Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2020-12-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-350-365/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-12-18
Bylos Nr.
1-350-365/2020
Teisminio proceso Nr.
1-02-4-00078-2020-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gintaras Dzedulionis
Kaltinamasis
A. G.
Advokatai
Egidija Belevičienė
Baudžiamoji byla Nr. 1-350-365/2020Teisminio proceso Nr. 1-02-4-00078-2020-6
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorui Tomui Tukleriui, vertėjai Virginijai Malaiškienei, kaltinamųjų gynėjai advokatei Egidijai Belevičienei, kaltinamiesiems: A. G., gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedusiam, dirbančiam RAB "(duomenys neskelbtini)" vairuotoju, neteistam, kaltinamam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 str. 3 d., ;

V. K., gim. (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos piliečiui, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedusiam, dirbančiam RAB "(duomenys neskelbtini)" vairuotoju, neteistam, kaltinamam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 str. 3 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. (V. K.), pažeisdamas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 2005 m. spalio 26 d. „Dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės“ 3 str. 1 d. reikalavimą, kuris nustato, kad „bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 EUR, deklaruoja tą pinigų sumą pagal šį reglamentą valstybės narės, per kurią jis atvyksta į Bendriją ar išvyksta iš jos, kompetentingai institucijai“ bei pažeisdamas 1997 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017-06-29 įsakymu Nr. XIII-568) 21 str. 1 d. 1 p. reikalavimą, kuris nustato, kad „kai asmuo per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių įveža ar iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką išveža į trečiąsias šalis, kaip jos reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme, grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005) nuostatų 3 straipsnio 1 dalyje“, privalo jas deklaruoti raštu, pateikdami muitinei grynųjų pinigų deklaraciją, 2020-07-31 d., apie 12.20 val., vykdamas iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją vilkiku "DAF" T745AE39 su puspreikabe "Shmitz" valst. Nr. (duomenys neskelbtini), per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą esantį Pasieniečių g. 26, Medininkų k., Medininkų sen., Vilniaus r., nepateikdamas muitinės kontrolei, neteisėtai gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus - 3 000 000 Rusijos Federacijos rublių (2020-07-31 Lietuvos banko nustatytu kursu – viso 234634,03 Eur), kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą.

Šiais savo veiksmais V. K. ( V. K. ) padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 str.3 d.

Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas 2020-07-31 liudytojo apklausos metu T. A. parodė, kad jis dirba Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste vyresniojo inspektoriaus pareigose. Nuo 9.00 val. buvo paskirtas dirbti atvykstančiųjų iš Baltarusijos Respublikos krovininių transporto priemonių, atvykstančių su kroviniu, tikrinimo kanalą. Tą pačią dieną apie 12.20 val. pro jo darbo vietą - administracines patalpas, pro taip vadinamą dokumentų pateikimo langelį, Rusijos Federacijos pilietis A. G., gim. (duomenys neskelbtini) pateikė savo asmens dokumentą - (duomenys neskelbtini) piliečio pasą (duomenys neskelbtini), transporto priemonės - vilkiko "DAF" (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės "Shmitz" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimus; taip pat krovinį lydimuosius dokumentus - krovinio važtaraščius, specifikacijas ir tranzito deklaraciją. Šiuo transporto priemonių junginiu buvo gabenamas jungtinis krovinys - pagal specifikacijas, jame nurodoma, kad gabenami klijai, automobilių dalys, žurnalai ir t.t. Krovinio siuntėju ir gavėju yra ta pati įmonė - AB "S. B.". Krovinio važtaraščiuose nurodytas tas pats siuntėjas ir gavėjas, tik skirtingais adresais: siuntėjo adresas Maskva, o gavėjo - Kaliningradas. Kai patikrino jam pateiktą deklaraciją, dokumentus paliko ant darbo stalo ir A. G. paprašė nueiti iki transporto priemonės, siekiant patikrinti krovinį. Eidamas link transporto priemonės pamatė, kad jos kabinoje, vairuotojo pusėje sėdi vyras. Kaip suprato - jis yra šios transporto priemonės vairuotojas. Tada su A. G. nuėjo prie puspriekabės ir patikrino gabenamą krovinį vizualiai, buvo užlipęs į puspriekabę, be to atidarė kelias dėžes. Kai išlipo, paprašė, kad uždarytų duris, uždėjo plombą ir tuo metu paklausė A. G., ar jis turi ką nors deklaruoti, į tai jis atsakė, kad jis su vairuotoju kiekvienas gabena po 2 pakelius cigarečių. Nė vienas iš vairuotojų nenurodė, kad turi kokių nors deklaruojamų daiktų. Po to patikrino daiktadėžes, esančias puspriekabės šonuose ir kabinos išorinės pusės šonuose. Jis priėjo prie vilkiko kabinos, įlipo į ją - joje buvo vairuotojas. Tada pradėjo tikrinti kas yra vilkike. Prieš tai dar paklausė vairuotojo, ar jis turi deklaruotinų daiktų, į tai jis atsakė, kaip ir keleivis, kad kiekvienas iš jų gabena po 2 vnt. cigarečių pakelių, po litrą alkoholio. Tikrindamas vilkiko kabiną, ant apatinio miegamojo gulto (jis yra už vairuotojo sėdynės) aš pamatė juodos spalvos medžiaginę tašę, kuri buvo užsegta. Ji susidėjo iš 3 skyrių. Vairuotojo parašė ir jis ją atsegė bei jam paprašius jis išėmė iš didžiausio skyriaus asmeninius daiktus - drabužius, o po jais pamatė juodos spalvos plastikinį maišą, jį atidarė ir pamatė Rusijos Federacijos rublius po 5000 vertės banknotais - jų buvo 6 pakeliai. Kiekvienas pakelis buvo surištas gumytėmis. Jis vairuotojo paklausė kiek čia yra pinigų - šis atsakė - milijonas. Perskaičiavo vieną pakelį su pinigais, ten buvo 500000 rublių. |Paklausė dar kartą kiek yra pinigų ir išgirdo atsakymą , kad yra trys milijonai rublių. Pradžioje kaltinamieji sakė, kad tai jų asmeniniai pinigai. Tik vėliau, kai atvyko jo kolegos, kaltinamieji pasakė, kad tai įmonės pinigai ir rodė dokumentus, ėmė teigti, kad tai įmonės pinigai. Dar paklausė kam jie yra skirti, jis atsakė, kad pardavė automobilį, kad pinigai tai pinigai, gauti pardavus automobilį. Apie tai, kad pinigai įmonės, jam pradžioje nieko nesakė, tik vėliau, atvykus kriminalistams, jie parodė dokumentus, kurie liudijo, kad pinigai priklauso įmonei.

Kadangi liudytojo parodymai nesutapo su parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, teismas garsino ankstesnius parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu T. A. parodė, kad jis dirba Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste vyresniojo inspektoriaus pareigose. Nuo 9.00 val. buvo paskirtas dirbti atvykstančiųjų iš Baltarusijos Respublikos krovininių transporto priemonių, atvykstančių su kroviniu, tikrinimo kanalą. Tą pačią dieną apie 12.20 val. pro jo darbo vietą - administracines patalpas, pro taip vadinamą dokumentų pateikimo langelį, Rusijos Federacijos pilietis A. G., gim. (duomenys neskelbtini) pateikė savo asmens dokumentą - (duomenys neskelbtini) piliečio pasą (duomenys neskelbtini), transporto priemonės - vilkiko "DAF" (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės "Shmitz" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimus; taip pat krovinį lydimuosius dokumentus- krovinio važtaraščius, specifikacijas ir tranzito deklaraciją. Šiuo transporto priemonių junginiu buvo gabenamas jungtinis krovinys - pagal specifikacijas, jame nurodoma, kad gabenami klijai, automobilių dalys, žurnalai ir t.t. Krovinio siuntėju ir gavėju yra ta pati įmonė - AB "S. B.". Krovinio važtaraščiuose nurodytas tas pats siuntėjas ir gavėjas, tik skirtingais adresais: siuntėjo adresas Maskva, o gavėjo - Kaliningradas. Kai patikrino jam pateiktą deklaraciją, dokumentus paliko ant darbo stalo ir A. G. paprašė nueiti iki transporto priemonės, siekiant patikrinti krovinį. Eidamas link transporto priemonės pamatė, kad jos kabinoje, vairuotojo pusėje sėdi vyras. Kaip suprato - jis yra šios transporto priemonės vairuotojas. Tada su A. G. nuėjo prie puspriekabės ir aš patikrino gabenamą krovinį vizualiai, buvo užlipęs į puspriekabę, be to atidarė kelias dėžes. Kai išlipo, paprašė, kad uždarytų duris, uždėjo plombą ir tuo metu paklausiau A. G., ar jis turi ką nors deklaruoti, į tai jis atsakė, kad jis su vairuotoju kiekvienas gabena po 2 pakelius cigarečių. Po to aš patikrino daiktadėžes, esančias puspriekabės šonuose ir kabinos išorinės pusės šonuose. Jis priėjo prie vilkiko kabinos, įlipo į ją - joje buvo vairuotojas. Tada pradėjo tikrinti kas yra vilkike. Prieš tai dar paklausė vairuotojo, ar jis turi deklaruotinų daiktų, į tai jis atsakė, kaip ir keleivis, kad kiekvienas iš jų gabena po 2 vnt. cigarečių pakelių. Tikrindamas vilkiko kabina, ant apatinio miegamojo gulto (jis yra už vairuotojo sėdynės) aš pamatė juodos spalvos medžiaginę tašę, kuri buvo užsegta. Ji susidėjo iš 3 skyrių. Vairuotojo parašė ir jis ją atsegė bei jam paprašius jis išėmė iš didžiausio skyriaus asmeninius daiktus - drabužius, o po jais pamatė juodos spalvos plastikinį maišą, jį atidarė ir pamatė Rusijos Federacijos rublius po 5000 vertės banknotais - jų buvo 6 pakeliai. Kiekvienas pakelis buvo surištas gumytėmis. Jis vairuotojo paklausė kiek čia yra pinigų - jis atsakė - milijonas. Dar paklausė kam jie yra skirti, jis atsakė, kad pardavė automobilį ir pinigus gabena savininkui. Jis paėmė pinigus su maišeliu, paėmė iš vairuotojo jo asmens dokumentus ir nuėjo į savo tarnybines patalpas, kad perskaičiuoti pinigus. Kai pinigai buvo aptikti, keleivis visą laiką stovėjo lauke, nieko apie įvykį nekomentavo. Savo darbo vietoje perskaičiavo kiek pinigų buvo maišelyje - viename pakelyje 100 vnt. po 5000 Rusijos Federacijos rublių vertės kupiūros, t.y. viename pakelyje buvo 500 000 Rusijos Federacijos rublių, o viso rasta 3 000 000 Rusijos Federacijos rublių. Taigi eurais ši suma yra apie 34 000, t.y. privaloma deklaruoti. Po to vėl išėjo iš savo tarnybinių patalpų ir pamatė, kad šalia stovi keleivis. Jam jis pasakė, kad perskaičiavus rasta 3 000 000 Rusijos Federacijos rublių, o ne milijonas. Be to pasakė, kad tokią sumą pinigų reikėjo deklaruoti - o dėl to keleivis pradėjo su juo ginčytis, sakydamas, kad daugiau negu 10 000 nereikia deklaruoti. Nei vairuotojas, nei keleivis jam nesakė, kad gabena grynuosius pinigus, kuriuos nori deklaruoti. Nei vienas iš jų neprašė jo kad duotų užpildyti popierinę grynųjų pinigų deklaraciją. Keleiviui paaiškino, kad kadangi pinigai buvo nedeklaruoti - už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė ir atvyks Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai. Į užduotą klausimą atsako, kad pateikęs savo asmens, transporto priemonės ir krovinio lydimuosius dokumentus, keleivis turėjo pateikti ir grynųjų pinigų deklaraciją. Kitas variantas - pateikdamas dokumentus keleivis turėjo pasakyti, kad nori deklaruoti grynuosius pinigus ir jis butų jam davęs minėtą deklaraciją. Iš tikrųjų nėra svarbu, ar keleivis uždeklaruotu, kad vežą visą pinigų sumą, arba tai deklaruotų vairuotojas, arba jie kiekvienas atskirai užpildyti po deklaraciją, kurioje nurodytų gabenamų pinigų sumą per pusę. Jeigu jie tai padarytų, tada jiems reikėtų juos parodyti, jie būtų perskaičiuoti, deklaracijos duomenis įvesčiau į sistemą ir grąžinčiau pinigus. Kalbant apie grynųjų pinigų deklaraciją, tai ji yra ne tik pas juos postuose (popierinis variantas), bet ją galima rasti ir internete rusų kalba. (26-27 b.l.)

Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas N. L. paaiškino, kad jis yra OOO „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir direktorius. Kaltinamieji yra jo įmonės vairuotojai, kurie dirba darbo sutarties pagrindu ir vežioja prekes. Šiuo nagrinėjamu atveju vairuotojai pardavė įmonės automobilį Maskvoje ir vežė prekes į Kaliningradą. Pardavė automobilį DAV 105 už tris milijonus rublių. Pinigai nebuvo pervesti į sąskaitą, nes už automobilį atsiskaitė grynais pinigais. Automobilio pardavėjas yra jo įmonė – juridinis asmuo. Pardavimo sandorį realizavo V. K., nes šiam asmeniui buvo išduotas įgaliojimas. Kaltinamieji į pardavimo vietą nuvyko dviem automobiliais, o grįžo vienu automobiliu, t.y. turėjo grįžti vienu automobiliu. V. turėjo įgaliojimą veikti įmonės vardu ir parduoti automobilį bei paimti pinigus; V. K. žinojo, kad veža trijų milijonų rublių sumą. Apie tai, kad būtina deklaruoti tam tikrus daiktus jie žinojo, bet su pinigais važiavo pirmą kartą, todėl įvyko toks nesusipratimas. Jis buvo liepęs viską daryti teisėtai. Negali suvokti ir negali paaiškinti, kodėl kaltinamieji nedeklaravo pinigų. Už pinigus buvo atsakingas būtent V., nes jam buvo išduotas įgaliojimas. Mano, kad kertant valstybės sieną patikra vyko labai greitai ir vairuotojai nespėjo deklaruoti pinigų; negali paaiškinti kodėl jie muitininkui pasakė neteisingą pinigų sumą. Automobilio pirkėją rado pagal skelbimą, pirkėjas – moteris, kuri norėjo už automobilį atsiskaityti grynaisiais pinigais. Automobilis parduotas už tris milijonus rublių, o sutartyje nurodyta dvigubai mažesnė suma, nes taip norėjo pirkėja. Trijų milijonų rublių suma jo įmonei yra reikšminga, ketino už šiuos pinigus pirkti kitą automobilį. Vairuotojai – kaltinamieji jo įmonėje dirba apie 6 – 7 metus ir niekad nebuvo jokių problemų kertant užsienio valstybių sienas. Automobilio pirkėja buvo moteris, bet, galbūt, įformino vyro vardu; jis pats nedalyvavo sudarant sutartį. Dėl automobilio pardavimo buvo sutarta su pirkėju iš anksto, jis pats paruošė pardavimo sutartį ir kaip pardavėjas pasirašė iš anksto, o V. Maskvoje baigė pildyti sutartį, kai įvyko automobilio pardavimas – perdavimas. Pardavimo kaina – trys milijonai rublių. Sutartyje nurodyta mažesnė suma – 1,5 milijono rublių, tačiau pirkėjas surašė raštelį, kuriame nurodė, kad sumokėjo tris milijonus rublių. Jis pats prašė, kad būtų surašytas toks raštelis. Rusijoje dažna tokia praktika, kai kuri nors sandorio šalis sutartyje nurodo mažesnę pinigų sumą, nei realiai yra sumokama už prekę.

2020-07-29 sutartyje nurodoma, kad „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus L. N. A., iš vienos pusės (pardavėjas), ir Š. N. V., iš kitos pusės (pirkėjas), sudarė automobilio DAF FT XF 105.410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacijos Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės pasas (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį. Sutarties 3 dalyje nurodoma, kad transporto priemonės kaina – 1500 200 rublių (b.l. 19- 24,9-23).

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamųjų gynėja pateikė teismui ranka surašyta Š. N.V. vienasmeniškai surašytą pakvitavimą, kuriame nurodoma, kad 2020-07-29 už minėtą aukščiau automobilį jis pagal sutartį sumokėjo 1500 000 rublių, o faktiškai už automobilį perdavė 3000 000 rublių. ( b.l. 137 -138).

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinimą palaikantis prokuroras pateikė teismui Muitinės departamento direktoriaus 2012-10-09 įsakymu Nr. 1B-772 patvirtintą Grynųjų pinigų deklaracijos formą, kurios 5 dalyje yra eilutė, reikalaujanti nurodyti deklaruojamų grynųjų pinigų kilmę (b.l. 139).

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis V. K. nurodė, kad jis turėjo direktoriaus nurodymą perduoti pirkėjams įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį sunkvežimį ir paimti iš pirkėjo pinigus. Dėl automobilio pirkimo buvo sutarta iš anksto, tarėsi L. ir pirkėjas. Pardavimo sutartį ir automobilio perdavimo aktą direktorius L. surašė ir pasirašė iš anksto, tereikėjo užbaigti forminti pirkimo – pardavimo sutartį ir automobilio perdavimo aktą , ten įrašant pirkėjo duomenis. Jis vienas parduodamu vilkiku nuvažiavo pas pirkėjus ir visą tai padarė, t.y. pirkėjai baigė forminti pirkimo-pardavimo sutartį, automobilio perdavimo aktą, sumokėjo jam pinigus ir surašė raštelį, kad sumokėjo tris milijonus rublių. Kokia suma buvo įrašyta sutartyje jis nežinojo, nes sutarties neskaitė. Žinojo kad pinigus, kurie viršija 10000 eurų reik deklaruoti, tačiau nežinojo kokią sumą eurais sudarė trys milijonai rublių. Deklaracijoje būtų nurodęs trys milijonus rublių, tačiau nežino ką būtų nurodęs deklaracijoje dėl pinigų kilmės. Jie – kaltinamieji pradžioje vyko dviem sunkvežimiais, o pardavus vieną` automobilį, G. turėjo jį – K. parvežti. A. G. žinojo, kad bus parduodamas automobilis, žinojo, kad buvo trys milijonai, tačiau G. neturėjo jokių įsipareigojimų dėl automobilio pardavimo ir pinigų gabenimo. Parduodant automobilį A. G. nedalyvavo. Patikros metu muitininkas klausė ar yra cigaretes, alkoholis ir ėmė tikrinti automobilio kabiną. Ant viršutinio gulto buvo krepšys, muitininkas liepė parodyti krepšio turinį. Jis – K. ištraukė maišą su pinigais. Muitininkas klausė kas tai per pinigai ir jis atsakė, jog tai įmonės pinigai, tačiau negalėjo pasakyti kiek yra pinigų, nes galvojo, kad muitininkas klausia kokia suma eurais. Muitininkas paėmė pinigus ir su G. nuėjo skaičiuoti pinigų. G. muitininkui po to pasakė, kad maiše yra trys milijonai rublių. Visą tai jam po to papasakojo G..

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis painiojosi, todėl teismas garsino V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

2020-07-31 įtariamojo apklausos metu V. K. parodė, kad kaltės nepripažįsta. Pranešime apie įtarime buvo nurodyta suma 234634,03 Eur vertės, po ko ji ranka buvo pataisyta į kitą - 34634,03 Eur. Jis dirba RAB "(duomenys neskelbtini)" vairuotoju. Šiandien apie 10 - 11 val. jis atvažiavo į Medininkų kelio postą, vairuodamas vilkiką "DAF" (duomenys neskelbtini) su puspriekabe "Shmitz" valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu su juo atvyko jo porininkas, kuris taip pat dirba toje pačioje įmonėje vairuotoju - tai A. G.. Jie gabeno jungtinį krovinį iš Rusijos į Kaliningradą, tas pats siuntėjas ir gavėjas - RAB "S. B.". Iš pradžių praėjo su porininku pasų kontrolę, po ko tame pačiame kelio poste turėjo praeiti muitinį tikrinimą. Su transporto priemonę atsistojo į eilę ir laukė. Po to kai buvo jų eilė - jo porininkas A. G. paėmė dokumentus ir juos pateikė muitinės pareigūnui. Po to prie automobilio atėjo muitinės pareigūnas su A. G.. Muitininkas tikrino krovinį, įlipo į vidų, tuo metu jis sėdėjo automobilyje vairuotojo sėdynėje. Matė, kad muitininkas pradėjo tikrinti daiktadėžes. Muitininkas atidarė jo vairuotojo pusės dureles, patikrino daiktadėžę šone ir nuėjo aplink automobilį. Muitinės pareigūnas įlipo į vilkiką pro keleivio pusę. Jis jo paklausė, ar turi alkoholio ir cigarečių. Jam jis atsakė, kad yra 2 pakeliai cigarečių, o alkoholio išvis nėra. Jis paprašė atidaryti vilkike esančias daiktadėžes, patikrino jų turinį. Už vairuotojo sėdynės yra 2 miegamieji gultai - apatinis ir viršutinis. Muitinės pareigūnas pradėjo tikrinti asmeninius daiktus, patalynę, kurie gulėjo ant apatinio gulto, pakėlė čiužinį. Po to jis paprašė pakelti miegamąjį apatinį gultą - tai jis ir padarė, jis patikrino. Po to jis paprašė jo nuleisti viršutinį miegamąjį gultą - vėl gi tai jis ir padarė. Ant pastarojo buvo juodos spalvos medžiaginis krepšys su pilkos spalvos intarpais. Joje yra 4 skyriai, kurių kiekvienas užsidaro užsegtukų pagalba. Jis ją nuleido, muitinės pareigūnas paprašė ją atidaryti - tai jis ir padarė, o iš pačio didžiausio skyriaus, iš viršaus, jis ištraukė juodos spalvos plastikinį maišą su pinigais. Krepšyje liko jo asmeniniai daiktai, t.y. rūbai. Muitinės pareigūnas jo paklausė kas čia per pinigai, jis atsakė, kad tai ne jų pinigai, o įmonės. Paaiškina, kad muitinės pareigūnas pamatė maišelio turinio dalį - kai jį traukė iš krepšio. Šiame maišelyje buvo Rusijos Federacijos rubliai banknotais po 5000 kiekvienas. Viso maišelyje buvo 3 000 000 Rusijos Federacijos rublių. Muitinės pareigūnas jo paklausė kokia pinigų sumą eurais, jis atsakė, kad nežino valiutos kurso. Tada muitinės pareigūnas paėmė maišelį su pinigais pasakydamas, kad tuoj pats juos perskaičiuos ir išėjo. Visą tą laiką, kol muitinės pareigūnas buvo vilkike, jo porininkas A. G. buvo lauke. Muitinės pareigūnas nuėjo į savo tarnybines patalpas. A. G. nuėjo prie muitininko tarnybinių patalpų, tada pareigūnas jo paklausė kiek ten yra pinigų, į tai A. G. atsakė, kad 3 000 000 Rusijos Federacijos rublių. Tai jis žino iš A. G. pasakojimo. Po to muitininkas priėjo prie jo, tuo metu jis buvo vilkike ir liepė jam duoti pasą bei transporto priemonę patraukti iš tikrinimo juostos, t.y. iš po stogo. Taigi jis perstatė automobilį ir ėjo link tarnybinių muitininko patalpų, bet pamatė jį ateinant ir jis paėmė jo pasą. Tada jis jam liepė eiti į automobilį ir laukti, nes atvažiuos kriminalistai. Į klausimą, ar supažindintas su tvarka, kad įvežant į ES grynuosius pinigus, kurių vertė didesnė nei 10 000 Eur (nepriklausomai kokia valiuta, bet kiekis turi atitikti šį ekvivalentą) būtina muitinei pateikti grynųjų pinigų deklaraciją, atsakė, kad tai žino. Jis tai ir norėjo padaryti. Iš anksto neturėjo užpildytos popierinės grynųjų pinigų deklaracijos. Pinigų niekada nevežiojo. Norėjo iš pradžių apsiforminti muitinėje, o po to užpildyti grynųjų pinigų deklaraciją. Kalbant apie pinigus, kuriuos paėmė muitinės pareigūnas - jie nebuvo paslėpti, tiesiog gulėjo juodos spalvos plastikiniame maišelyje. Pinigai iš tikrųjų priklauso įmonei, kurioje dirba su A. G., t.y. RAB "(duomenys neskelbtini)" įmonės pinigai, kurie yra už parduotą vilkiką. Įvykio vietos apžiūros metu buvo rasta ir paimta 2020-07-29 transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties kopija. Pagal ją įmonė RAB "(duomenys neskelbtini)" pardavė Š. N. vilkiką "DAF", valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta kaina 1 500 000 Rusijos Federacijos rublių, tačiau iš tikrųjų buvo gauta 3 000 000 Rusijos Federacijos rublių. Juos gavo 2020-07-29 kartu su A. G., kai dalyvavo pirkimo - pardavimo sandoryje, t.y. perdavė pirkėjui automobilį. Ši sutartis buvo sudaryta iš anksto ir jam ją davė darbe prieš važiuojant į reisą iš Kaliningrado 2020-07-24. Su A. G. jie susitiko tik Maskvoje. Sutartis jiems dalyvaujant buvo užpildyta iki galo, t.y. užpildyti pirkėjo duomenys. Negali atsakyti į klausimą kodėl buvo atsiskaityta už vilkiką grynaisiais pinigais, o ne mokėjimo pavedimu. Jo niekas neinstruktavo apie tai kaip reikia deklaruoti vežamus grynuosius pinigus, direktorius tik pasakė, kad jeigu reikia - pinigus uždeklaruoti. Pinigai priklauso įmonei.

(62-64 b.l.)

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis A. G. teisinio nagrinėjimo metu patvirtino, kad vyko kartu su V. K. ir muitinės patikros metu buvo rasti nedeklaruoti pinigai – trys milijonai rublių. Tai buvo pinigai, gauti Maskvoje pardavus įmonei priklausantį sunkvežimį. Apie pinigų sumą jam pasakė V. K.. Jis pats parduodant automobilį nedalyvavo, o visą minėtą informaciją sužinojo iš K.. Patikros metu muitinės pareigūnas klausė ar yra cigaretės, degtinė. Mano, kad įvyko klaida ir jie tiesiog nespėjo deklaruoti pinigų Žino, kad pirkėjas surašė raštelį, kuriame nurodė, jog sumokėjo tris milijonus rublių. Pinigai nebuvo slepiami, tiesiog V. realizavo automobilio pardavimą ir, gavęs pinigus, buvo už juos atsakingas. Matė, kad pinigai buvo krepšio viršuje.

Ikiteisminio tyrimo metu A. G. parodė, kad dirba RAB "(duomenys neskelbtini)" vairuotoju. Su juo kartu dirba ir V. K.. Taigi 2020-07-28 ar tai 2020-07-29 su juo jis susitiko Maskvoje. Jis atvyko iš Kaliningrado vairuodamas vilkiką "DAF", valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jie kartu dalyvavo minėto vilkiko pirkime - pardavime 2020-07-29. Kaip ir nurodoma pirkimo - pardavimo sutartyje, šį automobilį jo įmonė RAB "(duomenys neskelbtini)" pardavė fiziniam asmeniui už 3 000 000 Rusijos Federacijos rublių. Apklausos metu jam buvo parodyta vilkiko 2020-07-29 pirkimo - pardavimo sutartis, paaiškina, kad būtent ją su savimi atsivežė V. K.. Kaip dabar sužinojo, joje nurodoma automobilio pirkimo - pardavimo sutartyje nurodoma pardavimo kaina 1 500 000 Rusijos Federacijos rublių. Grynuosius pinigus už automobilį gavo V. K. ir matė, kad jis juos padėjo į sportinį krepšį juodos spalvos. Į Kaliningradą jie turėjo grįžti kartu tuo automobiliu, kuriuo jis atvyko į Maskvą, o būtent vilkiku "DAF" (duomenys neskelbtini) su puspriekabe "Shmitz" valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Maskvos mes paėmėme krovinį ir jie abudu vairavo šią transporto priemonę. Jų kelionės metu sportinis krepšys visą laiką buvo ant viršutinio gulto, kur jį ir padėjo iš pat pradžių V. K.. Taigi 2020-07-31 apie 9-10 val. jie atvyko į Medininkų kelio postą, vairavo V. K.. Po to kai praėjo pasų kontrolę, užvažiavo į muitinio tikrinimo vietą - po stogu. Paaiškina, kad jie pasirinko krovininių transporto priemonių tikrinimo juostą su kroviniu, kadangi gabeno jungtinį krovinį. Jis paėmė dokumentus: krovinio važtaraščius, transporto priemonių liudijimus, asmens dokumentą ir juos pateikė muitinės pareigūnui. Muitinės pareigūnas išėjo iš savo tarnybinių patalpų ir jie nuėjo apžiūrėti automobilio - jis atidarė galines duris, o muitinės pareigūnas apžiūrėjo gabenamą krovinį. Tada muitinės pareigūnas apžiūrėjo šonines daiktadėžes ir techninę dėžę. Po to muitinės pareigūnas nuėjo apžiūrėti vilkiko kabinoje išorės ir vidaus daiktadėžes. Muitinė pareigūnas apėjo vilkiką ir atidarė keleivio pusės dureles ir paklausė kiek alkoholio ir cigarečių. Tai jis pasakė kreipdamasis ir į jį, kai jis tuo metu stovėjo lauke, tiek ir į V. K., kuris tuo metu sėdėjo vilkike, vairuotojo pusėje. Jie abu jam atsakėme, kad gabena 2 pakelius cigarečių. Muitinės pareigūnas įlipo į vilkiko kabiną ir pradėjo ką apžiūrinėti: pradėjo nuo priekinių daiktadėžių, po ko pradėjo apžiūrinėti miegamuosius gultus, kurie yra už vairuotojo ir keleivio sėdynių. Iš pradžių muitinės pareigūnas apžiūrėjo apatinį gultą, po jais esančias daiktadėžes, po to buvo nuleistas viršutinis gultas. Tuo metu jis buvo lauke, bet kadangi vilkiko durys buvo atidarytos - jis viską matė. Taigi ant viršutinio gulto buvo jo minėtas sportinis krepšys, kuriame buvo V. K. asmeniniai daiktai ir pinigai. V. K. nuo viršutinio gulto nuėmė sportinį krepšį ir jį atidarė. Į klausimą atsako, kad V. K. kai atidarė krepšį, iš jos išėmė juodos spalvos maišelį, kuriame buvo pinigai už parduotą vilkiką ir juos padavė muitinės pareigūnui. Dar matė, kad muitinės pareigūnas taip pat papildomai patikrino krepšio turinį. Muitininkas paklausė V. kokia suma gabenamų pinigų eurais. V. jam atsakė, kad nežino valiutų kurso. Muitinės pareigūnas išėjo iš vilkiko nešdamas maišelį su pinigais ir nuėjo pas save į tarnybines patalas. Jis nuėjo paskui jį, muitinės pareigūnas jo paklausė kiek čia pinigų, jis į tai atsakė, kad 3 000 000 Rusijos Federacijos rublių. Jam muitininkas liepė eiti sėsti į automobilį, tai jis ir padarė. Dar muitininkas paprašė pateikto V. K. pasą. Į klausimą atsako, kad kadangi jis formino krovinį, todėl muitinės pareigūnams nereikėjo pateikti antro vairuotojo asmens dokumentų, o būtent V. K., dėl šios priežasties iškarto jo pasas ir nebuvo pateiktas. Jie su V. norėjo deklaruoti gabenamus pinigus, tačiau nežinojo deklaravimo tvarkos, o pas muitinės pareigūną dar net nesuspėjo tai sužinoti, nes jis paėmė pinigus ir iš karto nuėjo pas save į tarnybines patalpas. Į klausimą kiek laiko truko muitinis tikrinimas vilkiko ir puspriekabės atsako, kad tai truko apie 20 minučių. Tikrinimo metu pas muitininką jie neklausinėjo apie grynųjų pinigų deklaravimo tvarką. Jie abudu su V. galvojo, kad iš pradžių bus atliktas krovinio įforminimas, o po to jie deklaruos gabenamus grynuosius pinigus, tačiau to nespėjo padaryti, kadangi muitinės pareigūnas rado pinigus anksčiau. Jis maždaug 2 kartus per mėnesį įvažiuoju iš trečiųjų šalių į Europos Sąjungą, tačiau niekada negabeno tokio dydžio grynųjų pinigų sumą, todėl nežinojo kokia deklaravimo tvarka. Į klausimą atsako, kad turiu pinigų išsinuomoti viešbutį ir gyventi Lietuvoje, kol bus priimtas procesinis sprendimas. Apie pinigus muitinės pareigūnas neklausė, jis neuždavė klausimo, ar turi ką deklaruoti. (87-89 b.l.)

Ikiteisminio tyrimo metu pinigai – trys milijonai rublių surasti, apžiūrėti ir įnešti į Medicinos banko sąskaitą saugojimui. (b.l.28 – 37).

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados.

Visi apklausti asmenys, nurodyta bylos medžiaga patvirtina, kad kaltinamieji vyko per Lietuvos Respublikos sieną ir muitinės patikros metu automobilio kabinoje esančiame krepšyje buvo rasti trys milijonai rublių.

Muitinės pareigūnas nurodė, kad kaltinamieji nereiškė prašymų dėl pinigų deklaravimo nei prieš randant pinigus, nei juos radus, o V. K. negalėjo nurodyti piniginės sumos nei rubliais, nei eurais. Kaltinamasis V. K. neneigė šių aplinkybių ir patvirtino negalėjęs pasakyti kokią pinigų sumą vežė, nes galvojo, kad muitinės pareigūnas klausė apie pinigų ekvivalentą eurais.

Nurodyti duomenys leidžia teismui daryti išvadą, jog įrodyta, kad kaltinamieji gabeno tris milijonus rublių ir šių pinigų nedeklaravo.

Teik kaltinamieji , tiek liudytojas N. L., - visi trys tvirtino, kad būtent V. K. turėjo baigti forminti automobilio pardavimo sutartį ir paimti iš pirkėjo pinigus. V. K., realizavęs automobilio pardavimą, L., taręsis su pirkėju dėl kainos, teigė, kad buvo suderėta automobilio kaina – trys milijonai rublių, tačiau , pirkėjo pageidavimu, sutartyje nurodė ne tris milijonus, o tik ½ suderėtos sumos – 1500 000 rublių. Kaltinamieji pateikė teismui pirkėjo neva surašytą raštelį, kuriame nurodoma, jog jis už perkamą automobilį sumokėjo 3000 000 rublių, o sutartyje nurodė 1500 000 rublių.

Nei V. K., nei N. L., nei pirkėjo nurodomos aplinkybės neatitiko aplinkybių, kurios nurodytos pačioje pirkimo sutartyje: sutartyje nurodoma, jok automobilis parduodamas ne už 3000 000 rublių, ne už 1500 000 rublių, o už 1500 200 rublių, o apie tai, jog dalis pinigų bus perduodama V. K., nei sutartyje nei automobilio perdavimo akte taip pat nėra visai užsimenama, kokie nors priedai (rašteliai) sutartyje taip pat nenumatyti.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal kaltinamųjų pateikiamą versiją neva pirkėjo raštelis turi patvirtinti, jog pastarasis sumokėjo kažkokią papildomą sumą, tačiau ne pirkėjo, o pardavėjo ar jo atstovo parašas turi patvirtinti, kad buvo gauti pinigai už automobilį ir kokia tai suma. Nagrinėjamu atveju ant pirkėjo raštelio nėra pinigų gavėjo – V. K. patvirtinimo, kad jis gavo visą 3000 000 rublių.

Tiek V. K., tiek L. tvirtino, kad automobilio pardavimo sutartis ir automobilio perdavimo aktas buvo paruošti iš anksto, o pardavimo metu pirkėjas tik įrašė savo duomenis. Darytina išvada, jog pardavėjas, surašęs automobilio pardavimo sutartį ir nurodęs, jog automobilis parduodamas už 1500 200 rublių, turėjo žinoti, jog likusi pinigų suma bus perduodama realiai V. K., tačiau tokio rašto, kuris patvirtintų jog realiai už automobilį buvo gauta 3000 000 rublių suma, pardavėjas nesurašė. Todėl kaltinamųjų pateikiama versija, kad pirkėjas pardavimo metu surašė raštelį, patvirtinantį, kad pirkėjas sumokėjo 3000 000 rublių teismo vertinama kaip neatitinkanti faktinių aplinkybių, kuria siekiama kaip nors pateisinti visą vežtą pinigų sumą, siekiant išvengti galimo pinigų konfiskavimo.

Kaltinamieji teigė muitinės pareigūnui aiškinę, kad trys milijonai rublių tai pinigai už parduotą automobilį, tačiau V. K., tvirtinęs, kad turėjo pirkėjo raštelį, šio raštelio muitinės pareigūnui nepateikė.

Teismas daro išvadą, jog įrodyta, kad V. K. vežė pinigus už parduotą įmonės automobilį – 1500 200 rublių ir 1499 800 rublių , kurių kilmė nežinoma, ir vengė visus šiuos pinigus deklaruoti. Padaryta veika įrodyta ir atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 str. 3 d. numatyto nusikaltimo sudėtį.

Byla perduota teismui inkriminuojant, kad kaltinamieji veikė kartu, t.y. V. K. ir A. G. bendrai vežė ir bendrai privalėjo vykdyti pareigas dėl pinigų deklaravimo, tačiau to nepadarė. Buvo inkriminuojama, kad ir A. G., kartu su V. K., pažeisdami Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 2005 m. spalio 26 d. „Dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės“ 3 str. 1 d. reikalavimą, kuris nustato, kad „bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 EUR, deklaruoja tą pinigų sumą pagal šį reglamentą valstybės narės, per kurią jis atvyksta į Bendriją ar išvyksta iš jos, kompetentingai institucijai“ bei pažeisdamas 1997 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017-06-29 įsakymu Nr. XIII-568) 21 str. 1 d. 1 p. reikalavimą, kuris nustato, kad „kai asmuo per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių įveža ar iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką išveža į trečiąsias šalis, kaip jos reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme, grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005) nuostatų 3 straipsnio 1 dalyje“, privalo jas deklaruoti raštu, pateikdami muitinei grynųjų pinigų deklaraciją, 2020-07-31 d., apie 12.20 val., vykdamas iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją vilkiku "DAF" (duomenys neskelbtini) su puspreikabe "Shmitz" valst. Nr. (duomenys neskelbtini), per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą esantį Pasieniečių g. 26, Medininkų k., Medininkų sen., Vilniaus r., nepateikdamas muitinės kontrolei, neteisėtai gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus - 3 000 000 Rusijos Federacijos rublių (2020-07-31 Lietuvos banko nustatytu kursu – viso 34 634,03 Eur), kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą. Šiais savo veiksmais A. G. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 str.3 d.

Nurodyta veikimo forma – „veikdami kartu“, teismo suprantama kaip dviejų asmenų bendrininkavimas, dviejų asmenų ryšis, kurį jungia objektyvieji ir subjektyvieji bendrininkavimo požymiai, kuriuos teismas turi nustatyti. Tiek kaltinamieji, tiek įmonės savininkas N. L., apklaustas liudytoju, tvirtino, kad būtent V. K. buvo pavesta realizuoti automobilio, kurį pastarasis vairavo, pardavimą, paimti pinigus iš pirkėjo ir su kolegos A. G. vairuojamu automobiliu grįžti į namus; būtent V. K. buvo atsakingas už pinigus ir būtent V. K. buvo liepta deklaruoti pinigus. A. G. automobilio pardavime nedalyvavo. A. G. neneigė žinojęs apie tai, kad automobilis bus parduodamas, neneigė žinojęs, kad V. K. vežė pinigus, tačiau šią informaciją sužinojo iš K.. A. G. vežė V. K., žinojo, kad pastarasis gabena pinigus, tačiau G. vaidmuo apibrėžtinas kaip paslaugos suteikimas, parvežant K., o ne kaip bendras veikimas vykdant kokius nors įmonės savininko įpareigojimus pinigų atžvilgiu. Todėl, neįrodžius, kad kaltinamieji veikė bendrai, teismas daro išvadą, kad A. G. išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str.5 d. 1 p.).

Charakterizuojanti medžiaga ir motyvai dėl bausmės .

V. K. nevedęs, neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Pripažino padaręs inkriminuojamą veiką, ką teismas vertina kaip lengvinančią jo atsakomybę aplinkybę. Sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 str.3 d., kuris priskiriam as prie sunkių nusikaltimų. Už padarytą nusikaltimą gali būti skiriama bauda arba laisvės atėmimas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 str. 3 d. 4 p. numato, kad už sunkų nusikaltimą gali būti skiriama bauda , kurios dydis nuo 150 iki 6000 MGL.

Teismas įvertina veikos padarymo aplinkybes, V. K. užsiėmimą – vairuotojas, kas leidžia daryti išvadą, jog darbo užmokestis nėra didelis, ir daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant minimalią numatytą 150 MGL dydžio baudą .

Teismų praktikoje pripažįstama, kad kontrabanda per valstybės sieną gabenami pinigai, t. y. kontrabandos dalykas, yra konfiskuotinas turtas. Pareiga konfiskuoti nusikalstamos veikos priemones bei iš nusikalstamos veikos gautas pajamas įtvirtinta daugelyje Europos Sąjungos teisės aktų ir Lietuvos Respublikos ratifikuotų tarptautinių sutarčių: 1988 m. Jungtinių Tautų konvencijoje dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta, 1990 m. Europos Tarybos konvencijoje dėl pinigų plovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo, 2000 m. Jungtinių Tautų konvencijoje prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, Europos Sąjungos Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatiniame sprendime 2005/212/TVR dėl nusikalstamu būdu įgytų lėšų, nusikaltimo priemonių ir turto konfiskavimo ir kt. Kita vertus, konfiskuojant asmens turtą, radikaliai apribojama asmens teisė į nuosavybės apsaugą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnyje. Todėl taikant turto konfiskavimą būtina, be kita ko, vadovautis Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatomis ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl jų aiškinimo. EŽTT savo praktikoje rekomenduoja, sprendžiant klausimus dėl asmeninio turto konfiskavimo, vadovautis proporcingumo principu, kuris iš esmės yra aiškinamas kaip sąžiningas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

EŽTT praktikoje iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Tačiau pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio reikalavimus tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. Vertindamas konfiskavimo proporcingumą , EŽTT atsižvelgia į daugelį veiksnių, tokių kaip nusikalstamos veikos pobūdis, jos sunkumas; konfiskuojamo turto (šiuo atveju pinigų) statusas nusikalstamoje veikoje; konfiskuojamo turto kilmės ir paskirties teisėtumas; nuteistojo asmens, iš kurio konfiskuojamas turtas, asmenybė ir elgesys, konfiskuojamo turto reikšmė pareiškėjui; dėl nusikalstamos veikos padaryta arba potencialiai sukelta turtinė žala valstybei; asmeniui greta turto konfiskavimo paskirtos kitos bausmės, jų griežtumas ir pakankamumas nubaudimo tikslų įgyvendinimo konkrečios bylos aplinkybėmis požiūriu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis per Lietuvos teritoriją vyko tranzitu, gabendamas jo darbdaviui priklausančias asmenines lėšas 34634,03 eurus. Duomenų, kad šios lėšos būtų gautos nusikalstamu būdu, nenustatyta. Pinigų gabenimo per valstybės sieną atveju nereikia mokėti jokių mokesčių, pinigus tereikia deklaruoti, jei jų suma viršija 10 000 Eur. Tai reiškia, kad valstybė dėl padaryto teisės pažeidimo nepatyrė ir negalėjo patirti jokios finansinės žalos. V. K. anksčiau nebuvo teistas, jokių jį neigiamai apibūdinančių duomenų byloje nėra. Be to, pastebėtina, kad didžioji jo gabentų pinigų dalis priklausė įmonei (t. y. trečiajam asmeniui), t.y. buvo lėšos , gautos už parduotą darbdavio automobilį. Įmonės savininkas N. L. apklausiamas nurodė, jog pardavus automobilį gautos lėšos būtų naudojamos perkant kitą naujesnį automobilį, siekiant vystyti įmonės veiklą. Todėl teismas, atsižvelgdamas į skirtiną bausmę, daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti konfiskuojant tik dalį nedeklaruotų pinigų – 5000 eurų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 308 straipsniais, 303 str. 5 d. 1 p. teismas

nusprendžia:

Pripažinti V. K. (V. K.) kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 str. 3 d. ir skirti jam 150 MGL – 7500 eurų (septynis tūkstančius penkis šimtus) baudą.

Konfiskuoti dalį nedeklaruotų piniginių lėšų – 5000 (penkis tūkstančius) eurų, laikomų Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos UAB Medicinos banko depozitinėje sąskaitoje Nr. LT807230000000120020.

A. G. (A. G.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 str. 3 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąsias priemones panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus ir jį įvykdžius, pinigines lėšas grąžinti V. K..

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Gintaras Dzedulionis