Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei M. F. ir jos atstovei advokatei Audronei Mikalauskienei, atsakovui G. P., trečiajam asmeniui A. J., išvadą teikiančios institucijos– Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei J. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. F. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo atsakovui G. P., trečiajam asmeniui A. J., institucija, teikianti išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

7. Byloje nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 23 d. sprendimu santuoka tarp ieškovės ir atsakovo nutraukta, sprendimas įsiteisėjo 2020 m. balandžio 24 d. (e. b. l. 3 dokumento ieškinys Nr.: CBP-650). (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė dukra U. F. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) vaiko tėvu nurodytas atsakovas G. P., kadangi vaikas gimė nepraėjus 300 dienų po santuokos nutraukimo (e. b. l. 12).

8. Byloje ginčo dėl vaiko tėvystės nėra, šalys pripažįsta, kad atsakovas nėra U. F. biologinis tėvas. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo jos su atsakovu santuokos nutraukimo praėjus septyniems mėnesiams, (duomenys neskelbtini) gimė duktė U. F. Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyrius dukters tėvu įregistravo buvusį sutuoktinį G. P., nes nuo santuokos nutraukimo buvo praėję mažiau kaip trys šimtai dienų. Dukters U. F. gimimo įrašas neatitinka tikrovės, kadangi tikrasis U. F. tėvas yra ne buvęs sutuoktinis, o trečiasis asmuo A. J. Tikrasis dukters tėvas A. J. pripažįsta savo tėvystę. Kai tik bus nuginčyta tėvystė atsakovui, trečiasis asmuo pripažins tėvystę savo dukrai įstatymo nustatyta tvarka. Trečiasis asmuo rūpinasi ir išlaiko dukrą nuo pat jos gimimo. Vaikas turi žino savo tikrąjį tėvą. Trečiasis asmuo savo paaiškinimais patvirtino, jog jis yra U. F. tėvas. Byloje esančių įrodymų pagrindu galima daryti išvadą, kad byloje įrodyta aplinkybė, kad atsakovas negali būti nepilnametės U. F. tėvu, todėl pripažintina, kad duomenys vaiko gimimo įraše apie tėvą yra nuginčyti (CK 3.150 straipsnio 1 dalis).

9. Tais atvejais, kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis (CK 3.140 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant bylą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti vadovaujamasi tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetiniu vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (J. T. Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita (CK 3.161 straipsnio 2 dalis). Vaiko teisė žinoti savo tėvus nuo pat gimimo, kaip vienas iš esminių vaiko teisių principų, yra įtvirtintas J. T. vaiko teisių konvencijoje (7 straipsnis, 9 straipsnio 3 dalis), Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (7 straipsnis). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra vien tik biologinės tiesos konstatavimas. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo kartu turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Įvertinus byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad tėvystės nuginčijimas nepilnamečio vaiko U. F. interesų nepažeis, nes ieškovė siekia nustatyti tikrąją U. F. kilmę, nuginčijus tėvystę ji įgis teisę nustatyti neteismine arba teismine tvarka dukters biologinio tėvo tėvystę, o vaikas įgis teisę į išlaikymą. Nurodytais motyvais ieškinys tenkinamas.

10. Dėl bylos nagrinėjimo susidarė šios bylinėjimosi išlaidos valstybei: žyminis mokestis – 75 Eur, ieškovės teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 171 Eur, teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 9,50 Eur. Ieškovei teikiama valstybės garantuoja antrinė teisinė pagalba ir ji yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 5 dalies reikalavimais. Įvertinus aplinkybę, kad teisinė problema kilo ir bylos procesas pradėtas ne dėl atsakovo veiksmų, atsakovo elgesys, nagrinėjant civilinę bylą, buvo tinkamas, nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl byloje susidariusios valstybei bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259, 260, 270, 399 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra U. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o U. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaikas.

Įsiteisėjus sprendimui, ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.