Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorei Inetai Žilinskienei,

asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – G. G. – gynėjui advokatui Adolfui Račkauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, lietuviui, nedirbančiam, turinčiam 15 procentų darbingumą, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), neteistam, tačiau 2016 m. gruodžio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi pripažintam nepakaltinamu dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje, dėl ko taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, tai yra VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, 2017 m. birželio 7 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis pakeista, G. G. skiriant priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, 2017 m. lapkričio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi G. G. paskirtos priverčiamosios medicininės priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, taikymas nutrauktas, padariusiam įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. G. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo artimam giminaičiui – tėvui V. G., būtent: 2019 m. gegužės 13 d. apie 08.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė V. G. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų rankomis į įvairias kūno vietas, metaliniu vamzdžiu trenkė vieną kartą į galvą, spyrė vieną kartą į pilvą, taip sukeldamas nukentėjusiajam V. G. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, sukėlusį sužalojimą – poodinę kraujosruvą kaktos dešinėje. Šioje G. G. padarytoje veikoje yra baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymiai.

I. Dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo

2. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja K. M. nurodė, jog nežino dėl kokio įvykio yra pakviesta liudyti ir neprisimena ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Teismui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius ikiteisminio tyrimo pareigūnui liudytojos duotus parodymus, liudytoja nurodė, jog įvykį prisiminė, bet papildyti savo parodymų neturi kuo, teismas gali remtis ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotais parodymais. Prisiminė, kad vyko pas senyvo amžiaus žmones dėl smurto artimojoje aplinkoje, kuris sukėlė fizinį skausmą. Atvykus į įvykio vietą, V. G. pasakė, kad prieš jį buvo naudotas smurtas. Ji kartu su kolega O. Š. atliko ikiteisminio tyrimo pirmuosius procesinius veiksmus. Kokius veiksmus atliko, negali pasakyti. Įvykio vietoje užfiksavo patį daiktą, tai siurblio vamzdį, ir pačią įvykio vietą, ji buvo bute. Paėmė pareiškimą iš nukentėjusio asmens, jame aplinkybės surašytos iš nukentėjusiojo žodžių.

2.1. Liudytoja A. J. nurodė, jog nežino, kodėl yra pakviesta liudyti, ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų neprisimena. Teismui, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius ikiteisminio tyrimo pareigūnui liudytojos duotus parodymus, liudytoja nurodė, jog įvykį prisiminė, duoti parodymai yra teisingi ir teismas gali jais remtis. Parodymų papildyti neturi kuo. Žmogus sakė, kad jį sumušė. Asmuo skundėsi pilvo skausmais.

2.2. Liudytoja A. G. nurodė, jog dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje bendruomenės slaugytoja. Įvykio gerai neprisimena, tačiau buvo apklausta apie žmogų, kuris nurodė, kad serga epilepsija. Prisimena tai, kad į areštinę buvo patalpintas asmuo, kurį jį apžiūrėjo, jis atsinešė vaistus nuo epilepsijos, nurodė, kad serga epilepsija. Jos pareiga yra paklausti, ar žmogus šiuo metu yra sveikas, ar vartoja vaistus, kokiomis ligomis serga ir kokia šiuo metu yra jo būklė. Asmuo turėjo vaistus ir ji galvojo, kad jis buvo pavartojęs alkoholio. Alkoholio vartojimo faktas nebuvo nustatytas. Asmuo ryte jos paprašė vaistų, nurodė, kad jis vartoja vaistus, kad neištiktų epilepsija. Pristatyto asmens būklė buvo normali, sveikatos sutrikimų, dėl ko jo nebūtų galima uždaryti į areštinę, nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

3. Be teisme apklaustų liudytojų parodymų, G. G. padarytą veiką įrodo ir kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai:

3.1. Ikiteisminio tyrimo metu, 2019 m. gegužės 13 d. surašant pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolą, nukentėjusysis V. G. nurodė, jog 2019 m. gegužės 13 d. apie 8.00 val., namo grįžo sūnus G. G., kuris buvo neblaivus. Jis su G. G. susipyko dėl gaunamos pašalpos. Susinervinęs G. G. puolė muštis rankomis. Kiek kartų sudavė, įvardinti negali. Tuomet pasiėmęs metalinį vamzdį vieną kartą trenkė į galvos sritį, padėjęs vamzdį spyrė su koja į pilvo sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Viskas įvyko bute, adresu (duomenys neskelbtini), viename iš buto kambarių. Įvykį matė žmona I. G.. G. G. gyvena ir veda bendrą ūkį su juo. G. G. smurtauja ne pirmą kartą, buvo kviesta policija (1 tomas, b. l. 8–13).

3.1.2. Papildomos liudytojo apklausos metu 2019 m. gegužės 14 d. nukentėjusysis V. G. nurodė, kad jam išaiškinta teisė duoti parodymus, atsisakyti duoti parodymus arba atsakinėti į atskirus klausimus, kadangi nusikaltimo padarymu įtariamas sūnus G. G.. Išaiškinimą suprato ir duoti parodymus sutinka. Nurodė, kad jokio smurto jo atžvilgiu nebuvo. Sūnus G. G. jo atžvilgiu nesmurtavo. Maždaug prieš dešimt metų sūnus G. G. turėjo galvos traumą, po kurios jam buvo pakeista keletą kartų kaukolė, liko pirmos grupės invalidas. Sūnus G. G. dažnai gydosi psichiatrinėse ligoninėse, jam reikalinga visiška priežiūra, todėl kreipėsi į teismą ir jam buvo priskirta sūnaus globa. Jie gyvena (duomenys neskelbtini), dviejų kambarių bute. Viename kambaryje gyvena jis, kitame kambaryje gyvena sūnus G. G. ir sutuoktinė, G. mama I. G.. I. dešimtį metų guli ant lovos, nevaikšto, jos sveikata šiuo metu bloga, turi ji visišką negalią ir įvykio ji nematė. Nežino, ką ten rašė policijos pareigūnai. Sūnus G. G. pastoviai gydomas pas psichiatrę R. (duomenys neskelbtini). Dabar buvo nusprendęs, kad jam reikia pailsėti ir kažkiek mėnesių pas psichiatrę nesilankė. Nepamena kiek laiko ten nesilankė. 2016 metais rašė pareiškimą policijoje, tada sūnus G. G. grasino jam peiliu. Teismas jam skyrė priverčiamą gydymą, tačiau pavyko susitarti, kad jis būtų gydomas namuose. Nuo 2016 metų iki dabar sūnus G. G. nebuvo agresyvus, namuose buvo ramus, vartojo papildus, vaistus. 2019 m. gegužės 12 d., sekmadienį, abu su sūnumi G. G. ėjo į rinkimus. Galėjo būti apie 10.30 val., einant gatve G. pamatė kažkokį draugą ir nuėjo, jo neklausė, pabėgo. Grįžo namo apie dvyliktą nakties, girtas. Po kelių minučių vėl sugalvojo išeiti iš namų. Kadangi sūnus G. sergantis, negali gerti alkoholio, tai jis jam išeiti neleido. Sūnus G. G. nenusiramino, toliau triukšmavo, spardė buto duris, tai iškvietė policijos pareigūnus, kad jį apramintų. Atvykę policijos pareigūnai su G. pasikalbėjo. G. pasakė, kad nori išeiti pas draugę ir jis jį išleido. G. G. dar girtesnis grįžo namo (duomenys neskelbtini), jau pirmadienį – 2019 m. gegužės 13 d. apie 08.00 val. Grįžęs namo G. triukšmavo, mosavo rankomis, jis bandė jį nuraminti, paguldyti, tačiau jam nepavyko. G. bandė jam suduoti, tačiau nesudavė, jo nesumušė ir jam nebuvo padaryti sužalojimai, nebuvo sukeltas fizinis skausmas. Kadangi sūnus G. G. namuose triukšmavo, bandė muštis, tai jis iškvietė policiją ir norėjo, kad sūnų G. G. išvežtų gydytis į Šiaulių psichiatrinę ligoninę, nes tuo metu jam reikėjo pagalbos. Psichiatrinėje ligoninėje būtų išblaivę ir viskas būtų susitvarkę. Tai paaiškino ir atvykusiems policijos pareigūnams. Pareigūnams melavo, kad sūnus G. G. smurtavo jo atžvilgiu, norėjo, kad išvežtų jį išblaivyti. G. G. jo atžvilgiu nesmurtavo. Prašė pareigūnų išvežti jį į psichiatrinę išsiblaivyti, bet jo ten nevežė, sakė nėra kaip. Kodėl melavo policijai, nežino. Pats serga prostatos vėžiu, dėl melagingų parodymų bauskit jį (V. G.). Pats kvietė policiją paskambinęs pagalbos telefonu, sakė, kad sūnus G. G. puola muštis, bet nesumušė. Atvykę policijos pareigūnai jį apžiūrėjo, paveikslavo, sužalojimą rado ant galvos, šono, ir tie sužalojimai yra nuo to, kad jis užsigavo pats virsdamas, nes labai sunkiai vaikšto. Neturi jokių pretenzijų savo sūnui G. G. ir prašo leisti sūnui G. G. gyventi namuose (duomenys neskelbtini), kadangi sūnui G. G. reikalinga priežiūra (1 tomas, b. l. 44–47).

3.1.3. Papildomos liudytojo apklausos metu 2019 m. birželio 14 d. nukentėjusysis V. G. atsisakė duoti parodymus, kadangi nusikalstamos veikos padarymu įtariamas sūnus G. G. (1 tomas, b. l. 48–50).

3.2. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. G. atsisakė duoti parodymus, kadangi nusikalstamos veikos padarymu įtariamas sūnus G. G. (1 tomas, b. l. 61–63).

3.3. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. M. nurodė, kad 2019 m. gegužės 13 d., pagal gautą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo pranešimą, vyko į įvykį, adresu (duomenys neskelbtini), dėl smurto artimoje aplinkoje. Važiavo su būrio vadu O. Š.. Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko nukentėjusysis V. G.. Pats V. G. paaiškino, kad jo sūnus G. G. grįžo namo po paros girtas, kad prašė pinigų, norėjo dar išgerti, tėvas nedavė, tai sūnus pradėjo namuose triukšmauti. Nuvykusi į įvykio vietą matė, kad sūnus G. G. ramiai sėdėjo virtuvėje ir rūkė. Nebuvo panašu į tai, kad jam buvo koks priepuolis, jis ramiai sėdėjo virtuvėje ir rūkė. Akivaizdžiai matėsi, kad neblaivus. Paklausus sūnaus G. G. ką darė, kodėl tėvai iškvietė policiją, kažką nerišliai pasakojo. Tėvas V. G. prašė, kad sūnų išvežtų, tačiau prašė nevežti į psichiatrinę, prašė nekelti bylos ir nevežti į policiją. Tikslių visų įvykio aplinkybių neprisimena. Apklausus V. G. įvykio vietoje, jis paaiškino, kad sūnus G. G. siurblio metaliniu vamzdžiu sudavė vieną kartą į galvą, dėl ko ant kaktos jam buvo didelis guzas, ir sūnus spyrė vieną kartą į pilvą, dėl ko jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Buvo atvykusi greitoji pagalba, apžiūrėjo V. G., norėjo vežti į ligoninę dėl galvos sumušimo, tačiau jis vykti į ligoninę atsisakė, sakė, jog negali palikti namuose sergančios sutuoktinės. Namuose lovoje gulėjo moteris, tai G. G. mama. Klausė, ar ji nėra nukentėjusi. Ji pasakė, kad nėra nukentėjusi ir visą laiką verkė, prašė sūnaus G. G. neišvežti. G. G. buvo nustatytas 1,72 promilių neblaivumas, V. G. buvo blaivus. G. G. buvo išvežtas ir patalpintas į areštinę, dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 tomas, b. l. 66–69).

3.4. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. J. nurodė, kad 2019 m. gegužės 13 d. apie 08.30 val., pagal iškvietimą vyko adresu (duomenys neskelbtini). Buvo pranešta, kad sumuštas aštuoniasdešimties metų vyras. Nuvykusi minėtu adresu apžiūrėjo vyrą V. G., gim. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatė pilvo skausmą ir galvos minkštųjų audinių sužalojimą. Pats V. G. pasakė, kad jį sumušė sūnus, daužė jam galvą ir pilvą, sąmonės praradęs nebuvo. V. G. buvo pasiūlyta vykti į ligoninę, vykti atsisakė, aiškino, kad negali palikti ligonės sutuoktinės. Su sūnumi nebendravo, jis buvo saugomas policijos pareigūnų virtuvėje, policijos pareigūnai nesakė, kad jam būtų reikalinga greitoji pagalba, o V. G. apžiūrėjo kitame kambaryje (1 tomas, b. l. 72–74).

3.5. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. G. nurodė, kad 2019 m. gegužės 13 d. į areštinės patalpas nuo pat ryto, tiksliai valandų dabar nepamena, buvo pristatytas G. G., gimęs (duomenys neskelbtini). Kiekvieną pristatytą asmenį ji apžiūri, klausia kokių turi sveikatos problemų. Pats G. G. pasakė, kad serga epilepsija ir vaistus turi su savimi. Tuo metu, kai bendravo su G. G., jam epilepsijos priepuolio nebuvo. Tačiau, ar buvo epilepsijos priepuolis iki atvykimo į areštinę, to pasakyti negali. Visą laiką, praleistą areštinėje, G. G. jautėsi gerai, jokių priepuolių G. G. nebuvo, greitoji pagalba jam kviesta nebuvo, vartojo atsineštus vaistus (1 tomas, b. l. 77–79).

3.6. Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gegužės 14 d. G. G. įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo, įtariamasis G. G. nurodė, kad yra 1 grupės invalidas, yra atiduotas tėvų priežiūrai. Invalidas yra dėl rimtų sužalojimų galvoje, pakeista kelis kartus kaukolė. Gydėsi psichiatrinėse ligoninėse, nežino tiksliai kur, ten kur trenkti žmonės guli. Advokatas jį supažindino su pranešimu apie įtarimą, kaltu prisipažįsta visiškai, gailisi padaręs nusikaltimą, sutinka su pranešime apie įtarimą nurodytomis aplinkybėmis, sutinka, kad smurtavo savo tėvo V. G. atžvilgiu, jį sumušė rankomis, sudavė jam metaliniu vamzdžiu į galvą ir spyrė jam vieną kartą į pilvą, tačiau nieko neprisimena ir įvykio aplinkybių atpasakoti negali. Buvo girtas, dar nesveika galva. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini)su mama ir tėvu. Kiek žino, tėvas V. G. turi jį visiškai prižiūrėti. Mama serganti, erkė jai įkando, ji jau daug metų guli ant lovos, jai visai blogai. Pamena, kad 2019 m. gegužės 13 d. naktį gėrė alkoholį ten, kur naktį pardavinėja, po to grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini), gal ir 08.00 val., nepamena. Tada ir sumušė namuose savo tėvą V. G.. Tikrai labai gailisi padaręs nusikaltimą ir pasižada daugiau nedaryti nusikaltimų, negerti alkoholio ir prašo leisti gyventi namuose, adresu (duomenys neskelbtini) su tėvais, nes vienas be tėvų gyventi negali, daug ko nesupranta (1 tomas, b. l. 96, 97, 98–101).

3.7. 2019 m. gegužės 13 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra bute, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu nukentėjusysis V. G. parodė metalinį vamzdį, kuriuo buvo sumuštas. Metalinis vamzdis apžiūrėtas ir paliktas saugoti įvykio vietoje (1 tomas, b. l. 8–12).

3.8. Policijos BIRD ataskaitų žiūryklėje užfiksuota informacija, jog 2019 m. gegužės 13 d. 08.14 val., į bendrąjį pagalbos centrą paskambinęs V. G. pranešė, kad namuose sūnus puola tėvą, mamą, muša kojomis, rankomis. Vyriškiui skauda šoną, reikia GMP (1 tomas, b. l. 15).

3.9. 2019 m. gegužės 30 d. raštu Bendrojo pagalbos centro pateikta skaitmenine garso įrašo kopija su 2019 m. gegužės 13 08.09 val. pranešimu apie smurtą artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrėta 2019 m. gegužės 31 d. kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, jog V. G. operatorei nurodė, jog sūnus G. G. parėjo girtas, mušasi, motiną invalidę primušė, jį ir motiną suspardė kojomis, pagaliu. Prašė skubios pagalbos (1 tomas, b. l. 23, 24–26).

3.10. 2019 m. gegužės 13 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės K. M. tarnybiniame pranešime nurodoma, jog 2019 m. gegužės 13 d. apie 08.17 val., dirbant ekipaže „S1708“, kartu su būrio vadu O. Š., buvo gautas pranešimas iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo, kad adresu (duomenys neskelbtini), namuose sūnus puola tėvą, muša kojomis, rankomis. 08.26 val. nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas V. G., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad namo grįžęs neblaivus sūnus G. G., gim. (duomenys neskelbtini), pradėjo konfliktuoti su V. G. dėl pinigų, tuomet G. G. susinervinęs puolė mušti V. G.. Mušė rankomis, metaliniu vamzdžiu bei spardė kojomis, taip sukeldamas fizinį skausmą. Visą įvykį matė namuose buvusi V. G. žmona I. G., gim. (duomenys neskelbtini). I. G. apklausti nebuvo galimybės dėl jos sveikatos būklės. Visi asmenys buvo patikrinti alkoholio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARBL-0743, Nr. 0853768, galioja nuo 2018-12-10 iki 2019-06-10. I. G. ir V. G. buvo blaivūs, o G. G. nustatytas 1,72 promilių girtumas. G. G. buvo sulaikytas 08.38 val. (1 tomas, b. l. 42).

3.11. Iš 2019 m. gegužės 13 d. asmens apžiūros protokolo matyti, jog atliekant V. G. kūno apžiūrą, V. G. galvoje, kaktos srityje, dešinėje pusėje buvo matomas apie 5 cm. skersmens dydžio gumbas. Viduryje gumbo maža kraujosruva, nubrozdinimas. Ant pilvo akivaizdžių sužalojimų nebuvo matyti (1 tomas, b. l. 32–36).

3.12. 2019 m. gegužės 14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 612/2019(04) nurodyta, kad V. G. nustatyta poodinė kraujosruva kaktos dešinėje. V. G. nustatytas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir griuvimo metu. V. G. nustatytas kūno sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu ir/ar paviršiumi. Nustatytas kūno sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Nustatytas kūno sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 tomas, b. l. 41).

4. BK 140 straipsnio 2 dalyje, numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

4.1. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama nuspręsti, jog G. G. padarė įstatymo uždraustą BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką. Tai patvirtina pirminiai nukentėjusiojo V. G. parodymai, jog G. G. metaliniu vamzdžiu vieną kartą jam trenkė į galvos sritį, po ko koja spyrė į pilvo sritį, taip sukėlė jam fizinį skausmą, nukentėjusiojo pranešimas Bendrajam pagalbos centrui, jog G. G. parėjo girtas, mušasi, primušė invalidę motiną, jį ir motiną suspardė kojomis, pagaliu, nukentėjusiojo asmens apžiūros protokolas, iš kurio matyti, jog atliekant V. G. kūno apžiūrą, jo galvoje, kaktos srityje, dešinėje pusėje buvo matomas apie 5 cm. skersmens dydžio gumbas, gumbo viduryje maža kraujosruva, nubrozdinimas, specialisto išvada, jog V. G. nustatytas sužalojimas – poodinė kraujosruva kaktos dešinėje, kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, šis sužalojimas galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, kontaktuojant su kietu buku daiktu ir/ar paviršiumi, vienu trauminiu poveikiu, tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys, liudytojų parodymai. Nukentėjusiojo V. G. parodymus, duotus liudytojo apklausos metu 2019 m. gegužės 14 d., teismas vertina kritiškai, kaip siekį, jog nukentėjusiojo sūnus išvengtų baudžiamosios atsakomybės, ir jais nesiremia.

II. Dėl G. G. nepakaltinamumo

4. 2019 m. spalio 4–31 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 86TPK-261/2019 nurodoma, kad:

4.1. G. G. iki baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo ir baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo metu, tai yra 2019 m. gegužės 13 d. konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas, diagnozė – demencija, sergant kitomis kitur klasifikuojamomis ligomis, dėl ko jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti;

4.2. G. G. šiuo metu konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas, diagnozė – demencija, sergant kitomis kitur klasifikuojamomis ligomis, jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti;

4.3. G. G., sirgdamas demencija, negali būti pilnaverčiu proceso dalyvių, todėl jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu nuo 2019 m. gegužės 14 d. gali būti nepatikimi;

4.4. G. G. negali dalyvauti su juo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, būti apklausiamas teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą;

4.5. G. G. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (2 tomas, b. l. 22–25).

5. Teisiamojo posėdžio metu ekspertas G. B. patvirtino ekspertizės akte duotas išvadas. Nurodė, kad G. G. serga demencija. Tai liga, kuri yra nepagydoma, ja sergant ženkliai sumažėja protinis pajėgumas. Todėl G. G. negalėjo veikos padarymo metu suprasti savo veiksmų ir juos valdyti. Rekomendavo asmeniui skirti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Asmeniui yra reikalinga priežiūra dėl ligos ir kad nevartotų alkoholio. Šiuo atveju priežiūrą vykdytų institucija ar socialiniai darbuotojai, psichologas ar psichiatras, tai asmenį susilaikytų nuo alkoholio vartojimo. G. G. nėra agresyvus, demencija nepagilino jo agresyvumo lygio, bet jam išgėrus alkoholio, sustiprėja dirglumas. Sergant demencija automatiškai tie veiksmai gali būti ir pavojingesni. Jo ligos paūmėjimas kilo dėl alkoholio vartojimo. G. G. gali pateikti faktus, juos apmąstyti, suprasti priežastį, nes jam diagnozuota demencija yra vidutinio lygio. Asmuo nėra patikimas kaip liudytojas, bet jo parodymais galima remtis. Ekspertizės metu savo elgesį vertino kritiškai, jis kaip ir supranta, kad negali vartoti alkoholio. Gydant ambulatoriškai jo būklė stabilizuotųsi.

6. Pagal BK 17 straipsnį asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų ir toks asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Asmenį konkrečioje baudžiamojoje byloje nepakaltinamu ir tik dėl konkrečios baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos bei tik tos veikos darymo metu pripažįsta teismas.

6.1. BK 98 straipsnyje nustatyta, jog asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Priverčiamosiomis medicinos priemonėmis siekiama asmenį ne nubausti, o neleisti jam padaryti pavojingų veikų. Tai daroma ne įtikinėjant jį atsisakyti pavojingos veikos, o taikant medicinos priemones ir stebint jo elgesį. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones, yra šie: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai.

7. Teismas, atsižvelgdamas į teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 86TPK-261/2019 nurodytas išvadas, jog G. G. padarydamas jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką negalėjo suprasti savo veiksmų ir juos valdyti, teisiamojo posėdžio metu eksperto duotus paaiškinimus, sprendžia, kad G. G. negali atsakyti pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą įstatymo uždraustą pavojingą veiką, nes yra pripažintinas nepakaltinamu. Jam skirtina specialistų rekomenduojama priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (BPK 403 straipsnio 2 dalies 1 punktas, BK 17 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8. Nutarčiai įsiteisėjus panaikintina G. G. 2019 m. gegužės 14 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 tomas, b. l. 102–103).

9. Nutarčiai įsiteisėjus daiktinis įrodymas – CD laikmena su garso įrašu, esanti voke prie bylos 1 tomo viršelio, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 141, 401, 403, 404 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu,

nutaria:

G. G. pripažinti nepakaltinamu dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

G. G. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Nutarčiai įsiteisėjus panaikinti G. G. 2019 m. gegužės 14 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nutarčiai įsiteisėjus daiktinį įrodymą – CD laikmeną su garso įrašu, esančią voke prie bylos 1 tomo viršelio, palikti saugoti byloje.

Teismo nutartį taikyti priverčiamąją medicinos priemonę per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos turi teisę apskųsti apeliacine tvarka asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovai ir prokuroras, apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.