- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-15
- Bylos Nr.
- ATP-1035-485/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. E. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo G. E. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu G. E. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d. – 4000 (keturių tūkstančių) Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams; pagal ATPK 124¹ str. 7 d. – įspėjimu. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., šios nuobaudos subendrintos ir galutinė nuobauda skirta 4000 (keturių tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. G. E. M. nubaustas už tai, kad 2014-07-24, apie 16.15 val., Alytuje, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,79 promilių girtumas), nesaugomoje automobilių aikštelėje, vairuodamas automobilį Mercedes Benz ML 400, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), manevruodamas atbuline eiga atsitrenkė į stovintį automobilį ir jį apgadino. Be to, vairuotojas su savimi neturėjo galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Tokiais veiksmais jis padarė pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 3 d. ir 124¹ str. 7 d.
Šalies argumentai
G. E. M. apeliaciniu skundu prašo paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali, t. y. galutinę subendrintą nuobaudą paskirti – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams paliekant 4000 (keturių tūkstančių) Lt baudą. Skunde nurodo, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl inkriminuotų pažeidimų. Pažymi, kad yra įkūręs savo individualią įmonę, kuri verčiasi menine ir literatūrine kūryba bei interpretacija, t. y. užsiima reklamos piešimu ir gamyba. Automobilis reikalingas tam, kad galėtų pilna apimtimi verstis minėta individualia veikla: vykti pas klientus, pristatyti pagamintą reklaminę produkciją. Apeliantas uždirba apie 1500 Lt, tad jei samdytų vairuotoją ir jam mokėtų apie 1000 Lt, pastarajam liktų tik apie 500 Lt pragyvenimui. Sumažėjus pajamoms pareiškėjui taptų sunkiau išlaikyti savo dukrą, kuri šiuo metu niekur nedirba ir yra priklausoma nuo pareiškėjo išlaikymo. Apelianto žmona A. M. turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau vyrui vykdyti individualią veiklą padėti negali, jų darbovietės yra nutolusios viena nuo kitos, tad vyro vežioti negali. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjas mano, kad yra galimybė taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas ir švelninti paskirtą administracinę nuobaudą.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
G. E. M. apeliacinis skundas netenkinamas.
Šalies argumentai
Apeliantas neginčija padarytų pažeidimų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su paskirtos nuobaudos individualizavimu, mano, kad yra pagrindas švelninti jo teisinę atsakomybę, taikant ATPK 30¹ str. nuostatas ir mažinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
ATPK 127 str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų metų iki penkerių metų <...>. Atitinkamai ATPK 30 str. nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino ir nuoširdžiai gailisi), sunkinančių aplinkybių nebuvimą, galiojančių administracinių nuobaudų neturėjimą, darbo pobūdį bei gaunamas pajamas, skyrė sankcijoje numatytas minimalias baudas, t. y. 4000 (keturių tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (ATPK 30¹ str. 1 d.). Pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik išskirtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N17?103/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4/2011). Tokios pozicijos savo jurisprudencijoje laikosi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui G. E. M. nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurioms esant būtų galima peržengti sankcijos apibrėžtas nuobaudos ribas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo pobūdžio ir dėl jos netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės – išskirtinėmis aplinkybėmis nelaikytinos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N1–1900/2007). Todėl argumentas, kad pažeidėjas negalės pilnai verstis savo individualia veikla ir tai sukeltų neproporcingai didelių pasekmių jo darbo funkcijoms bei šeimos aprūpinimui, per metus netenkant apie 36000 Lt pajamų, atmestinas. Atėmus specialiąją teisę, G. E. M. patirs nepatogumų, tačiau tai neatims iš jo galimybės ieškotis papildomo darbo pagal turimą išsilavinimą, juolab kad neigiamos pasekmės kilo dėl jo paties netinkamo, lengvabūdiško elgesio.
Tai, kad apeliantas gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), tačiau ši aplinkybė jau buvo įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Šeimyninė padėtis bei rūpinimasis artimaisiais taip pat nėra aplinkybės, ypatingai lengvinančios atsakomybę, galinčios sudaryti pagrindą administracinei atsakomybei švelninti pagal ATPK 30¹ straipsnio nuostatas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-2663/2009). Todėl pareiškėjo išlaikomos dukros finansinis priklausymas nuo pažeidėjo uždirbamų pajamų nepripažintinas išskirtine aplinkybe. G. E. M. dukra yra pilnametė, gim. 1986 m., darbingo amžiaus, tad jos nedarbingumo laikotarpis, manytina, tėra laikinas. Pažymėtina ir tai, kad duomenų apie sunkią G. E. M. sveikatos būklę nėra, pažeidėjas yra darbingo amžiaus (55 m.), gyvena ne kaimo vietovėje, o mieste – Alytuje, kur važinėja viešasis transportas – mikroautobusai, tad specialiosios teisės atėmimas trijų metų laikotarpiui nesuvaržo pažeidėjo teisių labiau nei šiuo konkrečiu atveju tai būtina.
Atkreipiamas dėmesys, kad byloje nustatyta, jog autoįvykio metu automobilį vairavusio G. E. M. kraujyje rasta 2,79 promilių etilo alkoholio, tai atitinka sunkų girtumo laipsnį. Nors praeityje G. E. M. administracine tvarka baustas tik du kartus, galiojančių nuobaudų neturi, matyti, jog nėra linkęs sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisykles, tačiau šie duomenys nepersveria padaryto vieno iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, keliančio pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Nors eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, transporto priemonių apgadinimo mastas nėra didelis, tačiau iš įvykio liudytojų pateiktų paaiškinimų matyti, kad sunkesnių padarinių buvo išvengta tik dėl pašalinio asmens įsikišimo, ištraukiant girtą vairuotoją iš automobilio ir nebeleidžiant jam toliau vairuoti, nors pastarasis norėjo tęsti vairavimo manevrus (b. l. 9, 10). Todėl, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas pažeidėjui nuobaudą, pakankamai įvertino padaryto pažeidimo pobūdį.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-1703/2010). Sumažinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nuo minimalaus trejų metų iki vienerių metų, kaip to prašo apeliantas, administracinė nuobauda nagrinėjamu atveju nepasieks ATPK 20 str. numatytų tikslų.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas priežastis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, išimtinių aplinkybių, leidžiančių švelninti G. E. M. teisinę padėtį nenustatyta, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas nutarimas paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą palikti galioti ir G. E. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.