- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-15
- Bylos Nr.
- 2-54/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Donatas Šernas, Marytė Mitkuvienė
- Atsakovas
- akcinės bendrovės ,,Snaigė“, akcinei bendrovei ,,Lietuvos draudimas“
- Ieškovas
- O. T.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo akcinės bendrovės ,,Snaigė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės O. T. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-4047-565/2008 pagal ieškovės O. T. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei ,,Snaigė“ ir akcinei bendrovei ,,Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė O. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama solidariai priteisti iš atsakovų AB ,,Snaigė“ ir AB ,,Lietuvos draudimas“ 253 700 Lt dydžio žalos atlyginimą, 7 179,71 Lt palūkanas, įstatyme numatytas metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovų turtą neviršijant 260 879,71 Lt ieškinio sumos. Ieškovė nurodė, kad atsakovai vengia atlyginti padarytą žalą, pareikštų reikalavimų suma yra didelė, o atsakovo AB ,,Snaigė“ finansinė padėtis yra sunki.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. lapkričio 21 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino, areštavo atsakovams AB ,,Snaigė“ ir AB ,,Lietuvos draudimas“ priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, jo nesant ar esant nepakankamai, areštavo turtines teises, pinigines lėšas neviršijant 260 879,71 Lt sumos, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove O. T., išmokėti darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas. Teismas nurodė, kad aplinkybės apie viešosios informacijos priemonėse skelbiamą informaciją dėl atsakovui AB ,,Snaigė“ gręsiančio bankroto ir pareikšto reikalavimo sumos dydis suteikia pagrindą manyti, kad, išnagrinėjus bylą, ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju, jo tinkamas įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Dėl šios nutarties atsakovas AB ,,Lietuvos draudimas“ padavė atskirąjį skundą, kurį pirmosios instancijos teismas tenkino ir 2008 m. gruodžio 3 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 21 d. nutarties dalį, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“ atžvilgiu.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas AB ,,Snaigė“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 21 d. nutartį panaikinti. Skunde nurodo, kad:
1. atsakovas, sužinojęs apie O. T. priklausančiame name kilusį gaisrą ir ieškovės įtarimus, aktyviais veiksmais siekė išsiaiškinti, ar AB ,,Snaigė“ pagamintas šaldytuvas galėjo būti gaisro priežastimi, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai ir dėl to būsimas teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
2. Ieškovės nurodyta informacija, paskelbta viešosios informacijos platinimo priemonėse negali būti vertinama kaip informacija apie gręsiantį bankrotą. 2008 m. trečiajį ketvirtį AB ,,Snaigė“ dirbo pelningai, darbuotojų skaičius sumažintas siekiant optimizuoti įmonės veiklą, o vartojimo sumažėjimas šiuo metu būdingas visai rinkai. Atsakovas nurodo, kad 2008 m. 9 mėnesių produkcijos pardavimo pajamos, lyginant su 2007 m. tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo nežymiai – apie 9 procentus.
3. Bendrovės „Snaigė“ civilinė atsakomybė yra apdrausta, todėl patenkinus ieškovės reikalavimus, žalą turėtų atlyginti draudikas AB ,,Lietuvos draudimas“, o AB ,,Snaigė“ tektų tik ta dalis, kurios neapima draudimo sutarties sąlygos, t. y. 50 000 Lt dydžio besąlyginė išskaita.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė O. T. prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad AB ,,Snaigė“ ieškovės pateiktą pretenziją dėl žalos atlyginimo įvertino paviršutiniškai, neatlikusi jokio išsamesnio tyrimo, nepagrįstai atsisakė atlyginti žalą. Atsakovas nepateikė ieškovei civilinės atsakomybės draudimo sutarties, nesidomėjo bylos eiga po to, kai ieškovė dėl žalos atlyginimo kreipėsi į AB ,,Lietuvos draudimas“. Be to, nėra žinoma, ar ieškinio patenkinimo atveju įvykis, dėl kurio buvo padaryta žala, pagal atsakovų sudarytos draudimo sutarties sąlygas bus pripažintas draudiminiu. Ieškovės teigimu, atsakovas 2008 m. I pusmetį patyrė 8 599 363 Lt nuostolių, o tai įrodo sunkią atsakovo finansinę padėtį ir grėsmę būsimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 144 straipsnio pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti būtina imtis proceso įstatyme numatytų priemonių.
Teisėjų kolegija pažymi, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-127/2005, 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006), nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007). Nagrinėjamoje byloje ieškovės O. T. pareikšto reikalavimo suma 260 879,71 Lt. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tokia ieškinio suma laikytina didele ir tai padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Apelianto argumentas, jog jo veikla yra apdrausta civilinės atsakomybės draudimu ir todėl nėra jokios rizikos dėl įmonės mokumo ateityje, atmestinas, kadangi civilinės atsakomybės draudimo egzistavimas neeliminuoja teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinumo. Priešingu atveju, vien civilinės atsakomybės draudimo buvimo faktas apribotų laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo galimybes, kas pažeistų šios procesinės priemonės paskirtį ir siekiamus tikslus.
Atsakovo turtinė padėtis gali būti viena iš reikšmingų aplinkybių, nesukeliančių pagrįstų abejonių dėl galimybės įvykdyti teismo sprendimu nustatytas tam tikro dydžio pinigines prievoles. Tada, kai yra įrodymų, jog pareiškimo suma konkrečiam asmeniui pagal jam priklausančio turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį nėra didelė, t. y. kai atsakovas paneigia objektyvios grėsmės (pvz., dėl didelės ieškinio sumos) būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, rėmėsi ieškovės nurodytomis aplinkybėmis dėl viešosios informacijos platinimo priemonėse skelbiamos informacijos apie mažinamą AB ,,Snaigė“ darbuotojų skaičių, sumažėjusį gaminamos produkcijos vartojimą. Apeliantas teigia, kad remiantis šia informacija, teigti, jog įmonei gręsia bankrotas, negalima. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo finansinę padėtį, pažymi, kad atsakovo pateiktame 2008 m. spalio 27 d. AB ,,Snaigė“ pranešime nurodyta, kad 2008 m. trečiajį ketvirtį įmonės neaudituotas konsoliduotas pelnas sudarė 3,3 mln. Lt ir sumažino AB ,,Snaigė“ pirmą pusmetį patirtą neaudituotą konsoliduotą nuostolį iki 5,3 mln. Lt (b. l. 135). Šią informaciją patvirtina ir ieškovės kartu su atsiliepimu pateikta AB ,,Snaigė“ 2008 m. I pusmečio finansinė atskaitomybė (b. l. 155-163). Taigi, pateikta informacija, kad per tris 2008 m. ketvirčius AB ,,Snaigė“ patyrė 5,3 mln. Lt nuostolių neįrodo geros atsakovo turtinės padėties ir nepaneigia grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo.
Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės visuomet susijusios su tam tikrų apribojimų atsakovui taikymu, todėl turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo (galimo) teismo procesinio sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė laikydamasis minėtų principų, areštavo atsakovui priklausantį turtą ne didesnei nei ieškovės pareikšto ieškinio sumai, pirmiausiai areštavo atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o tik jo nesant ar neužtenkant, areštavo atsakovo turtines teises, pinigines lėšas leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti si ieškove, išmokėti darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Apeliantui išaiškintina, jog pirmosios instancijos teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, taip pat taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti, jeigu atsakovas įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama (CPK 146 str. 1 ir 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu ir 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.