- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-27
- Bylos Nr.
- e2S-1118-866/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12890-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- E. M.
- Kategorijos
- 3.1.7Civilinio proceso įstatymai, jų aiškinimas ir taikymas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi apelianto (atsakovo) E. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria pakeistos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui E. M. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, dėl išlaikymo vaikams priteisimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, turto bei kreditorinių įsipareigojimų padalijimo,
1. atsakovas E. M. 2019 m. sausio 11 d. pateikė teismui prašymą pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones kitomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis: 1) panaikinti iš atsakovo E. M. priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. V. M., gimusiam 2004 m. gegužės 24 d., ir G. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 150 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų V. V. M., gimusio (duomenys neskelbtini), ir G. M., gimusio (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą kartu su tėvu E. M., jo gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) priteisti nepilnamečiams vaikams V. V. M., gimusiam 2004 m. gegužės 24 d., ir G. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), laikiną materialinį išlaikymą kiekvienam vaikui po 150 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad iš esmės pasikeitė faktinė situacija, kadangi nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su tėvu E. M. ir yra jo išlaikomi.
2. Atsakovas E. M. posėdžio metu papildomai paaiškino, kad G. M. gali gerai ir struktūrizuotai gyventi, jei nebūtų įtakojamas iš mamos pusės. Netiesa, kad jis su G. nebendravo kelis mėnesius, kadangi jis su G.tuo laiku susitiko mokykloje du tris kartus per savaitę. Kiti vaikai prieš G. yra nusiteikę formaliai, kadangi G. pasiduota motinos manipuliacijoms ir jie tai supranta. G. medikamentai nereikalingi, kadangi jis yra hyper aktyvus vaikas, jam reikalinga struktūrizuota diena su daug veiklos, o su motina jis nieko neveikia, tik žaidžia telefonu. G.nereikia medikamentinio gydymo. G. yra puikus vaikas, jei jo elgesys valdomas. G. negerai būti atskirtam nuo savo brolių ir sesers. Trintis tarp brolių ir sesers buvo nuo pat mažens, kadangi G., kaip jauniausias, visada reikalauja daugiausia dėmesio. G. turi gyventi ten, kur gyveno devynis metus, jis neturi gyventi kitur, kur jis yra neprižiūrimas. Visi vaikai turės susitaikyti su tuo ir gyventi bei bendrauti. 2019 m. balandžio 23 d. policiją iškvietė jis, nes G. jam parašė, kad mama jo neįsileidžia į namus. Iš pradžių jis parašė žinutę ieškovei, tačiau ieškovė atrašė, kad G. pas jį. Pareiškimo policijai nerašė, užpildė protokolą. Protokole konstatuotos įvykio aplinkybės – motina neįsileidžia vaiko į namus, todėl jis pasiima vaiką namo. Pats protokolas jam nebuvo duotas. Apie nutarimo priėmimą jokių žinių neturi. P. V. V. M. ir G. M. laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su juo.
3. Atsakovo atstovė advokatė J. Ž. posėdžio metu papildomai prašė teismo atnaujinti laikino išlaikymo G. M. iš ieškovės R. M. teikimą. Atstovė taip pat prašė tenkinti atsakovo prašymą ir abiejų nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu E. M..
4. Ieškovė R. M. atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nurodė, kad su pareikštu atsakovo 2019 m. sausio 11 d. prašymu nesutinka. Mano, kad yra netikslinga nustatyti nepilnamečio vaiko G. M. gyvenamąją vietą su atsakovu, kadangi atsakovo santykiai su nepilnamečiu vaiku yra prasti, nors atsakovui pavyksta vaiką paveikti manipuliacijomis, draudimais ir grasinimais, tačiau vaiko noras gyventi su ieškove buvo visada stipresnis. Pažymėjo, kad dėl atsakovo negalėjimo tinkamai susitvarkyti su vaiku V. V. M. jo mokymosi rezultatai tapo labai blogi. Nurodė, kad šiuo metu ji gyvena atskirai, jos pajamos didesnės nei atsakovo, ji gyvena name, kur vaikams yra sudarytos geros sąlygos. Ieškovė nori pakeisti G. M. ugdymosi įstaigą, kad ji būtų arčiau ieškovės namų, tačiau atsakovas su tuo nesutinka, todėl kol nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nėra nustatyta su ieškove, vaikai nejaučia stabilumo, kas atsispindi mokslo rezultatuose.
5. Ieškovė R. M. posėdžio metu paaiškino, kad nepilnametis vaikas G. M. turėtų gyventi su ja. G. lanko mokyklą Vaidotuose. G. nenori eiti į tą mokyklą, nes jis jaučia spaudimą. G. šiuo metu važinėja pas psichologę, griežtai rekomenduojama tų vizitų nenutraukti, jam taip pat labai reikalingas medikamentinis gydymas. Šiuo metu jam vaistų neduoda, nes E. M. yra prieš medikamentinį gydymą, jis jį nutrauks, kai vaikas bus pas jį, o to daryti negalima. Pažymėjo, kad G.nesutaria su kitais vaikais, namai jam yra patyčių zona. V. V. M. nenori nakvoti pas ją, kai namuose yra G. G. turi emocinių sutrikimų, jis yra blaškomas, jį ištinka pykčio priepuoliai, jis pats sako, kad jam reikia pagalbos. G. mokyklos pakeisti šiuo metu negalima, nes atsakovas nesutinka tai padaryti. Apie 2019 m. balandžio 23 d. įvykį nieko nežino, nes miegojo, turėjo migrenos priepuolį ir buvo išgėrusi vaistų. Iš G. tyčiojasi tiek namie (kiti vaikai), tiek mokykloje. Patyčių pagrindas- faktas, kad jis yra įvaikintas. Ieškovė prašo laikinai nustatyti G. M. gyvenamąją vietą su ja, o V. V. M. gyvenamąją vietą su atsakovu E. M.. Visiems būtų geriau, jei šiuo metu vaikai gyventų atskirai.
6. Ieškovės atstovė advokatė E. K. posėdžio metu nurodė, kad visi trys šeimos vaikai nepriima G., jie patys yra patvirtinę, kad jų santykiai su G. yra blogi. G. yra įvaikintas, jam tai yra dar viena trauma, todėl jo laikina gyvenamoji vieta turėtų šiuo metu būti su ieškove, kad jam būtų stabili ir saugi aplinka. Medikai jam rekomenduoja medikamentinį gydymą, o atsakovas su tuo nesutinka. Šiuo metu yra išsigryninusios aplinkybės, kad vienas nepilnametis vaikas nori gyventi su tėvu, o kitas su motina. Atsižvelgiant į tai, G.i būtų geriau, jei jo laikina gyvenamoji vieta šiuo metu būtų nustatyta su mama. Taip pat, ieškovės materialinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, todėl ji turi didesnes galimybes pasirūpinti emocinių sutrikimų turinčiu vaiku. Siekiant apsaugoti G. M. interesus, šiuo metu tikslinga jo laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su motina, o V. V. M. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu.
7. Liudytoja L. V. – M. (vaikų ir paauglių psichiatrė) parodė, kad jos pacientas yra G. M.. Ji konsultavo tik nepilnametį vaiką G. M., kito vaiko – V. V. M. nekonsultavo. G. M. santykių su broliais ir seserimi neanalizavo, tokio klausimo niekada niekas nekėlė, todėl nieko dėl to pasakyti negali. Pažymėjo, kad vienuolikos metų vaikas tokioje situacijoje pasirinkti, su kuo gyventi, konkrečiai negali, jam tai kelia begalinę įtampą, konfliktą su savimi. Jis nėra šioje situacijoje tiek emociškai stiprus. G. M. šiuo metu rekomenduojama skirti kompleksinį gydymą – medikamentus, konsultacijas, terapijas. Medikamentai yra sudedamoji kompleksinio gydymo dalis, kadangi vaikui taip pat reikalingos konsultacijos, šiuo metu jis negali susitvarkyti su emocijomis. Paskutinės konsultacijos metu G. labai mažai kalbėjo, tačiau visumoje G. yra labai uždaras, įsitempęs. Greičiausiai vaikas ilgisi ramaus gyvenimo. G. be vaistų išgyvens, tačiau dinamikoje galima galvoti apie lėtinius dalykus, gali vėl padidėti suicido atvejai, depresija. Susikalbėjimas tarp tėvų būtų geras dalykas. Šiuo momentu medikamentinis gydymas būtų didelė pagalba G. ištverti šią situaciją. G. stacionare gulėjo du kartus dėl aukštos suicido rizikos. P. G. dabar vyrauja įtampa, chaosas, pyktis, agresija. Kai yra ilgesnis stabilus laikas vaiko gyvenime matomi pokyčiai, vietos pakeitimas rodo, kad vėl jis tampa uždaresnis.
8. Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė posėdžio metu nurodė, kad Tarnybos darbuotojai buvo apsilankę tiek ieškovės tiek atsakovo gyvenamojoje vietoje, bendravo su nepilnamečiais vaikais. Paskutinį kartą Tarnybai lankantis pas E. M. jo gyvenamojoje vietoje buvo ir G. M.. G. M. ir V. V. M. T. darbuotojų buvo pakalbinti. V. V. nurodė, kad nori gyventi su tėčiu, jis visuomet taip pasisakė, nuomonės nekeitė, taip pat nurodė, kad jis su G. nesutaria tarpusavyje. P. G. jis negalėjo pasakyti su kuo nori gyventi, nori gyventi su abiem. Pasakė, kad nelabai gerai sutaria su broliais ir seserimis. Tarnybos nuomone, šiai dienai, kadangi abu vaikai gyvena pas tėvą, jiems sudaryta saugi aplinka, tikslinga nustatyti laikiną gyvenamąją vietą su tėvu, kuri suteiktų būtent G. stabilumo, kadangi jis labai keičia nuomonę, nėra stabilus. Šiai dienai Tarnyba neturi duomenų, kad atsakovas netinkamai rūpinasi nepilnamečiais vaikais.
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi nutarė patenkinti atsakovo E. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo dalyje dėl nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo iš dalies ir nustatyti nepilnamečio vaiko G. M. laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove R. M. kol bus priimtas teismo sprendimas. Nustatyti nepilnamečio vaiko V. V. M. laikinąją gyvenamąją vietą su atsakovu E. M. kol bus priimtas teismo sprendimas.
10. Nustatyta, jog nepilnametis vaikas G. M. nuo 2019 m. sausio 29 d. iki 2019 m. balandžio 22 d. gyveno su mama R. M., adresu (duomenys neskelbtini), o šiuo metu vėl gyvena su tėvu E. M., adresu (duomenys neskelbtini). I. R. M. nesutinka su atsakovo prašymu, kadangi nepilnametis vaikas G. M. nesutaria su kitais šalių vaikais, t.y. V. V. M., E. M. bei S. S. M., be to, jam reikalingas medikamentinis gydymas, jis turi emocinių sutrikimų. Atsižvelgdama į tai, ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko G. M. laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove, o nepilnamečio vaiko V. V. M. laikiną gyvenamąją vietą su tėvu E. M..
11. Teismas nustatė, kad posėdžio metu atsakovas E. M. patvirtino aplinkybes, jog nepilnametis vaikas G. M. nesutaria su kitais šeimos vaikais, jie nenori bendrauti su G. M., kadangi jis pasiduoda motinos R. M. manipuliacijoms, tačiau nurodė, kad tokie konfliktai yra išsprendžiami. 2019 m. balandžio 29 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktuose buities tyrimo aktuose nurodoma, kad su nepilnamečiais vaikais V. V. M. ir G. M. buvo bendraujama individualiai. Pokalbio su Tarnybos darbuotoja metu, G. nurodė, kad jam gerai gyventi ir su tėčiu ir su mama, jis negali pasirinkti su kuriuo nori gyventi. Nurodė, kad vyresni broliai ir sesuo iš jo šaiposi. V. V. M. pokalbio metu nurodė, kad jis ir toliau nori gyventi su tėvu E. M.. Nurodė, kad su mama bendrauja mažiau, kadangi nesutaria su G., su mama susitinka nedalyvaujant G. M.. Posėdžio metu apklausta liudytoja vaikų ir paauglių psichiatrė L. V. M., dirbanti su G. M., patvirtino, kad nepilnametis vaikas yra uždaras, agresyvus, jam pasireiškia pykčio priepuoliai. Šiai dienai jis negali savarankiškai priimti sprendimo su kuo nori gyventi, jis siekia būti tiek su mama, tiek su tėčiu. Nuolatinis gyvenamosios vietos keitimas jam nesuteikia stabilumo. G. M. yra rekomenduojamas kompleksinis gydymas, t.y. ne tik psichologo, psichiatro konsultacijos, tačiau ir medikamentai.
12. Nustatyta, kad šiuo metu nepilnamečiui vaikui G. M. nėra užtikrinama stabili ir saugi aplinka, geriausi jo interesai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad G. M. turi emocinių sutrikimų, du kartus gulėjo stacionare dėl aukštos suicido rizikos, nesutaria su kitais ginčo šalių vaikais, t.y. V. V. M., E. M. bei S. S. M., konstatavo, kad nebus pažeisti nepilnamečių vaikų interesai nustatant G. M. laikiną gyvenamąją vietą su motina R. M., o nepilnamečio vaiko V. V. M. laikiną gyvenamąją vietą nustatant su tėvu E. M..
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
13. Atskiruoju skundu apeliantas E. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-611-897/2019, dalyje dėl nepilnamečio G. M., gim. (duomenys neskelbtini), laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo ir klausimą išspręsti iš esmės: nustatyti nepilnamečio G. M., gim. (duomenys neskelbtini), laikinąją gyvenamąją vietą su tėvu E. M., gim. 1969 m. vasario 9 d., jo gyvenamojoje vietoje iki kol bus priimtas teismo sprendimas šioje civilinėje byloje; atnaujinti 150,00 EUR kas mėnesį laikino išlaikymo G. M. iš motinos R. M. mokėjimą, kuris sustabdytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo mėn. 20 d. nutartimi. Taip pat prašo prijungti naujus įrodymus - Vilniaus technologijų ir žemės ūkio mokyklos pažymas apie nepilnamečio G. M., gim. (duomenys neskelbtini), mokymosi rezultatus, 2 vnt; Vilniaus AVPK Vilniaus 3-iojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus raštą „Dėl informacijos pateikimo“.
14. Nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad G. gyventi pas tėvą E. M. yra nesaugu, aplinka nestabili ir gyvenimas su tėvu neatitiktų jo interesų. Pažymi, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad būtent pas motiną R. M. G. aplinka yra nesaugi, nestabili ir prieštarauja vaiko interesams. Byloje yra pateikta policijos pažyma, patvirtinanti, kad R. M. buvo taikyta administracinė atsakomybė pagal ANK 73 str. 1 d. už motinos valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai nepilnamečio G.interesais ir už tai motinai skirtas įspėjimas.
15. Iš pateikiamų pažymų apie G. mokymosi rezultatus gyvenant su kiekvienu iš tėvų matyti, kad vaikui apsigyvenus su motina, ženkliai suprastėjo vaiko mokymosi rezultatai (pagrindinių dalykų). Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nustatė G. laikinąją gyvenamą vietą su motina motyvuojant ir tuo, kad vaikas turi emocinių sutrikimų, du kartus gulėjo stacionare dėl aukštos suicido rizikos, nesutaria su kitais ginčo šalių vaikais ir konstatavo, kad nebus pažeisti G. interesai nustatant jo gyvenamąją vietą su motina R. M..
16. Mano, jog teismas nepagrįstai nustatė G. gyvenamąją vietą su motina ir tokiu būdu išskyrė brolius ir seseris, kurie gyvena kartu su atsakovu. Teismas nustatė, kad G. nesutaria su kitais broliais ir seserimis, iš jo šaipomasi, tačiau atsakovo manymu, tai nėra tokia reikšminga priežastis, leidžianti keisti G. faktinę gyvenamąją vietą. Vaikų pykčiai yra laikino pobūdžio, stabilizavusis G. gyvenamajai vietai bei aplinkai, nurimus chaosui vaiko galvoje, viskas susitvarkys padedant tėvui E. M. ir pilnamečiams vaikams S. ir E.
17. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad G. laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu E. M. neatitinka vaiko interesų, neįvertino byloje pateiktų pažymų iš ugdymo ir mokymosi įstaigų, kuriose mokėsi G.. Iš pateiktų pažymų matyti, kad atsakovas nuo pat mažens, tiek vaikams lankant darželį, tiek mokantis mokykloje, G.i rūpinosi tik atsakovas, nei darželio auklėtoja, nei mokytojos mokykloje motinos net nėra matę.
18. Teigia, jog G. M. nuolat gyveno su tėvu E. M. adresu (duomenys neskelbtini). Su motina R. M. vaikas gyveno tik tris mėnesius, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 29 d. iki 2019 m. balandžio 22 d. Tėvo namuose G. aplinka stabili, jis turi atskirą kambarį, jam žinoma, kur jo daiktai, apibrėžta vaiko dienotvarkė, režimas. Atsižvelgiant į tai, kad G. daugiausia gyveno su tėvu jo namuose, kur gyveno ir skundžiamos nutarties priėmimo metu, laikytina, kad skundžiama nutartimi teismas pakeitė faktinę G. gyvenamąją vietą nustatant ją su motina R. M..
19. Atsiliepimu ieškovė R. M. prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad nuo to momento, kai G. M. gyveno su ieškove, atsakovas visai nesidomėjo G., nepasiėmė jo pas save nei vienam savaitgaliui pabendrauti su broliais ir seserimi. Tačiau būtent prieš eilinę vaiko apklausą dėl gyvenamosios vietos nustatymo, G. M. pabuvęs pas tėvą tik vieną dieną, užsinorėjo su juo gyventi, grįžo namo įtūžęs, konfliktiškas, nesivaldė, vogė ir pabėgo iš namų, dėl ko atsakovas iškvietė policiją.
20. Teigia, kad G. pas save į namus ieškovė pasiėmė gegužės 13 d. po mokyklos. Po truputį siekė laikytis ritmo, vėl nustatyti bendravimo ribas, G. pradėjo gerti jam paskirtus vaistus. Gegužės 17 dieną G. mokykloje susitiko su atsakovu. G. norėjo pabūti su atsakovu. Ieškovė kalbėjo su atsakovu ir sutarė, kad arba atsakovas atveš G. pas ieškovę, arba vaikas liks iki ryto pas atsakovą nakvoti, nes ieškovė pati pasiimt G. negalėjo dėl automobilio nuleisto rato. Tačiau atsakovas neperspėjęs ieškovės išsiuntė G. pas ieškovę į namus autobusu, nors tuo metu buvo audra. G. dar kartą grįžo įskaudintas ir labai įsiaudrinęs. Gegužės 18 d. kartu su G. ieškovė išvažiavo pas jos tėvus į G. kaimą. Atsakovas paskambino G.gegužės 19 d. ryte ir paaiškino, kad vaistai, kuriuos jis geria, yra chemija bei nuodai, kad G. taps priklausomas nuo vaistų, kad ir vaistų gėrimas, ir vizitai pas psichologę bei vaikų psichiatrę yra rekomendacinio pobūdžio, kad vis tiek po poros mėnesių G. gyvens pas atsakovą. G. atsisakė gert vaistus, pradėjo irzt, mėtyt ieškovės kompiuterį, pareikalavo vežti jį į Vilnių, nes jis nori pasveikint močiutę (atsakovo motiną) su gimtadieniu, bei likt keletą dienų pas atsakovą. Ieškovė sutarė, kad grįš namo, jis pasiims kuprinę su knygom ir važiuos pas močiutę, kur jau buvo atsakovas.
21. Nurodo, kad kai ieškovė šnekėjo su G., jis kategoriškai atsisakė važiuot pas psichologę. A. G. pas psichologę į sutartą susitikimą nenuvežė. Nuo sausio pabaigos, kol G. gyveno su ieškove, G.pagal sudarytą planą lankėsi pas psichologę R. L., šiuo metu G. nei lankosi pas psichologę, nei geria jam paskirtus vaistus. Atsakovas aiškiai išsakė savo poziciją teisme, jog G. gydymas nereikalingas, jog vaistų jis vaikui neduos, kadangi mano, jog turi pakankamai kompetencijos auginant vaikus. Atsakovas iki šiol ignoruoja faktą, jog G. M. nustatytos keturios rimtos diagnozės (Kiti emocijų sutrikimai vaikystėje F93.8; Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimas F91.3; Mintys apie savižudybę R45.81; Kiti neigiami įvykiai vaikystėje Z61.8; Šeimos iširimas dėl skyrybų Z63.5) G. M. ypač svarbu užtikrinti nuoseklų ir nenutrūkstamą gydymą medikamentais bei lankymąsi pas psichologę. Akivaizdžiai norėdamas sukelti dar didesnį sąmyši vaiko galvoje, atsakovas kategoriškai prieštarauja vaiko gydymui, perteikia G. melagingą informaciją apie vaistus, tuo sukeldamas dar didesnį sąmyšį ir baimę sūnaus viduje.
22. Nurodė, kad posėdžio metu apklausta liudytoja vaikų ir paauglių psichiatrė L. V. M., dirbanti su G. M., patvirtino, jog nepilnametis vaikas yra uždaras, agresyvus, jam pasireiškia pykčio priepuoliai. Atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovė visada leidžia G. M. matytis su atsakovu, kai tik jis to pageidauja, t.y. dėl bendravimo su atsakovu ginčų nebuvo. Tačiau ieškovė nori, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, kad galėtų spręsti tolimesnius vaiko auklėjimo ir ugdymo klausimus.
23. Pažymi, kad 2019 m. balandžio 29 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktuose buities tyrimo aktuose nurodoma, kad su nepilnamečiais vaikais V. V. M. ir G. M. buvo bendraujama individualiai. Pokalbio su Tarnybos darbuotoja metu, G. nurodė, kad jam gerai gyventi ir su tėčiu ir su mama, jis negali pasirinkti su kuriuo nori gyventi. Nurodė, kad vyresni broliai ir sesuo iš jo šaiposi. V. V. M. pokalbio metu nurodė, kad jis ir toliau nori gyventi su tėvu E. M.. Nurodė, kad su mama bendrauja mažiau, kadangi nesutaria su G., su mama susitinka nedalyvaujant G. M.. Kadangi atsakovas neužtikrino G. M. saugios aplinkos namuose be patyčių, negalima leisti G. M. nepasibaigus skyrybų procesui gyventi tokioje aplinkoje. Pats atsakovas patvirtino, jog šiuo metu dirba ir G. M. priežiūra rūpintųsi vyresni vaikai, kurie kaip nustatyta byloje, iš G. tyčiojasi, o atsakovas neužkerta kelio tokiam elgesiui.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo.
25. Apeliantas prašo prijungti prie bylos šiuos rašytinius įrodymus - Vilniaus technologijų ir žemės ūkio mokyklos pažymas apie nepilnamečio G. M., mokymosi rezultatus, Vilniaus AVPK Vilniaus 3-iojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus raštą „Dėl informacijos pateikimo“. Atsižvelgiant į tai jog, Vilniaus AVPK Vilniaus 3-iojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus raštas „Dėl informacijos pateikimo“ buvo parengtas iki nutarties priėmimo pirmosios instancijos teisme, taip pat įvertinus tai, jog atsakovas turėjo visas galimybes pateikti duomenis apie vaiko mokymosi rezultatus iki ginčo nutarties priėmimo, naujus rašytinius įrodymus apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti (CPK 314 straipsnis).
Dėl teismo nutarties pagrįstumo.
26. Byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria pakeistos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui E. M. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, dėl išlaikymo vaikams priteisimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, turto bei kreditorinių įsipareigojimų padalijimo, dalies dėl nepilnamečio vaiko G. M. laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove R. M. kol bus priimtas teismo sprendimas.
27. CPK 148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Apie gautą prašymą vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita teismas privalo pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims, kurie dėl tokio prašymo turi teisę pareikšti prieštaravimus.
28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nepilnametis vaikas G. M. nuo 2019 m. sausio 29 d. iki 2019 m. balandžio 22 d. gyveno su mama R. M., adresu (duomenys neskelbtini), o šiuo metu vėl gyvena su tėvu E. M., adresu (duomenys neskelbtini).
29. Laikinosios apsaugos priemonės pakeistos nustatant G. M. gyvenamąją vietą su motina R. M., atsižvelgus į tai, jog nepilnamečiui G. M. tėvo namuose nėra užtikrinama stabili ir saugi aplinka, įvertinus tai, jog G. M. turi emocinių sutrikimų, du kartus gulėjo stacionare dėl aukštos suicido rizikos, nesutaria su kitais ginčo šalių vaikais, kurie gyvena tėvo namuose.
30. CK 3. 65 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas šeimos bylose, atsižvelgdamas į buvusių sutuoktinių, vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš jų ir nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Esminis laikinosios apsaugos priemonės – laikino gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų yra siekis užtikrinti išimtinai vaiko interesus ir jų apsaugą iki bus išnagrinėta byla ir išspręsti vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kiti klausimai.
31. Pažymėtina, jog laikinoji apsaugos priemonė – laikinas nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų skirtas apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Taigi, pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą tenka būtent prašančiam taikyti tokią procesinio pobūdžio priemonę.
32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008).
33. Taigi, esminis kriterijus sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą yra vaiko gyvenamosios vietos tinkamumo ir įprastos gyvenamosios aplinkos keitimo būtinumo aspektai, atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus ir jų apsaugą.
34. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos pakeitimo, vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais, vertino aplinkos, kurioje gyvena nepilnametis G. M., tinkamumą vaiko fizinei, psichologinei bei socialinei raidai, kol byla bus sprendžiama teisme, bei nustatė, kad gyvenimas su tėvu E. M. šioje proceso stadijoje neatitiktų vaiko G. M. interesų, kadangi gyvenamoji aplinka nėra saugi. Nagrinėjant prašymą nustatyta bei atsakovas neginčija, jog šalių vaikai, gyvenantys su atsakovu nesutaria su G. M., atsakovas neužtikrina vaikui paskirto gydymo, siekiant stabilizuoti vaiko psichinę būklę, taikymo.
35. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, atsakovas nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog šiuo metu jo aplinka nėra tinkama ir saugi gyventi nepilnamečiui G. M.. Pažymėtina, jog apeliantas teigia, kad teismo posėdyje teismas nevertino į bylą pateikto rašytinio įrodymo apie ieškovės baustumą dėl tėvų valdžios nepanaudojimo nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis įrodymas galėtų pagrįsti, jog yra sunkumų auklėjant nepilnametį, tačiau negalėtų būti savarankišku pagrindu keisti pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytą vaiko gyvenamąją vietą.
36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šis gyvenamosios vietos nustatymas su motina yra laikino pobūdžio ir ne tik nesaisto teismo priimant galutinį sprendimą bet ir neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms teikti prašymą dėl šių priemonių panaikinimo CPK 149 straipsnyje nustatyta tvarka.
37. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartis paliktina nepakeista.
38. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.