Šiaulių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka spręsdamas ieškovo R. S. ieškinio atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl turtinės žalos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas R. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, reikalaudamas priteisti iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2717,35 Lt žalos atlyginimo už sugadintą automobilį „T. C.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti, kadangi ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja asmeniui (fiziniam ir juridiniam), kurio teisės ir laisvės yra pažeistos, teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka, kurią numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias privalo aiškintis gavęs ieškinį teismas ex officio. Ieškinio priėmimo, atsisakymo priimti ieškinį, bylos iškėlimo teisme terminai ir tvarka, atsisakymo priimti ieškinį pagrindai ir teisiniai padariniai yra reglamentuoti CPK 137 straipsnyje. Ieškinio priėmimo metu teismui tenka pareiga patikrinti, ar asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y., ar egzistuoja teisės pareikšti ieškinį (teisės kreiptis į teismą) prielaidos, tarp jų, ar pareiškėjas turi civilinį procesinį teisnumą (CK 2.1 str.), ar ginčas, kurį išspręsti kreipiamasi, priklauso teismo kompetencijai, ar egzistuoja kitos CPK 137 straipsnio antrojoje dalyje numatytos teisės kreiptis į teismą prielaidos. Pažymėtina, kad teisė pareikšti ieškinį turi būti įgyvendinta nustatyta procesine tvarka, t. y. kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą privalo laikytis įstatymo numatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą (teisės pareikšti ieškinį) įgyvendinimo sąlygų, tarp jų kreiptis į teismą pagal teismingumo taisykles (CPK 137 str. 2 d.).

Bylos rūšinį teismingumą lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis (CPK 36 str. 2 d.). Iš teismui pateikto ieškinio turinio bei prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo žalą, kurią patyrė, kai ant jam priklausančio „T. C.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) užvirto medis, augęs teritorijoje, kurios priežiūra priklauso Šiaulių miesto savivaldybės administracijai.

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti ne kartą yra pažymėjusi, kad tokio pobūdžio ginčai nagrinėtini administraciniame teisme, o ne bendrosios kompetencijos teisme (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 19 d. nutartį byloje pagal UADB „Ergo Lietuva" v. Kauno miesto savivaldybė; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį byloje UAB DK ,,PZU Lietuva" v. Vilniaus miesto savivaldybė; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą byloje UAB „F'ZU Lietuva" v. Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. A-756-2195/2010).

Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatyme įtvirtinta, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje (6 straipsnio 6 dalies 7 punktas). Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 12 punkte numatyta, kad viena iš priskirtųjų (ribotai savarankiškų) savivaldybių funkcijų yra kraštovaizdžio <...> tvarkymas ir apsauga. Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdynų veisimo valdymą vykdo savivaldybės. Vietos savivaldybė, vykdydama viešosios teisės aktų numatytą želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir kt. funkciją, veikia viešojo administravimo srityje. Jeigu dėl netinkamos šios funkcijos vykdymo padaroma žala tretiesiems asmenims, ginčai dėl žalos atlyginimo ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu nagrinėtini administraciniame teisme (CK 6.271 straipsnis). Ar konkrečiu atveju yra pagrindas savivaldybės civilinei atsakomybei, atsakys bylą nagrinėjantis administracinis teismas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovo R. S. ieškinį atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl turtinės žalos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsisakytina priimti, kadangi ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Ieškovui išaiškintina jo teisė kreiptis į Šiaulių apygardos administracinį teismą Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2 d. 1 p., 3 d., 4 d., 5 d., teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti ieškovo R. S. ieškinį atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl turtinės žalos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsisakytina priimti, kadangi ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

Išaiškinti ieškovui, kad jis gali kreiptis į Šiaulių apygardos administracinį teismą Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.