Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Teresė Klimienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi klausimą dėl pareiškėjos A. R. pareiškimo suinteresuotiems asmenims Kalvarijos savivaldybės administracijai, VĮ Turto bankas dėl pastato priklausymo nuosavybės teise fakto nustatymo priėmimo

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Teisme 2018-07-13 gautas pareiškėjos A. R. pareiškimas suinteresuotiems asmenims Kalvarijos savivaldybės administracijai, VĮ Turto bankas dėl pastato priklausymo nuosavybės teise fakto nustatymo, kuris 2018-07-16 perduotas nagrinėti man.

VĮ Registrų centras duomenų apie statinio – karvidės, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registraciją nėra.

Minėta, jog 1996 m. galiojusio 1964 m. CK 149 str. 2d. reglamentavo, kad jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas (šiuo atveju nekilnojamasis daiktas – pastatas/karvidė), turi būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu.

Pastato valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatomas, jeigu yra šios dvi sąlygos:

1) pareiškėjas buvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu ( pagal sandorį, paveldėjimo, statybos būdu ir t.t. ) įgijęs nuosavybės teisę;

2) pareiškėjas turėjo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę.

Pirmiausia: šiuo atveju akivaizdu, kad pareiškėjos nuosavybės teisė į karvidę nebuvo įregistruota. Pareiškime pareiškėja nenurodo, kad karvidė, esanti (duomenys neskelbtini), buvo registruota jos vardu .

Antra: pareiškėja pareiškime nenurodo ir nepateikia jokių duomenų, patvirtinančių 2-ojoje sąlygoje numatytą reikalavimą, tai yra kad ji turėjo jos nuosavybės teisę į karvidę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų ( CPK 445 str.).

Dėl pasakyto nėra aišku kokie dokumentai patvirtinantys pareiškėjos nuosavybės teisę buvo, nes atitinkamiems dokumentams atkurti yra nustatyta speciali tvarka, o teismas nustato faktus tik tada, kai kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų negalima arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų, kurios turėjo pareiškėja.

Pagal CPK 444 str. 2 d. 9 p. teismas nustato tokius juridinius faktus, kurie buvo praeityje. Šiuo atveju pareiškėja nuosavybės teisės į pastatą/ karvidę nebuvo įregistravusi, todėl nuosavybės teisės neįgijo ( 1964 m. CK 149 str. 2 d.) ir jai nuosavybės teisė pagal įstatymą neatsirado.

Tokiu būdu pareiškėjos pareiškime nurodomas juridinis faktas – pastato/ karvidės priklausymo jai nuosavybės teise - nei pagal CPK 444 str. 2 d. 9 p. (tokio fakto praeityje nebuvo – pareiškėja nuosavybės teisės pagal įstatymą praeityje neįgijo ir jai nuosavybės teisė pagal įstatymą neatsirado), nei pagal CPK 444 str. 2 d. 5 p. (nesant aukščiau nurodytų sąlygų) nenustatytinas, todėl priimti pareiškimą atsisakoma kaip nenagrinėtiną teisme ( CPK 3 str. 6 d., 444 str. 2 d. 5 p. ir 9 p., 137 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėjai išaiškintina, kad būtent įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. Šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 str. 11 p.). Nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę; taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 str. nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Teisme nustačius visas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68–4.71str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Pažymėtina, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 str. 11 p.), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 str. 1 d. nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 str. nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja. Pagal CK 4.22 str. 1 d. daikto valdymu, kaip pagrindu įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą valdyti jį kaip savą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjos A. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kalvarijos savivaldybės administracijai, VĮ Turto bankas dėl pastato/karvidės priklausymo nuosavybės teise fakto nustatymo.

Dėl šios nutarties per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti duodamas

atskirasis skundas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.