimo su tėvu tvarka:

bendravimas darbo dieną - iki kol dukrai sukaks 4 metai tėvas bendrauja su dukra 1-ąjį ir 3-ąjį mėnesio trečiadienį nuo 17.00 val. iki 19.00 val. dalyvaujant motinai. Atsakovas paima dukrą iš jos namų ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą. Kai dukrai sukaks 4 metai - dukters ir tėvo bendravimas darbo dieną vyksta nustatyta tvarka motinai nedalyvaujant.

Bendravimas savaitgalį - iki kol dukrai sukaks 4 metai tėvas bendrauja su dukra 2-ąjį ir 4-ąjį mėnesio savaitgalį: šeštadienį nuo 10.30 val. iki 18.00 val. ir sekmadienį nuo 10.30 val. iki 18.00 val. dalyvaujant motinai. Tėvas paima dukrą iš jos namų ir grąžina dukrą nakvynei į jos gyvenamąją vietą. Motina bendrauja su dukra 1-ąjį ir 3-ąjį mėnesio savaitgalį. Kai dukrai sukaks 4 metai – dukters ir tėvo bendravimas savaitgalį vyksta nustatyta tvarka motinai nedalyvaujant.

Tėvo atostogos - kai dukrai sukaks 4 metai, tėvas turi teisę bendrauti su dukra 7 (septynias) kalendorines dienas per metus, tėvo kasmetinių atostogų laikotarpiu.

Vaiko atostogos - vaiko atostogų metu (ugdymo įstaigos nustatytos mokinių pavasario, vasaros, rudens ir žiemos atostogos) tėvas bendrauja su dukra pusę atostogų laiko, 1-ąją atostogų dalį.

Vaiko gimtadienis - tėvas bendrauja su dukra jos gimimo dieną (gegužės 6 d.) iš anksto su motina suderinęs bendravimo su vaiku laiką.

Metinės šventės: iki dukrai sukaks 4 metai - neporiniais metais - tėvas bendrauja su dukra pirmąją Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų švenčių dieną nuo 11.00 val. iki 18.00 val. dalyvaujant motinai, motina - bendrauja su dukra antrąją švenčių dieną. Poriniais metais - motina bendrauja su dukra pirmąją Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų švenčių dieną, tėvas - bendrauja su dukra antrąją švenčių dieną nuo 11.00 val. iki 18.00 val. dalyvaujant motinai. Tėvas paima dukrą iš jos namų ir grąžina dukrą įjos gyvenamąją vietą. Kai dukrai sukaks 4 metai - neporiniais metais - atsakovas bendrauja su dukra pirmąją Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų švenčių dieną, ieškovė - bendrauja su dukra antrąją švenčių dieną. Poriniais metais – ieškovė bendrauja su dukra pirmąją Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų švenčių dieną, atsakovas - bendrauja su dukra antrąją švenčių dieną. Neporiniais metais per Naujuosius Metus atsakovas bendrauja su dukra, poriniais metais -Naujuosius Metus ieškovė bendrauja su dukra. Tėvas paima dukrą iš jos namų ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą.

Tėvo informavimo pareiga - apie planuojamą susitikimą su dukra ir (ar) atostogas kartu bei jų trukmę tėvas privalo pranešti vaiko motinai telefonu, trumpąja SMS žinute ar jos el. pašto adresu tokiais terminais: paimant dukrą iš gyvenamosios vietos, vaiko ugdymo įstaigos ar mokyklos darbo dienomis - ne vėliau kaip 1 dieną prieš (išvakarėse) iki 12 val. Paimant dukrą savaitgalį - ne vėliau kaip 2 dienas prieš; paimant dukrą metinių švenčių dienomis - ne vėliau kaip 1 mėnuo iki šventės; paimant dukrą tėvo atostogų metu - ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius; paimant dukrą vaiko atostogų metu - ne vėliau kaip prieš 2 savaites.

Tėvų sprendimų vaiko atžvilgiu priėmimas - klausimus, susijusius su dukros auklėjimu, vaiko tėvai sprendžia savitarpio susitarimu, atsižvelgiant į dukters interesus, poreikius, pomėgius ir reikmes, pirmenybę atiduodant motinos sprendimui;

Ypatingi atvejai - dukters ligos atveju, šalis, kuri tuo metu yra atsakinga už dukros priežiūrą, privalo nedelsiant informuoti kitą šalį ir apmokėti dukters gydymo išlaidas.

Pripažinti atsakovo asmeniniu kreditoriniu įsipareigojimu kreditoriui „Swedbank" AB išduotą 2010-11-04 neprotestuotiną paprastąjį vekselį 5402,82 Lt sumai, kurio pagrindu Vilniaus rajono 7 notarų biuro išduotas 2011-03-04 vykdomasis įrašas (not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) išieškoti iš J. D. 5454,82 Lt su priklausančiomis 6 % palūkanomis vekselio gavėjui AB „Swedbank" ir antstolio V. M. 2011-02-15 patvarkymu (vyk. b. Nr. (duomenys neskelbtini)) išskaičiuoti iš J. D. darbo užmokesčio - 6487,24 Lt sumą (skolos likutis 2012-12-01 dienai-3647,59 Lt).

Priteisti iš atsakovo ieškovei 20368,65 Lt dydžio piniginę kompensaciją už santuokinio turto sumažinimą.

Atsakovas sutinka su ieškovės reikalavimu pripažinti jo asmeniniais kreditorinius įsipareigojimus kreditoriams AB „Swedbank“ pagal 2010-11-04 neprotestuotiną vekselį, UAB „Snoro lizingas“ pagal 2010-03-03 tikslinę paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Ūkio banko lizingas“ pagal 2009-06-26 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinei mokesčių inspekcijai pagal nutarimą Nr (duomenys neskelbtini) /(duomenys neskelbtini) Ieškovei priklausanti kompensacija gali sudaryti tik pusė išmokėtos kreditoriams sumos, tai yra 10185 Lt.

2010-08-17 atsakovas pasitaręs su sutuoktine bendram verslui pradėti pasiskolino iš D. C. 10000 Lt. Ši paskola nėra grąžinta. Ši prievolė turi būti pripažinta solidaria sutuoktinių prievole.

- darbo dienomis praleisti su vaiku vieną dieną savaitėje, nenurodant konkrečios dienos, paimant vaiką iš ugdymo įstaigos ar ieškovės namų ir nuvežant į ieškovės gyvenamąją vietą ne

vėliau kaip iki 20 val.;

- lyginėmis metų savaitėmis savaitgalį praleisti su vaiku, šeštadienį 10 val. pasiimant iš gyvenamosios vietos ir sekmadienį grąžinant ne vėliau kaip iki 20 val. į ieškovės namus;

- lyginiais metais (2014 m., 2016 m. ir t.t.) Šv. Velykų metu (nuo prieš Velykas einančio penktadienio 16:30 val. iki sekmadienio 20 val), Kūčias ir pirmą Šv. Kalėdų dieną (nuo gruodžio 24 d. 16 val. iki gruodžio 25 d. 20 val.), per Naujųjų Metų sutikimą (nuo gruodžio 31 d. 16 val. iki sausio 1 d. 12 val.); per dukros gimtadienį, t.y. gegužės 6 d. (nuo gimtadienio išvakarių 17:30 val. iki po gimtadienio einančios dienos 8 val.) - (vaiką paimant iš ugdymo įstaigos ar ieškovės namų ir nuvežant į ugdymo įstaigą ar ieškovės gyvenamąją vietą);

- nelyginiais metais (2013 m., 2015 m. ir t.t.) antrąją Šv. Velykų dieną (nuo Velykų sekmadienio 20 val. iki antradienio 8 val.) ir antrąją Šv. Kalėdų dieną (nuo gruodžio 25 d. 20 val. iki gruodžio 27 d. 8 val.).

- nustatyti, kad vaiko atostogų metu atsakovas bendrauja su dukterimi pusę atostogų laiko;

- nustatyti, kad tėvo atostogų metu atsakovas bendrauja su dukterimi septynias kalendorines dienas, du kartus metuose:

- nustatyti, kad atsakovas turi teisę atostogauti su dukterimi ne mažiau kaip 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų per metus;

- nustatyti, kad jei vienas iš tėvų pageidauja išvykti su dukterimi į užsienį, turi gauti žodinį kito tėvo (motinos) sutikimą ne vėliau kaip dvi savaites iki planuojamo išvykimo;

- nustatyti, kad atsakovas apie planuojamą susitikimą su dukra, bei jo tikslią trukmę praneša ieškovei trumpąja SMS žinute tokiais terminais:

- paimant dukrą iš gyvenamosios vietos arba vaiko ugdymo vietos darbo dienomis ne vėliau kaip 1 dieną prieš planuojamą susitikimą;

- paimant dukrą savaitgalį - ne vėliau kaip prieš dvi dienas;

- paimant dukrą metinių švenčių dienomis bei gimtadienio dienomis- ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki šventės ar gimtadienio;

- paimant dukrą tėvo atostogų metu - ne vėliau kaip prieš dvi savaites;

- paimant dukrą vaiko atostogų metu - ne vėliau kaip prieš vieną savaitę.

Pripažinti atsakovo asmeniniais kreditorinius įsipareigojimus kreditoriams: AB „Swedbank" pagal 2010-11-04 neprotestuotiną vekselį 5402.82 Lt, skolos likutis 2012-12-01 dienai 3647.59 Lt.; UAB „Snoro Lizingas" 2286.43 Lt pagal 2010-03-03 tikslinę paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), skolos likutis 2012-12-01 dienai 1219.42 Lt; UAB „Ūkio banko lizingas" pagal 2009-06-26 suteiktą 8606.90 Lt paskolą pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), skolos likutis 2012-12-01 dienai 9410.48 Lt; VMI pagal nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini) skolos likutis 239.02 Lt.

Priteisti ieškovei 10185 Lt piniginę kompensaciją dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimo.

Pripažinti 2010-08-17 skolinį įsipareigojimą D. C. solidariąja prievole.

Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje dėl ginčo (1t., b.l. 40-44) nurodė, kad buvo lankytasi ieškovės, nepilnamečio vaiko ir atsakovo gyvenamosiose vietose. Nustatyta, kad ieškovė ir nepilnametė E. D., gim. 2011-05-06, gyvena trijų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Mažametei yra sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis. Institucija neturi duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų motinos pareigas. Skyrius neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, o iš atsakovo būtų priteistas išlaikymas, kurio dydis būtų proporcingas vaiko poreikiams, tėvų turtinei padėčiai, užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Atsakovas jai buvo neištikimas. Jis skambino jos draugei, siūlė jai savo meilę, kartu gyventi, taip pat kvietė draugę į kavinę. Tai buvo 2012 metų liepos mėnesį. 2011 metų gruodžio mėnesį buvo jos klasiokių susitikimas. Ji klausė ar atsakovas leidžia važiuoti, jis išleido. Vėliau atsakovas jai pradėjo skambinėti, sakė, kad grįžtų namo. Po kelių valandų atsakovas atvažiavo visiškai girtas, jis buvo labai agresyvus. Ji nenorėjo važiuoti su atsakovu namo, nes žinojo, kad jis muš, todėl ji su klasiokėm nuėjo į klubą. Ji grįžo namo apie 2 val. nakties. Ji nebuvo girta ir tai buvo vienintelis kartas kada ji buvo naktiniame klube. Prašo priteisti iš atsakovo 5000 litų moralinę žalą, kadangi ji prarado reputaciją. Visi kaimynai ją matė sumuštą. Visos jos draugės matė, kaip atsakovas su ja elgiasi. Atsakovas mušdavo ją viešoje vietoje, vadindavo negražiais žodžiais. Jos pajamos yra 550 litų per mėnesį. Jai padeda tėvai. Gegužės 6 d. vaikui sukanka 2 metai ir ji turės grįžti į darbą. Kadangi negaus vietos valstybiniame darželyje, turės samdytis auklę. Auklei reikės mokėti 10Lt/val. Ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos atlyginimas yra 1000 litų. Jai nėra žinoma, kad atsakovas skolinosi pinigus iš D. C.. Ji nepažįsta šito žmogaus. Atsakovui tai yra trečia santuoka. Antrą žmoną atsakovas taip sumušė, kad jai reikėjo siūti galvą. Ji nepasitiki šituo žmogumi. Atsakovas jai pats pasakė, kad jis gyvena su kita moterimi.

Teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovas palaikė priešieškinį ir iš dalies nesutiko su ieškiniu procesiniuose dokumentuose išdėstytais motyvais. Atsakovas papildomai paaiškino, kad ieškovė būdavo agresyvi, kai ji išgerdavo, ji visada įžeidinėdavo jo tėvus: vadindavo juos bomžais, sakydavo, kad jie neturtingi, linkėdavo jiems greičiau numirti. Pas jį nebūdavo jokių išgertuvių, jis dirba vairuotoju, namo grįžta vėlai, o anksti iš ryto turi vėl važiuoti į darbą. Ieškovė dažnokai būdavo apsvaigusi nuo alkoholio. Vieną kartą jis sumušė ieškovę ir dėl to labai gailisi. Ieškovė įžeidinėjo jo tėvus, jis neiškentė ir sudavė ieškovei. Per ieškovės motinos gimtadienį smurto ieškovės atžvilgiu nenaudojo. Jis nebuvo neištikimas ieškovei. Su S. J. susipažino tada, kai jau buvau išėjęs iš namų. Jis skyrė lėšas šeimos išlaikymui, kiekvieną mėnesį duodavo po 1000 litų. Namo statybas vykdė iš tėvų pinigų. Dalis uždirbamų pinigų buvo skiriami kreditų dengimui. Ieškovė žinojo apie jo kreditus. Pinigus iš trečiojo asmens D. C. skolinosi, kad galėtų prekiauti Gariūnuose. Už pinigus pirko prekes. Ieškovė apie tai buvo informuota, ji nedalyvavo susitikime pasirašant paskolos sutartį, tačiau ji pasakė, kad kreditą galima paimti. Trečiojo asmens ieškovė nepažinojo. Ieškovė kartu su juo prekiaudavo Gariūnuose.

2013-03-26 teismo posėdyje (3 t., b.l. 11-12) trečias asmuo D. C. paaiškino, kad 2010-08-17 atsakovui paskolino 10000 Lt, kadangi atsakovas norėjo pirkti prekes, jas pardavinėti ir taip užsidirbti pinigų. Atsakovo sutuoktinės jis nepažinojo, sandorio metu ji nedalyvavo, nors jis žinojo, kad atsakovas turi sutuoktinę.

Liudytoja G. L. (3t., b.l. 12) paaiškino, jog ji yra ieškovės draugė apie 6-7 metus. Atsakovą pažįsta 3 metus. 2012 metų liepos mėnesį atsakovas jai rašė SMS žinutes kviesdamas kartu gyventi. Vėliau jis jai paskambino ir prisistatė, kad jis rašė žinutes, kad jose yra tiesa, nurodė, kad skiriasi su ieškove. Per jos brolio vestuves atsakovas yra pasakęs, kad jei nebūtų vedęs A, jis būtų vedęs ją. Jai tai labai nepatiko, nes tai nepagarba žmonai.

Liudytoja O. T. paaiškino (3t., b.l. 13), kad ji yra ieškovės klasiokė. 2011 metais gruodžio mėnesį buvo klasiokių susitikimas. Jos su draugėmis sėdėjo restorane ir atėjo girtas atsakovas. Jis rėkavo, buvo agresyvus, todėl ji pasiūlė jam išeiti pasikalbėti, kad jis nedarytų joms gėdos. Jie nuėjo parūkyti ir atsakovas kažkur dingo.

Liudytoja J. M. (3t., b.l. 13) paaiškino, kad ji su ieškove yra klasiokės. Ji vieną kartą su šalimis buvo svečiuose, tarp ieškovės ir atsakovo kilo ginčas ir jeigu vienas žmogus nebūtų sutrukdęs, atsakovas būtų sumušęs ieškovę. Tas įvykis buvo 2012 metų balandžio mėnesį. Šalys pradėjo ginčytis dėl pinigų, atsakovas pradėjo mosikuoti kumščiais ir vos nesumušė ieškovės visų akivaizdoje, tame tarpe ir vaiko.

Liudytoja A. K. J paaiškino (3t., b.l. 13) paaiškino, kad ji su ieškove draugauja apie 15 metų. Nurodė, kad ieškovė jai pasakojo, kad vyras prieš ją naudoja fizinį smurtą, ji ieškovę matė sumuštą. Vieną kartą jie šventė ieškovės gimtadienį atsakovas paėmė jos telefoną ir paskambino sau. Iš atsakovo yra gavusi vieną žinutę po to, kai jis sumušė ieškovę, jis rašė, kad neklausyčiau ką sako ieškovė ir kad dėl visko kalta ji.

Liudytoja V. S. paaiškino (3t., b.l. 14), kad ji yra ieškovės motina. Liudytoja paaiškino, kad atsakovas už jų pinigus statėsi namą, nes šeima norėjo kuo greičiau persikraustyti į namą, jos sūnus ir vyras ten dirbdavo. Ji šeimai padėdavo materialiai atidavė jiems visas santaupas. Šeima visą laiką gyveno su jais. Konfliktai prasidėjo praėjus metams po vestuvių. Atsakovas mėgdavo išgerti. Praeitais metais liepos mėnesį per jos gimtadienį atsakovas sumušė dukrą. Kitą dieną atsakovas vėl pavartojo smurtą jos dukros atžvilgiu. Atsakovas leido eiti dukrai į susitikimą su klasiokėmis, vėliau jis išgėrė ir pradėjo dukrai skambinti, kad grįžtų namo. Ji jam pasakė, kad nedaryk gėdos nei dukrai, nei sau.

Liudytojas F. S. (23t., b.l. 27) paaiškino, kad jis yra ieškovės tėvas. Nurodė, kad šeima gyveno pas juos bute, už butą mokėti nereikėjo. Metus laiko šeima gyveno normaliai poto viskas pasikeitė. Atsakovas elgėsi netaktiškai, buvo įžeidęs ir jį. Atsakovas sumušė jų dukrą. Tai nebuvo vienintelis kartas, kai atsakovas ją mušė. Jis matė savo dukrą su mėlynėmis. Jis atsakovo name įvedinėjo elektrą, jokių pinigų ten neinvestavo, bet žmona sakė, kad davė jiems pinigų medžiagoms. Sūnus tame name taip pat dirbo. Kad namas nėra atsakovo jis sužinojo tik prasidėjus skyryboms.

Liudytojas V. G. (3t., b.l. 27) paaiškino, kad jis yra dirbęs su atsakovu, jie yra draugai. Vieną kartą pasikvietė šalis į svečius su jais buvo A draugė. Vėliau ieškovė pradėjo ginčytis su atsakovu, ieškovė sakė, kad atsakovas per mažai uždirba, įžeidinėjo atsakovo tėvus. Atsakovas konflikto metu nenaudojo smurto.

Liudytojas G. B. (3t., b.l. 28) paaiškino, kad atsakovas yra jo žmonos brolis. Praeitais metais gegužės mėnesį jam paskambino atsakovas ir paprašė padėti jam surasti žmoną. Ieškovė buvo išėjusios susitikti su draugėmis į kavinę. Buvo vėlus metas, atsakovas neturėjo mašinos , todėl paprašė jo pagalbos. Atsakovas nuėjo kalbėtis su žmona, o jis liko laukti prie įėjimo. Apie ką šalys kalbėjosi jis nežino. Pagal jį atsakovas tą vakarą nebuvo išgėręs. Ieškovės santykiai su atsakovo tėvais buvo geri, nematė, kad jie pyktųsi.

Liudytojas M. K. (3t., b.l. 28) paaiškino, kad atsakovas yra jo gero draugo pusbrolis. Nurodė, kad prieš metus matė ieškovę klube, jis nustebo, kad ji klube be vyro. Klube ieškovę matė su draugėmis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinys atmestinas.

Teismas, surinkęs, ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, išklausęs šalių, liudytojų paaiškinimus, nustatė, jog šalys susituokė 2010-08-14 Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (1t., b.l. 5). Santuokoje 2011-05-06 gimė dukra E. D. (1 t., b.l.10), kuriai šiuo metu yra 2 metai. Sutuoktiniai nuo 2012 metų liepos mėnesio neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių, atnaujinti vedybinio gyvenimo nenori nė vienas iš sutuoktinių, nei vienas sutuoktinis neprašo skirti termino susitaikymui, laiko, kad jų santuoka yra faktiškai pasibaigusi. Teismas daro išvadą, jog santuokos išsaugoti nebegalima ir santuoką nutraukia, kadangi, sutuoktiniai kartu nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (LR CK 3.53 str. 1 d.).

Dėl santuokos nutraukimo priežasčių ir neturtinės žalos

Įstatymas numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu sutuoktinis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas įstatyme ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Šeimos teisėje kaltė, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, suprantama savitai. CK 3.60 str. 2 dalyje apibrėžta kaltės samprata sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigos numatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos). Pagal šią įstatymo normą būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje (visiškas nesirūpinimais vaikais, visiškas neprisidėjimas prie materialiųjų šeimos poreikių tenkinimo ir pan.).

CK 3.60 str. 3 dalyje nurodyti keturi kaltės prezumpcijos atvejai – jeigu sutuoktinis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą; yra neištikimas; žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šiais atvejais ieškovui užtenka tik įrodyti tą faktą, su kuriuo siejama atsakovo kaltės prezumpcija. Įrodžius tokį faktą, pripažįstama, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo. (LR CK Trečios knygos „Šeimos teisė“ komentaras, psl. 131). Kaltės prezumpcija nuginčijama, kitai šaliai įrodžius, kad nebuvo tokių aplinkybių, arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba įrodo esant ir kito sutuoktinio kaltę.

Išklausius ieškovę, liudytojų paaiškinimus, ištyrus bylos medžiagą, nustatyta aplinkybė, kad atsakovas ieškovės atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Atsakovas nenuginčijo įstatyme įtvirtintos prezumpcijos dėl santuokos iširimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, tai yra fizinio smurto naudojimo, nepateikė konkrečių įrodymų, patvirtinančių, kad jų santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Teismas atsakovo nurodytų aplinkybių dėl ieškovės kaltės nelaiko svariomis, leidžiančiomis teismui padaryti išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Aplinkybę, kad pradėjus gyventi atskirai atsakovas iš karto užmezgė santykius su kita moterimi, teismas taip pat pripažįsta netinkamu atsakovo elgesiu, nes tokiais savo veiksmais jis užkirto visiškai galimybę išsaugoti santuoką. Atsakovo fizinio smurto panaudojimo faktas patvirtintas rašytiniais įrodymais (1 t., b.l. 8-9, 74) bei liudytojų V. S. ir F. S. parodymais. Smurto prieš ieškovę panaudojimo fakto neginčijo ir pats atsakovas, teigdamas, kad jis tik vieną kartą panaudojo fizinį smurtą prieš ieškovę. Teismo vertinimu, nereikalingas sistemingas smurto naudojimas, kad tai galėtų būti vertinama kaip įstatymo įtvirtinta prezumpcija kaltei dėl santuokos iširimo nustatyti.

Įvertinus visas bylos aplinkybes apie šalių šeiminį gyvenimą, teismas pripažįsta, kad santuoka tarp šalių iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas nepaneigė savo kaltės prezumpcijos ir nepateikė pagrįstų įrodymų, patvirtinančių, kad dėl santuokos iširimo yra kalta ir ieškovė.

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos iširimo. Teismui pripažinus atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, yra teisinis pagrindas priteisti neturtinę žalą. Neturtinė žala yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra tikslus šalies patirtų emocinių išgyvenimų įvertinimas pinigine suma, o tik tam tikra piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek galima teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas akcentavo, jog ieškovė neturtinę žalą galės prisiteisti baudžiamojoje byloje dėl smurto prieš ieškovę panaudojimo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė santuokos metu iš atsakovo patyrė nepagrįstus priekaištus, nepaaiškinamo pykčio protrūkius bei grasinimus, psichologinį ir fizinį smurtą, tai lėmė didelį dvasinį sukrėtimą, nuoskaudą, bendravimo ribojimus, pasijuto pažeminta. Nelojalius atsakovo veiksmus ieškovės atžvilgiu matė ir ieškovės draugės, kad jis girtas kėlė konfliktą ieškovės klasės draugių susitikime. Fizinis smurtas buvo panaudotas tiek ieškovės artimųjų, tiek šalių mažamečio vaiko akivaizdoje. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5000 Lt neturtinės žalos. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į formuojamą teismų praktiką, šalių turtinę padėtį, santuokoje pragyventą neilgą laiką, į tai, kad nenustatyti neigiami padariniai ieškovės sveikatai, bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir priteisia 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ieškovei.

Dėl turto padalinimo, kreditorinių įsipareigojimų vykdymo ir kompensacijos priteisimo.

Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 str. 4 p.). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str.). Šalys nurodo, kad gyvenant santuokoje jie dalintino turto neįgijo.

Tarp šalių nekilo ginčo dėl atsakovo asmeninių kreditorinių įsipareigojimų kreditoriui „Swedbank" AB pagal išduotą 2010-11-04 neprotestuotiną paprastąjį vekselį 5402,82 Lt sumai, kurio pagrindu Vilniaus rajono 7 notarų biuro išduotas 2011-03-04 vykdomasis įrašas (not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) išieškoti iš J. D. 5454,82 Lt su priklausančiomis 6 % palūkanomis vekselio gavėjui AB „Swedbank" ir antstolio V. M. 2011-02-15 patvarkymu (vyk. b. Nr. (duomenys neskelbtini)) išskaičiuoti iš J. D. darbo užmokesčio - 6487,24 Lt sumą (skolos likutis 2012-12-01 dienai-3647,59 Lt). Su šiuo ieškovės reikalavimu sutiko atsakovas bei prieštaravimų nepateikė į bylą trečiuoju asmeniu įtrauktas kreditorius AB „Swedbank“. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo, minėti kreditoriniai įsipareigojimai pripažįstami asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas 2010-08-17 yra pasirašęs paskolos raštelį trečiam asmeniui D. C., pagal kurį pasiskolino 10000 Lt (1t., b.l. 102). Atsakovas prašo prievolę trečiam asmeniui pripažinti solidaria sutuoktinių prievole, kadangi ji buvo sudaryta šalims gyvenant santuokoje ir buvo naudota šeimos poreikiams, tai yra, buvo užpirktos prekės prekybai Gariūnuose. Tokį atsakovo reikalavimą palaikė ir trečiasis asmuo. Ieškovė su tokiu atsakovo reikalavimu nesutiko, nurodydama, kad jai nieko nežinoma apie sutarties sudarymo faktą, ji apie tai sužinojo tik gavusi procesinius dokumentus, savo sutikimo sandoriui nedavė ir pinigai nebuvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Dėl sutuoktinių prievolių kreditoriams, taip pat kai kuriais kitais, su tuo susijusiais klausimais teismų praktika yra suvienodinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas, t. y. kai kreditorius pareiškia reikalavimą abiem sutuoktiniams, teismas turi nustatyti, ar sutuoktinių prievolė yra solidari ar dalinė. Teismas, nagrinėdamas sutuoktinių ginčą dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo, privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

Lietuvos teisiniame reguliavime nėra įtvirtinta bendros sutuoktinių atsakomybės pagal vieno iš sutuoktinių prisiimtas prievoles principo, sąžiningas sutuoktinis, nedalyvaujantis santykiuose su kitais asmenimis, negali būti įpareigotas kito sutuoktinio sudarytų sandorių, kuriems jis negalėjo turėti įtakos ir dėl kurių nebuvo išreikšta jo valia. Šios taisyklės išimtys nustatytos CK 3.109 straipsnyje, kai kurias prievoles pripažįstant bendromis. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.92 straipsnio 3 dalį, kurioje įtvirtinta sutikimo prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas, ir pasisakydamas dėl šios prezumpcijos taikymo vieno iš sutuoktinių vardu prisiimtos paskolos pripažinimui bendra sutuoktinių prievole, yra nurodęs, kad ši prezumpcija netaikoma paskolos sutarčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

Išklausius šalis, trečiąjį asmenį, teismas daro išvadą, kad atsakovas neįrodė, kad prievolė kreditoriui D. C. yra solidari sutuoktinių prievolė (CPK 178, 185 str. str.). Tokią išvadą teismas grindžia šiais motyvais. Išklausius sutuoktinius, trečiąjį asmenį teismo posėdyje, visos šalys pripažino, kad ieškovė nedalyvavo atsakovui pasirašant paskolos raštelį bei jo nepasirašė. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė vėliau būtų patvirtinusi atsakovo prisiimtą įsipareigojimą. Trečias asmuo pripažino, kad atsakovo sutuoktinės sutikimo pasirašant paskolos raštelį nereikalavo, nors ir žinojo, kad atsakovas turi sutuoktinę. Byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, kad paskolinti pinigai buvo naudojami šeimos verslui. Tuo labiau paskolos raštelis pasirašytas vos po trijų dienų po santuokos sudarymo. Atsakovas pagal verslo liudijimą veiklą vykdė tik iki 2010-08-31 (1t., b.l. 95).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 20368,65 Lt dydžio piniginę kompensaciją už santuokinio turto sumažinimą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2010-12-01 iki 2012-12-01 antstoliai pareikalavo iš atsakovo išieškoti 34885,18 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovo darbo užmokesčio iki 2012-12-01 išskaičiavo 20368,65 Lt (1t., b.l. 142-147). Visi kreditoriniai įsipareigojimai yra asmeniniai atsakovo. Civilinio kodekso 3.115 str. 2 d. nustato, kad jei sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniniai atsakovo kreditoriniai įsipareigojimai buvo dengti iš bendrosios jungtinės nuosavybės (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.), ieškovei priteistina 10185 Lt piniginė kompensacija už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą. Tokia išvada teismo daroma vadovaujantis CK 3.117 str. 1 d., įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios, todėl ieškovei priteistina tik pusė iš atsakovo atlyginimo išieškotų jo asmeninių kreditų sumos, kaip kad panaudotų ne šeimos poreikių tenkinimui ir taip sumažinusių bendrąją jungtinę nuosavybę.

Dėl pavardžių

Po santuokos nutraukimo, ieškovei pageidaujant, paliktina ikisantuokinė pavardė S (CK 3.69 str.).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Nenustačius, jog ieškovė būtų reikalingi išlaikymo, ieškovei po santuokos nutraukimo sau išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 str.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Proceso įstatymas reikalauja, kad nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimas (LR CPK 382 str. 3 p.).

Nesant tarp šalių ginčo dėl nepilnamečio vaiko E. D., gim. 2011-05-06, gyvenamosios vietos nustatymo bei, vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su motina (CK 3.169 str.).

VTAS išvadoje dėl ginčo pritaria, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2 d. numato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams. Tėvas ar motina, negyvenanti kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 ir 4 d.).

Šioje byloje šalys kelia reikalavimą nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, todėl tėvo bendravimo su dukra tvarka nustatytina teismo sprendimu. Tokį ginčą teismas sprendžia, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 str. 2 d.).

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad įrodytas reikalavimo nustatyti bendravimo su dukra tvarką, pagrįstumas. Tarp tėvų susiklostę konfliktiški santykiai.

CK 3.175 straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str,2d.).

Pažymėtina, jog atsakovo noras bendrauti su dukra neprieštarauja vaiko interesams, tėvo neigiamos įtakos vaiko ugdymui nenustatyta. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo gyvenimo skyrium pradžios nebendravo su mažamete dukra dėl ko tikėtina nėra užsimezgęs artimas tėvo ir dukros ryšys ir dėl ko tikslinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kad jo metu susiformuotų tėvo ir dukros artimas ryšys. Šiam reikalavimui pritarė ir išvadą teikiančios institucijos atstovai. Teismas nepritaria ieškovės keliamiems reikalavimams, kad iki vaikui sueis keturi metai atsakovas bendrautų su dukra dalyvaujant ieškovei. Toks bendravimas iš esmės neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų, kadangi vaikas turi teisę tiesiogiai bendrauti su tėvu.

Teismas vertina, kad byloje nėra įrodymų, sudarančių teisinį pagrindą konstatuoti, kad šalių dukters bendravimas su tėvu prieštarautų vaiko interesams, dėl ko turėtų būti nustatoma minimali tėvo bendravimo su dukra tvarka. Šeimos bylose teismas pareikštais šalių prašymais dėl pažeistų teisių gynimo būdo nėra varžomas. Įvertindamas bylos aplinkybes, teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus. Konkrečiai imant, toks konkretus teismo vaidmuo pasireiškia ir nagrinėjant reikalavimus dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant nustatymo. Atsižvelgiant į tai ieškovės ir atsakovo pateikta teismui bendravimo su dukra tvarka keistina - atsakovui suteiktina galimybė bendrauti su dukra ir dalyvauti vaiko auklėjime tiesiogiai, nedalyvaujant vaiko motinai, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui.

- Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatomas nepilnametės E. D. ir tėvo bendravimo 6 mėnesių pereinamasis (adaptacinis) laikotarpis, kurio metu tėvas kiekvieną savaitės trečiadienį ir kas antrą šeštadienį po 2 valandas bendrauja su dukra dalyvaujant motinai.

Pasibaigus adaptaciniam laikotarpiui, nustatoma tokia vaiko bendravimo su tėvu tvarka:

- tėvas bendrauja su dukra kiekvieną trečiadienį nuo 17.00 val. iki 19.00 val. paimdamas vaiką iš jos gyvenamosios vietos ar lankomos ugdymo įstaigos ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą;

- tėvas bendrauja su dukra 2-ąjį ir 4-ąjį mėnesio savaitgalį: šeštadienį nuo 10.30 val. iki 18.00 val. ir sekmadienį nuo 10.30 val. iki 18.00 val. Tėvas paima dukrą iš jos namų ir grąžina dukrą nakvynei į jos gyvenamąją vietą;

- tėvas turi teisę bendrauti su dukra 7 (septynias) kalendorines dienas per metus, tėvo kasmetinių atostogų laikotarpiu;

- vaiko atostogų metu (ugdymo įstaigos nustatytos mokinių pavasario, vasaros, rudens ir žiemos atostogos) tėvas bendrauja su dukra pusę atostogų laiko, 1-ąją atostogų dalį;

- tėvas bendrauja su dukra jos gimimo dieną (gegužės 6 d.) iš anksto su motina suderinęs bendravimo su vaiku laiką;

- neporiniais metais tėvas bendrauja su dukra pirmąją Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų švenčių dieną nuo 11.00 val. iki 18.00 val. bei švenčia Naujuosius Metus. Poriniais metais tėvas bendrauja su dukra antrąją Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų švenčių dieną, dieną nuo 11.00 val. iki 18.00 val. Tėvas paima dukrą iš jos namų ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą;

- tėvo informavimo pareiga - apie planuojamą susitikimą su dukra ir (ar) atostogas kartu bei jų trukmę tėvas privalo pranešti vaiko motinai telefonu, trumpąja SMS žinute ar jos el. pašto adresu tokiais terminais: paimant dukrą iš gyvenamosios vietos, vaiko ugdymo įstaigos ar mokyklos darbo dienomis - ne vėliau kaip 1 dieną prieš (išvakarėse) iki 12 val. Paimant dukrą savaitgalį - ne vėliau kaip 2 dienas prieš; paimant dukrą metinių švenčių dienomis - ne vėliau kaip savaitė iki šventės; paimant dukrą tėvo atostogų metu - ne vėliau kaip prieš mėnesį; paimant dukrą vaiko atostogų metu - ne vėliau kaip prieš 2 savaites;

- klausimus, susijusius su dukros auklėjimu, vaiko tėvai sprendžia savitarpio susitarimu, atsižvelgiant į dukters interesus, poreikius, pomėgius ir reikmes, pirmenybę atiduodant motinos sprendimui;

- dukters ligos atveju, šalis, kuri tuo metu yra atsakinga už dukros priežiūrą, privalo nedelsiant informuoti kitą šalį ir apmokėti dukters gydymo išlaidas.

Pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos nustatymo yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 2 d.).

LR CK 3.192 str. 2 dalis numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad vaikams turi būti sudarytos tokios sąlygos, kurios yra reikalingos jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, todėl tam būtina užtikrinti materialines sąlygas, kurias sudarius būtų užtikrintas tinkamas fizinis ir socialinis vaikų vystymasis, ugdomi ir tobulinami jų įgimti ir įgyti įgūdžiai. Vaikų teisių (tarp jų ir išlaikymo) užtikrinimas yra prioritetinė tėvų pareiga ir tai reiškia, jog tėvams tenka pagrindinė atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikams vystytis ir augti, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Taigi, vadovaujantis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, būtina įvertinti pačių nepilnamečių vaikų tėvų finansines galimybes tenkinant vaikų poreikius tuo pačiu vertinant ir vaikų poreikius.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui 800 Lt periodinių išmokų per mėnesį iki dukters pilnametystės. Ieškovė pateikė vaiko poreikių paskaičiavimo lenteles ( 1 t. b.l. 11, 2 t., b.l. 46) su pirminiu ieškiniu ieškovė nurodė, kad vaiko poreikių patenkinimui reikalinga sumą sudaro 1244 Lt, su patikslintu ieškiniu pateiktoje vaiko poreikių paskaičiavimo lentelėje nurodoma, kad vaiko poreikių patenkinimui reikalinga suma būtų 1550 Lt. Atsakovas priešieškiniu nurodė, kad vaiko išlaikymui sutinka mokėti per mėnesį po 300 Lt periodinių išmokų.

Vertinant tėvų turtinę padėtį, nulemiančią priteistino vaikui išlaikymo dydį, nustatyta, kad abu tėvai yra darbingi, jų darbingumas nėra ribotas. Ieškovė iki vaiko gimimo yra dirbusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo metu ji yra vaiko priežiūros atostogose ir gauna 549 Lt motinystės pašalpą (2 t. b.l. 32-37). Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ jo darbo užmokestis sudaro apie 2200 Lt (1 t., b.l. 139). Atsakovas turi dar vieną išlaikytinį dukrą A. M. D, gim. 1998-03-05, kurios išlaikymui atsakovas skiria po 250 Lt (1t., b.l. 92-99). Ieškovė nuosavybės teise turi 3 kambarių butą, adresu (duomenys neskelbtini) (1t., b.l. 16). Atsakovas neturi jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. Atsakovui nuosavybės teise priklauso transporto priemonė AUDI,90 (1t., b.l. 140-141). Ieškovės vardu transporto priemonių nėra registruota (1t., b.l. 14).

Įvertinus vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcijas, teismas konstatuoja, jog ieškovės prašoma priteisti suma ir nurodyti vaiko poreikiai yra nepagrįstai užaukštinti, neatitinka tėvų gaunamų pajamų ir realių galimybių teikti tokio dydžio išlaikymą, išlaikymo dydžiui pagrįsti nėra pateikta pakankamai įrodymų. Ieškovė teismui patvirtino, kad šiuo metu vaikas specialių poreikių neturi. Maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis gali būti nustatomas tik tais atvejais kai tėvų turtinė padėtis leidžia tai padaryti.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, nustatytas faktines aplinkybes, nenustačius, kad vaikas turi specialių poreikių, teismas vertina, kad tėvai gali skirti vienos minimalios mėnesinės algos, kurios dydis nuo 2013-01-01 yra 1000 Lt, dydžio išlaikymą. Atsakovo argumentai, kad jis šiuo metu negali teikti didesnio nei 300 Lt dydžio išlaikymo, kadangi jis turi kitą išlaikytinį bei kreditorinius įsipareigojimus, atmestini kaip nepagrįsti. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad jis kito vaiko išlaikymui skiria tik po 250 Lt, o kreditorinių įsipareigojimų dengimas negali būti keliamas aukščiau už būtinų minimalių vaiko poreikių patenkinimą. Teismas įvertinęs visas bylos aplinkybes priteisia iš atsakovo 500 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės(CK 3.198 str., 3.201 str. 1, 2 d.).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (LR CK 3.185 str. 1 d.).

Pažymėtina, jos iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (LR CK 3.201 str.).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai (CPK 282 str.1d., 2 d. 1p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 93 str. 2 d. numatyta, kad šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai jų patenkintų reikalavimų daliai.

Ieškovė kreipdamasi į teismą su ieškiniu buvo 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų (1 t., b.l. 17-19). Ieškovė šioje byloje patyrė 2000 Lt atstovavimo išlaidų (2t., b.l. 74-76). Ieškovė šioje byloje patyrė 242 Lt bylinėjimosi išlaidų faktinių aplinkybių konstatavimui (3t., b.l. 19-20, 2 t., b.l. 155) bei 308 Lt išlaidų, susijusių su registro pažymų užsakymu, vertimo, kopijavimo paslaugomis (2 t., b.l. 74-85).

Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 300 Lt žyminio mokesčio (2 t., b.l. 164-165). Atsakovas 1000 Lt sumokėjo advokato teisinei pagalbai apmokėti (3t., b.l. 21).

Kadangi atsakovas J. D. pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos sumoje 2550 Lt (CK 3.70 str.2d.).

Vadovaujantis LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 1 p., 3 p., 93 str. 2 d., 96 str. iš atsakovo priteistina 180 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo (500Lt x 12 mėn. x 3 proc.) bei 366 Lt už neturtinę žalą bei priteistą kompensaciją. Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje sudaro 67 Lt, jų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovo ( LR CPK 96 str.).

Įvertinus aukščiau išdėstytą, iš viso iš atsakovo priteistina valstybės naudai 613 Lt žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

n usprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies. Priešieškinį atmesti.

Santuoką, įregistruotą 2010-08-14 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp A. S.-D, a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti. Pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo J. D. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę – S.

Priteisti iš atsakovo J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei A. S.-D, a.k. (duomenys neskelbtini) 2000 Lt dydžio neturtinę žalą.

Nepilnamečio vaiko E. D., gim. 2011-05-06, gyvenamąją vietą nustatyti su motina A. S.-D, a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko E. D., gim. 2011-05-06, išlaikymui po 500,00 (penkis šimtus litų) Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2012-10-16) iki jo pilnametystės.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarko jo motina A. S.-D, a.k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti atsakovo J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra E. D., gim. 2011-05-06, tvarką:

- nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatomas nepilnametės E. D. ir tėvo bendravimo 6 mėnesių pereinamasis (adaptacinis) laikotarpis, kurio metu tėvas kiekvieną savaitės trečiadienį ir kas antrą šeštadienį po 2 valandas bendrauja su dukra dalyvaujant motinai.

Pasibaigus adaptaciniam laikotarpiui, nustatoma tokia vaiko bendravimo su tėvu tvarka:

- tėvas bendrauja su dukra kiekvieną trečiadienį nuo 17.00 val. iki 19.00 val. paimdamas vaiką iš jos gyvenamosios vietos ar lankomos ugdymo įstaigos ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą;

- tėvas bendrauja su dukra 2-ąjį ir 4-ąjį mėnesio savaitgalį: šeštadienį nuo 10.30 val. iki 18.00 val. ir sekmadienį nuo 10.30 val. iki 18.00 val. Tėvas paima dukrą iš jos namų ir grąžina dukrą nakvynei į jos gyvenamąją vietą;

- tėvas turi teisę bendrauti su dukra 7 (septynias) kalendorines dienas per metus, tėvo kasmetinių atostogų laikotarpiu;

- vaiko atostogų metu (ugdymo įstaigos nustatytos mokinių pavasario, vasaros, rudens ir žiemos atostogos) tėvas bendrauja su dukra pusę atostogų laiko, 1-ąją atostogų dalį;

- tėvas bendrauja su dukra jos gimimo dieną (gegužės 6 d.) iš anksto su motina suderinęs bendravimo su vaiku laiką;

- neporiniais metais tėvas bendrauja su dukra pirmąją Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų švenčių dieną nuo 11.00 val. iki 18.00 val. bei švenčia Naujuosius Metus. Poriniais metais tėvas bendrauja su dukra antrąją Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų švenčių dieną, dieną nuo 11.00 val. iki 18.00 val. Tėvas paima dukrą iš jos namų ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą;

- tėvo informavimo pareiga - apie planuojamą susitikimą su dukra ir (ar) atostogas kartu bei jų trukmę tėvas privalo pranešti vaiko motinai telefonu, trumpąja SMS žinute ar jos el. pašto adresu tokiais terminais: paimant dukrą iš gyvenamosios vietos, vaiko ugdymo įstaigos ar mokyklos darbo dienomis - ne vėliau kaip 1 dieną prieš (išvakarėse) iki 12 val. Paimant dukrą savaitgalį - ne vėliau kaip 2 dienas prieš; paimant dukrą metinių švenčių dienomis - ne vėliau kaip savaitė iki šventės; paimant dukrą tėvo atostogų metu - ne vėliau kaip prieš mėnesį; paimant dukrą vaiko atostogų metu - ne vėliau kaip prieš 2 savaites;

- klausimus, susijusius su dukros auklėjimu, vaiko tėvai sprendžia savitarpio susitarimu, atsižvelgiant į dukters interesus, poreikius, pomėgius ir reikmes, pirmenybę atiduodant motinos sprendimui;

- dukters ligos atveju, šalis, kuri tuo metu yra atsakinga už dukros priežiūrą, privalo nedelsiant informuoti kitą šalį ir apmokėti dukters gydymo išlaidas.

Priteisti iš atsakovo J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės A. S.-D, a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 10185 Lt ( dešimt tūkstančių vieno šimto aštuoniasdešimt penkių litų) dydžio piniginę kompensaciją už santuokinio turto sumažinimą.

Pripažinti asmeninėmis atsakovo J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) prievolėmis kreditorinius įsipareigojimus kreditoriams „Swedbank“ AB , D. C..

Priteisti iš atsakovo J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 613 Lt ( šešis šimtus trylika litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės A. S.-D, a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 2550 Lt (du tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.