Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2015-05-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-183-806/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-29
Bylos Nr.
II-183-806/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02991-2015-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Nukentėjusysis
G. K.
Advokatai
Ignatijus Šuškevič
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-183-806/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02991-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 45.4.7.; 63. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. gegužės 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui M. A., jo atstovui advokatui Ignatijui Šuškevič, nukentėjusiajam G. K., išnagrinėjusi M. A. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015-02-05 nutarimo Nr. 10N-25414849-15 M. A. administracinio teisės pažeidimo byloje,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius 2015 m. vasario 5 d. nutarimu Nr. 10N-25414849-15 M. A. už pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje paskyrė 25 eurų dydžio baudą. Nutarime M. A. suformuluotas kaltinimas administraciniu teisės pažeidimu dėl to, kad 2014-12-24 14.07 val., Savanorių pr. 31, Vilniuje, vairuodamas krovininį automobilį „DAF FA LF 55.220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl savo gabaritų negalėdamas pasukti į dešinę iš kraštinės padėties, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, suko į dešinę ne nuo važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi atitinkamo krašto, tuo sukliudė ta pačia kryptimi pirma eismo juosta važiuojančiam automobiliui „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį kliudė, nuo smūgio automobilis „Ford Mondeo“ nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį, įvykio metu apgadino abu automobilius, automobilis „DAF FA LF 55.220“ nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio patrulis 2014-12-24 M. A. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 123 str. 5 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad M. A. 2014-12-24 14.07 val., Savanorių pr. 31, Vilniuje, vairuodamas krovininį automobilį „DAF FA LF 55.220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl savo gabaritų negalėdamas pasukti į dešinę iš kraštinės padėties, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, suko į dešinę ne nuo važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi atitinkamo krašto, tuo sukliudė ta pačia kryptimi pirma eismo juosta važiuojančiam automobiliui „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį kliudė, nuo smūgio automobilis „Ford“ nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį, įvykio metu apgadino abu automobilius, automobilis „DAF FA LF 55.220“ nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 101 p., 106 p., 107 p., 226 p.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su minėtu nutarimu M. A. pateikė apeliacinį skundą ir teismo prašo Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015-02-05 nutarimą Nr. 10N-25414849-15 panaikinti ir bylą nutraukti arba jeigu teismas prieis prie kitokios nuomonės, prašo panaikinti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015-02-05 nutarimą Nr. 10N-25414849-15 ir grąžinti bylą organui, įgaliotam surašyti administracinius teisės pažeidimų protokolus, nes byloje būtina paskirti autotechninį tyrimą, pakartotinai apžiūrėti autoįvykio vietą ir tik tada priimti galutinį sprendimą. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad savo kaltę dėl KET 226 p. reikalavimų (...Dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto techninės apžiūros įmonę atlikti privalomąją techninę apžiūrą) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius...) pažeidimo pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Kelių policijos nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes vyr. specialistas nustatydamas bylos aplinkybes, buvo neobjektyvus, šališkas, nesirėmė byloje esančiais svarbiais įrodymais. Jam, M. A. nežinoma tyčia ar ne, bet Eismo įvykio schema buvo suklastota. Būtent dėl to nepasirašė schemoje. Eismo įvykio schemoje neteisingai yra užfiksuotos įvykio aplinkybės, nes Eismo įvykio schemoje yra nurodytos 3 judėjimo juostos: pirmos judėjimo juostos plotis yra 3,6 m; antros judėjimo juostos plotis yra 3,7 m; trečios judėjimo juostos plotis yra 3,7 m. Pats asmeniškai, papildomai apžiūrėjo autoįvykio vietą, išmatavo pirmos judėjimo juostos plotį ir nustatė, kad jis yra 5,3 m. Be to buvo padarytos ir pateiktos nagrinėjančiam jo, M. A. bylą pareigūnui spalvotos nuotraukas, kuriose akivaizdžiai matosi dvi juodėjimo juostos. Jam, M. A. yra inkriminuojamas KET 101 p. „... Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams...“ reikalavimų pažeidimas, tačiau iš savo pusės niekaip nepažeidė šito punkto reikalavimus. Nepažeidė ir KET 107 p. reikalavimus „...Kai dėl savo gabaritų ar kitų priežasčių transporto priemonė negali pasukti (apsisukti) iš kraštinės padėties, sukti leidžiama ir ne nuo važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, jeigu tai nesukliudys kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams...“. Važiavo pirma judėjimo juosta ir iš pirmosios juostos darė posūkį į dešinę, t.y. įvažinėjo į kiemą. Nori pažymėti, kad Nutarime patraukti jį, M. A. administracinėn atsakomybėn, visiškai neteisingai yra nurodytas jų autoįvykio mechanizmas. Nori pažymėti, kad iki autoįvykio vietos 70-100 m yra trys judėjimo juostos. Pirma judėjimo juosta yra skirta viešajam transportui važiuoti. Antra ir trečia judėjimo juostos yra skirtos kitiems transporto priemonėms važiuoti. Važiavo antra judėjimo juosta, kuri prieš „pėsčiųjų perėja“ pereina į pirmą judėjimo juostą. Važiavimo krypties keisti jam, M. A. nereikėjo, paprasčiausiai jo judėjimo juosta tapo plonesnė. Privažiuojant prie parduotuvės „Maxima“, t.y. už parduotuvės jam, M. A. reikėjo daryti dešinį posūkį ir įvažiuojant į kiemą. Nori pažymėti, kad važiavimo krypties jis, M. A. nekeitė, iš vienos juostos į kitą juostą nepersirikiavo. Privažiuodamas prie įvažiavimo į kiemą, iš anksto, likus apie 50 m įjungė dešinio posūkio rodiklį, bei pradėjo daryti dešinį posūkį. Pažymi - savo automobilio judėjimo juostos jis, M. A. nekeitė, buvo pirmoje judėjimo juostoje ir iš pirmos judėjimo juostos darė dešinį posūkį. Posūkį darė ne nuo pat dešinio važiuojamosios dalies krašto, o arčiau kairiosios juostos krašto. Įvažiavo į kiemo įvažiavimą ir išgirdo stabdymo garsą, o po to lengvasis automobilis atsitrenkė į medį ir tik tada prisilietė prie jo, M. A. automobilio ir sustojo, kaip ir buvo užfiksuota schemoje. Praktiškai smūgio į jo, M. A. automobilį nepajuto, jo automobilis nebuvo apgadintas. Jo, M. A. nuomone, automobilio „FORD“ vairuotojas buvo neatidus, nesilaikė distancijos tarp jų automobilių, bei bandė apvažiuoti jo automobilį iš dešinės pusės, ką daryti šioje situacijoje niekaip negalima. Pareigūnas privalėjo papildomai apžiūrėti autoįvykio vietą ir teisingai užfiksuoti juostos judėjimų kiekį, jų plotį, juostų išdėstymas prieš įvykio vietos ir po įvykio vietos, objektyvus važiuojamosios dalies ženklinimas yra būtina sąlyga objektyviam, nešališkam bylos nagrinėjimui, deja to padaryta nebuvo. Pareigūnas, nagrinėjantis jo, M. A. bylą, t.y. autoįvykį, turėjo nustatyti pagrindinę šio autoįvykio priežastį. Neturint pakankamai duomenų, įrodymų, nustatant autoįvykio kaltininką, jis privalėjo paskirti autotechninį tyrimą ir specialistai autotechnikai tiksliai nustatytų kieno vairuotojo veiksmai lėmė šio autoįvykio kilimą. Prašymas atlikti papildomus tyrimus bei veiksmus buvo pateikti pareigūnams, tačiau nagrinėjant jo, M. A. bylą jie buvo nepagrįstai atmesti. Mano, kad nagrinėjant šitą bylą buvo pažeistas pagrindinis nekaltumo prezumpcijos principas. Jis, M. A. papildomai apžiūrėjo įvykio vietą, padarė įvykio vietos nuotraukas, nurodė pareigūnams trūkumus kokie yra byloje, tačiau jo prašymai buvo ignoruojami. Vykdant KET 9 p. reikalavimą, automobilio „FORD“ vairuotojas privalėjo: „...laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalėjo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti... „. Mano, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra įrodyta, kad tarp jo, M. A. veiksmų ir pasekmių (automobilių susidūrimas) buvo nustatytas priežastinis ryšis. Pasak pareiškėjo, kitas vairuotojas nevykdė KET 133 p. reikalavimų (Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas) ir dėl to įvyko automobilių susidūrimas. Kaip matyti iš aukščiau išdėstytų aplinkybių, vyr. specialistui išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą nepavyko pašalinti jo, M. A. kaltės konstatavimo abejonių, o pareigūno išvados yra paviršutiniškos, bendro pobūdžio ir neargumentuotos, neparemtos įvykio aplinkybių viseto visapusišku išnagrinėjimu. Kol nėra ištirti visi būtini įrodymai (t.y. neatliktas autotechninis tyrimas, neatlikta papildoma įvykio vietos apžiūra) bei nėra pašalinti byloje esantys įvykio dalyvių paaiškinimų prieštaravimai ir išlieka bent mažiausios abejonės jo, M. A. kalte dėl šio autoįvykio, negalima priimti jokio sprendimo, skiriančio jam administracinę nuobaudą. Nes administracinio teisės pažeidimo sudėties nebuvimas daro negalimu patraukimą administracinėn atsakomybėn ir nubaudimą (pažeistas LR ATPK 9, 11 str. - atsakomybės pagrindas yra tik kaltas veikimas), o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena šiuo atveju turi būti nutraukta (LR ATPK 250 str. 1 p).

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepimu prašo M. A. skundo netenkinti. Nuobaudą paskyrusi institucija savo atsiliepime į M. A. skundą nurodė, kad institucijos nuomone, M. A. veika, kuomet jis 2014-12-24 apie 14.07 val., Savanorių prospekte 31, Vilniuje, vairuodamas automobilį „DAF FA LF 55.220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 101, 107, 226 punktų reikalavimus ir keisdamas važiavimo kryptį bei dėl savo gabaritų negalėdamas pasukti į dešinę iš kraštinės padėties, suko ne nuo važiuojamosios dalies atitinkamo krašto, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir sukliudydamas kitoms transporto priemonėms, įrodyta. Vilniaus apskrities VPK KPV KPR vyresnysis patrulis R. P. tarnybiniame pranešime nurodo, kad 2014-12-24 14.07 val. buvo įformintas eismo įvykis, adresu Savanorių pr. 31, Vilniuje, prie parduotuvės „Maxima”. Pagal automobilių išdėstymą kelyje ir vairuotojų paaiškinimus buvo nustatyta, kad krovininis automobilis „DAF FA LF 55.220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. A., dėl savo gabaritų neįsitikinęs, kad tai bus saugu, suko į dešinę ne nuo kraštinės eismo juostos ir kliudė ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį „FORD”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo G. K.. Nuo smūgio automobilis „FORD” nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį ir apgadino savo dešinę pusę. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai, medis neapgadintas, vairuotojai yra blaivūs. Dėl eismo įvykio aplinkybių vairuotojas M. A. sutiko pildyti eismo įvykio deklaraciją, bet patikrinus paaiškėjo, kad automobilis „DAF FA LF 55.220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra draustas civilinės atsakomybės draudimu ir tada vairuotojas kategoriškai nesutiko dėl eismo įvykio kaltės. Vairuotojui M. A. surašytas ATPK protokolas, sulaikytas vairuotojo pažymėjimas, išrašytas laikinas leidimas vairuoti transporto priemonę. Su protokolu buvo supažindintas, paaiškintos teisės ir pareigos. M. A. vengė raštu paaiškinti eismo įvykio aplinkybes, pastoviai kažkur dingdavo, sakydamas, kad tuoj ateis. Tai kartojosi kelėtą kartų, paskui išėjo į parduotuvę, nekėlė mobilaus telefono. Po valandos laukimo, buvo paprašyta parduotuvėje apsaugos darbuotojų pagalbos surasti M. A., bet taip pat jo nerado. Automobilis buvo paliktas prie parduotuvės rampos. Apie M. A. nepaaiškinamą elgesį buvo pranešta Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojui. Savo skunde M. A. nurodo, kad pastarasis nepasirašė eismo įvykio schemos, nes manantis, kad ji buvo suklastota. Iš policijos pareigūnų nurodytų aplinkybių matyti, kad A. vengė duoti raštiškus paaiškinimus, nepaaiškinamai elgėsi įvykio vietoje. Kelių eismo taisyklių 101 p. teigiama, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Skunde M. A. nurodo, kad jam važiavimo krypties keisti nereikėjo, iš vienos eismo juostos į kitą juostą nepersirikiavo. Tačiau važiavimo krypties keitimas tai tokie veiksmai, kurių atlikimas keičia pirminę padėtį, šiuo konkrečiu atveju tai dešinio posūkio atlikimas. Bet koks važiavimo krypties keitimas įpareigoja jį atliekantį vairuotoją įsitikinti saugumu. Kelių eismo taisyklių 107 p. teigiama, kad kai dėl savo gabaritų ar kitų priežasčių transporto priemonė negali pasukti (apsisukti) iš kraštinės padėties, sukti leidžiama ir ne nuo važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, jeigu tai nesukliudys kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams. Dėl gabaritų atlikti posūkį galima ir ne nuo atitinkamo kelio važiuojamosios dalies krašto, tačiau visais atvejais vairuotojas neturi sukliudyti kitoms transporto priemonėms ir nekelti pavojaus tokiais savo veiksmais. Nagrinėjimo metu susipažinusi su eismo įvykio medžiaga, konstatuotina, kad M. A. dėl savo gabaritų negalėdamas pasukti į dešinę nuo važiuojamosios dalies dešinio krašto ir atlikdamas tokį manevrą, keitė važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir kad nesukliudys kitoms transporto priemonėms, sukliudė ta pačia kryptimi važiuojančiam automobiliui „FORD”. Automobilių užfiksuota padėtis ir esantys stabdymo pėdsakai leidžia manyti, kad „FORD” važiavo arčiau dešinio kelio krašto, kaip to reikalauja KET. Krovininio automobilio užfiksuota padėtis leidžia manyti, kad vairuotojas atlikinėjo posūkį į dešinę ne nuo dešinio krašto, kas leidžiama tai daryti, tačiau šiuo manevru neturi būti keliamas pavojus kitiems dalyviams. Įvykio vietoje užfiksuota „FORD” automobilio stabdymo žymė, kurio ilgis yra 6,5 m., pėdsakų buvimas nurodo, kad „FORD” automobilio vairuotojas sureagavo į susidariusią situaciją, tai yra į krovininio automobilio manevrą.

Teismo posėdyje M. A. parodė, jog jo pozicija, kad yra nekaltas. Policija rašo, kad nuo smūgio nuvažiavo automobilis, smūgio nebuvo, automobilio „Ford“ kairė pusė nesugadinta, tai jau pasako, kad nebuvo smūgio. Jei būtų smūgis, tai yra draudimo raštas, kad sugadinimai iš dešinės pusės. Pagrindinis smūgis buvo į medį, dešine puse į medį. Po to, automobilis „Ford“ atšokęs prisiglaudė prie jo, M. A. automobilio šono. Automobilio „Ford“ vairuotojas pasirinko manevrą į dešinę, trenkėsi į medį, po to prisiglaudė prie jo, M. A. automobilio. Yra tik nubrozdinimas. Tas paskutinis kontaktas kai atšoko nuo medžio ir prisiglaudė. Pasak M. A., prieš darant posūkį įjungė rodyklę. Gal galėjo atstumas būti 50 metrų įvažiuojant į kiemą. Visą laiką stebėjo aplinką, darant manevrą įvažiuojant į kiemą nekliudė jokioms transporto priemonėms. Posūkį darė iš kraštinės pirmos juostos. Automobiliai esantys gale pilnai matomi.

Apklaustas teisme nukentėjusysis G. K. parodė, jog pasuko į Savanorių pr., važiavo paskui sunkvežimį, ties „Maxima“ pėsčiųjų perėja. Pirmoji dešinioji juosta skirta autobusams, dvi likusios praplatėja. Antroji juosta persirikiuoja į pirmos juostos pusę. Prieš jį, G. K. važiuojantis sunkvežimis važiavo pirma juosta, kai vyko juostų pasikeitimas sunkvežimis nuvažiavo tiesiai ir pasuko į kairę pusę, jis nerodė persirikiavimo ženklo. Jis, G. K. važiuodamas antra juosta turėjo sekti juostos pasikeitimus, jo automobilis nuvažiavo dešiniau, vėliau sunkvežimis staigiai stabdė, užblokavo jam priekį ir visą kelią. Sunkvežimio vairuotojas suko iš kairės juostos, norėdamas išvengti susidūrimo, jis, G. K. bandė mestis į dešinę pusę, kadangi buvo ir stulpai, ir medis. Bandė įlįsti į tarpą tarp sunkvežimio ir medžio. Kliudė sunkvežimį kairiuoju sparnu ir kliudė dešiniąja priekine dalimi medį. Tarpas buvo jo, G. K. automobilio gabaritai plius 30 cm. Jis, G. K. turi nuotraukas iš eismo įvykio vietos, lenkti iš dešinės pusės jis negalėjo, nes ten yra stulpai ir šviesoforas, yra medis. Pasak G. K., jo greitis buvo koks ir sunkvežimio, apytiksliai 50 km/h. Tuo momentu jo, G. K. automobilis buvo užšokęs ant bordiūro, buvo kliudytos abi pusės. Labai abejotina tai ką aiškina pareiškėjas. Jis, G. K. pravažiavo apie 10 m. iki stabdymo pradžios. Stabdyti pradėjo kai prasidėjo pėsčiųjų perėja. Sunkvežimis įvažiavo į kraštutinę kairę juostą ir darė posūkį. Sunkvežimis iš jo, G. K. pusės buvo pasisukęs skersai kelio, vėliau jis bandė išvengti susidūrimo. Nukentėjusysis rodydamas schemoje, paaiškino, kad schemoje nurodytas atstumas yra neteisingas. Kaip matosi iš nuotraukų trijų juostų nebuvo. Jei būtų daręs posūkį galas sunkvežimio negalėjo išsikišti. Sunkvežimis važiavo pilnai antra juosta. Prieš pėsčiųjų perėja sunkvežimis nuvažiavo tiesiai ir truputį kairiau. Čia yra stiprus vingis. Yra pėsčiųjų aikštelė kur juosta suplonėja, ji turi savo plotį išlaikyti, panaikinama autobusų juosta, juosta kairioji pasislenka link dešinės, dešinioji juosta keičia kryptį. Sunkvežimis keičia kryptį. Sunkvežimis nuvažiavo į antrą juostą, spėja, kad sunkvežimis jo, G. K. nematė. Jei pamatytumėte jo, G. K. stabdymo žymes, jis važiavo tiesiai, sunkvežimis iš antros juostos jam užtvėrė kelią. G. K. teigimu, protokole nurodyta, kad apgadintas bamperis ir dešinioji sparno pusė. Apgadinimai užfiksuoti draudimo bendrovėje, kontaktas buvo su sunkvežimiu. Jei yra ABS galima manevruoti. Automobilis jau dabar yra eismo juostoje, jo gabaritai išeina iš pirmos eismo juostos. G. K. parodė, kad paaiškinime sunkvežimio vairuotojas teigia, kad jis važiavo nesaugiu greičiu, tai nieko neparemtas teiginys. Tai išvedžiojimai ir nieko nepagrįsti teiginiai, nepateikta nuotraukos kur nufotografuota dešinioji pusė be pažeidimų. Yra nuotraukos kur užfiksuoti dešiniosios pusės pažeidimai, bamperis pažeistas abiejuose pusėse. Pareiškime nurodyta, kad apgadintas bamperis. Kontaktas buvo su sunkvežimiu ir jo pasekoje apgadintas bamperis. Kad žymės ilgos - tai subjektyvus sumanymas. Pagal schemą stabdymo žymės važiuojamojoje dalyje iki pat susidūrimo. Likus keliems metrams iki susidūrimo. Paaiškinimas indikuoja, kad susidūrimas įvyko ne pačiame gale, nes jo, G. K. trajektorija stipriai pakeista. Susidūrimas nebuvo smūginis. Bamperis įskilo nuo liečiamojo susidūrimo. Taip pat paaiškinime teigiama, kad ratai DAF jau galutinėje padėtyje, tai neįrodė, gal negalėjo sukti iš antros eismo juostos. Pasak G. K., byloje pasakyta, kad apgadintas priekinis bamperis, byloje nėra duomenų, kad iš abiejų pusių. Jo, G. K. greitis neviršijo 50 km/h. 30 ar 40 priklauso nuo stabdymo dangos ir vairuotojo sugebėjimo, maksimalus stabdymas 30 m. Asfaltas buvo šlapias. Padangos žieminės su dygliais, kurios padidino stabdymo kelią. Pirmos eismo juostos plotis 4.40 m, kur prasidėjo manevras. Kur baigėsi apie 4.80 m. juosta platėjanti. Pirmos juostos plotis keičiasi. Jis keitėsi kelių šimtų metrų atstume. Gali nurodyti sunkvežimio manevro pradžią. G. K. parodė, kad M. A. savo skunde teigia, kad visą laiką važiavo ir važiavimo krypties nekeitė. Pagal juostas jei būtų važiavęs vidurine juosta ir nebūtų keitęs krypties, jis privalėjo kirsti antrą juostą arba jis atlikinėjo manevrus.

Teismo posėdyje liudytojas R. P. prašė pagarsinti tarnybinį pranešimą. Teisėjai pagarsinus tarnybinį pranešimą, liudytojas R. P. patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi. Buvo keistas elgesys, vairuotojas buvo blaivus. Vairuotojas ar rašė, ar ne paaiškinimą, nežino. Pasakė, kad tuoj ateis, ar jis grįžo ar ne, nežino. Po to atsirado. Kai jis, R. P. pasakė, kad nėra draudimo, pasakė, kad tuoj ir vėl dingo. Buvo 2 judėjimo juostos. Visos juostos žymėjimų buvo išsitrynusios, jam, R. P. taip atrodo šiuo momentu. Plane nurodyta 2 judėjimo juostos, gal 3 juostos. Vairuotojas suko į dešinę dėl savo gabaritų. Krovininio automobilio vairuotojas turi pasirinkti sukimo trajektoriją, kad netrukdyti kitiems. Pastarasis turėjo laikytis kuo dešiniau. Nemano, kad didelės esmės daro juostos, jis neėmė kuo dešiniau, nesilaikė saugaus atstumo. Jis suko iš pusantrinės juostos. Nuo smūgio nuvažiavo ir atsitrenkė į medį. Apie tai paaiškino dalyviai. M. A. iš pradžių neneigė kaltę ir sutiko pildyti deklaraciją. Po to M. A. nerado draudimo poliso. Parodžius nuotrauką, liudytojas R. P. parodė, kad sprendžiant pagal nuotrauką aiškus kontaktas su lengvu automobiliu. Turi būti nubrozdinimai. DAF automobilyje nubrozdinimai, galima sakyti tai slenkantis smūgis. Yra kontaktas. Ir apgadinimai po kontakto. Nustatė pagal paaiškinimus ir apgadinimus. Iš kairės pusės kokie apgadinimai buvo negali pasakyti. Pasak R. P., stabdymo žymės atsiranda nuo vizualaus pavojaus atsiradimo ir pedalo paspaudimo turi pabaigti stabdymo pėdsakai kai atsiranda kliūtis ar sustoja. Trajektorija stabdymo žymių. Stabdymo režime automobilio vairavimas nelabai galimas. Tai krovinis automobilis, jam praktiškai neįmanoma, bet turi stengtis pasukti. Pasak R. P., kaip automobiliai stovi taip juos ir užfiksavo. Po kontakto ir susidūrimo jie iš karto sustojo. Sakytų, kad krovininiam automobiliui nelabai išeina pasukti į dešinę. Atstovas teisme nurodė, kad pateikė nuotraukas kur nėra trijų judėjimo juostų, realiai yra 2 judėjimo juostos kur įvyko eismo įvykis. R. P. teigimu, tai techninė klaida.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyr. patrulio R. P. 2014-12-24 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2014-12-24, dirbant kartu su patruliu D. P., 14.07 val. buvo įformintas eismo įvykis, adresu Savanorių pr. 31, Vilniuje, prie parduotuvės „MAXIMA”. Pagal automobilių išdėstimą kelyje ir vairuotojų paaiškinimus buvo nustatyta, kad krovininis automobilis „DAF FA LF 55.220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. A., dėl savo gabaritų neįsitikinęs, kad tai bus saugu, suko į dešinę ne nuo kraštutinės eismo juostos ir kliudė ta pačia kryptimi pirma eismo juosta važiuojantį automobilį „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo G. K.. Nuo smūgio automobilis „Ford“ nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį, ir apgadino savo dešinę pusę. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai, medis neapgadintas, vairuotojai yra blaivus. Dėl eismo įvykio aplinkybių vairuotojas M. A. sutiko pildyti eismo įvykio deklaraciją, bet patikrinus paaiškėjo, kad automobilis „DAF FA LF 55.220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra draustas civilinės atsakomybės draudimu ir tada vairuotojas kategoriškai nesutiko dėl eismo įvykio kaltės. Vairuotojui M. A. surašytas LR ATPK protokolas, sulaikytas vairuotojo pažymėjimas, bei išrašytas laikinas leidimas vairuoti transporto priemonę. Su protokolu supažindintas, paaiškintos administacinėn traukiamo asmens teisės ir pareigos. M. A. vengė raštu paaiškinti eismo įvykio aplinkybes, pastoviai kažkur dingdavo sakydamas, kad tuoj ateis. Tai kartojosi keletą kartų, paskui išėjo į parduotuvę, nekelė mob. telefono. Po valandos laukimo buvo paprašyta parduotuvės apsaugos darbuotojų pagalbos surasti M. A., bet taip pat pastarojo nerado. Automobilis buvo paliktas užrakintas prie parduotuvės rampos. Apie M. A. nepaaiškinamą elgesį buvo pranešta Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojui, kad visi dokumentai bus KPV budėtijų dalyje, Mėnulio g. 11, Vilniuje.

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, jog ties Savanorių pr. 31, Vilniuje, stovinčiam automobiliui „DAF FA LF 55.220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nubrozdinta dešinės pusės kėbulo metelinė apsauga, automobiliui „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, galimas dešinės pusės priekinės pakabos defektas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ATPK 284 str. nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, visapusiškais ir objektyviai juos ištyrus.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, M. A. proceso metu neneigė 2014-02-24, Savanorių pr. 31, Vilniuje, vairavęs krovininį automobilį „DAF FA LF 55.220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis nurodė, kad važiavo pirma judėjimo juosta ir iš pirmosios juostos darė posūkį į dešinę, t.y. įvažinėjo į kiemą. Pasak M. A., skundžiamame nutarime visiškai neteisingai yra nurodytas jų autoįvykio mechanizmas. Nori pažymėti, kad iki autoįvykio vietos 70-100 m, yra trys judėjimo juostos. Pirma judėjimo juosta yra skirta viešajam transportui važiuoti. Antra ir trečia judėjimo juostos yra skirtos kitiems transporto priemonėms važiuoti. Važiavo antra judėjimo juosta, kuri prieš „pėsčiųjų perėja“ pereina į pirmą judėjimo juostą. Važiavimo krypties keisti jam, M. A. nereikėjo, paprasčiausiai jo judėjimo juosta tapo plonesnė. Privažiuojant prie parduotuvės „Maxima“, t.y. už parduotuvės jam, M. A. reikėjo daryti dešinį posūkį ir įvažiuojant į kiemą. Nori pažymėti, kad važiavimo krypties jis, M. A. nekeitė, iš vienos juostos į kitą juostą nepersirikiavo. Privažiuodamas prie įvažiavimo į kiemą, iš anksto, likus apie 50 m įjungė dešinio posūkio rodiklį, bei pradėjo daryti dešinį posūkį. Pažymi - savo automobilio judėjimo juostos jis, M. A. nekeitė, buvo pirmoje judėjimo juostoje ir iš pirmos judėjimo juostos darė dešinį posūkį. Posūkį darė ne nuo pat dešinio važiuojamosios dalies krašto, o arčiau kairiosios juostos krašto. Įvažiavo į kiemo įvažiavimą ir išgirdo stabdymo garsą, o po to lengvasis automobilis atsitrenkė į medį ir tik tada prisilietė prie jo, M. A. automobilio ir sustojo, kaip ir buvo užfiksuota schemoje. Praktiškai smūgio į jo, M. A. automobilį nepajuto, jo automobilis nebuvo apgadintas. Jo, M. A. nuomone, automobilio „FORD“ vairuotojas buvo neatidus, nesilaikė distancijos tarp jų automobilių, bei bandė apvažiuoti jo automobilį iš dešinės pusės, ką daryti šioje situacijoje niekaip negalima. Mano, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra įrodyta, kad tarp jo, M. A. veiksmų ir pasekmių (automobilių susidūrimas) buvo nustatytas priežastinis ryšis. Pagrindinis šio autoįvykio kaltininkas yra kito automobilio vairuotojas, nes tai pastarojo veiksmai lėmė pavojų ir būtent dėl jo veiksmų kilo pavojus eismo saugumui. Apklaustas teisme M. A. palaikė skundą jame nurodytais pagrindais ir paaiškino, kad skundžiamame nutarime nurodyta, kad nuo smūgio automobilis „Ford” nuvažiavo nuo kelio, tačiau smūgio nebuvo, automobilio „Ford” kairė pusė nesugadinta, tai rodo, kad nebuvo smūgio. Pagrindinis automobilio „Ford” smūgis buvo į medį dešine puse. Po to, automobilis „Ford“ atšokęs prisiglaudė prie jo, M. A. automobilio šono. Automobilio „Ford“ vairuotojas pasirinko manevrą į dešinę, trenkėsi į medį, po to prisiglaudė prie jo, M. A. automobilio. Yra tik nubrozdinimas. Pasak M. A., prieš darant posūkį įjungė rodyklę, gal galėjo atstumas būti 50 metrų įvažiuojant į kiemą. Visą laiką stebėjo aplinką, darant manevrą įvažiuojant į kiemą nekliudė jokioms transporto priemonėms. Posūkį darė iš kraštinės pirmos juostos. Automobiliai esantys gale pilnai buvo matomi. Automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas G. K. teisme nurodė, kad prieš jį važiuojantis sunkvežimis važiavo pirma juosta, kai vyko juostų pasikeitimas sunkvežimis nuvažiavo tiesiai ir pasuko į kairę pusę, jis nerodė persirikiavimo ženklo. Jis, G. K. važiuodamas antra juosta turėjo sekti juostos pasikeitimus, jo automobilis nuvažiavo dešiniau, vėliau sunkvežimis staigiai stabdė, užblokavo jam priekį ir visą kelią. Sunkvežimio vairuotojas suko iš kairės juostos, norėdamas išvengti susidūrimo, jis, G. K. bandė mestis į dešinę pusę, kadangi buvo ir stulpai, ir medis. Bandė įlįsti į tarpą tarp sunkvežimio ir medžio. Kliudė sunkvežimį kairiuoju sparnu ir kliudė dešiniąja priekine dalimi medį. Lenkti iš dešinės pusės jis, G. K. negalėjo, nes ten yra stulpai ir šviesoforas, yra medis. Pasak G. K., jo greitis buvo koks ir sunkvežimio, apytiksliai 50 km/h. Tuo momentu jo, G. K. automobilis buvo užšokęs ant bordiūro, buvo kliudytos abi pusės. Jis, G. K. pravažiavo apie 10 m. iki stabdymo pradžios. Stabdyti pradėjo kai prasidėjo pėsčiųjų perėja. Sunkvežimis įvažiavo į kraštutinę kairę juostą ir darė posūkį. Sunkvežimis iš jo, G. K. pusės buvo pasisukęs skersai kelio, vėliau jis bandė išvengti susidūrimo. Pasak G. K., jei būtų daręs posūkį galas sunkvežimio negalėjo išsikišti, sunkvežimis važiavo pilnai antra juosta. Prieš pėsčiųjų perėja sunkvežimis nuvažiavo tiesiai ir truputi kairiau. Sunkvežimis nuvažiavo į antrą juostą, spėja, kad sunkvežimis jo, G. K. nematė. Jei pamatytumėte jo, G. K. stabdymo žymes, jis važiavo tiesiai, sunkvežimis iš antros juostos jam užtvėrė kelią. Apklaustas teisme liudytojas R. P. parodė, kad buvo 2 judėjimo juostos, visos juostos žymėjimų buvo išsitrynusios, jam, R. P. taip atrodo šiuo momentu. Plane nurodyta 2 judėjimo juostos, gal 3 juostos. Vairuotojas suko į dešinę dėl savo gabaritų. Krovininio automobilio vairuotojas turi pasirinkti sukimo trajektoriją, kad netrukdyti kitiems. Pastarasis turėjo laikytis kuo dešiniau. Nemano, kad didelės esmės daro juostos, jis neėmė kuo dešiniau, nesilaikė saugaus atstumo. Jis suko iš pusantrinės juostos. Nuo smūgio nuvažiavo ir atsitrenkė į medį. Parodžius nuotrauką, liudytojas R. P. parodė, kad sprendžiant pagal nuotrauką aiškus kontaktas su lengvu automobiliu. Turi būti nubrozdinimai. DAF automobilyje nubrozdinimai, galima sakyti tai slenkantis smūgis. Yra kontaktas. Ir apgadinimai po kontakto. Nustatė pagal paaiškinimus ir apgadinimus. Iš kairės pusės kokie apgadinimai buvo negali pasakyti. Pasak R. P., stabdymo žymės atsiranda nuo vizualaus pavojaus atsiradimo ir pedalo paspaudimo turi pabaigti stabdymo pėdsakai kai atsiranda kliūtis ar sustoja. Trajektorija stabdymo žymių. Stabdymo režime automobilio vairavimas nelabai galimas. Tai krovinis automobilis, jam praktiškai neįmanoma, bet turi stengtis pasukti. Pasak R. P., kaip automobiliai stovi taip juos ir užfiksavo. Po kontakto ir susidūrimo jie iš karto sustojo. Sakytų, kad krovininiam automobiliui nelabai išeina pasukti į dešinę. Atstovas teisme nurodė, kad pateikė nuotraukas kur nėra trijų judėjimo juostų, realiai yra 2 judėjimo juostos kur įvyko eismo įvykis. R. P. teigimu, tai techninė klaida.

Teismas, vertindamas administracinio teisės pažeidimo medžiagą, daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas priimtas neištyrus visų bylos aplinkybių, apsiribota asmenų paaiškinimų surašymu, aiškinantis eismo įvykio mechanizmą, tačiau nebuvo pasitelkta specialisto (eksperto) pagalba gauti duomenis dėl eismo įvykio, kuris pagal automobilių apgadinimus, jų pobūdį, lokalizaciją, automobilių susidūrimo vietą ir kt. duomenis objektyviai galėtų nustatyti, kurio iš eismo įvykio dalyvių veiksmai sąlygojo eismo įvykį. Esant neaiškiam eismo įvykio mechanizmui bei priešingiems byloje dalyvaujančių asmenų parodymams, spręstinas klausimas dėl specialisto tyrimo reikalingumo.

Teismo vertinimu, esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, būtina papildoma įvykio vietos apžiūra, papildomų duomenų surinkimas apie automobilių apgadinimus ir būtina paskirti specialisto tyrimą, kad nustatyti automobilių „DAF FA LF 55.220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrimo mechanizmą eismo įvykio, įvykusio 2014-12-24 metu atsižvelgiant į transporto priemonių sugadinimo mąstą ir pobūdį, kokia techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui ir kt.

Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija. Kadangi skundžiamas nutarimas priimtas iš esmės neatlikus administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo, reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, nutarimas naikintinas, byla grąžintina organui, įgaliotam surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. vasario 5 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-25414849-15 panaikinti, grąžinti bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būriui.

Nutartis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė