- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-05-02
- Bylos Nr.
- 1-660-1095/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Neringa Girnytė
- Kaltinamasis
- P. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.6.3Kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Ulienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas (Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. G. 2018 m. spalio 27 d. apie 16.55 val. viešoje vietoje, t. y. Panevėžyje, J. B. g., ties pastatu Nr. 26, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusįjį D. Č., demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, nes spyrė ne mažiau kaip vieną kartą gulinčiam nukentėjusiajam D. Č. į galvą, tuo padarydamas odos nubrozdinimą galvos plaukuotoje dalyje, bei nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo D. Č. sveikatą.
Kaltinamasis P. G. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2018 m. spalio 27 d. apie 16.30 val. atėjo į alaus barą, esantį J. B. g. 28, Panevėžyje, kuriame išgėrė vieną bokalą alaus. Kažkuriuo metu pastebėjo kaip vienas jam iš matymo pažįstamas vyras, pavarde Č., ėmė konfliktuoti su barmene. Ji vyrą išvarė iš baro. Maždaug po 10 minučių jis taip pat išėjo iš baro ketindamas eiti į namus bei kieme sutiko Č., kuris priėjo prie jo bei dešinės rankos kumščiu mėgino suduoti. Smūgio išvengė bei dešine ranka atsistūmė Č. nuo savęs, kuris veidu nugriuvo ant grindinio. Pamena, kad Č. stovėdamas svirduliavo, t. y. buvo labai girtas. Jam išėjus į gatvę, maždaug po kelių sekundžių Č. vėl priėjo bei mėgino smūgiuoti, taip pat bandė suimti už striukės, tačiau to padaryti nepavyko. Jie susistumdė, po to Č. pargriovė ant žemės bei dešine koja primynė kairį petį, tuo pačiu metu dešine koja smūgiavo Černiauskui į galvą. Netrukus priėjo nepažįstamas asmuo, kuris iškvietė policijos pareigūnus. Č. pažįsta iš matymo, nes maždaug prieš 10 metų padėjo policijos pareigūnams jį sulaikyti. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, pažada daugiau taip nebesielgti, atlygino Panevėžio teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą (1 t., b. l. 192–195; 2 t., b. l. 5–8).
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.
2018 m. spalio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog įvykio vieta – Panevėžys, J. B. g., ties pastatu Nr. 26. Ties pastato kampu, ant šaligatvio, maždaug 1 metro atstumu nuo J. B. g., matosi dvi rausvos spalvos nedidelės (galimai kraujo) dėmės, kurios įvykio vietoje buvo apžiūrėtos (1 t., b. l. 7–14).
2018 m. spalio 27 d. tyrėjos I. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. spalio 27 d., dirbdama ekipaže „1166“ kartu A. J., apie 16.55 val. gavo nurodymą nuvykti į J. B. g. 28, Panevėžyje. Nuvykus nurodytu adresu, ant šaligatvio ties J. B. g. 26 namu, pastebėjo sėdintį vyrą kruvinu veidu. Prie jo stovėjo dar keli vyrai. Nustatyta, kad sužalotasis yra D. Č.. Matėsi, jog sumuštas vyro veidas, bėga kraujas. Vyras buvo su akivaizdžiais girtumo požymiais, jo koordinacija sutrikusi. Asmuo dėl girtumo paaiškinti įvykio aplinkybių nesugebėjo. Įvykio vietoje taip pat buvęs A. T. paaiškino matęs, kad D. Č. pargriovęs ant šaligatvio mušė bei spardė į galvą vyresnis vyras, kurį jis sulaikė. Nustatyta, kad tai P. G., kuris buvo sulaikytas bei pristatytas į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatą. P. G. neneigė, kad konfliktavo su sumuštu vyru. 2018 m. spalio 27 d. 17.25 val. jam nustatytas 1,66 promilės girtumas (1 t., b. l. 15).
2018 m. gruodžio 20 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, jog buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateiktas kompaktinis diskas su pokalbių garso įrašų kopijomis (1 t., b. l. 27–28). Apžiūrėti, t. y. perklausyti, Bendrojo pagalbos centro pateikti 2018 m. spalio 27 d. du garso įrašai: „2018_10_27_16-51-19_25.02.mp3“ ir „2018_10_27_16-56-12_25.02.mp3“. Pirmajame garso įraše užfiksuotas asmens, prisistačiusio P. G., pokalbis su Bendrojo pagalbos centro operatoriumi. Asmuo nurodo, kad alaus bare, esančiame J. B. g. 28, Panevėžyje, yra aršus žmogus, kuris „šoka, grasina“, jog „ant žmonių kabinėjasi žinokit šoka ant manęs, o aš gyniausi, muštynės buvo“. Pranešėjas nurodo įtariantis, kad asmuo galimai apvogęs žmogų. Antrajame garso įraše užfiksuotas asmens, prisistačiusio A. T., pokalbis su Bendrojo pagalbos centro operatoriumi. Jis nurodo, kad prie J. B. g. 26 namo buvo suspardytas žmogus (D.), jog jis sulaikė D. sumušusį asmenį. Nurodoma, kad asmuo kruvinas, tačiau sąmoningas, jog reikalingi tiek policijos pareigūnai, tiek greitoji medicinos pagalba (1 t., b. l. 29–32).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 1567/2018 (05) matyti, kad D. Č. nustatytas odos nubrozdinimas galvos plaukuotoje dalyje. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu kieto buko daikto trauminiu poveikiu, galimai tokiu daiktu smūgiuojant užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Tikėtina, kad nustatyto sužalojimo padarymo metu D. Č. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Dėl nustatyto sužalojimo D. Č. sveikata sutrikdyta nežymiai (1 t., b. l. 37).
2019 m. vasario 21 d. G. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog užklausus Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialistą N. R., ar D. Č. specialisto išvadoje nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti spiriant ar suduodant bato pado apačia iš viršaus gulinčiam D. Č. į galvą, specialistas tokios galimybės neatmetė, tačiau tiksliai atsakyti į šį klausimą negalėjo, nes medicininėje dokumentacijoje nėra tiksliai nurodyta sužalojimo lokalizacija (1 t., b. l. 38–39).
Nukentėjusysis D. Č. apklausose paaiškino, kad 2018 m. spalio 27 d. (tikslaus laiko nepamena) buvo alaus bare „Vartelis“, esančiame J. B. g. 28, Panevėžyje, kuriame vartojo alkoholį. Kiek prisimena, bare su niekuo nekonfliktavo, nes dauguma jo lankytojų buvo iš matymo pažįstami. Negali tiksliai pasakyti, kaip ir kada išėjo iš baro, nes buvo girtas ir nieko neprisimena. Tai, kad buvo sumuštas, sužinojo iš barą lankančių asmenų. Jie jį užpuolusį asmenį apibūdino kaip neaukšto ūgio, maždaug 50 metų amžiaus, nešiojantį akinius, praplikusį. Iš tokio apibūdinimo suprato, jog tai gali būti P., kuris kartais ateidavo į barą. 2018 m. vasarą (galėjo būti rugpjūtį) tarp jo ir P. buvo kilęs incidentas, kuomet jis jį ir jo pažįstamą V. V. apkaltino iš kažkokio asmens pagrobus degtinės butelį. Nežino, kodėl buvo užpultas bei sumuštas. Po įvykio neberado savo asmens dokumento. Nepažįsta R. M. ir nežino, kaip pas jį galėjo atsirasti jo asmens dokumentas. Savo asmens dokumentą yra atgavęs, kurį jam grąžino Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius. Kitą dieną po įvykio, t. y. 2018 m. spalio 28 d., juto skausmą lūpoje, kuri buvo sutinusi. Po muštynių kažkokio papildomo gydymo nebuvo, nes buvo praskelta tik lūpa, nubrozdinta nosis bei skaudėjo krūtinę. Dėl įvykio civilinio ieškinio nereiškia, asmeniui, kuris jį užpuolė, pretenzijų neturi (1 t., b. l. 78–85).
Liudytojas A. T. paaiškino, kad 2018 m. spalio 27 d. apie 16.10 val., būdamas alaus bare „Varteliai“, esančiame J. B. g. 28, Panevėžyje, matė kaip iš baro išėjo D., kurį pažįsta iš matymo. D. būnant alaus bare nebuvo kilę jokių konfliktų. Įvykio dieną alaus bare D. elgėsi ramiai. Kai praėjo maždaug 5 minutės nuo D. išėjimo, jis išėjo iš alaus baro parūkyti. D. rado gulinti ties J. B. g. 26 bei 28 pastatais. Tuo metu jį spardė nepažįstamas asmuo, maždaug apie 60–65 metų amžiaus, kuris buvo su akiniais, vilkėjo odinę juodą striukę, mūvėjo kepurę su snapeliu. Kiek kartų buvo įspirta D., negali pasakyti. Jam priėjus vyras pamėgino bėgti, tačiau jis jį sučiupo. Vyras buvo agresyvus, bandė išsivaduoti, norėjo pabėgti, keikėsi ir rėkė, jog buvo apvogtas. Vyras nesugebėjo jam paaiškinti, dėl ko mušė D.. Iš pradžių vyras apkaltino D. jį apvogus, tačiau netrukus ėmė sakyti, kad mušėsi gindamasis nuo D.. Konflikto priežasties negali paaiškinti, nes pats nematė jo pradžios. Netrukus atvyko medikai bei policijos pareigūnai, kurie sulaikė D. sumušusį vyrą. Vyras buvo ganėtinai neblaivus. Jo pažįstamą D. išsivežė greitoji medicinos pagalba, o asmenį, kuris mušė D. – policijos pareigūnai. D. sumušusį vyrą prieš įvykį matė alaus baro terasoje. Jį asmeniškai labai papiktino toks D. sumušusio vyro elgesys, nes pats smurto netoleruoja. Kiti baro klientai irgi buvo pasipiktinę tokiu vyro elgesiu. Jie išėjo į lauką ir padėjo D. atsistoti (1 t., b. l. 97–98, 101–104).
Iš 2019 m. sausio 22 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog A. T. atpažino nuotraukoje Nr. 3 užfiksuotą asmenį, t. y. P. G., nurodydamas, kad 2018 m. spalio 27 d. apie 16.55 val. jis sumušė jo pažįstamą D. Č.. Asmenį atpažino iš bendrų veido bruožų: akių formos, lūpų, nosies. Įvykio metu nuotraukoje Nr. 3 užfiksuotas asmuo buvo su akiniais (1 t., b. l. 105–112).
Liudytoja V. J. paaiškino, kad 2018 m. spalio 27 d. jai dirbant alaus bare, esančiame, J. B. g. 28, Panevėžyje, jokių konfliktų nebuvo kilę. Apie įvykusias muštynes sužinojo apie 18 val. iš į alaus barą atvykusių policijos pareigūnų. D. Č. tą dieną buvo užsukęs į alaus barą, vartojo alkoholį, tačiau nekonfliktavo nei su ja, nei su kitais baro klientais. Iš alaus baro D. Č. išėjo nesužalotas, t. y. ant jo veido nebuvo kraujosruvų (1 t., b. l. 119–120).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Šiame teismo baudžiamajame įsakyme išdėstytų ir teismo aptartų byloje esančių rašytinių įrodymų visuma, paties kaltinamojo P. G. prisipažinimas bei duoti išsamūs paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos patvirtina nukentėjusiojo D. Č. bei liudytojo A. T. paaiškinimai, taip pat tyrėjos I. K. tarnybinis pranešimas ir specialisto išvada Nr. G 1567/2018 (05) visiškai įrodo, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Nekyla abejonių, kad veika padaryta viešoje vietoje, t. y. gatvėje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai, vienas iš kurių yra įžūlus elgesys, kuris ir yra inkriminuojamas kaltinamajam šiuo atveju. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan.
Nagrinėjamu atveju P. G. vienoje iš pagrindinių miesto gatvių dienos metu naudojo fizinį smurtą prieš kitą asmenį – spyrė ne mažiau kaip vieną kartą gulinčiam nukentėjusiajam į galvą, tuo padarydamas odos nubrozdinimą galvos plaukuotoje dalyje bei nežymiai sutrikdydamas D. Č. sveikatą. Toks kaltinamojo elgesys laikytinas įžūliu. Įvykį matęs ir kaltinamąjį sulaikęs asmuo liudytojas A. T. paaiškino, kad jį asmeniškai labai papiktino toks D. sumušusio vyro elgesys, kad ir kiti baro klientai, supratę, kas įvyko, išėjo iš baro į lauką bei buvo pasipiktinę tokiu vyro elgesiu. Tai reiškia, kad kaltinamasis savo įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fiziniu smurtu prieš kitą asmenį, demonstravo nepagarbą aplinkiniams (aplinkai) ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, nes P. G. veiksmai atitinka BK 284 straipsnyje įtvirtintą viešosios tvarkos pažeidimo sampratą, jo kaltė įrodyta byloje esančių įrodymų visuma.
BK 284 straipsnio sankcijoje buvo numatytos kelios alternatyvios bausmės, todėl prokurorė pagrįstai galėjo kaltinamajam pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalis). P. G. sutikus, 2019 m. balandžio 1 d. buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog kaltinamajam buvo išaiškinta galimybė užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarka ir pasekmės bei jis neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis nurodė, kad įsipareigoja jam paskirtą bausmę vykdyti (2 t., b. l. 18–20).
Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodoma, kad P. G. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas pripažįsta šią aplinkybę kaltinamojo atsakomybe lengvinančia (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų matyti, jog P. G. savo noru yra visiškai atlyginęs (2 t., b. l. 9) Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštą 97,31 Eur civilinį ieškinį (1 t., b. l. 53–56), todėl Panevėžio teritorinė ligonių kasa civilinio ieškinio atsisakė (1 t., b. l. 74–75). Atsižvelgęs į tai, teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta ir aplinkybę, kad kaltinamasis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas pažymi, kad iš karto po nusikalstamos veikos padarymo P. G. buvo nustatytas 1,66 promilės girtumas (1 t., b. l. 148). Tai nurodyta ir prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, aprašant 2018 m. spalio 27 d. tyrėjos I. K. tarnybinio pranešimo turinį. Tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio asmuo, laikytina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes nustatytas apsvaigimas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyta, kad P. G. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teistumas už šią veiką padarant naują veiką nebuvo išnykęs (BK 96 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). Kadangi naują tyčinį nusikaltimą P. G. padarė neišnykus ankstesniam teistumui už tyčinį nusikaltimą, laikytina, jog šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu, kaip tai suprantama pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, o tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas tyčinis, baigtas nesunkus nusikaltimas), padaryto nusikaltimo motyvus, tikslus, pasekmes (buvo sutrikdyta ne tik visuomenės rimtis ir tvarka, bet ir kito asmens sveikata), kaltinamojo asmenybę (teistas, administracine tvarka baustas, nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo, tačiau šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) (1 t., b. l. 150)), į dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į kaltinamojo sveikatos būklę (jis nuo 2007 metų lankosi viešojoje įstaigoje Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centre) (1 t., b. l. 153). Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokurorės siūlomą vidutinio griežtumo bausmę – laisvės apribojimą, kurio terminas nustatytinas viršijantis vidurkį – 18 mėnesių, įpareigojant kaltinamąjį šiuo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje ir nevartoti alkoholio. Dėl to, kad byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skirtina bausmė mažinama vienu trečdaliu, t. y. iki 12 mėnesių laisvės apribojimo (BK 64¹ straipsnis). Į galutinę bausmę, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, įskaitytinas P. G. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. spalio 27 d. 16.55 val. iki 2018 m. spalio 28 d. 16.26 val. (2 t., b. l. 13-17), t. y. 1 para, ją prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti ikiteisminio tyrimo metu P. G. paskirtą kardomąją priemonę, t. y. rašytinį pasižadėjimą neišvykti (2 t., b. l. 10–12).
Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti (1 t., b. l. 28 esantį kompaktinį diską su garso įrašų kopijomis), palikti saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,
nusprendžia:
P. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, bei paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti alkoholio.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, t. y. iki 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti alkoholio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti P. G. laikiname sulaikyme išbūtą laiką – 1 parą, prilyginant ją 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms, ir laikyti, kad P. G. yra atlikęs 2 (dviejų) dienų laisvės apribojimo bausmę.
P. G. išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu jis privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti (kompaktinį diską su garso įrašų kopijomis), palikti saugoti byloje.
Išaiškinti, kad P. G., nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio (mažesnę ar didesnę) bausmę, negu paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.