- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-02-06
- Bylos Nr.
- A2.6.-2-818/2012
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Pažeidėjas
- V. J.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
(Procesinis Nr.4-02-3-00112-2010-6) Procesinio sprendimo kategorija: 39.2., 45.
2012 m. vasario 6 d.
sekretoriaujant Alinai Bataitienei, Renatai Kvaraciejūtei, Viktorijai Šelmienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokato padėjėjui D. J.,
išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nevedusio, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini)“, neteistam, bausto administracinė tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. J., 2010 m. sausio 10 d. apie 14.45 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (0,68 promilės girtumas), tačiau būtina įvertinti galimą alkotesterio paklaidą, tai yra +/- 0,05 promilės, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, konstatuotinas 0,66 promilių neblaivumas, važiavo Savanorių pr. 62, Vilniuje, bei vairavo automobilį „BMW 535“, v/n (duomenys neskelbtini) tuo pažeidė KET 14 punkto reikalavimą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.
V. J. teismo posėdžio metu dėl padaryto pažeidimo savo kaltės neįžvelgia ir teismui parodė, kad iš vakaro vartojo alkoholį iki 02.00 val. nakties, kitą dieną apie 14.00 val. V. J. kartu su draugė nutarė nuvažiuoti pavalgyti į miestą. Bevažiuojant jų automobilį „BMW 535“, v/n (duomenys neskelbtini) sustabdė kelių policijos ekipažas, patikrinimo metu pareigūnai atliko V. J. galimo apsvaigimo nuo alkoholio patikrinimą, kurio metu jam alkotesteriu konstatuotas 0,68 promilių girtumas. V. J. teigimu, iki šio patikrinimo alkotesteriu jis dar iš ryto nieko nebuvo valgęs. Pažeidėjui matant buvo išspausdintas alkotesterio čekis. Kadangi jis nesutiko su alkotesterio parodymais, todėl nepasirašė ant alkotesterio čekio. V. J. teigimu jis iš vakaro išgėrė apie 400-500 gr. brendžio ir iš ryto jautiesi pakankamai gerai, todėl vairavo automobilį. Policijos pareigūnai įvykio vietoje apie 1 val. pildė dokumentus dėl minėto pažeidimo, vėliau V. J. nuvyko į narkologinį kabinetą, kur apie 15.45 val. jam buvo konstatuotas 0,36 promilės girtumas, 16.00 val. jau tik 0,22 promilės girtumas. Be to, pažeidėjo teigimu atlikus jo paimto kraujo tyrimą, konstatuota 0,32 promilės etilo alkoholio. V. J. teigimu, jis automobilį vairavo esant jo kraujyje leidžiamos koncentracijos kiekiui, todėl prašo teismo jo atžvilgiu administracinę teiseną nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytojas L. B. parodė, kad dirbant Vilniaus AVPK Kelių policijos patrulių rinktinės vyr. patrulio pareigose, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą dieną vykdė tarnybinės pareigas ir dirbo kartu su kolega A. S. Savanorių pr. Vilniuje, patikrinimui sustabdė automobilį „BMW“, kurį vairavo V. J.. Dokumentų patikrinimo metu liudytojas pajuto, jog nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas. Patikrinimo metu su alkotesteriu pagalba vairuotojui buvo konstatuotas 0,68 promilės girtumas. Tikrinant blaivumą asmeniui buvo duotas kandiklis, kuris buvo išpakuotas pažeidėjui matant, įdėtas į alkotesterį ir buvo pučiamas. Pažeidėjas su alkotesterio parodymais nesutiko, o nesutikimo nemotyvavo, sakė, jog alkoholį gėrė iš vakaro. Mechaniškai alkotesterio rodmenis pakeisti neįmanoma, nes pačiam alkotesterį yra patikrinimo data, laikas bei kiti duomenys. Atliekant patikrinimą buvo laikymąsi alkotesterio naudojimosi instrukcijos reikalavimų. Dėl nustatyto fakto V. J. buvo nušalintas nuo automobilio vairavimo bei surašytas tarnybinis pranešimas. Papildomai liudytojas nurodė, kad asmeniui nesutikus su alkotesteryje patikros rezultatu, šis asmuo (galimai kaip pažeidėjas) turi teisę nesutiki su parodymais ir savo valia važiuoti į narkologinį kabinetą.
Liudytojas A. S. parodė, kad dirba Vilniaus AVPK KPR viršilos pareigose bei ATPK protokole nurodytą dieną dirbo kartu su kolega L. B.. Kadangi nuo protokole nurodyto įvykio jau praėjo daug laiko, liudytojas negalėjo prisiminti visų aplinkybių. Tačiau nurodė, jog paprastai sustabdant transporto priemonę yra pranešama apie sustabdymą VPK budėtojui, prieinama prie automobilio, prisistatoma, paprašomi dokumentai, patikrinama, jeigu jaučiamas alkoholio kvapas, vairuotojas prašomas praeiti į tarnybinį automobilį, jeigu ekipažas turi alkotesterį, tada yra tikrinama alkotesteriu. Šiuo atveju minėtas asmuo buvo tikrinamas alkotesteriu. Tikrinimo alkotesteriu yra tokia tvarka: asmeniui yra duodamas neišpakuotas naujas kandiklis, kurį vairuotojas pats išsipakuoja ir įstato į alkotesterį, pučia apie 4-5 sekundės, alkotesteris apdoroja duomenis ir pateikia rezultatą skaičiaus pavidalu. Šis alkotesterio rezultatas yra iš karto atspausdinamas printeriu, kuris (printeris) yra prijungtas prie alkotesterio, šio proceso mechaniškai ar kitaip paveikti niekaip neįmanoma. Jeigu asmuo atsisako pasirašyti ant išspausdinto alkotesterio čekio, apie tai pažymi policijos pareigūnas. Vairuotojas nesutikdamas su patikros rezultatu gali pats kreiptis į Ligų priklausomybės centrą bei priduoti tyrimui kraują. Kraujas į minėtą centrą turi būti priduodamas per 1 valandą nuo policijos pareigūnų alkotesteriu užfiksuoto galimo apsvaigimo nuo alkoholio fakto momento. Vairuotojui yra surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, įteikiamas nušalinimas (vienas egzempliorius) nuo transporto priemonės vairavimo, automobilis transportuojamas į saugojimo aikštelę. Liudytojas A. S. atsakydamas į teisėjo klausimus paaiškino, kad priklausomai nuo kiekvieno asmens organizmo ypatumu, alkoholis ir jo kiekis nepašalinamas iš organizmo per įvairus laiko tarpą. Be to, priklausomai nuo alkoholio kieko organizme, gali būti visai nesijaučiamas alkoholio kvapas, tai gali priklausyti net nuo to, ar šis asmuo (vairuotojas) yra pavalgęs, nuo kitų faktorių, asmens kūno masės, nuovargio lygio ir pan. Pasak liudytojo, šiuo konkrečiu atveju gali būti, kad alkoholio koncentracija V. J. organizme galėjo per vieną valandą sumažėti nuo 0,68 iki 0,36 promilių, asmeniui pavalgius ar net greitas žmogaus ėjimas, prakaitavimas gali sumažinti alkoholio koncentraciją organizme. Dokumentų įforminimas dėl galimo pažeidimo užfiksavimo gali trukti iki pusę valandos ir ilgiau, priklausomai nuo situacijos. Liudytojas patvirtino, jog tuo momentu, kai vairuotojui V. J. buvo atliktas patikrinimas alkotesteriu, vairuotojas buvo neblaivus, nes jo organizme buvo aptikta draudžiama norma alkoholio , t.y. 0,68 promilės. Praėjus valandai, asmens dėl streso būsenos kraujo apytaka pagreitėja, žmogus nervinasi, kvėpuoja greičiau, prakaituoja, todėl jis išsiblaivo greičiau. Tuo metu, kai jis vairuoja neblaivus, šis asmuo kelia pavojų visuomenei. Be to, A. S. teigimu, visi kelių policijos pareigūnai privalomai kas pusę metų laiko egzaminą dėl alkotesterio naudojimo.
Liudytoja A. K. parodė, kad šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. Nurodė, kad 2010 metais jį dirbo Vilniaus priklausomybės ligų centre gydytojos-psichiatrės pareigose. Paaiškino, kad specialisto išvadoje Nr.T-A 100/10(01) konstatuota (b.l. 4) , kad V. J. kraujyje rasta 0,32 (promilės) etilo alkoholio. Alkotesterio Drager Alkotest 7410 duomenimis, 2010-01-10 14.47 val. V. J. buvo konstatuotas 0,68 promilių girtumas. Gavus kraujo tyrimo rezultatus, A. K. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 48 (b.l. 16) išvadoje įrašė „vartojęs alkoholį, alkoholio koncentracija kraujuje nesiekia draudžiamos ribos“. Akto Nr. 48 duomenimis seka, kad V. J. kraujas tyrimui buvo paimtas 2010-01-10 15.50 val. Kraujo paėmimo laikas fiksuojamas tiksliai, nes taip įpareigojama pagal galiojančius norminius aktus. Vairuotojo kraujas turi būti paimamas ne vėliau kaip vienai valandai praėjus nuo policijos pareigūnų patikros alkotesteriu. Atvykus vairuotojui, gydytoja apžiūri asmenį, paimamas kraujas, atliekamas patikrinimo testas, pvz. Rombergo testu. Šios patikros metu yra pildomas dokumentas (aktas), kuris turi būti visiškai užpildytas surinktais duomenimis. Tame akte nurodoma žmogaus apžiūra, išvaizda, kai žmogus yra neblaivus, tai yra tam tikri požymiai, iš viso tyrimo susidaro vaizdas, ar gali jis būti neblaivus, ar ne. Būtinai užduodamas klausimas, ar asmuo vartojo alkoholį. Jei jis pripažįsta šį faktą ar neigia, mes privalome įrašyti tai į aktą. Vertinant medicininiame akte Nr.48 užfiksuotus duomenis (b.l. 16), liudytoja paaiškino, kad akto 12 punkte yra padarytas įrašas „~1 val. išgėrė ~400 gr. brendžio nakties“. Šis įrašas buvo padarytas iš V. J. žodžiu, šiuos duomenis keisti negalima. Akto 13 punkte „Psichika“ įrašyta, kad „įsitempęs, dirglus, pergyvena dėl įvykio“. Liudytojos teigimu nuo žmogaus priklauso, ar nerimas dėl to, kad gėrė, ar dėl to, kad buvo užfiksuotas alkoholiu apsvaigimo faktas važiuojant automobiliu. Be to, šis patikros metu A. K. akte nurodė, jog iš uoslės jaučiamas silpnas alkoholio kvapas. Savo išvadoje liudytoja nurodė, kad V. J. kraujyje alkoholio koncentracija kraujuje nesiekia draudžiamos ribos. Nuo pirmo alkotesterio patikrinimo iki gydytojų patikrinimo praėjo 1 valandą, todėl alkoholio tam tikras kiekis išgaravo, per valandą vidutiniškai iš žmogaus organizmo išgaruoja 0,2 promilės. Kai V. J. buvo atvykęs į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, jam buvo atliktas patikrinimas alkotesteriu Drager 7410 (akto 20 punktas). Gydytojas nustatė, kad 15.45 val. pirmas rezultatas – 0,36 promilės girtumas. Atsakymas rašomas vėliau, kaip yra gaunami kraujo tyrimo rezultatai iš Toksikologijos laboratorijos. Pasak liudytojos, gydytojas gali suklysti dėl alkoholio kvapo konstatavimo, tačiau kraujo tyrimo rezultatas yra patikimas ir galutinis. Alkoholio koncentracija yra tikrinama aprobuota dujų chromatografijos metodiką
Teismo posėdžio metu liudytoja A. G. parodė, kad ATPK protokole nurodytą dieną bei vietoje važiavo kaip keleivė su savo dviem nepilnamečiais vaikais automobilyje „BMW 535“, kuri vairavo V. J.. Nurodė, kad tą vakarą jie visi buvo svečiuose ir šventė gimtadienį. Šio pobūvio metu V. J. išgėrė viskio ar konjako 5 stiklinės po 40 gramų. Kitą dieną iš ryto apie 11-12 val. jie susiruošė kartu nuvažiuoti į miestą pavalgyti, nes buvo alkani. Bevažiuojant iš Pilaitės mikrorajono prie Savanorių žiedo, automobilį vairavusį V. J. sustabdė kelių policijos patrulis. Bendraujant su vairuotoju, V. J. buvo paprašytas pareigūnų praeiti link jų tarnybinio automobilio. Nuėjus su pareigūnais, V. J. sėdėjo policijos automobilyje pakankamai ilgai, gal apie pusvalandį. Grįžus jis pasakė liudytojai, kad pareigūnai įtarė, jog jis automobilį vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Po to, apie 10-15 min. važiavo link Priklausomybės ligų centro kraujo pridavimui, nes V. J. nesutiko su pareigūnų padaryta išvada dėl blaivumo.
Teismas vertinant tyrimo medžiagoje surinktus duomenis, konstatuoja, jog policijos pareigūno L. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog sustabdžius V. J. vairuotą automobilį, iš vairuotojo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas (b. l. 3). Analogiškas aplinkybes policijos pareigūnai L. B. ir A. S. nurodė ir teismo posėdžio metu (b. l. 52,77). Teismas nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog policijos pareigūnai gali būti šališki. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 2) matyti, kad policijos pareigūnams alkoholio matuokliu „Drager Alkotest 7410“ patikrinimo Nr. 0461 V. J. iškvėptame ore nustačius 0,68 promilės alkoholio koncentraciją, asmuo su tokiais rodmenimis nesutiko. Alkotesterio „Drager Alkotest 7410“ Nr. Aruf-0157 patikros sertifikate Nr. 0646424 (b.l. 6), nurodyta, kad alkotesterio paklaidą sudaro (0,01 – 1,00) ‰, ±0,05 ‰.
Pažymėtina, jog transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumas (girtumas) gali būti nustatomas dviem būdais: tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba. Tikrinimas – tai policijos pareigūnų veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 27 punktą, nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais asmuo gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Medicininė apžiūra – specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją turinčių visų rūšių asmens sveikatos priežiūros įstaigų asmens sveikatos priežiūros specialistų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė atlikti medicininę apžiūrą, atliekami veiksmai, kuriais nustatoma, ar asmuo yra neblaivus (girtas) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr. N3-899/2007). Nagrinėjamoje byloje yra duomenų, kad V. J. buvo atlikta medicininė apžiūra – specialisto išvadoje Nr. T-A 100/10(01) nurodyta, kad V. J. kraujyje rasta 0,32 ‰ (promilės) etilo alkoholio (b.l. 4).
Byloje yra Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas Nr.48, kuriame, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 (sena redakcija 2000-03-01 įsakymas Nr. 117) patvirtinta Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika (toliau – ir Metodika), įforminami medicininės apžiūros rezultatai. Pagal Metodikos 2 punktą, medicininę apžiūrą sudaro: bendras asmens būklės vertinimas; tiriamųjų medžiagų paėmimas; tiriamųjų medžiagų ištyrimas; išvados formulavimas. Byloje esančioje Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos išduotoje specialisto išvadoje Nr. T-A 100/10(01) nurodyta, jog 2010 m. sausio 10 d., 15.50 val., V. J. paimtame kraujyje rasta 0,32 promilės etilo alkoholio. Minėta išvada atspindi pažeidėjo alkoholio vartojimo faktą ne tik iš medicininės apžiūros etapo – tiriamosios medžiagos (šiuo atveju – kraujo) ištyrimo rezultatų bet ir iš bendro asmens būklės įvertinimo bei galutinės išvados formuluojamos Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti akte, kurio, kaip minėta, irgi konstatuotas V. J. apsvaigimo aplinkybės. Todėl V. J. pateikta specialisto išvada pati savaime nepaneigia policijos pareigūnų atlikto testavimo techninėmis priemonėmis rezultatų.
Pažymėtina, kad byloje esantis patikros sertifikatas Nr. 0646424 patvirtina, kad policijos pareigūnų naudotas alkoholio matuoklis „Drager Alkotest 7410“ patikrinimo Nr. 0461, buvo tinkamas naudoti (b. l. 6). Tyrimo medžiagos duomenimis, (b.l. 83), policijos pareigūnas L. B. mokėjo naudotis alkotesteriu, nes 2009-08-11 Vilniaus AVPK Kelių patrulių rinktinės protokole Nr. 10-10-IL-37 padarytas įrašas apie tai, jog pareigūnas išlaikė įskaitą dėl alkotesterio naudojimo teisėtumo. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad nagrinėjamu atveju V. J. blaivumo patikrinimas buvo atliktas netinkamai, arba leidžiančių abejoti šio patikrinimo rezultatais, be to, net atsižvelgiant į galimą naudoto alkoholio matuoklio matavimo paklaidą (±0,05 ‰.) ir ją aiškinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, kad V. J. neblaivumas aukščiau nurodytu metu viršijo leistiną ribą.
Taip pat, pažymėtina, tai jog alkoholį iš vakaro vartojo V. J. patvirtino liudytojai A. G. ir A. K.. A. G. teismo posėdžio metu parodė, kad pažeidėjas išgėrė apie 200 gramų alkoholio, t.y. viskio ar konjako 5 stiklinės po 40 gr. (b.l. 102). Apie alkoholio vartojimo faktą patvirtino ir A. K., kurį savo akte Nr.48 (b.l. 16) nurodant V. J. įrašė „... ~1 val. nakties išgėrė ~400 gr brendžio..“. Liudytoja A. K. kaip gydytoja psichiatrė teismui paaiškino, jog per 1 valandą, t.y. nuo policijos pareigūnų alkotesterio pagalbą atlikto tyrimo pradžios 14.47 val. iki V. J. kraujo paėmimo Vilniaus priklausomybės ligų centre 15.50 val., nepriklausomai nuo apsvaigimo lygio bei nuo asmens organizmo savybių alkoholio kiekis žmogaus organizme išgaruoja apie 0,2 promilės per valandą. Tyrimo medžiagos duomenimis, V. J. alkoholio koncentracija organizme nuo alkotesterio patikros momento 0,68 promilės iki kraujo paėmimo praėjo būtent 1 valandą (nuo 14.47 val. iki 15.50 val.), todėl veikiant organizme vykstamo alkoholio šalinimo procesui iš pažeidėjo organizmo galėjo išgaruoti apie 0,2 promilės alkoholio iki 0,36 ‰ (b.l. 16). Tai jog žmogaus organizme vykstant natūraliam alkoholio šalinimo procesui išgaruojamas tam tikras kiekis alkoholio, patvirtina ir kartotinis tyrimas alkotesteriu iškvepiame ore, kai per 15 min. laikotarpį iš V. J. organizmo išgaravo alkoholio koncentracija iki 0,22 ‰. (akto Nr.48 20 punktas).
Teismui ištyrus visus byloje esančius duomenis, ir, atsižvelgęs į įrodymų visumą, konstatuoja, kad V. J. 2010 m. sausio 10 d. apie 14.45 val. vairavo automobilį „BMW 535“, v/n (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (0,66 promilių neblaivumas). Pažeidėjo vairavimo faktą patvirtina liudytojų L. B., A. S., A. K. parodymai, kurie yra nuoseklūs bei neprieštaringi, pagrindo abejoti šių liudytojų nesuinteresuotumu bylos baigtimi nenustatyta. Be to, šių liudytojų parodymai sutampa su tyrimo medžiagos duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. F 517931 (b.l. 2), policijos pareigūno L. B. tarnybiniu pranešimu (b.l. 3) bei jo parodymais duoti teismo posėdžio metu, liudytojų - A. S., A. K., A. G. parodymais, alkoholio matuokliu „Drager Alkotest 7410“ patikrinimo Nr. 0461 (b.l. 5), patikros sertifikatu Nr. 0646424 (b.l. 6), specialisto išvados Nr. T-A 100/10(01) duomenimis, kurioje nurodyta, jog A. J. kraujyje rasta 0,39 promilės etilo alkoholio (b.l. 4), medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr.48 duomenimis (b.l. 16), pranešimu apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo (b.l.7), kita rašytinė bylos medžiaga.
V. J. veika atitinka ATPK 126 str. 1 d. sudėtį, pažeidėjas baustinas.
Motyvuojamoji dalis
Pažeidėjo V. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, todėl jam skirtina nuobauda, artima LR ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos minimumo, specialios teisės atėmimo termino pradžia skaičiuoti nuo šio teismo nutarimo priėmimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 126 str. 1 d., 250 str., 286 str., 287 str., teismas,
nutaria:
V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal LR ATPK 126 straipsnio 1 dalį paskirti 1000 (vieno tūkstančio) Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams, specialios teisės atėmimo termino pradžia skaičiuoti nuo šio teismo nutarimo priėmimo dienos.
Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos. Bauda mokama banke į Vilniaus miesto Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius).
Jeigu neturite galimybės sumokėti baudą, turite teisę LR ATPK 313 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.
Nutarimas per dešimt dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.