- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-16
- Bylos Nr.
- 2S-563-368/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00861-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) V. J. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-8040-952/2019.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai V. Š. ir V. J. Š. kreipėsi į teismą pareiškimu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Pateiktas pareiškimas neatitiko reikalavimų, keliamų pareiškimams dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, todėl 2019 m. birželio 5 d. nutartimi pareiškėjams nustatytas 10 dienų terminas pareiškimo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad pareiškėjai per 10 dienų terminą, skaičiuojant jį nuo nutarties įteikimo dienos, turi pateikti teismui duomenis iš VĮ Regitra apie turimas transporto priemones, iš VĮ Registrų centro pateikti duomenis apie turimą nekilnojamąjį turtą bei duomenis apie šeimos sudėtį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2019 m. birželio 18 d. nutartimi pareiškėjų V. Š. ir V. J. Š. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu laikė nepaduotu ir grąžino jį pateikusiems asmenims.
3. Teismas nurodė, kad nutartyje dėl pareiškimo trūkumų šalinimo buvo išaiškinta, jog teismas laiko dokumentą nepaduotu ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, jei jis neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, o šalis per teismo nustatytą terminą šių trūkumų nepašalina. Atsižvelgdamas į tai, kad 2019 m. birželio 5 d. nutartis įteikta 2019 m. birželio 6 d., teismas padarė išvadą, jog pareiškėjai turėjo pašalinti trūkumus iki 2019 m. birželio 17 d., o kadangi trūkumai per teismo nustatytą terminą nebuvo pašalinti bei pareiškėjai neprašė pratęsti trūkumų pašalinimui nustatyto termino, teismas laikė pareiškėjų pareiškimą nepaduotu ir su priedais grąžino jį padavusiems asmenims.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu apeliantas V. J. Š. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. birželio 18 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą spręsti pareiškimo priėmimo klausimą iš naujo.
5. Nurodo, kad iki 2019 m. birželio 17 d. turėjo pašalinti 2019 m. birželio 5 d. teismo nutartyje nurodytus trūkumus, tačiau teismo nutartį gavo paštu tik 2019 m. birželio 22 d., todėl negalėjo jų laiku pašalinti. Atstovavimo sutarties su advokatu nėra sudaręs, todėl mano, kad teismo nutartis jam turėjo būti įteikta tiesiogiai. Su pareiškėja V. Š. kartu negyvena, neveda bendro ūkio ir nepalaiko jokių kontaktų. V. Š. gyvena užsienyje, o pareiškimas teismui nutraukti santuoką bendru sutarimu buvo pasirašytas jai atvykus į Lietuvą, todėl nežino ar ir pareiškėja V. Š. gavo 2019 m. birželio 5 d. nutartį. Teigia, kad pateikti bendra tvarka naują pareiškimą nutraukti santuoką šalių susitarimu bus sudėtinga, nes nežino kada pareiškėja V. Š. grįžta į Lietuvą iš užsienio, ko pasėkoje negali gauti jos parašo ant bendro pareiškimo bei ant susitarimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į apelianto V. J. Š. atskirąjį skundą, pareiškėja V. Š. prašo atskirąjį skundą tenkinti, Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. birželio 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
7. Nurodo, kad teismas 2019 m. birželio 18 d. nutartimi ne tik nepagrįstai laikė pareiškėjų pareiškimą nepaduotu, nes 2019 m. birželio 5 d. nutartis dėl trūkumų šalinimo pareiškėjui V. J. Š. įteikta tik 2019 m. birželio 22 d., bet ir reikalavo duomenų, kuriuos pats gali išsireikalauti iš viešųjų registrų remiantis CPK 179 straipsnio 3 d. Mano, kad tokia teismo nutartis yra formali.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, neperžengdamas atskirojo skundo ribų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
9. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria pareiškėjų pareiškimas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiems asmenims dėl laiku nepašalintų trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Pareiškėjai su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka ir nurodo, kad pirma, 2019 m. birželio 5 d. nutartis dėl trūkumų šalinimo pareiškėjui V. J. Š. įteikta tik 2019 m. birželio 22 d., t. y. jau po to, kai teismas nutarė pareiškėjų pareiškimą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmenims. Antra, teismas, nutartyje dėl trūkumų šalinimo nurodė pareiškėjams pateikti papildomus duomenis, kuriuos pats gali išsireikalauti iš viešųjų registrų. Su šiais pareiškėjų argumentais apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu galima tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių. CK 3.52 straipsnio 2 dalyje ir CPK 539 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.). Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra privalomas prašymo dėl santuokos nutraukimo priedas, kurio turinys reglamentuojamas materialinės teisės normų. Prašymo priėmimo stadijoje, atliekami procesiniai veiksmai, kurių tikslas iškelti bylą (priimti prašymą dėl santuokos nutraukimo), todėl priimant prašymą bei kartu su juo pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismas turi patikrinti sutarties turinį formaliai: ar jos turinys atitinka CK 3.53 str. 3 d. nustatytus reikalavimus, ar sutartyje yra nurodytas bendras turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalijimas ir pan. Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 str., CPK 541 str. 1 d.). Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Pažymėtina, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra privalomas prašymo dėl santuokos nutraukimo priedas, kuriam taip pat taikytinas procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas.
12. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai visiems asmenims užtikrinti teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą su prašymu nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reikalavimus (formos ir turinio), kurių nesilaikant, nustatytinas terminas prašymo trūkumams pašalinti (CPK 539, 115, straipsniai). Sutuoktiniams teismo nustatytu terminu nepašalinus prašymo nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu trūkumus, prašymas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Taigi, procesinio dokumento pripažinimas nepaduotu yra ydingo trūkumų šalinimo ar jų nepašalinimo per nustatytą laiką pasekmė. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog tokias pasekmes pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taikė nepagrįstai.
13. Iš pareiškėjų V. Š. ir V. J. Š. 2019 m. gegužės 29 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinio matyti, kad pareiškime yra aptarti šalių veiksnumo, kreditorinių įsipareigojimų, nekilnojamojo, kilnojamojo turto ir santuokoje gimusių vaikų klausimai, taip kaip reikalauja CPK 539 straipsnis. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. birželio 5 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą pašalinti trūkumus, kadangi, teismo nuomone, pareiškėjai turi pateikti teismui duomenis iš viešųjų registrų apie turimas transporto priemones, nekilnojamą turtą bei apie šeimos sudėtį. Tai yra, teismas pareikalavo pareiškėjų papildomų duomenų iš viešųjų registrų, pagrindžiančių santuokos nutraukimo pasekmių sutarties turinį, nors santuokos nutraukimo pasekmių sutarties turinio trūkumų, nenustatė.
14. CPK 138 straipsnyje nustatyta, jog jeigu ieškinys (pareiškimas) neatitinka CPK 135 straipsnyje nurodytų reikalavimų, trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka, t. y. CPK 115 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau trūkumų nepašalinus procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1).
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbu tai, jog vadovaujantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi teismai gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų, todėl nagrinėjamu atveju patikrinti duomenis apie pareiškėjų vardu turimą nekilnojamą, kilnojamąjį turtą bei apie šeimos sudėtį, pirmosios instancijos teismas galėjo pats, patikrinęs viešuosius registrus (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Iš dalies sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad teikti pareiškimo (prašymo) reikalavimus pagrindžiančius įrodymus yra pareiškėjų pareiga (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis), todėl, viena vertus, nepagrįsti pareiškėjų teiginiai, kad teismas galėjo ir turėjo išsireikalauti reikalingus dokumentus pats. Kita vertus, pareiškėjai galėjo teikti tokį prašymą teismui ir apie tai nurodyti prašyme dėl santuokos nutraukimo. Taigi, 2019 m. birželio 5 d. nutartyje nurodyti trūkumai, įvertinus faktą, kad teismas galėjo savo iniciatyva išsireikalauti trūkstamus duomenis iš viešųjų registrų, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nesudarė esminių kliūčių tolesnei proceso eigai (CPK 115 straipsnio 4 dalis, 539 straipsnis), todėl konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjams teismo nustatytu terminu neištaisius nutartyje nurodytų pareiškimo trūkumų, pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai taikė procesines teisės normas, neatsižvelgė į CPK 179 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir nepagrįstai nutarė laikyti ieškinį nepaduotu.
16. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, nors pareiškėjų prašymas ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašyta abiejų pareiškėjų – V. Š. ir V. J. Š., tačiau atstovavimo sutartį su advokatu K. V. sudarė tik pareiškėja V. Š. (7 b. l.). Bylos duomenys patvirtina, kad 2019 m. birželio 5 d. nutartis įteikta pareiškėjos V. Š. atstovui advokatui K. V. – 2019 m. birželio 6 d. (10 b. l.), tačiau pareiškėjui V. J. Š., kuris nėra sudaręs atstovavimo sutarties su advokatu - tik 2019 m. birželio 22 d., jau po skundžiamos nutarties priėmimo. Iš to seka, kad teismas, matydamas jog pareiškime yra nurodyti skirtingi pareiškėjų gyvenamosios vietos adresai, kas leidžia daryti tikėtiną prielaidą, jog pareiškėjai kartu negyvena ir galimai nebendrauja, nesulaukęs, kol vienai iš šalių bus įteiktas teismo procesinis dokumentas, nepagrįstai priėmė skundžiamą 2019 m. birželio 18 d. nutartį. Juo labiau, kaip minėta šios nutarties 15 punkte, teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartyje nurodyti trūkumai nesudarė kliūčių tolimesnei proceso eigai.
17. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, ji naikintina ir pareiškėjų V. Š. ir V. J. Š. prašymo dėl santuokos nutraukimo klausimas pirmosios instancijos teismui perduotinas nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. birželio 18 d. nutartį ir perduoti prašymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.