- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-25
- Bylos Nr.
- e2-11433-863/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Ieškovas
- R. Z., K. L.
- Atsakovas
- Uždarajai akcinei bendrovei „Ranteka“
- Trečiasis asmuo
- A. Z., T. L.
- Advokatai
- Marius Grucė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. Z. ir K. L. ieškinį atsakovei Uždarajai akcinei bendrovei „Ranteka“ dėl sumokėtų avansų grąžinimo ir delspinigių priteisimo, su trečiaisiais asmenimis A. Z. ir T. L..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai A. Z. ir R. Z. bei K. L. ir T. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovės ieškovo R. Z. naudai 8 300 Eur avansą, ieškovės K. L. naudai 7 500 Eur avansą ir 5 000 Eur delspinigius, ieškovų R. Z. ir K. L. naudai 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, jog 2018 metų pavasarį tarp ieškovų A. Z. ir R. Z. iš vienos pusės bei atsakovės UAB „Ranteka” iš kitos, prasidėjo derybos dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. įsigijimo bei gyvenamojo namo statybos. 2018 m. vasarą (liepos mėn.) tarp K. L. ir T. L. iš vienos pusės bei atsakovės iš kitos, taip pat prasidėjo derybos dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. įsigijimo bei gyvenamojo namo statybos. 2018 m. balandžio 20 d. ieškovas R. Z. bankiniu pavedimu pervedė atsakovei 8 300 Eur dydžio avansą. 2018 m. rugsėjo 14 d. buvo sudaryta notarinė pirkimo-pardavimo ir naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo sutartis, kurios pagrindu adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. esančio žemės sklypo (0.1599 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkai - sutuoktiniai J. R. bei E. R. - pardavė jį ieškovams: ieškovė A. Z. įsigijo 400/1599 dalių asmeninės nuosavybės teise, ieškovas R. Z. įsigijo 400/1599 dalių asmeninės nuosavybės teise, o ieškovai K. L. ir T. L. įsigijo 799/1599 dalis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Tą pačią dieną ieškovai K. L. ir T. L. sudarė Statinio statybos valdymo sutartį - projektavimas ir statybų valdymas Nr. 2018-09-14/PS-001, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo suprojektuoti gyvenamąjį namą, parengti techninį projektą, gauti leidimą statybai ir pastatyti gyvenamąjį namą, visus darbus atliekant iki 2019 m. gegužės mėn. 24 d. Sutarties pasirašymo dieną ieškovai bankiniu pavedimu pervedė atsakovui 7 500 Eur dydžio avansą.
Ieškovai A. Z. ir R. Z. paaiškino, jog įsigiję žemės sklypą, jokios sutarties dėl gyvenamojo namo statybos su atsakove taip ir nesudarė ir galiausiai nusprendė jokios sutarties nesudarinėti, apie ką 2018 m. gruodžio mėnesį informavo atsakovę ir pareikalavo gražinti avansą. Nurodė, jog derybos dėl avanso grąžinimo buvo nesėkmingos. Tuomet 2019 m. rugsėjo mėnesį kreipėsi į sertifikuotą nekilnojamojo turto vertintoją tikslu sužinoti, kokia galėtų būti reali žemės sklypo vertė / kaina ir jiems tapo žinoma, jog jie ant savo žemės sklypo dalies apskritai negali statyti atskiro gyvenamojo namo, kaip kad jiems anksčiau buvo nurodyta atsakovės, nes ant viso žemės sklypo gali stovėti tik vienas gyvenamosios paskirties statinys. Tuo tarpu atsakovės buvo aiškinama, jog ant savųjų žemės sklypo dalių jie galės statyti du, t. y. atskirus gyvenamuosius namus. Be viso to, jiems taip pat tapo žinoma, jog ant ieškovams K. L. ir T. L. priklausančios žemės sklypo dalies jau, net nesant išduoto leidimo statybai, yra išlieti būsimo gyvenamojo namo pamatai, kas reiškia, jog jie iš esmės ant savo žemės sklypo dalies nieko nebegali statyti. Nurodė, jog tuo atveju, jei nuo pat pradžių būtų žinoję apie tokią situaciją, apskritai žemės sklypo dalies net nebūtų pirkę bei jokių reikalų su atsakove net neturėję. Mano, jog atsakovė neturi jokio pagrindo laikyti ir negrąžinti ieškovo R. Z. sumokėtos avanso sumos. Pažymėjo, jog apie jokius atsakovės patirtus nuostolius aptariamu atveju negali būti nė kalbos, kadangi iš neteisės nekyla teisė, t. y. niekas iš neteisėtų veiksmų negali praturtėti kitos šalies sąskaita, nes su atsakove jokių sutarčių dėl gyvenamojo namo statybos jie nesudarė.
Ieškovai K. L. ir T. L. nurodė, jog jiems akivaizdu, jog atsakovė iš esmės pažeidė 2018 m. rugsėjo 14 d. sutartį, nes iki 2019 m. spalio 31 d. Pretenzijos pateikimo dienos atsakovė sugebėjo tik, net neturėdama išduoto leidimo statybai, išpilti pamatus ant žemės sklypo. Be to, 2019 m. rugsėjo mėnesį iš architekto jiems tapo žinoma, jog jie ant savosios žemės sklypo dalies apskritai negali statyti atskiro gyvenamojo namo, kaip kad jiems buvo nurodžiusi atsakovė - paaiškėjo, jog ant viso žemės sklypo gali stovėti tik vienas gyvenamosios paskirties statinys. Atsižvelgiant į tai, minėta pretenzija informavo atsakovę, jog nutraukia sutartį dėl esminio jos pažeidimo. Mano, jog atsakovė neturi jokio pagrindo laikyti ir negrąžinti pagal sutartį sumokėto 7 500 Eur avanso. Mano, jog apie jokius atsakovės patirtus nuostolius aptariamu atveju negali būti nė kalbos, kadangi iš neteisės nekyla teisė, t. y. niekas iš neteisėtų veiksmų negali praturtėti kitos šalies sąskaita. Kadangi remiantis pasirašytos sutarties 7.1. punktu atsakovė įsipareigojo mokėti 0.1 procento dydžio delspinigius nuo neatliktų darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną, bet ne daugiau kaip 10 procentų, o pažeidimas tęsėsi nuo 2019 m. gegužės 25 d. iki 2019 m. lapkričio 25 d., kada atsakovei galiausiai pavyko įteikti Pretenziją, t. y. 184 dienas, prašo iš atsakovės priteisti 5 000 Eur delspinigių. Pažymėjo, jog juos sumažino, nes pagal sutartines sąlygas turi teisę į 18 615,05 Eur delspinigių ((117 461,33 Eur – 3 792,60 Eur – 12 500 Eur) * 0.1 % * 184 dienos).
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Pažymėjo, jog ieškovai teismui pateikė ne pilną, neišsamią informaciją, o kai kurią galimai tyčia nuslėpė taip siekdami galimai suklaidinti teismą. Nurodė, jog pateikia chronologine eilės tvarka ir išsamią informaciją: 2018 metų vasario mėnesį ieškovas R. Z. ir A. Z. su ja (atsakove) suderino ir žodžiu patvirtino gyvenamojo namo statybų ir sklypo dalies (duomenys neskelbtini) sąmatą ir sutartį, kurios bendra vertė 166 162,29 Eur. Suderintoje sutartyje numatyta, kad sutartis įsigalioja, kai ieškovas R. Z. ir A. Z. sumokės 5 procentų sumą nuo sutarties vertės. Tuo pagrindu 2018 m. balandžio 13 d. išrašė sąskaitą Nr. 18.04.13/1 už sutarties akceptavimą ir žemės sklypo rezervavimą, o gavusi mokėjimą – 8 300 Eur, pradėjo gyvenamojo namo projektavimo darbus; Sutartyje numatyta, kad žemės sklypo dalies, tai yra 8 arų (duomenys neskelbtini) 8 kaina kartu su sklypo paruošimu statybų darbams ir projektavimu sudaro 39 562,00 Eur. Nuo sutarties įsigaliojimo pradėjo gyvenamojo namo projektavimo darbus. 2018 m. birželio 28 d. ieškovai patvirtino parašu, kad suprojektuotas gyvenamasis namas jiems yra priimtinas. Nurodė, jog savo lėšomis įrengė privažiavimo kelius ir nutiesė elektros liniją prie (duomenys neskelbtini) g. 88 sklypo; taip pat išlygino sklypus ir nukasė augalinį sluoksnį, kuris netrukdytų statybų darbams. 2018 metų rugpjūčio mėnesį tarp visų byloje dalyvaujančių ieškovų ir žemės sklypo savininkų buvo sudaryta notarinė sutartis ir naujieji nekilnojamo turto, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai tapo ieškovai. Po nekilnojamo turto sandorio įsigaliojimo ieškovai R. Z. ir A. Z. liko skolingi jai pagal sutartį 17 700,00 Eur. 2018 m. rugpjūčio 6 d. su ieškove K. L. buvo suderinta sutartis, o jos pasirašymas buvo nukeltas, ieškovei pageidaujant į rugsėjo 14 d. Su ieškove K. L. buvo pasirašyta sutartis, kurioje numatyta suprojektuoti ir pastatyti gyvenamąjį namą. Ieškovei K. L. buvo pradėti nedelsiant projektavimo darbai, tačiau projektavimo darbai užsitęsė dėl ieškovės prašymų ir pageidavimų, kad būtų atlikti papildomos patalpų planų korekcijos. Pažymėjo, kad ieškovė K. L. dar net 2019 metų balandžio 3 d. siuntė pageidavimus dėl patalpų planų korekcijų, o tik 2019 m. balandžio 17 d. pasirašė įgaliojimą, suteikiantį teisę architektei užsakyti projektavimo sąlygas. Taip pat pažymėjo, kad ieškovė užsakė paskutines pažymas iš ESO tik 2019 metų gegužės 27 d., ko pasekoje nebuvo galima vykdyti tolimesnio projektavimo. Pastebėjo, jog 2019 metų rugsėjo 16 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę K. L. apie atliktus darbus, kurių vertė bendrai sudaro 34 461,52 Eur ir dėl to ši ieškovė yra skolinga jai 14 461,52 Eur. Bendrai ieškovai yra skolingi 32 161,52 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi nutarė, jog tikslinga pasirengimą bylos nagrinėjimui vykdyti paruošiamųjų dokumentų būdu, nutartyje atkreipė ieškovų dėmesį, jog nors jie visi byloje dalyvauja ieškovų pozicijoje, tačiau materialius reikalavimus reiškia tik du ieškovai – R. Z. ir K. L.. Taip pat nutartimi teismas atkreipė atsakovės dėmesį į tai, jog prie atsiliepimo ji nepateikė atsiliepime minimus rašytinius įrodymus: sąskaitos 18.04.13/1; dokumento su ieškovų A. Z. ir R. Z. parašu, kad suprojektuotas gyvenamas namas jiems priimtinas ir koks tai namas ir kt. bei pasiūlė atsakovei pateikti į bylą visus atsiliepime nurodytus rašytinius įrodymus.
Šalies argumentai
Ieškovai pateikė dubliką, kuriame nurodė, jog atsižvelgiant į teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartyje nurodytus pastebėjimus dėl byloje reiškiamų reikalavimų sutinka su teismo pozicija, jog šioje byloje ieškovais laikytini R. Z. ir K. L., o A. Z. ir T. L. laikytini trečiaisiais asmenimis nepareiškiančias savarankiškų reikalavimų ieškovų pusėje. Paaiškino, kad nors byloje kalbama apie skirtingas sutartis su ieškovais, tačiau ginčas yra kilęs dėl to paties žemės sklypo, jie abu yra suklaidinti atsakovo, o be to atsakovo prievolės ieškovams yra susijusios, nors jų kilimo pagrindas šiek tiek ir skiriasi.
Teisėja 2020 m. gegužės 4 d. rezoliucija priėmė ieškovų pateiktą dubliką, bei atsižvelgiant į dublike nurodytas aplinkybes apie tai, jog A. Z. ir T. L. jokių materialių reikalavimų byloje nereiškia ir laikytini trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, nutarė pakeisti ieškovų A. Z. ir T. L. procesinę padėtį iš ieškovų į trečiuosius asmenis.
Atsiliepimas
Atsakovė tripliko ir teismo pasiūlytų pateikti rašytinių įrodymų (nurodytų atsiliepime į ieškinį) į bylą nepateikė.
Bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje metu ieškovas R. Z. papildomai paaiškino, jog atsakovė internetiniame puslapyje reklamavosi su šūkiu „nuo žemės sklypo iki raktelio“, susisiekus buvo pasiūlytas sklypas (duomenys neskelbtini), sklypo rezervacijai paprašė sumokėti avansą, kuris vėliau turėjo būti įskaičiuotas į bendrą sutarties kainą. Buvo tartasi, jog atsakovė parengs projektą ir pastatys „dėžutę“ – pamatus ir sienas, kad bankas galėtų įsivertinti jau pradėtą statybą ir suteikti didesnį kreditą. Pažymėjo, jog atsakovei paaiškino, kad šiems veiksmams jau turi sukaupęs lėšų, o vėlesniems – ims kreditą. Paaiškino, jog sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dieną susipažino su K. L.. Praėjus 3-4 mėnesiams pradėta reikalauti sklypo įkeitimo, nors jokių darbų dar nebuvo atlikta, todėl pradėjo kilti įtarimai ir galiausiai santykius su atsakove nutraukė.
Šalies argumentai
Ieškovė K. L. paaiškino, jog apie atsakovę jai tapo žinoma iš skelbimo dėl parduodamo 8 arų sklypo, sklypą įsigijo ir pasirašė vienbučio namo statybos sutartį. Iš pradžių dėl namo projekto bendravo su viena atsakovės architekte, tačiau vėliau pastaroji sutartį su atsakove nutraukė, artėjo žiema, susiskambinti su atsakove pasidarė sunku, keitėsi atstovai. Pavasarį pavyko prisiskambinti ir į susitikimą atėjo jau nauja architektė, padarė brėžinuką, pradėjo ruošti architektūrinę dalį. Atlikus vizualizaciją, turėjo prasidėti statybos, bet atsakovė vis negaudavo statybos leidimo. Su atsakove vėl buvo sudėtinga susisiekti, niekas neatsakė į skambučius, todėl kreipėsi į architektę asmeniškai ir iš jos susižinojo, jog statybos leidimo išsiėmimui būtinas kitų bendraturčių sutikimas, nes sklype gali būti tik vienas vienbutis namas, t. y. kiti bendraturčiai turėjo sutikti, jog namą statys jinai (ieškovė) ir atsisakyti savų statybų. Tokia naujiena jai buvo didele staigmena. Nurodė, jog vasaros pabaigoje iš atsakovės gavo laišką, kuriame buvo siūlomi trys susiklosčiusios situacijos sprendimo variantai: arba bylinėtis su savivaldybe arba tartis su bendraturčiais arba atsakovė atpirks sklypą. Susipažinusi su pateiktais situacijos sprendimo būdais
nutarė, jog trečias variantas ją visiškai tenkina ir pranešė atsakovei, jog nori gauti sutarties nutraukimo sąlygas, tačiau atsakovė daugiau neatsiliepė, todėl teko kreiptis teisinės pagalbos į advokatą. Pažymėjo, jog pripažįsta, kad atsakovė sklype išlygino žemę ir išpylė pamatus, tačiau tai buvo padaryta be statybos leidimo, tad yra neteisėta statyba ir nežinia ką su ja teks daryti; jokių komunikacijų į sklypą nėra atvesta.
Ieškovų ir trečiųjų asmenų atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė pilnai, papildomai pažymėjo, jog kadangi iš neteisės teisė negali atsirasti, atsakovė negali reikalauti atlyginti išlaidas už neteisėtai išlietus pamatus. Pažymėjo, jog pamatai išlieti be statybų leidimo, tad neteisėtai ir nežinia ką su jais reiks daryti. Kita vertus atkreipė dėmesį, jog tokių pamatų išliejimas be kitų bendraturčių žinios ir pritarimo grubiai pažeidžia R. Z. ir A. Z. teisėtus interesus, nes savo žemės sklypo dalyje jie negali nieko statyti. Dėl prašomų priteisti delspinigių papildomai paaiškino, jog K. L. ir T. L. planavo į naujai pastatytą namą įsikelti vasarą, vėliau dėl atsakovės kaltės šis terminas nusikėlė į rudenį, o galiausiai namui pastatyti net nebuvo išimtas statybos leidimas, todėl ieškovės teisėti lūkesčiai buvo pažeisti.
Atsakovė į bylos nagrinėjimą teismo posėdyje neatvyko, apie bylos nagrinėjimo datą ir laiką jai pranešta tinkamai. Nesant duomenų dėl atsakovės neatvykimo priežasčių, byla išnagrinėta iš esmės atsakovei nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 246 straipsnio 2 dalis).
Ieškinys tinkintinas visiškai.
Dėl faktinių aplinkybių
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų ir surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 14 d. buvo sudaryta notarinė pirkimo-pardavimo ir naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo sutartis, kurios pagrindu ieškovai ir tretieji asmenys tapo žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. (0.1599 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendraturčiais, t. y. ieškovas R. Z. ir trečiasis asmuo A. Z. asmeninės nuosavybės teise įsigijo po 400/1599 dalių žemės sklypo; ieškovė K. L. ir trečiasis asmuo T. L. įsigijo 799/1599 dalis žemės sklypo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Bendraturčiai taip pat sulygo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, t. y. kad ieškovas R. Z. ir trečiasis asmuo A. Z. naudosis, valdys ir disponuos 800 kv. m ploto žemės sklypo dalimi pridedamoje žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemoje M 1:500 pažymėta indeksu „A“, o ieškovė K. L. ir trečiasis asmuo T. L. – 799 kv. m žemės sklypo dalimi pažymėta indeksu „B“. Tarp šalių nėra ginčo, jog, nors ginčo žemės sklypas buvo įsigytas iš byloje nedalyvaujančių asmenų, dėl sklypo pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo buvo deramasi su atsakove.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovės K. L. paaiškinimų taip pat nustatyta, jog ginčo žemės sklypo įsigijimo dieną ieškovė K. L. sudarė su atsakove Statinio statybos valdymo sutartį - projektavimas ir statybų valdymas Nr. 2018-09-14/PS-001 (toliau – Statybos sutartis), kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo suprojektuoti gyvenamąjį namą, parengti techninį projektą, gauti leidimą statybai ir pastatyti gyvenamąjį namą, visus darbus atliekant iki 2019 m. gegužės mėn. 24 d. Sutarties pasirašymo dieną ieškovė K. L. bankiniu pavedimu pervedė atsakovei 7 500 Eur dydžio avansą. 2019 m. rugsėjo 16 d. atsakovė be kito ko informavo ieškovę, jog visi dokumentai statybų leidimui gauti yra seniai paruošti, tačiau statybų leidimui gauti būtinas kitų žemės sklypo bendraturčių sutikimas, o pastarieji atsisako jį duoti, todėl esant susiklosčiusiai situacijai galimi trys sprendimų variantai: arba bylinėtis su savivaldybe dėl nepagrįsto atsisakymo išduoti statybos leidimą, nes pirkimo – pardavimo sutartyje numatytas bendraturčių sutikimas; arba kitų bendraturčių sutikimo gavimas; arba sutarties nutraukimas ir ginčo žemės sklypo dalies pardavimas. Tą pačią dieną ieškovė K. L. informavo atsakovę, jog pageidauja sutarties nutraukimo. Į šį laišką atsakovė neatsakė. 2019 m. spalio 31 d. pretenzija visų bendraturčių atstovas informavo atsakovę, kad K. L. ir T. L. nutraukia 2018 m. rugsėjo 14 d. Statybos sutartį ir pareikalavo grąžinti sumokėtą avansą.
Kiti bendraturčiai – ieškovas R. Z. ir trečiasis asmuo A. Z., kaip matyti iš byloje esančių 2018 m. rugsėjo 14 d. ir 2018 m. spalio 21 d. elektroninių laiškų, taip pat tarėsi su atsakove dėl vienbučio gyvenamojo namo suprojektavimo ir statybos. Šalių derybos prasidėjo dar iki ginčo sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, kaip paaiškino ieškovas R. Z., žemės sklypo rezervacijai patvirtinti atsakovei 2018 m. balandžio 20 d. bankiniu pavedimu buvo sumokėtas 8 300 Eur dydžio avansas. Mokėjimo pavedimo paskirtyje nurodyta mokėjimo paskirtis – sutarties akceptavimas ir žemės sklypo rezervavimas (duomenys neskelbtini), Vilnius, dok. Nr. 18.04.13/1. Rašytinė sutartis tarp šių bendraturčių ir atsakovės nebuvo pasirašyta, iš elektroninio susirašinėjimo matyti, jog 2018 m. gruodžio 11 d. ieškovė A. Z. kreipėsi į atsakovę dėl avanso grąžinimo. 2018 m. gruodžio 11 d. atsakovė elektroniniu laišku pranešė, jog lengviausias sprendimas yra išpirkti bendraturčių žemės sklypo dalį, tačiau atsakymą pateiks pasitarusi su teisininku. 2019 m. sausio 3 d. elektroniniu laišku atsakovė pasiūlė bendraturčiams kelis susiklosčiusios situacijos sprendimo būdus, tarp kurių bendraturčių žemės sklypo pardavimas kitiems asmenims; tačiau R. Z. 2019 m. sausio 3 d. informavo atsakovę, jog nori susigrąžinti sumokėtą 8 300 Eur avansą ir sutinka parduoti atsakovei savo žemės sklypo dalį.
Byloje nėra duomenų, kad ginčo avansai būtų grąžinti ieškovams, atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog atliko ieškovų naudai tam tikrus sulygtus darbus / suteikė paslaugas, todėl pareikšti reikalavimai yra nepagrįsti.
Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių vertinimo ir pareikštų reikalavimų dėl sumokėtų avansų priteisimo tenkinimo
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog šiuolaikinėje civilinėje teisėje pripažįstama, jog civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Atsižvelgiant į civilinių teisinių santykių dinamiką, besikeičiančius verslo santykius, nulemtus rinkos pokyčių ir raidos, bei vadovaujantis sutarčių laisvės principu, šalims yra užtikrinta teisė laisvai sudaryti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nenumatytas sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, svarbiausia, kad jos neprieštarautų įstatymui (imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei) (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Šalių sudaryta sutartis turi šalims įstatymo galią, jos privalu laikytis, tačiau šalys sutarties sąlygas turi aiškinti ir vykdyti sąžiningai ir neiškraipyti jų esmės.
Nagrinėjamu atveju K. L. su atsakove sudaryta Statybos sutartis yra mišri, iš sutarties ir jos priedų teksto bei atsakovės prisiimtų įsipareigojimų matyti, kad sandoris turi tiek projektavimų ir tyrinėjimo darbų rangos sutarties (atsakovė įsipareigojo suprojektuoti statinį ir praruošti techninį projektą, CK, 6.700 straipsnis), tiek statybų rangos sutarties (atsakovė įsipareigojo pastatyti statinį, CK 6.681 straipsnis), tiek vartojimo rangos sutarčių (viena iš sutarties šalių – vartotojas, CK 6.672 straipsnis) bruožų. Atsižvelgiant į tai, ginčo Statybos sutarčiai taikytinos teisės normos, reglamentuojančios minėtų rūšių sutartis (CK 6.156 straipsnio 3 dalis), bei bendros sutartinės civilinės atsakomybės nuostatos.
Rangovui pažeidus vartojimo statybos rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą – pardavimą reglamentuojančiose teisės normose, taip pat rangovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Užsakovo (vartotojo) teisės gali būti ginamos taikant įvairius įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus, kurių pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas). CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, įvairovė yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų. Ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vieno ar kito vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009).
Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovė, nustačiusi, kad atsakovė nevykdo savo įsipareigojimų dėl statybos leidimo gavimo, t. y. netinkamai vykdo sutartines prievoles, pasirinko CK 6.665 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisių gynimo būdą – sutarties nutraukimą, reikalaujant atlyginti nuostolius.
Tarp šalių ginčo dėl sutarties nutraukimo teisėtumo ir pasirinkto teisių gynimo būdo nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Vartojimo rangą reglamentuojančio skirsnio CK 6.673 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog užsakovas bet kada iki darbo rezultato priėmimo gali nutraukti sutartį, sumokėdamas dalį nustatytos kainos, proporcingą atliktam darbui.
Rangos santykius reglamentuojančių Bendrųjų nuostatų – CK 6.671 straipsnio nuostatos numato, jog tuo atveju, jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti apmokėti už faktiškai atliktu darbus.
Tokiu būdu, nepriklausomai nuo to, ar šalis sieja vartojimo ar verslo santykiai, nutraukus rangos sutartį, rangovas turi teisę į iki sutarties nutraukimo faktiškai atliktų statybos rangos darbų apmokėjimą.
Atsakovė atsiliepime į ieškinį atsikirsdama į ieškovės K. L. reikalavimą dėl sumokėto avanso grąžinimo nurodė, jog atliko ieškovės naudai darbų už 32 161,52 Eur, tačiau teismui pasiūlius pateikti tai pagrindžiančius įrodymus, atsakovė jokių įrodymų į bylą nepateikė. Byloje nustatyta, kad atsakovės užsakymu ieškovei buvo parengtas vienbučio gyvenamojo namo projektas ir ginčo sklype išlieti namo pamatai. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino pati ieškovė K. L.. Tačiau byloje taip pat nustatyta, jog ginčo sklypas randasi teritorijoje, kuriai detaliuoju planu nustatytas sodybinis užstatymo tipas, dėl kurio žemės sklype gali būti statomas tik vienas vienbutis arba vienas dvibutis gyvenamasis namas. Būtent dėl šios priežasties vienbučio gyvenamojo namo statybai – statybos leidimo išdavimui yra būtinas kitų bendraturčių pritarimas, (tokio pritarimo davimas iš esmės reikštų, jog savo žemės sklypo dalyje R. Z. ir trečiasis asmuo A. Z. vienbučio namo pasistatyti jau negalėtų). Įvertinus tai konstatuotina, jog nors atsakovė parengė ieškovei K. L. vienbučio gyvenamojo namo projektą, tačiau statybos leidimas pagal projektą nebuvo išduotas, o pats projektas ieškovei kaip dalies atliktų darbų rezultatas nebuvo perduotas; be to, atsakovė nepateikė jokių rašytinių ar kitokių įrodymų apie projekto parengimo kaštus. Be to, nors atsakovė išliejo ginčo žemės sklype pamatus, šie darbai buvo atlikti be įstatymo nustatyta tvarka išduoto statybos leidimo, t. y. neteisėtai, juos atsakovė neturėdama statybos leidimo atliko savo rizika, todėl negalima šių atsakovės veiksmų vertinti kaip atliktų pagal sutartį ieškovės naudai, nes ir šis darbų rezultatas nebuvo ir negalėjo būti ieškovei perduotas. Jokių įrodymų apie tai, kad atsakovė tinkamai įvykdė ieškovės naudai tam tikrus darbus, kurių išlaidoms padengti buvo panaudotas ieškovės sumokėtas avansas, atsakovė nepateikė, todėl remiantis CK 6.222 straipsnio 1 dalimi ieškovei priteistina 7 500 Eur sumokėto avanso piniginės lėšos, kurios nagrinėjamu atveju vertintinos kaip dėl sutarties nutraukimo patirti nuostoliai.
Atsakovės ir ieškovo R. Z. santykiai nutruko ikisutartinėje stadijoje, byloje nenustatyta ir atsakovė tokių įrodymų į bylą nepateikė, kad šio ieškovo naudai būtų atlikusi tam tikrus sulygtus darbus, kurių išlaidoms padengti būtų panaudotas ieškovo sumokėtas 8 300 Eur avansas. Todėl ieškovo reikalavimas dėl 8 300 Eur atsakovei sumokėto avanso priteisimo tenkintinas pilnai.
Dėl netesybų ir procesinių palūkanų
Netesybos – tai įstatymų ar sutarties nustatyta pinigų suma, kurią kaltoji sutarties šalis (skolininkas) privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, jos yra ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, bet ir civilinės atsakomybės forma. Pagrindinis civilinės atsakomybės principas – nuostolių atlyginimas visada turi išlikti kompensuojamojo, o ne baudiminio pobūdžio. Dėl šios priežasties CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir CK 6.258 straipsnio 2 dalies nuostatos įtvirtina draudimą taikyti baudines netesybas – reikalauti ir prievolės įvykdymo, ir netesybų, išskyrus už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Netesybų kompensuojamasis pobūdis pažeidžiamas ir tuomet, kai šalys už tą patį prievolės pažeidimą nustatė ir baudą, ir delspinigius (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-267-916/2015).
Nagrinėjamu atveju ieškovė K. L. su atsakove sudarytoje Statybų sutartyje sulygo dėl 0,1 procento dydžio delspinigių nuo neatliktų darbų kainos už kiekvieną pavėluotą uždelstą dieną, bet ne daugiau kaip 10 procentų nuo sutartyje ir jos prieduose nustatytos darbų kainos (sutarties 7.1 punktas). Pagal Statybų sutarties 3.2 punkto ir 3 sutarties priedo sąlygas visi sulygti projektavimo ir statybos darbai turėjo būti baigti 2019 m. gegužės 24 d. Kadangi atsakovė savo sutartinių prievolių neįvykdė, ieškovė atsakovei paskaičiavo sutartines netesybas nuo sutarties kainos už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 25 d. iki sutarties nutraukimo dienos 2019 n. lapkričio 25 d. – 18 615,05 Eur ir prašo iš atsakovės priteisti sumažintas – 5 000 Eur netesybas.
Atsakovė netesybų dydžio ir skaičiavimo terminų neginčijo, įrodymų apie atliktus darbus nepateikė, todėl reikalavimas dėl netesybų priteisimo taip pat tenkintinas pilnai.
Patenkinus ieškinį, tenkintinas ieškovų reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Tokios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).
Remiantis minėtu reglamentavimu ieškovams priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už jiems priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. kovo 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovai į bylą pateikė rašytinius įrodymus apie šias patirtas bylinėjimosi išlaidas: ieškovas R. Z. patyrė 206 Eur žyminio mokesčio ir 675 Eur advokato ir advokato pagalbos išlaidų, K. L. – 300 Eur žyminio mokesčio ir 675 Eur advokato pagalbos išlaidų. Ieškovų patirtos žyminio mokesčio išlaidos yra nustatytos įstatymu, todėl laikytinos pagrįstomis bei būtinomis. Vertindamas byloje šalių patirtų advokato pagalbos išlaidų dydį teismas vadovaujasi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85. Ieškovų patirtos atstovavimo išlaidos neviršija nustatytų maksimalių rekomenduotinų priteisti dydžių, yra optimalios, todėl teismas visas minėtas ieškovų advokato pagalbos išlaidas laiko protingomis ir priteistinomis. Todėl iš viso ieškovui R. Z. priteistina 881 Eur, K. L. – 975 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 14,45 Eur buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto. Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 7,44 Eur - viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) – patenkinus ieškinį procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Priteisti ieškovei K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Ranteka“, juridinio asmens kodas 304754876, 7 500 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų eurų) avansą, 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) netesybas, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 975 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovui R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Ranteka“, juridinio asmens kodas 304754876, 8 300 Eur (aštuonių tūkstančių trijų šimtų eurų) avansą, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 881 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės UAB „Ranteka“, juridinio asmens kodas 304754876, 14,45 Eur (keturiolika eurų ir 45 euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išaiškinti šalims, jog valstybės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos (procesinių dokumentų siuntimo išlaidos) turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitus reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.