Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Benedikto Leišio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje ir susipažinęs su baudžiamosios bylos Nr. 1-2737-271/2017 medžiaga, kurioje

1. 2017-02-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 str. 1 d., 64(1) str. – 30 MGL (1129,90 Eur) dydžio bauda, nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 1 metų draudimas vairuoti kelių transporto priemones; baudos išieškojimas perduotas antstoliui, bauda nesumokėta;

2. 2017-07-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 259 str. 2 d. – 6 MGL (225,96 eurų) dydžio bauda (teismo baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs),

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent:

būdamas 2017-02-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnio pagrindu taikant baudžiamojo poveikio priemonę – 1 (vieneriems) metams uždraudžiant naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, vengė ją atlikti, nes 2017 m. gegužės mėn. 18 d. 10.15 val. Ližiškių gatvėje, Vilniuje vairavo transporto priemonę.

Šiais veiksmais R. Š. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 243 straipsnyje.

Kaltinamojo R. Š. kaltė grindžiama jo paties prisipažinimu ir duotais parodymais, liudytojo R. S. parodymais, kita bylos medžiaga.

Kaltinamasis R. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-05-18 apie 10.15 val., Vilniaus m. vairavo automobilį „Opel“, su prekybiniais valstybinio numerio ženklais, bei buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Su šiuo pažeidimu sutiko, jam už tai buvo paskirta 70 eurų bauda. Jis žinojo, kad jam Vilniaus miesto tesimo sprendimu yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir jam yra 1 metų laikotarpiui uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones. Apie tai jis taip pat buvo pasirašytinai informuotas probacijos tarnyboje. Automobilį vairavo todėl, kad reikėjo skubiai nuvairuoti jį nuo namų iki autoserviso. Nuoširdžiai gailisi, kad taip pasielgė, tačiau tuo metu reikėjo skubiai nuvairuoti automobilį, todėl ir pažeidė jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Prašo skirti baudą (b.l. 31-32).

Liudytojas R. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog dirba Vilniaus probacijos skyriuje inspektoriumi. 2017-05-08 Vilniaus probacijos skyrius gavo vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo R. Š. gyvenantis (duomenys nskelbtini), buvo nuteistas pagal LR BK 281 str. 1 d. ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 1 metams uždrausta vairuoti kelių transporto priemones. Tačiau R. Š. vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nes jis 20017-05-18 buvo sustabdytas kelių policijos ir jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 171 str. 1 d., dėl transporto priemonės su prekybiniais numeriais neužregistravus jų VĮ „Regitra“ sistemoje, vairavimo. 2017-05-17 nuteistasis R. Š. buvo atvykęs į Vilniaus probacijos skyrių, kur pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka bei atsakomybę už paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. Kadangi R. Š. nevykdė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemones Vilniaus probacijos skyrius kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo R. Š. atžvilgiu pagal LR BK 243 straipsnį (b.l. 26-27).

Iš 2017-02-10 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžio ir 2017-04-27 Vilniaus apygardos teismo nutarties kopijų matyti, kad R. Š. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir jam paskirta 30 MGL dydžio bauda, bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 1 metams uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka nuosprendis pakeistas nebuvo. (b.l. 9-17).

Iš administracinio nusižengimo protokolo (ROIK 17068302086) kopijos matyti, kad R. Š. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ANK 171 str. 1 d. ir jam paskirta 70 eurų dydžio bauda, dėl to, kad jis 2017-05-18 10.15 val. Ližiškių g., Vilniaus m., vairavo automobilį „Opel Vectra“ su prekybiniais Nr. P 110119, neužregistravęs jų VĮ „Regitra“ sistemoje. (b.l. 22-23).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas

Lietuvos Respublikos BK 243 straipsnis inter alia numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis R. Š. vairavo transporto priemonę po to, kai jam 2017-02-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nustatytas draudimas vienerius metus vairuoti transporto priemones. Nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. balandžio 27 d. Automobilio vairavimo faktą patvirtina tiek pats kaltinamasis, tiek byloje surinkta rašytinė medžiaga.

BK 243 straipsnyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pobūdį, jos sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo.

Apie baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimą kaltinamajam buvo žinoma. 2017-05-17 atvykęs į probacijos tarnybą kaltinamasis buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir atsakomybe už jos nevykdymą. Jau sekančią dieną sėsdamas vairuoti transporto priemonę kaltinamasis akivaizdžiai suvokė, kad pažeidžia jam teismo nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones, tačiau norėjo taip elgtis.

R. Š. veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 243 straipsnį.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės aiškios. Turtinės žalos byloje nėra. Pats kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b.l. 77).

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis R. Š. įvykdė baudžiamąjį nusižengimą (Lietuvos Respublikos BK 12 straipsnis).

Lengvina kaltinamojo atsakomybę tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Praeityje ne kartą buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už įvairių rūšių teisės pažeidimus, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą už KET pažeidimus (b.l. 19-20, 36-37). Dirba.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes R. Š. skirtina prokuroro siūloma bausmės rūšis – bauda. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas bausmės dydis yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai, pagrindo ją mažinti nėra. LR BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

2017-02-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu R. Š. paskirta 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda teismo nustatytu terminu sumokėta nebuvo, jos priverstinis išieškojimas yra perduotas antstolei Jurgitai Bareikienei. Kaip telefonu informavo antstolė, šiai dienai jokia baudos dalis nėra išieškota, todėl tebėra neatlikta visa bausmė. Kadangi kaltinamasis naują nusikalstamą veiką padarė būdamas neatlikęs 2017-02-10 nuosprendžiu jam skirtos bausmės – nesumokėjęs 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio baudos, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu skiriama bauda LR BK 64 str. 1 d., 3 d. pagrindu dalinio sudėjimo būdu bendrintina su 2017-02-10 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme (bauda), prie didesnės bausmės pridedant dalį mažesnės.

2017-02-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu kaltinamajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 1 metų draudimas vairuoti kelių transporto priemones - bausmių bendrinime nedalyvauja ir toliau vykdytina atskirai pagal minėtą 2017-02-10 nuosprendį (Lietuvos Respublikos BK 73 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendė:

R. Š. pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 243 straipsnyje, ir paskirti jam 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 20 MGL (753,20 Eur) dydžio baudą.

Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalies, 3 dalies pagrindu dalinio sudėjimo būdu subendrinti 2017-02-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu skirtas bausmes, prie nuosprendžiu paskirtos 30 MGL (1129,80 Eur) baudos pridedant dalį šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu skiriamos baudos (10 MGL) ir galutinę mokėtiną baudą nustatyti – 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio baudą.

2017-02-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu kaltinamajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 1 metų draudimas vairuoti kelių transporto priemones - toliau vykdytina atskirai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-10 nuosprendį.

Išaiškinti kaltinamajam, kad bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT 247300010112394300, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, įmokos kodas 6801.

Kardomąją priemonę, paskirtą R. Š. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo pateikimo vykdyti, o teismo baudžiamąjį įsakymą pateikus vykdyti, kardomąją priemonę panaikinti.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo nuteistasis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal BPK 425 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.