- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-08
- Bylos Nr.
- e2A-668-1043/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08213-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis, Tomas Romeika, Anita Sereikienė
- Ieškovas
- G. D.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė ,, (duomenys neskelbtini)“, N. O., K. M., V. G., V. J. M., A. S., G. J., V. C., D. R., Kauno miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Tomo Romeikos, Anitos Sereikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-999-1085/2024 pagal ieškovės G. D. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir statybą leidžiančio dokumento gavimo nesant bendraturčio sutikimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,, (duomenys neskelbtini)“, N. O., K. M., V. G., V. J. M., A. S., G. J., V. C., D. R., uždaroji akcinė bendrovė ,, (duomenys neskelbtini)“, Kauno miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. D. (toliau – ieškovė) patikslintu ieškiniu teismo prašė – 1) pripažinti ieškovei teisę be atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – atsakovė), sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal 2022 m. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Fiseda“ parengtą inžinerinio statinio (atraminės sienutės) (duomenys neskelbtini), statybos projektą; 2) nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką tarp bendraturčių pagal UAB „Inventora“ 2020 m. birželio 10 d. matininko K. S. parengtą naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo planą – atsakovei ir ieškovei nustatyti bendrai naudotis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 544 kv. m dalimi, plane pažymėta indeksu „A“ bei ieškovei nustatyti atskirai naudotis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 296 kv. m dalimi, plane pažymėta indeksu „B“; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 339/840 dalys žemės sklypo, o likusios 501/840 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), priklauso atsakovei ir patikėjimo teise yra valdomos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT). 2020 m. birželio 10 d. UAB „Inventora“ matininkas K. S. parengė naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo planą (toliau – naudojimosi tvarkos planas), kuriame pažymėtu sutartiniu ženklu „A“ 544 kv. m žemės sklypo dalimi bendrai naudojasi atsakovė ir ieškovė, o pažymėtų sutartiniu ženklu „B“ 296 kv. m žemės sklypo dalimi atskirai naudojasi ieškovė. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad dėl stataus šlaito, kuris slenka, žemės sklype įrengė atraminę tvorelę, tačiau Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) surašė savavališkos statybos aktą ir surašė 2022 m. lapkričio 8 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovė buvo įpareigota pašalinti atraminę sienelę iki 2023 m. gegužės 8 d. Minėtas terminas buvo pratęstas iki 2023 m. rugpjūčio 8 d. Ieškovė nurodė, kad UAB „Fiseda“ parengė inžinerinio statinio (atraminės sienutės) (duomenys neskelbtini), statybos projektą (toliau – statybos projektas), kuriuo ieškovė siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą atraminės sienutės statybos darbams žemės sklype. 2023 m. sausio 9 d. ieškovė pateikė prašymą NŽT Kauno miesto skyriui, kuriuo pasiūlė nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal naudojimosi tvarkos planą bei prašė, kad būtų pritarta / neprieštaraujama statyti neypatingą statinį – atraminę sienutę žemės sklype. NŽT Kauno skyrius 2023 m. sausio 16 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad tik suderintus su visais žemės sklypo savininkais ir naudotojais, pateikus Kauno miesto skyriui patikrinti ir derinti matininko parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, bus galimybė pasirašyti notarinę sutartį bei pažymėjo, kad atraminės sienelės statybai yra reikalingas Pastato – Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų sutikimas ir tik tada NŽT Kauno miesto skyrius suderintų atraminės sienutės projektą. Atsižvelgus į pateiktą atsakymą, ieškovė kreipėsi į pastato – gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkus tiek dėl sutikimo davimo naudojimosi tvarkos nustatymui pagal naudojimosi tvarkos planą, tiek ir dėl sutikimo davimo atraminės sienelės statybai pagal statybos projektą, tačiau sutikimą davė tik trečiasis asmuo D. R.. Ieškovė 2023 m. kovo 29 d. kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių, prašydama duoti sutikimą ieškovei gauti statybą leidžiant dokumentą ir vykdyti statybos darbus pagal statybos projektą bei nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal parengtą naudojimosi tvarkos planą. NŽT Kauno miesto skyrius 2023 m. gegužės 9 d. pateikė atsakymą, kad prašymo dalį, kuriame prašoma duoti sutikimą statybos leidimui gauti, atsižvelgiant, kad ieškovė nepateikė naujų faktinių aplinkybių, palieka nenagrinėta, o dalyje dėl naudojimosi tvarkos žemės sklype nustatymo, nurodė, jog tik suderintus su visais dabartiniais žemės sklypo savininkais ir naudotojais, pateikus Kauno miesto skyriui patikrinti ir derinti naudojimo tvarkos planą, bus galimybė atstovauti Lietuvos Respublikai, pasirašant notarinę sutartį. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad atsakovė tiek 2023 m. sausio 16 d., tiek 2023 m. gegužės 9 d. raštus grindžia tuo, kad statinio (butų) savininkai yra visateisiai žemės sklypo naudotojai, priešingu atveju, nebūtų užtikrinta šio žemės sklypo naudotojų teisė eksploatuoti jiems nuosavybės teise priklausančius statinius ar jų dalis bei teisės ateityje išsipirkti likusią jų naudojamą valstybinės žemės dalį apsauga, todėl atsakovė turi užtikrinti šias naudotojų teises, dėl to kelia sąlygą ieškovei, pirmiau gauti jų sutikimus statybos leidimui gauti, tačiau ieškovė nesupranta kodėl atsakovė šią pareigą perkelia būtent ieškovei. Ieškovei nepavykus susitarti taikiai su atsakove, ji priversta teikti ieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir statybą leidžiančio dokumento gavimo nesant bendraturčio sutikimo. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad toks naudojimasis žemės sklypu, kurį prašo nustatyti ieškovė, sutampa su nuo seno nusistovėjusiu naudojimu, remiantis 1995 m. spalio mėn. parengtu namų valdos žemės sklypo ribų planu, pagal kurį žemės sklype „A“ dalis buvo išskirta bendro naudojimo plotu ir sudarė 544 kv. m (iš jų 501 kv. m nuosavybės teise priklausė Lietuvos Respublikai, 43 kv. m ieškovės tėvui V. M.), o „B“ dalis, kuri sudarė 296 kv. m, priskirta atskirai naudotis ieškovės tėvui. Tiek ieškovės tėvo nuosavybės teisės į žemės sklypą, tiek 1995 m. spalio mėn. parengtas namų valdos žemės sklypo ribų planas buvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre. 1996 m. kovo 28 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ieškovės tėvas įsigijo nuosavybės teisę į 339/840 dalis žemės sklypo, kurias vėliau paveldėjo ieškovė. Pabrėžtina, kad ieškovės tėvui įsigyjant dalį žemės sklypo, jau buvo išskirta dalis, kurią jis įgijo, t. y. žemės sklypo dalis, pažymėtina sutartiniu ženklu „B“. Ieškovė dublike papildomai nurodė, kad atsakovė veikdama kaip valstybinės žemės patikėtinė, būdama žemės sklypo bendraturtė, turėjo teisę suteikti arba atsisakyti suteikti sutikimą dėl statybos leidimo gavimo žemės sklype, todėl išreiškus nesutikimą, atsakovė veikė kaip bendraturtis ir civilinių teisių subjektas, dėl to šis ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Ieškovė nurodė, kad valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ duomenų bazėje yra įregistruoti du žemės sklypo bendrasavininkai, tai ieškovė ir atsakovė, o 9 gyvenamojo namo patalpų savininkai valstybinės žemės nėra išsipirkę ar išsinuomoję ir yra žemės sklypo „A“ dalies faktiniai naudotojai. Pagal ieškovės parengtą planą nustatoma žemės sklypo naudojimosi tvarka atitinka susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius, išlaikoma visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nėra pažeistos.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašė pirmą ieškovė patikslinto ieškinio reikalavimą palikti nenagrinėtu, o likusius reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad 2023 m. sausio 16 d. NŽT Kauno miesto skyrius išsprendė ieškovės prašymą dėl sutikimo išdavimo statyti atraminę sienutę, nurodydamas, kad galimybę nagrinėti ieškovės prašymą turės tik gavęs statinio (butų) savininkų ir žemės klypo naudotojų rašytinius sutikimu, be to, minėtame sprendime buvo nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas NŽT direktoriui išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau ieškovė šio sprendimo neginčijo, kas sudarė prielaidas manyti, kad ieškovė pritarė šio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, tačiau ieškovė 2023 m. balandžio 11 d. kreipėsi su analogišku prašymu, prašydama išduoti sutikimą gauti statybą leidžiantį dokumentą ir vykdyti statybos darbus pagal statybos projektą. NŽT Kauno miesto skyrius 2023 m. gegužės 9 d. sprendime ieškovei nurodė, kad prašymas dėl sutikimo išdavimo jau buvo išnagrinėtas, todėl pakartotinai prašymo nenagrinės. Atsakovė pažymėjo, kad sprendimas galėjo būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui, tačiau ieškovė šio sprendimo neskundė, todėl NŽT Kauno miesto skyriaus sprendimai yra galiojantys ir nepanaikinti, todėl jais privaloma vadovautis šioje byloje. Ieškovė reikalavimo panaikinti minėtus sprendimus nereiškia. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nesilaikė įstatymuose nustatytos apskundimo tvarkos, o vietoj to pareiškė abstraktų reikalavimą dėl teisės pripažinimo, tokiu būdu siekdamas apeiti imperatyvų reguliavimą, pagal kurį NŽT atsisakius pritarti atraminės sienelės statybai, visų pirma, yra reiškiamas reikalavimas dėl tokio NŽT sprendimo panaikinimo, o tik po to formuluojami kiti reikalavimai, kurie yra išvestiniai. Atsakovė taip pat nurodė, kad prašoma nustatyti naudojimosi tvarka akivaizdžiai neatitinka realios situacijos ir pagal ieškovės patikslintą ieškinį kiekvienam bendraturčiai priskiriama naudotis realioji daikto dalis neatitinka jo idealiosios dalies. Ieškovei nuosavybės teise priklausant 339 kv. m., o atsakovei 501 kv. m. žemės sklypo, naudojimosi tvarka turėtų būti nustatinėjama atsižvelgiant į kiekvienos šalies nuosavybės teise valdomą dalį. Be to, naudojimosi tvarkos nustatymo plane nurodo, kad ieškovė bendrai su atsakove naudosis 43 kv. m „A“ dalimi, tačiau patikslintame ieškinyje kelia reikalavimus nustatyti, kad ji bendrai naudosis 544 kv. m. Taip pat nesuprantama, kodėl naudojimosi tvarkos nustatymo plane nėra nurodoma konkreti bendro naudojimo dalis, o tik nurodoma, kad ieškovė bendrai naudosis atsakovės „A“ dalimi, kas iš esmės reiškia, kad atsakovei nėra išskiriama jokia dalis atskiram naudojimui, todėl susidaro situacija, kad ieškovė nusistato naudojimosi dalį atskirai nuo kitų naudotojų ir dar bendrai naudojasi kitomis žemės sklypo dalimis su kitais žemės sklypo naudotojais. Atsakovė pažymėjo, kad toks planas kelia prielaidas pažeisti kitų bendraturčių / naudotojų teises ir teisėtus interesus. Atsakovė pabrėžė, kad žemės sklype yra pastatas – gyvenamasis namas, kuris suskirstytas butais / patalpomis, kurios nuosavybės teise be ieškovės priklauso dar 9 asmenimis, todėl neabejotinai visi šie asmenys yra siejami teisinio ryšio ir žemės sklypo naudojimosi tvarka privalo būti derinama su visais žemės sklypo naudotojais. Triplike atsakovė papildomai nurodė, kad žemės sklype gali būti nustatomi bendro naudojimo plotai, tačiau jie privalo būti aiškiai išreikšti žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane, tačiau iš pateikto naudojimosi tvarkos plano matyti, kad plotai nėra aiškiai išreikšti, o ieškovė siekia toliau naudotis visu žemės sklypu ir dar atskirai naudotis 296 kv. m, t. y. ieškovė nesiekia nustatyti naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių, o tik sau išsiskirti atskirą žemės sklypo dalį asmeniniam naudojimui, o likusią žemės sklypo dalį naudotis bendrai su kitais bendraturčiais. Atsakovė pažymėjo, kad žemės sklypo naudojimosi plane turi būti pažymėtos kiekvienam nekilnojamojo daikto bendraturčiui naudojimui priskiriamos nekilnojamojo daikto dalys, kurių turi atitikti šio nekilnojamojo daikto dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Naudojimosi tvarkos plane nurodoma, kad valstybei išskiriama 501 kv. m, atskirai naudotis dalis „A“ tačiau taip pat nurodoma, kad „A“ dalis yra priskirtina bendram naudojimui bei nurodoma, kad ir ieškovei yra išskiriama bendrai naudotis 43 kv. m „A“ dalimi, todėl toks parengtas planas yra ydingas, kadangi iš tokio plano, neįmanoma tiksliai nustatyti, kokiomis konkrečiomis žemės sklypo dalimis naudosis bendrasavininkai.
4. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į patiksliną ieškinį, kuriame nurodė, kad iš esmės sutinka, jog poreikis derinti statybos darbus žemės sklype, kuriame vienas iš bendraturčių yra valstybė, su žemės sklypo naudotojais, kuriems naudojimo teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams eksploatuoti, yra įstatyminė teisė, kyla iš pareigos valstybei užtikrinti žemės naudotojų teises ir jų teisėtų interesų apsaugą. Šiuo atveju yra aktualu, kokį poveikį ieškovės ketinimas vykdyti statybos darbus turės pastato – gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiams, jiems priskirtai naudotis žemės sklypo daliai. Trečiasis asmuo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nurodė, kad formaliai dalį žemės sklypo patikėjimo teise valdo atsakovė, tačiau žemės sklypas yra naudojamas pastato – gyvenamojo namo poreikiams, todėl naudojimosi žemės sklypu klausimas turėtų būti derinamas ir su žemės sklypo naudotojais.
5. Trečiasis asmuo V. G. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka bei pažymėjo, tarpusavio susitarimu nebuvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka.
6. Trečiasis asmuo V. J. M. pateikė atsiliepimą, kuriame nesutiko su ieškovės savavališkai inicijuotiems šlaito kasimo darbais bei bendro namo sklypo pasidalijimo iniciatyvomis. Taip pat pažymėjo, kad žemės sklypu turi vienodomis teisėmis naudotis visi namo butų savininkai, kaip kad buvo iki šiol.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovės valstybei priteisė 156,21 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą.
8. Teismas dėl reikalavimo pripažinti ieškovei teisę be atsakovės sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą nurodė, kad ieškovė siekia užbaigti atraminės sienutės statybos darbus žemės sklype ir ją įteisinti dėl ko kreipėsi į NŽT, kad būtų pritarta / neprieštaraujama statyti neypatingą statinį – atraminę sienutę žemės sklype. NŽT 2023 m. sausio 16 d. išsprendė ieškovės prašymą dėl sutikimo išdavimo statyti atraminę sienutę, kuriame nurodė, kad Kauno miesto skyrius turės galimybę nagrinėti ieškovės prašymą, tik gavęs statinio (butų) savininkų ir Žemės sklypo naudotojų rašytinius sutikimus, be kita ko sprendime nurodė, kad jis gali būti skundžiamas NŽT direktoriui išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka. 2023 m. balandžio 11 d. ieškovė su analogišku prašymu vėl kreipėsi į NŽT. 2023 m. gegužės 9 d. NŽT Kauno miesto skyrius sprendime ieškovei nurodė, kad prašymas dėl sutikimo išdavimo jau buvo išnagrinėtas ir į jį buvo išsamiai bei argumentuotai atsakyta, todėl pakartotinai prašymo nenagrinės. Rašte taip pat buvo nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, tačiau ieškovė nei vieno iš šių sprendimų neskundė.
Šalies argumentai
9. Teismas nurodė, kad ieškovės manymu atsakovė nepagrįstai nesutiko išduoti sutikimo, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl teisės gauti statybos leidimą be bendrasavininkio sutikimo davimo.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad šios kategorijos bylose nėra keliamas reikalavimas panaikinti bendraturčio atsisakymą, kadangi tai civilinio pobūdžio ginčas ir atsakovė, nors būdama valstybine institucija, viešojo administravimo subjektu, vis tiek santykiuose su kitais bendraturčiais veikia kaip civilinis subjektas, tame tarpe ir šio ginčo kontekste, atsisakydama duoti sutikimą statybos leidimo gavimui. Teismas pažymėjo, kad NŽT nesprendė sutikimo davimo ar nedavimo klausimo iš esmės, o raštais tik nurodė, kad turės galimybę nagrinėti ieškovės prašymą tik gavus statinio (butų) savininkų ir žemės sklypo naudotojų rašytinius sutikimus. Teismas pažymėjo, kad jeigu ieškovė su tokiais NŽT nurodymais, sąlygomis nesutiko, ji turėjo ginčyti atsakovės priimtus sprendimus, ir įrodinėti, kad namo bendraturčių leidimų NŽT nereikia, o jei ir reikia, NŽT pati turinti juos gauti.
11. Teismas sutiko su atsakove, kad ieškovė reikšdama reikalavimą pripažinti teisę be NŽT sutikimo gauti statybos leidimą, kartu turėtų reikšti reikalavimą ir dėl 2023 m. sausio 16 d. Kauno miesto skyriaus sprendimo ir 2023 m. gegužės 9 d. sprendimo panaikinimo, tačiau tokio reikalavimo nereiškė. Ieškovei neginčijant atsakovės priimtų sprendimų, teismas nevertino, ar pagrįstai NŽT reikalavo iš ieškovės gauti visų namo gyventojų sutikimus.
12. Teismas nurodė, kad bylose dėl leidimo be bendraturčio sutikimo atlikti veiksmus, teismas vertina atsisakymo priežastis. Šiuo atveju atsakovė net nesprendė sutikimo davimo ar nedavimo klausimo, nes nebuvo išpildyti procedūriniai reikalavimai, kurių teisėtumo, pagrįstumo klausimas šioje byloje nesprendžiamas. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, NŽT nepareiškus prieštaravimų ir nenurodžius motyvų dėl statybos darbų, teismas atmetė ieškovės reikalavimą kaip nepagrįstą, kadangi dar neišnaudotos galimybės tokį leidimą gauti, ieškinio reikalavimas nėra savalaikis, o patys NŽT administraciniai aktai nėra ginčijami. Teismas pažymėjo, kad ieškovė kitų aplinkybių, kurios pagrįstų ieškovės teiginius dėl jos kaip bendraturtės teisių pažeidimo, nepateikė, todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos ieškovės teisės.
13. Teismas konstatavo, kad ieškovės teisės jos pasirinktu būdu negali būti ginamos, dėl ko ieškinį dalyje dėl reikalavimo pripažinti ieškovei teisę be atsakovės sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą atmetė.
14. Teismas dėl reikalavimo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką nurodė, kad ieškovė į bylą pateikė 1995 m. parengtą Namų valdos žemės sklypo ribų planą, kuris 1995 m. lapkričio mėn. patvirtintas Kauno miesto žemėtvarkos tarnyboje, 2001 m. spalio 10 d. Žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. Teismas pažymėjo, kad žemės sklype „A“ dalis buvo išskirta bendro naudojimo plotui ir sudarė 544 kv. m., o „B“ dalis (296 kv. m.) priskirta atskirai naudotis V. M. – ieškovės tėvui. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtino, kad minėtame 1995 m. Namų valdos žemės sklypo ribų plane atspindėta naudojimosi tvarka nebuvo registruota viešame registre.
15. Teismas pabrėžė, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad nesant išviešintam 1995 m. parengtam Namų valdos žemės sklypo ribų planui, šis planas ir jame įtvirtinta naudojimosi žemės sklypu tvarka negali būti pripažinta privaloma vėlesniems daugiabučio namo gyventojams, kaip žemės sklypo naudotojams (CK 4.81 straipsnio 2 dalis).
16. Teismas nurodė, kad tretieji asmenys – žemės sklypo naudotojai – patvirtino, kad nebuvo nusistovėjusi žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp ieškovės ir trečiųjų asmenų, tretieji asmenys visada siekė naudotis visu sklypu, nepriskiriant nei vienam konkrečių dalių. Teismas, atsižvelgęs į tai, sprendė, kad nėra galima išvada, kad tarp ieškovės ir namo bendraturčių buvo nusistovėjusi, gera visų pusių valia suderinta, naudojimosi žemės sklypu tvarka.
17. Teismas pažymėjo, kad nors formaliai dalį žemės sklypo patikėjimo teise valdo NŽT, tačiau žemės sklypas yra naudojamas tik statinio (butų) savininkų poreikiams tenkinti. Statinio (butų) savininkai yra visateisiai žemės sklypo naudotojai, priešingu atveju, nebūtų užtikrinta šio žemės sklypo naudotojų teisė eksploatuoti jiems nuosavybės teise priklausančius statinius ar jų dalis bei teisės ateityje išsipirkti likusią jų naudojamą valstybinės žemės dalį apsauga. NŽT įvertinusi žemės sklypo naudotojų interesus, atsisakė pritarti ieškovės siūlomai naudojimosi tvarkai ir pasirašyti su ieškove atitinkamą susitarimą.
18. Teismas nurodė, kad iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad žemės sklypo plotas yra 840 kv. m, iš kurio gyvenamuoju pastatu užstatytą žemės sklypo plotą sudaro 270 kv. m., o laisvas žemės sklypo plotas yra 570 kv. m. Teismas remdamasis Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 10 punktu, pažymėjo, kad nei vienam iš pastato bendraturčių negali būti apribota galimybė naudotis pastato eksploatavimui skirtu bendru žemės sklypu nurodytai paskirčiai, tačiau iš ieškovės pateikto naudojimosi tvarkos plano matyti, kad prašoma nustatyti naudojimosi tvarka siekiama ieškovei užtikrinti teisę atskirai nuo kitų bendraturčių naudotis iš esmės visa dalimi neužstatyto, t. y. neužstatyto gyvenamuoju namu bei automobilių stovėjimo aikštele, ploto, o į ieškovės naudojamą sklypo dalį patektų iš esmės visas žaliasis plotas bei dalis automobilių stovėjimo aikštelės su trimis parkavimo vietomis. Šiuo metu prie namo automobilių stovėjimo aikštelėje laisvai galima parkuoti 6 automobilius, o įvertinus, kad name yra 9 butai, toks reikšmingas parkavimo vietų sumažėjimas kitų žemės sklypo naudotojų ir pastato bendraturčių teises naudotis bendru žemės sklypu ženkliai apribotų. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovė galėtų naudotis ir „A“ dalimi, kuri būtų naudojama visų namo bendraturčių bendrai, o tai dar labiau susiaurintų visų namo bendraturčių teisę naudotis bendra parkavimo aikštele. Teismas atsižvelgęs į tai, sprendė, kad žemės sklypo naudotojams ir pastato bendraturčiams iš esmės palikus naudotis tik dalimi ir taip mažos parkavimo aikštelės, o likusią neužstato sklypo dalį priskyrus išimtinai naudotis ieškovei, būtų pažeista visų žemės sklypo naudotojų ir pastato bendraturčių teisė naudoti bendrą žemės sklypą Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 10 punkte numatytiems tikslams.
Atsiliepimas
19. Teismas sutiko su atsakovės ir trečiųjų asmenų atsiliepimuose į ieškinį išdėstytu argumentu, kad ieškovės siūloma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka suteiktų ieškovei išskirtines teises naudotis konkrečiomis žemės sklypo dalimis, lyginant su kitais pastato bendraturčiais. Teismas nurodė, kad žemės sklype esančio pastato bendraturčių teisė naudoti žemės sklypą pagal tiesioginę jo paskirtį ir naudojimo būdą gali būti užtikrinama tik naudojant visą žemės sklypą bendrai.
Žemesnės instancijos teismas
20. Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra statiniai, tvarkos nustatymo, pirmiausiai reikia nustatyti, kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai. Teismas pažymėjo, kad žemės sklype esančio gyvenamojo namo bendrasis plotas yra 588,09 kv. m, ieškovei priklauso 131,02 kv. m (48,09 + 82,93) ploto, o tai sudaro 22,27 proc. viso namo ploto. Teismas nurodė, kad namo užimamas plotas yra 270 kv. m, todėl darė išvadą, kad ieškovei po namu turėtų būti priskirta naudotis 60,12 kv. m plotu (270 x 22,27 proc.) Teismas pažymėjo, kad jei laikytų, kad prie namo palikta bendrai naudotis sklypo dalis yra būtina gyvenamajam namui naudoti pagal paskirtį, o jos plotas sudaro 274 kv. m (840-296-270), tai kiekvienam namo bendraturčiui, kurių yra 10, turėtų būti priskiriama po 27,4 kv. m (274/10) žemės ploto, kuris būtų naudojamas bendrai, o bendra ieškovei tenkanti bendrojo naudojimo žemės sklypo dalis sudarytų 87,52 kv. m (60,12 + 27,4). Teismas nurodė, kad ieškovė paskirdama sau naudotis 296 kv. m ir teismui nustačius, kad bendra ieškovei tenkanti bendrojo naudojimo žemės sklypo dalis 87,52 kv. m, sprendė, kad ieškovė teikia neproporcingą žemės sklypo naudojimo pasiūlymą, nes ieškovei bendrai ir atskirai naudoti priskirtinas žemės sklypo plotas (383,52 kv. m) viršija jai priklausantį nuosavybės teise žemės sklypo plotą (339 kv. m). Be to, teismas pažymėjo, kad dalį neužstatyto gyvenamuoju namu sklypo ploto paskyrus naudoti asmeniškai ieškovei, o likusią – naudoti bendrai visiems daugiabučio namo bendraturčiams, ir nepaskyrus konkrečios dalies naudoti tik valstybei, būtų pažeisti žemės sklypo bendraturčio, o kartu ir namo bendraturčių, žemės sklypo naudojimo proporcingumo ir lygiateisiškumo principai.
21. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalaujama nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka negalima, kas sudaro teismui pagrindą ieškinį atmesti.
22. Teismas nesutiko su ieškovės argumentu, kad nenustačius naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos, būtų paneigta ar pažeidžiama ieškovės nuosavybės teisė į jai priklausančią žemės sklypo dalį, nes ieškovė turi tokias pačias teises, kaip ir kiti bendraturčiai, naudotis bendru žemės sklypu pagal jo paskirtį ir naudojimo būdą. Teismas nurodė, kad ieškovei turėjo būti žinoma, kad faktinis naudojimas nereiškia, kad buvo nustatyta konkreti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka, be to, ieškovei turėjo būti žinoma, kad ieškovė paveldėjo ne konkrečiai apibrėžtą, o tik idealiąja žemės sklypo dalį. Teismas sprendė, kad ieškovė negali tikėtis įgyti daugiau teisių, nei jai užtikrino palikimo priėmimo sandoris.
23. Teismas atmetęs ieškinį, valstybei iš ieškovės priteisė 156,21 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą.
III. Apeliacinio skundo, pareiškimo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
24. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, taip pat priteisti ieškovės naudai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
24.1. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad atsakovė nėra atsisakiusi ieškovei išduoti sutikimą statybos darbams, o apskirtai nenagrinėjo jos prašymo, todėl ieškovei nereiškiant ieškiniu reikalavimo dėl NŽT Kauno miesto skyriaus 2023 m. sausio 16 d. ir 2023 m. gegužės 9 d. raštų panaikinimo, sprendė, kad ieškovės teisės negali būti ginamos pareikštu reikalavimu pripažinti ieškovei teisę be atsakovės sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau tokie teismo motyvai nėra paremti nei teismų praktika, nei teisės aktais. Teismas apsiribojo bendro pobūdžio samprotavimais spręsdamas teisinio ginčo santykių kvalifikavimo ir teisės taikymo klausimą dėl apeliantės teisės be atsakovės sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą. Be to, teismas nenurodė, kodėl apeliantės argumentus atmetė ir kodėl būtent taip kvalifikavo teisinį santykį.
24.2. Vadovaujantis pirmosios instancijos teismo argumentais, atsakovė raštu gali ir neišdėstyti ar statybos projektas pažeistų žemės sklypo naudotojų interesus ir apeliantė, kad ir kiek kartų kreiptųsi į bendraturtę NŽT, niekuomet neįgytų teisės kreiptis į teismą dėl teisės be bendraturčio sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą, todėl pirmosios instancijos teismo aiškinimas yra ydingas ir nustato netinkamą precedentą teismų praktikoje.
24.3. Atsakovė byloje nepasisakė dėl to, kodėl nedavė pritarimo statybos leidimo gavimui, nenurodė jokių projekto trūkumų, nenurodė kuo statybos galėtų pažeisti jos, kaip bendraturtės teises ir teisėtus interesus.
24.4. Aplinkybė, kad ieškovė ieškiniu nepareiškė reikalavimų dėl NŽT Kauno miesto skyriaus 2023 m. sausio 16 d. ir 2023 m. gegužės 9 d. sprendimų panaikinimo arba nepasinaudojo teise administracine tvarka šių viešojo administravimo subjekto sprendimų apskųsti, nėra kliūtis nagrinėti pareikšto ieškovės reikalavimo ir patenkinti arba nepatenkinti jo, o jei pirmosios instancijos teismas laikė, kad tai esminė aplinkybė, turėjo pasisakyti dar ieškinio priėmimo metu. Be to, jei pirmosios instancijos teismas laikė, kad atsakovės minėtų sprendimų panaikinimas yra būtina sąlyga, kad ieškovės pareikštas reikalavimas galėtų sukelti jai teisines pasekmes, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę, patenkinęs reikalavimą, ex officio panaikinti minėtus NŽT Kauno miesto skyriaus sprendimus.
24.5. Aplinkybė, kad apeliantė neva pareikštu ieškinio reikalavimu negina savo pažeistų teisių turėjo būti nustatyta ieškinio priėmimo stadijoje.
24.6. Apeliantė dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nurodė, kad žemės sklypas yra miesto centre ir naudojimosi tvarkos nustatymas turi ypatingai didelę reikšmę, o šiai dienai žemės sklypo naudotojai turi teisę naudotis didesne žemės sklypo dalimi, negu jiems priklausytų. Be to, nei NŽT, nei žemės sklypo naudotojai nepateikė savo žemės sklypo naudojimosi tvarkos varianto, tiesiog prieštaravo naudojimosi tvarkos nustatymui.
24.7. Apeliantė pažymėjo, kad 1995 m. ruošiant sklypo ribų planą privatizacijai NŽT nustatė naudojimosi tvarką, pažymėdama žemės sklypo dalį „A“ aplink daugiabutį namą ir po namu (544/840 kv. m), o sklypo dalį „B“ ant stataus šlaito (296/840 kv. m.) privačiam naudotojui, t. y. apeliantės tėvui. Tokiai tvarkai pritarė tuo laiku gyvenę butų savininkai, o žemės sklypo planas yra įregistruotas VĮ „Registrų centras“.
Atsiliepimas
24.8. Atsakovė 2017 m. birželio 2 d. ir 2020 m. gegužės 18 d. raštais yra nurodžiusi, kad žemės sklype yra nustatyta naudojimosi tvarka, pripažino, kad ieškovė teisėtai naudojasi jai išskirta dalimi, be to, ant ieškovės pateikto naudojimosi tvarkos plano atsakovės atstovė uždėjo spaudą.
24.9. Trečiasis asmuo G. J., paskutinio teismo posėdžio metu patvirtino, kad apeliantė naudojasi žemės sklypu šiai dienai pagal byloje pateiktą naudojimosi žemės sklypu tvarką ir gyventojai tam neprieštarauja, tas pačias aplinkybes patvirtino ir trečiasis asmuo V. J. M., todėl nėra suprantama kokiais byloje esančiais duomenimis remiantis pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nebuvo nusistovėjusi žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp ieškovės ir trečiųjų asmenų.
24.10. Pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kodėl taiko Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ nuostatas, kurios yra taikomos statant naujos statybos pastatus.
24.11. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai motyvavo, kad nėra galima nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos remiantis tuo, kad prie daugiabučio gyvenamojo namo turi būti išskiriami želdynų, vaikų žaidimų aikštelėms ir kiti plotai, kadangi šie reikalavimai yra taikomi rengiant statybos projektus naujai statomiems pastatams, o nagrinėjamu atveju yra prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką.
24.12. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad žemės sklypas gali būti naudojamas visą plotą žymint, kaip bendrai naudojamą, reiškia, kad teismas vertina, jog žemės sklype naudojimosi tvarkos nustatymas yra neįmanomas, tačiau tokia pozicija prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniu, kuriame nurodoma, kad nuosavybė neliečiama.
24.13. Sprendimą pirmosios instancijos teismas grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje e3K-3-127-403/2019 išaiškinimu, kaip turi būti išskiriamos bendraturčių dalys, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, tačiau minėta nutartis nelaikytina precedentu sprendžiant ginčą šioje byloje.
25. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo atmesti apeliantės apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
25.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendime nurodė, kad NŽT nagrinėjamu atveju neatsisakė ieškovei išduoti sutikimo, o tik nurodė, ką ieškovė turi padaryti, kad sutikimas galėtų būtų išduodamas, tačiau ji manydama, kad NŽT nepagrįstai iškėlė tokius reikalavimus, privalėjo ginčyti sprendimus, paneigiant tokius reikalavimus.
25.2. NŽT pagrįstai iš ieškovės reikalavo pateikti žemės sklypo naudotojų sutikimus atraminės sienutės statybai, nes jo naudotojai yra asmenys, kurie ir yra labiausiai suinteresuoti naudotis žemės sklypu, todėl jų sutikimas yra būtinas.
25.3. NŽT bylos nagrinėjimo metu laikėsi vienodos pozicijos, kad atsižvelgiant į žemės sklypo konfigūraciją ir užstatytą žemės dalį, negali būti nustatoma naudojimosi tvarka teismo sprendimu, nes būtų akivaizdžiai pažeidžiami žemės sklypo naudotojų interesai.
25.4. Atsakovė pažymėjo, kad su ieškove niekada nebuvo sudaryta jokia naudojimosi tvarka žemės sklypu, tą galima matyti iš į bylą pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo, todėl visiškai nesuprantama, kokiu pagrindu ieškovė teigia, kad 1995 m. buvo nustatyta naudojimosi tvarka.
Šalies argumentai
25.5. Ieškovė neteisingai nurodo, kad 1995 m. planas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, kadangi iš Nekilnojamojo turto registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad žemės sklypo kadastriniai duomenys atnaujinti 2020 m. vasario 27 d. ir su NŽT Tarnybos atsiliepimu į ieškinį buvo pateiktas žemės sklypo planas, iš kurio galima matyti, kad jokia naudojimosi tvarka nenustatyta.
25.6. Neteisingi ieškovės teiginiai, kad NŽT patvirtino 2020 m. birželio 10 d. planą. Pažymėtina, kad ant paties plano yra tik NŽT vyr. specialistės parašas, kad ji patikrino šį planą, tačiau niekur nėra nurodyta, kad NŽT pritaria šiam planui.
25.7. G. J., priešingai nei teigia ieškovė, posėdžio metu nurodė, jog nebuvo nusistovėjusi žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp ieškovės ir trečiųjų asmenų, tretieji asmenys visada siekė naudotis visu sklypu, nepriskiriant nei vienam konkrečių dalių. Be to, pati ieškovė yra pateikusi į bylą įrodymus, kad beveik visi žemės sklypo naudotojai nepritaria pateiktai naudojimosi tvarkai.
25.8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019 yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas bylą dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra ir žemės sklypo bendraturčiams priklausantys statiniai, tvarkos nustatymo, pirmiausiai turi nustatyti, kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad visas žemės sklypas yra reikalingas tik gyvenamojo namo eksploatavimui, todėl neabejotinai yra taikytini Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019 pateikti išaiškinimai.
25.9. Atsakovė pabrėžė, kad atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus pateikė statiniais užstatyto sklypo dalies plotų apskaičiavimą, iš kurio matyti, kad ieškovei po gyvenamuoju namu bendrai priskirtina 69,66 kv. m. dalis, o iš pateikto 2020 m. birželio 10 d. plano matyti, kad ieškovė sau bendro naudojimo dalį priskiria tik 43 kv. m., t. y. ženkliai mažesnę žemės sklypo dalį po gyvenamuoju namu, negu yra būtina.
25.10. Atsakovė pabrėžė, kad atsižvelgiant į teismų praktiką, ne visais atvejais galima nustatyti naudojimosi tvarką, naudojimosi tvarkos negalima nustatyti, kai nustačius tokią tvarką, būtų neužtikrinami pagrindiniai sklype esančių pastatų savininkų poreikiai.
Atsiliepimas
26. Trečiasis asmuo V. J. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad nepritaria bet kokiems ieškovės savavališkai inicijuotiems šlaito kasimo darbams bei bendro namo sklypo pasidalijimo iniciatyvoms. Pažymėjo, kad žemės kasimui ir atraminei sienutės statybai nedavė jokio sutikimo ir tam nepritaria, o žemės sklypu vienodomis teisėmis turi naudotis visi namo butų savininkai, kaip kad buvo iki šiol.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
28. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
29. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: ieškovei – 339/840 dalis ir Lietuvos Respublikai – 501/840 dalis (el. b. 1 t., b. l. 14-18.). Žemės sklype yra pastatas-gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Gyvenamasis namas yra suskirstytas butais/patalpomis, kurios nuosavybės teise priklauso: N. O. priklauso negyvenamoji patalpa – kūrybinės dirbtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); G. D. priklauso negyvenamoji patalpa – negyvenamosios patalpos su kūrybinėmis dirbtuvėmis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); G. D. priklauso butas/patalpa – butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso butas/patalpa – butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso butas/patalpa – butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); V. G. priklauso butas/patalpa – butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));V. J. M. priklauso butas/patalpa – butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); A. S. priklauso butas/patalpa – butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); G. J. priklauso butas/patalpa – butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); V. C. priklauso butas/patalpa – butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); D. R. priklauso butas/patalpa – butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
30. Ieškovė 2023 m. sausio 9 d. pateikė prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno miesto skyriui, kuriuo siūlė nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal Naudojimosi tvarkos planą, taip pat, kad būtų pritarta/neprieštaraujama statyti neypatingą statinį – atraminę sienutę žemės sklype. 2023 m. sausio 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno miesto skyrius raštu nurodė, jog tik suderinus su visais žemės sklypo savininkais ir naudotojais, pateikus Kauno miesto skyriui patikrinti ir derinti matininko parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, bus galimybė pasirašyti notarinę sutartį. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno miesto skyrius tame pačiame rašte nurodė, kad atraminės sienelės statybai yra reikalingas pastato-gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų sutikimas. Informavo, kad NŽT Kauno miesto skyrius galimybę nagrinėti prašymą dėl atraminės sienutės statybos turės tik gavęs statinio (butų) savininkų ir žemės sklypo naudotojų rašytinius sutikimus (el. b. 1 t., b. l. 39-40).
31. Ieškovė 2023 m. kovo 29 d. raštu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno miesto skyrių prašydama: 1) duoti sutikimą ieškovei gauti statybą leidžiantį dokumentą ir vykdyti statybos darbus pagal 2022 m. UAB „Fiseda“ parengtą inžinerinio statinio (atraminės sienutės) (duomenys neskelbtini), statybos projektą; 2) nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką pagal UAB „Inventora“ 2020 m. birželio 10 d. matininko K. S. parengtą naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo planą, nustatant, kad plane pažymėtu ženklu „A“ 544 kv. m žemės sklypo dalimi atskirai naudotųsi Lietuvos Respublika, o plane pažymėtu ženklu „B“ 296 kv. m žemės sklypo dalimi atskirai naudotųsi ieškovė (el. b. 1 t. b. l. 19-22). 2023 m. gegužės 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius raštu ieškovei nurodė, kad prašymas dėl sutikimo išdavimo jau buvo išnagrinėtas ir į jį buvo išsamiai bei argumentuotai atsakyta Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2023 m. sausio 16 d. raštu, todėl pakartotinai prašymo nenagrinės. Rašte taip pat nurodyta, kad tik suderinus su visais dabartiniais žemės sklypo savininkais ir naudotojais, pateikus Kauno miesto skyriui patikrinti ir derinti matininko parengtą žemės sklypo naudojimo tvarkos planą, bus galimybė atstovauti Lietuvos Respublikai, pasirašant notarinę sutartį (el. b. 1 t. b. l. 42-43).
32. Ieškovė 2023 m. birželio 30 d. raštu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos prašydama: 1) išaiškinti kokiu pagrindu ieškovei perkeliama pareiga gauti žemės sklypo naudotojų sutikimus ant naudojimosi tvarkos plano, 2) panaikinti 2023 m. gegužės 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius raštą, 3) pavesti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriui duoti sutikimą gauti statybą leidžiantį dokumentą ir vykdyti statybos darbus pagal 2022 m. UAB „Fiseda“ parengtą statybos projektą bei sandoriu nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal UAB „Inventora“ 2020 m. birželio 10 d. parengtą naudojimosi tvarkos žemės sklypu planą (el. b. 1 t., b. l. 48-52). Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsakydama į pastarąjį ieškovės prašymą nurodė, kad 2023 m. gegužės 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius raštas galėjo būti skundžiamas per vieną mėnesį, pareiškėja skundą pateikė praleidusi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti, skunde net neprašo jo atnaujinti, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl skundžiamo rašto neturėtų būti nagrinėjamas (el. b. 1 t., b. l. 25-29).
33. 2023 m .liepos 26 d. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama pripažinti ieškovei teisę be atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal 2022 m. UAB „Fiseda“ parengtą inžinerinio statinio (atraminės sienutės) statybos projektą; 2) nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką tarp bendraturčių pagal UAB „Inventora“ 2020 m. birželio 10 d. parengtą naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo planą – atsakovei ir ieškovei nustatyti bendrai naudotis žemės sklypo 544 kv. m dalimi, plane pažymėta indeksu „A“ bei ieškovei nustatyti atskirai naudotis žemės sklypo 296 kv. m dalimi, plane pažymėta indeksu „B“.
34. Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą dėl teisės pripažinimo be atsakovės sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą atmetė nustatęs, kad atsakovė nesprendė sutikimo davimo ar nedavimo klausimo, ieškovei neišnaudojus galimybės gauti sutikimą ieškinio reikalavimas nėra savalaikis, nes ieškovės teisės dar nebuvo pažeistos. Reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo atmetė konstatavęs, kad ieškovei prašo bendrai ir atskirai jai naudoti priskirti žemės sklypo plotą viršijantį jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypo plotą, be to ieškovės siūloma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka suteiktų ieškovei išskirtines teises naudotis konkrečiomis žemės sklypo dalimis, lyginant su kitais pastato bendraturčiais. Nesutikdama su šiuo sprendimu apeliacinį skundą pateikė ieškovė, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovei prieš kreipiantis į teismą yra būtinas NŽT atsisakymas duoti sutikimą, be to, NŽT atsisakė duoti sutikimą dėl ko ieškovė ir kreipėsi į teismą, teismas nepagrįstai rėmėsi STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje e3K-3-127-403/2019 išaiškinimu, neatsižvelgė į tai, kad pateiktas planas atitinka nusistovėjusią naudojimosi tvarką ir, kad pati atsakovė yra patvirtinusi planą, pagal kurį prašoma nustatyti naudojimosi tvarką.
Dėl reikalavimo pripažinti ieškovei teisę be atsakovės sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą
35. Apeliacine tvarka nagrinėdama bylą teisėjų kolegija pirmiausiai pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo NŽT Kauno miesto skyriaus 2023-01-16 raštą Nr. 8SD-184-(14.8.125 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ ir 2023-05-09 raštą Nr. 8SD-2283-(14.8.125 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ dėl ko nepagrįstai sprendė, kad ieškovės teisės šiuo raštu nebuvo pažeistos, neįvertinęs šiame rašte nustatytų reikalavimų ieškovei pateikti žemės sklypo naudotojų sutikimus teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantės teigimu, ta aplinkybė, kad ieškovė ieškiniu nepareiškė reikalavimų dėl NŽT Kauno miesto skyriaus 2023 m. sausio 16 d. sprendimo ir 2023 m. gegužės 9 d. sprendimo panaikinimo arba nepasinaudojo teise administracine tvarka šių viešojo administravimo subjekto sprendimų apskųsti, nėra kliūtis nagrinėti pareikšto ieškovės reikalavimo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti šiai apeliantės pozicijai.
36. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ABTĮ) nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 straipsnio 1 dalis). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis). Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 straipsnio 1 dalis). Viešasis administravimas yra suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 2 straipsnio 18 dalis). Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.
37. Pagal specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti praktiką, be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose savo pobūdžiu nėra viešasis administravimas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 24 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-16/2019, 2018 m. kovo 14 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-16/2018, 2018 m. sausio 8 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-9/2018, 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-74/2016 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas bylos rūšinio teismingumo klausimą kuomet buvo ginčijamas NŽT atsisakymas duoti sutikimą statyti statinius, yra pateikęs išaiškinimą, jog NŽT, spręsdama dėl sutikimo statyti statinius žemės sklype, įgyvendino turtines teises ir pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Taigi NŽT veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip valstybės žemės patikėtinis, dalyvaujantis civiliniuose santykiuose. Todėl ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių (žr., pvz. 2019 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. T-33/2019, 2023 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-13-822/2023).
38. Taigi tais atvejais kai valstybinė institucija, kuri įgyvendina atitinkamas turtines teises ir pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu, priima sprendimus sukuriančius, pakeičiančius ar panaikinančius asmenims atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas, institucija neatlieka viešojo administravimo funkcijų, ir tokie institucijos sprendimai sukuria ne administracinius, o civilinius teisinius santykius. Tuo atveju, jeigu atsakovė būtų atsisakiusi išduoti ieškovės prašytą sutikimą gauti statybą leidžiantį dokumentą, ieškovė įgytų teisę kreiptis į teismą reikalaudama pripažinti jai teisę be atsakovės sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą, t. y. kreiptis į teismą dėl jos galimai pažeistos teisės gynimo. Tačiau, nagrinėjamu atveju, kaip visiškai teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, NŽT nenagrinėjo ieškovės prašymo dėl sutikimo davimo iš esmės, t. y nepriėmė jokio sprendimo, kuris sukeltų ieškovei civilines teisines pasekmes, o nurodė kokius dokumentus reikia pateikti, kad NŽT galėtų spręsti dėl ieškovės pareikšto prašymo (ne)pagrįstumo. Ieškovė manydama, kad NŽT nepagrįstai reikalauja pateikti papildomus dokumentus – žemės sklypo naudotojų sutikimus, turėjo teisę šiuos veiksmus skųsti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka (VAĮ 14 straipsnis), tačiau šios savo teisės nerealizavo. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas asmuo, kurio teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeidžiami, turi teisę įstatymuose nustatyta tvarka kreiptis į teismą. Taip užtikrinama asmens teisė savo interesus ginti teisme tiek nuo kitų asmenų, tiek nuo neteisėtų valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų. Teisė į teisminę gynybą siejama su pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymų saugomo intereso gynimu. Civilinio proceso įstatymo tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Tai lemia, kad asmuo gali reikalauti teisminės gynybos tų teisių ir/ar interesų, kurie yra pažeisti ar ginčijami. Dėl ko pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio reikalavimas nėra savalaikis, t. y. per ankstyvas, kadangi dar neišnaudotos galimybės tokį leidimą gauti yra visiškai pagrįsta.
39. Priešingai apeliantės pozicijai, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nevertino ieškovės argumentų, susijusių su NŽT reikalavimo pateikti žemės sklypo naudotojų sutikimus, kadangi 2023-01-16 rašte Nr. 8SD-184-(14.8.125 E.) nurodyto reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimas nepateko į šios bylos nagrinėjimo ribas. Ieškinyje nebuvo pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai, kurie lemtų poreikį analizuoti atsakovės veiksmų, reikalaujant pateikti žemės naudotojų sutikimus, teisėtumą. Teisiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisę, patenkinęs reikalavimą, ex officio panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus sprendimus. Ši byla priskirtina dispozityvių bylų kategorijai dėl ko pirmosios instancijos teismas, neturėjo nei teisės nei pareigos peržengti bylos nagrinėjimo ribas, kurios apibrėžtos ieškinio pareiškimu ir spręsti dėl byloje nepareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis).
40. Teisinio pagrįstumo stokoja apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, sudariusios pagrindą atmesti ieškinį, turėjo būti nustatytos ieškinio priėmimo stadijoje. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, tačiau nėra vertinama pareikšto reikalavimo pagrįstumas, t. y. į klausimą ar ieškinį pareiškusio asmens teisės ir interesai buvo pažeisti galima atsakyti tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Šios aplinkybės gali ir turi būti vertinamos ne ieškinio pateikimo, bet bylos nagrinėjimo iš esmės metu, nes išvados dėl materialiųjų reikalavimų pagrįstumo gali būti daromos tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus.
Dėl reikalavimo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką
41. Naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais, kurie yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarką reglamentuoja CK 4.81 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto, patalpomis ar nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios nuosavybės teise. Pažymėtina, kad nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Teismų praktikoje yra išskiriami tokie pagrindiniai naudojimosi nekilnojamuoju daiktu nustatymo tvarkos kriterijai: 1) teisėtumo kriterijus; 2) adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus; 3) socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus; 4) naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus; 5) faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus.
42. Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal jos parengtą projektą: atsakovei ir ieškovei nustatyti bendrai naudotis žemės sklypo 544 kv. m dalimi, plane pažymėta indeksu „A“; ieškovei nustatyti atskirai naudotis žemės sklypo, 296 kv. m dalimi, plane pažymėta indeksu „B“. Taigi ieškovė žemės sklypą padalino į dvi dalis, kurių vieną prašo priskirti naudoti asmeniškai ieškovei, o kitą palikti bendram naudojimui. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plotas yra 840 kv. m., iš kurio ieškovei priklauso 339 kv. m., atsakovei – 501 kv.m. Daugiabučiu gyvenamuoju pastatu užstatytą žemės sklypo plotą sudaro 270 kv. m. Taigi, laisvas žemės sklypo plotas yra 570 kv. m.
43. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. balandžio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019 išaiškinimu, kad teismas, spręsdamas bylą dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra ir žemės sklypo bendraturčiams priklausantys statiniai, tvarkos nustatymo, pirmiausiai turi nustatyti, kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai. Taip pat turi būti nustatyta, kokia prie statinių esanti sklypo dalis būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį, ir ši dalis paliekama bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys. Tik nustačius tokiu būdu kiekvienam bendraturčiui tenkančią po statiniais esančią, taip pat prie statinių esančią jiems pagal paskirtį naudoti būtiną žemės sklypo dalį, likęs žemės sklypo plotas priskiriamas asmeniškai naudoti tiems žemės sklypo bendraturčiams, kurių turima bendrosios dalinės nuosavybės dalis, vertinant žemės sklype tenkančiu ploto dydžiu, yra didesnė už tą, kurią užima jiems tenkanti po statiniais esanti ir prie statinių esanti jiems naudoti pagal paskirtį būtina žemės sklypo dalis. Jeigu bendraturčiams asmeniškai naudoti priskirti žemės sklypo plotai suformuoti taip, kad juos pagal paskirtį naudoti galima tik nustačius patekti į juos būtinus bendro naudojimo takus (kelius), toks bendro naudojimo žemės sklypo plotas turi būti priskirtas lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems jis būtinas, kad galėtų naudoti asmeniškai naudotis jiems priskirtus žemės sklypo plotus.
44. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aukščiau nurodytoje nutartyje pateiktu išaiškinimu, kadangi nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl žemės sklypo, kuriame yra pastatytas daugiabutis gyvenamasis namas su 11 butų/patalpų savininkų, o žemės sklypo bendrasavininkai šiai dienai yra du – apeliantė ir Lietuvos Respublika. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apeliantės nuomonei. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. balandžio 11 d. nutartyje pateikė išaiškinimą kaip esant žemės sklypo ir ant jo esančio statinio savininkų daugetui yra paskirstoma žemės sklypo dalis, tenkanti kiekvienam bendraturčiu po statiniu, ir dalis, reikalinga statiniui eksploatuoti ir, kad tik tada gali būti nustatoma likusi dalis žemės sklypo, kuri gali būti priskiriama asmeniškai naudoti žemės sklypo bendraturčiams. Visais atvejais, kai yra sprendžiamas klausimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, yra reikalinga nustatyti statiniais užimamą plotą ir jį proporcingai turimai statinio daliai priskirti bendraturčiui, tada reikalinga nustatyti koks žemės plotas yra reikalingas aplink statinius, kad juos būtų galima naudoti pagal paskirtį, ir šią dalį bendraturčiams paskirstyti lygiomis dalimis, ir tik atlikus šiuos veiksmus galima nustatyti kokį žemės sklypo plotą galima priskirti asmeniniam naudojimui. Kokią teisinę reikšmę turi apeliantės nurodomas 11 butų / savininkų skaičius ir/ar žemės sklypo savininkų skaičius, vertinant kokia žemės sklypo dalis po statiniu ir prie jo turi tekti bendraturčiui apeliaciniame skunde nenurodoma.
45. Taigi ieškovė kreipdamasi į teismą su reikalavimu nustatyti naudojimosi tvarką turėjo procesinę pareigą pateikti šios nutarties 43 punkte nurodytus apskaičiavimus ir juos atitinkantį žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą (CPK 178 straipsnis), tačiau šios pareigos neįvykdė. Pagal ieškovės pateiktą planą naudojimosi tvarka negali būti nustatoma, nes jis parengtas neatsižvelgiant į tai kokio dydžio plotas po gyvenamuoju namu ir aplink jį turi būti paliekamas bendram naudojimui. Tik nustačius šias faktines aplinkybes – priskyrus po statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai, tada lygiomis dalimis statiniui pagal paskirtį naudoti būtiną žemės sklypo dalį, gali būti sprendžiama dėl bendraturčiui asmeniniam naudojimui priskirtino žemės sklypo dydžio ir vietos, dėl bendro naudojimo žemė sklypo dalies proporcingumo abiejų šalių interesams. Byloje nėra jokių duomenų, kokio dydžio plotas yra reikalingas pastatui eksploatuoti. Pirmosios instancijos teismas, pagal ieškovės pateiktą planą, darydamas prielaidą, kad prie namo palikta bendrai naudotis sklypo dalis yra būtina gyvenamajam namui naudoti pagal paskirtį, o jos plotas sudaro 274 kv. m. sprendė, kad tokiu būdu apskaičiuojant kiekvienam namo bendraturčiui, kurių yra 10, turėtų būti priskiriama po 27,4 kv. m. (274/10) žemės ploto, kuris būtų naudojamas bendrai. O sudėjus po namu ieškovei priskirtiną žemės sklypo dalį 60,12 kv. m. (ieškovei priklauso 131,02 kv. m. (48,09 + 82,93) ploto, o tai sudaro 22,27 proc. viso namo ploto. Kadangi namo užimamas plotas yra 270 kv. m. – ieškovei po namu turėtų būti priskirta naudotis 60,12 kv. m plotu (270 x 22,27 proc.)), bendra ieškovei tenkanti bendrojo naudojimo žemės sklypo dalis sudarytų 87,52 kv. m. (60,12 + 27,4). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės prašoma priskirti jai naudotis žemės sklypo dalis viršija jai priklausančią žemės sklypo dalį, kadangi bendram naudojimui priskirtina ieškovės dalis turi sudaryti 87,52 kv. m., o ieškovė reiškia reikalavimą priskirti jai atskirai naudotis žemės sklypo, 296 kv. m dalimi, t. y. ieškovei bendrai ir atskirai naudoti priskirtinas žemės sklypo plotas (383,52 kv. m.) viršija jai priklausantį nuosavybės teise žemės sklypo plotą (339 kv. m.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas ne visiškai teisingai sprendė, kad bendro naudojimo žemės sklypas turi būti sudaromas iš 10 lygių dalių. Pastate yra 11 patalpų (savarankiškų nekilnojamojo turto vienetų, turinčių unikalius numerius), iš kurių 2 priklauso ieškovei. Tai, kad dviejų patalpų savininkas yra tas pats asmuo, nereiškia, kad šis asmuo turėtų skirti vieną dalį į bendro naudojimo žemės sklypą, kitaip tariant bendro naudojimo žemės sklypas turi būti sudaromas nuo kiekvieno turtinio vieneto priskiriant lygias dalis. Tokiu būdu ieškovei turėtų tekti ne 27,4 kv. m, o 49,8 kv. m. (274 / 11 x 2 = 49,8). Be to, pirmosios instancijos teismas, išvesdamas proporciją tarp užstatyto namo ploto ir ieškovei priklausančių patalpų ploto, ne visiškai teisingai apskaičiavo ieškovei po namu tenkančio užstatyto ploto dalį. Taikant formulę „Sklypo užstatyto ploto dalis, kv. m = pastatu užstatytas visas plotas X buto bendras plotas / visų butų bendrų plotų suma“ ieškovei po gyvenamuoju namu bendrai priskirtina 69,66 kv. m dalis (270 kv.m. x 48,09 / 507,84 = 25,57 kv.m. ir 270 kv.m. x 82,93 / 507,84 = 44,09 kv.m.). Tokiu būdu skaičiuojant ieškovė į bendro naudojimo plotą turėtų skirti 119,46 kv. m. (49,8 + 69,66 = 119,46). Todėl žemės sklypo dalis, kuri galėtų būti priskirta atskirai naudotis ieškovei pagal jos turimą žemės sklypo plotą, yra 219,54 kv. m. Ieškovė prašo jai priskirti atskirai naudotis žemės sklypo, 296 kv. m dalimi, plane pažymėta indeksu „B“, t. y. 76,46 kv. m. didesne dalimi, negu jai priklauso nuosavybės teise. Kita vertus, teisėjų kolegija negali pritarti pozicijai, kad visa prie namo palikta bendrai naudotis sklypo dalis yra būtina gyvenamajam namui naudoti pagal paskirtį, tokių duomenų byloje nėra. Priešingai, byloje yra duomenys, kad prie namo yra įrengtos 6 automobilių stovėjimo vietos (nevertinat pastarųjų įrengimo teisėtumo), kas paneigia argumentą, jog visa žemės sklypo dalis, plane pažymėtas indeksu „A“ yra reikalinga pastatui eksploatuoti. Tais atvejais kai žemės sklype, kurio naudojimosi tvarką prašoma nustatyti, yra bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių statinių, prie bendrai naudojamų statinių bendram naudojimui turi būti paliekama žemės sklypo dalis – tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems pastatams. Nustatant tokius objektus, atsižvelgiama į teisiškai įregistruotus ir konkrečiam savininkui priskirtus daiktus. Kadangi ieškovės prašomas patvirtinti planas parengtas nesilaikant reikalavimų dėl žemės sklypo dalių po statiniu ir šiam statiniui eksploatuoti paskirstymo tarp bendraturčių – teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovės pateiktą planą.
46. Teisėjų kolegija nepritaria apeliacinio skundo teiginiams, kad buvo nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka ir, kad ieškovės parengtam planui, pagal kurį ir yra prašoma nustatyti naudojimosi tvarką, atsakovė yra pritarusi. Ieškovė yra pateikusi 1995 m. parengtą namų valdos žemės sklypo ribų planą, kuriame žemės sklypo 544 kv. m „A“ dalis buvo įvardinta bendro naudojimo, o „B“ dalis (296 kv. m.) pavadinta V. M. sklypas (el. b.t. 1 t., b. l. 169). Teisėjų kolegija pažymi, kad planu naudojimosi tvarka nėra nustatoma, naudojimosi tvarka pagal šį planą nebuvo nustatyta ir įregistruota viešame registre. Duomenys, esantys šiame plane, gali turėti reikšmės sprendžiant ginčą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, bendraturčiams nesutariant dėl naudojimosi konkrečiomis žemės sklypo dalimis, tačiau tai nereiškia, kad nagrinėjamoje byloje naudojimosi tvarka turi būti nustatoma pagal 1995 m. parengtą namų valdos žemės sklypo ribų planą ignoruojant šios nutarties 43-45 punktuose nurodytus motyvus. Apeliacinio skundo teiginys, kad atsakovė yra pritarusi ieškovės ieškiniu prašomai nustatyti naudojimosi tvarkai, prieštarauja byloje esantiems įrodymams – ant ieškovės pateikto plano yra ne pritarimo, o patikrinimo žyma.
47. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Konstatavus, kad ieškovės pateiktas planas neatitinka aukščiau nurodytų reikalavimų ir jau vien dėl šios priežasties ieškinio reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo negali būti tenkinamas, teisinę prasmę praranda kitų apeliacinio skundo argumentų analizė, nes tai nebeturės jokios įtakos nagrinėjamos bylos baigčiai.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
48. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, išsiaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, nors ir nevisiškai teisingai apskaičiavo po namu esančias ir bendram naudojimui ieškovei tenkančias žemės sklypo dalis, tačiau pagrįstai nustatė, kad ieškovė prašo bendrai ir atskirai jai naudoti priskirti žemės sklypo plotą viršijantį jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypo plotą, iš esmės tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
49. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas, bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantė neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė įrodymų dėl bylinėjimosi išlaidų, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.