Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. D. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas D. D. 2017-08-09 teismui paštu pateikė skundą, kurį 2017-08-31 patikslino, prašydamas: 1) panaikinti 2017-02-07 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) sprendimo dėl atleidimo nuo baudų, delspinigių ir/ar palūkanų Nr. (7.46-4.7.2) K10-132017-04-07 dalį, kurioje nutarta neatleisti pareiškėjo nuo 18 701 Eur GPM, 21 582,52 Eur PVM ir 10,91 Eur žemės mokesčio delspinigių mokėjimo; 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) 2017-04-07 sprendimą dėl D. D. 2017-03-06 skundo; 3) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos (toliau – ir MGK) 2017-07-13 sprendimą dėl D. D. 2017-05-08 skundo; 4) įpareigoti Kauno AVMI išnagrinėti pareiškėjo prašymą sumažinti delspinigių dydį iš naujo; 5) priteisti iš atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1–3, 23–25).

Paaiškino, kad nesutinka su Kauno AVMI sprendimo Nr. (7.46-4.7.2) K10-13 dalimi, kuria pareiškėjas neatleistas nuo 18 701 Eur GPM, 21 582,52 Eur PVM ir 10,91 Eur žemės mokesčio delspinigių mokėjimo bei šį sprendimą patvirtinančiu VMI sprendimu, o taip pat VMI sprendimą patvirtinančiu MGK sprendimu. Pažymėjo, jog mokestinė prievolė sumokėti 260 000 Lt GPM ir 300 000 Lt PVM mokesčio pareiškėjui atsirado Kauno AVMI atlikus mokestinį patikrinimą ir nustačius, kad pareiškėjas pardavęs 20 žemės sklypų vykdė individualią veiklą ir gavo 2 793 000 Lt pajamų. Dėl to 2009-03-02 buvo priimtas sprendimas, nurodant pareiškėjui iš viso sumokėti į VMI biudžeto sąskaitą 969 974 Lt/ 280 923,89 Eur PVM bei GPM mokesčių bei delspinigių. Pareiškėjas su VMI 2009-05-26 pasirašė susitarimą dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio, sutariant dėl 162 187,20 Eur sumokėjimo, konkrečiai – 86 886 Eur PVM ir 75 301,20 Eur GPM. Šio Susitarimo objektu taip pat buvo ir apskaičiuoti delspinigiai už mokestinio ginčo laikotarpį iki susitarimo pasirašymo dienos. Pareiškėjas ir VMI 2009-07-10 pasirašė mokestinės paskolos sutartį Nr. N2-369, kurioje 162 187,20 Eur mokestinės nepriemokos terminas buvo išdėstytas laikotarpiui nuo 2009-06- 29 iki 2011-05-20. Tačiau pareiškėjas nurodo, kad iki nustatyto termino, t. y. 2011-05-20, jis sugrąžino 52 131,60 Eur iš nustatytos 162 187,21 Eur sumos.

Pareiškėjo teigimu, delspinigiai galėjo būti skaičiuojami ne daugiau nei už 180 d., t. y. už laikotarpį nuo 2011-06-10 iki 2011-12-06. Pagal MAĮ 97 str. 1 d., delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą. Todėl delspinigiai turėjo būti pradėti skaičiuoti praėjus 20 dienų nuo 2011-05-20 (MAĮ 105 str. 2 d.), t. y. nuo 2011-06-10 ir tik už 180 dienų, kadangi Mokesčių administratoriaus teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo (atitinkamai ir delspinigių skaičiavimo pradžia pagal MAĮ 97 str. 1 ir 2 d.) formaliai atsirado tik – 2011-05-20. Pareiškėjo paskaičiavimu, iš viso turėjo būti paskaičiuota ne didesnė nei 5 922,66 Eur delspinigių suma. Nepaisant šių aplinkybių, mokesčių administratorius tiek GPM, tiek ir PVM nepriemokos delspinigius paskaičiavo ne tik už laikotarpį nuo 2011-06-10 iki 2011-12-06, bet ir papildomai už laikotarpį nuo 2009-05-26 iki 2011-06-09, kas iš viso sudaro net 1009 dienas. Pareiškėjo nuomone tokie veiksmai yra neteisėti, nes nei aktuali mokesčių administravimo įstatymo redakcija, nei kiti įstatymai nenumato delspinigių skaičiavimo už visą mokestinės paskolos sutarties laikotarpį nepaisant MAĮ 98 str. nustatyto 180 dienų termino. Akcentavo, kad mokesčių administratorius nepagrindė pareiškėjui priskaičiuotų delspinigių sumų, todėl ginčijami sprendimai yra naikintini.

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 31–35).

Paaiškino, kad mokesčių administratorius įgijo teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką po 20 dienų po MAĮ 105 str. 1 d. 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos, todėl delspinigiai pagrįstai skaičiuoti nuo 2011-05-20 iki 2011-06-09 (20 dienų po 2011-05-20 MPS nutraukimo) ir tęsiant delspinigių skaičiavimą dar 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti minėtas GPM ir PVM nepriemokas atsiradimo dienos, t. y. nuo 2011-06-10 iki 2011-12-06. Terminas 180 dienų yra taikomas tik skaičiuojant delspinigius už laikotarpį nuo mokesčių įstatymuose numatytos teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo momento ir nėra taikomas už ankstesnius delspinigių skaičiavimo laikotarpius, t. y. kol mokesčių administratorius nėra įgijęs teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką, tol 180 dienų terminas neskaičiuotinas.

Pareiškėjo teiginys, jog delspinigiai negalėjo būti skaičiuojami už mokestinės paskolos sutarties galiojimo laikotarpį, yra nepagrįstas. Mokestinės paskolos sutarties 10 punkte buvo nurodyta, kad jei per šios sutarties galiojimo laikotarpį sumokama tik dalis atidėtos/išdėstytos mokestinės nepriemokos arba jei ši sutartis nutraukiama, tai sumokėta palūkanų suma perskaičiuojama atsižvelgiant į faktiškai pasinaudotą mokestinės paskolos sumą, o nuo likusių nesumokėtų mokesčių MAĮ nustatyta tvarka skaičiuojami delspinigiai. Pareiškėjas sumokėjo ne visą mokestinės paskolos sutartyje nurodytą sumą: 2011-05-20 pasibaigus mokestinės paskolos sutarčiai, pareiškėjo įsiskolinimas biudžetui sudarė 378 699,30 Lt (175824,46 Lt GPM ir 202874,84 Lt PVM), t. y. 109 678,90 Eur. Todėl Kauno AVMI pagrįstai perskaičiavo sumokėtas palūkanas, atsižvelgiant į faktiškai panaudotą mokestinės paskolos sumą, bei nuo likusių nesumokėtų GPM bei PVM prievolių apskaičiavo delspinigius MAĮ nustatyta tvarka. Todėl atsakovė sutinka su MGK vertinimu, jog nepaisant MAĮ 98 str. 2 dalyje įtvirtinto 180 dienų skaičiavimo termino, nagrinėjamu atveju taikytinoje MAĮ 88 str. 6 punkto nuostatoje yra nurodyta, jog delspinigiai nuo likusių nesumokėtų pagal mokestinės paskolos sutartį mokesčių yra skaičiuojami nepertraukiamai už visą mokestinės paskolos sutarties laikotarpį.

Mokesčių mokėtojui siekiant paneigti apskaičiuotas sumas bei nuginčyti Kauno AVMI sprendimą, nepakanka apsiriboti įrodymais nepagrįstų paaiškinimų, kontrargumentų teikimu. Mokesčių mokėtojas turėtų pateikti tokius įrodymus, kurie suponuotų priešingą išvadą nei daro vietos mokesčių administratorius. Pareiškėjas tokių įrodymų Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė. Atsakovės vertinimu, ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir motyvuoti faktinių aplinkybių ir įrodymų visuma bei įstatyminiu pagrindu, todėl jų naikinti dėl padaryto Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio pažeidimo nėra teisinio pagrindo.

Teismo posėdyje atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai nedalyvavo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Skundas netenkintinas.

Bylos duomenims nustatyta, kad Kauno AVMI 2009-02-03 sprendimu Nr. (04)-K3-33 iš dalies patvirtino 2008-11-27 patikrinimo aktą Nr.AU16-46, nurodant pareiškėjui iš viso sumokėti į VMI biudžeto sąskaitą 969 974 Lt (280 923,89 Eur): 434 519 Lt (125 845,40 Eur) PVM, 67 263 Lt (19480,71 Eur) PVM delspinigių, 43 452 Lt (12584,57 Eur) PVM baudą, 358 749 Lt (103 900,89 Eur) GPM; 30 116 Lt (8 722,20 Eur) GPM delspinigių, 35 875 Lt (10 390,12 Eur) GPM baudą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Kauno AVMI 2009-02-03 sprendimu Nr. (04)-K3-33, 2009-02-25 pateikė skundą VMI ir pateikė siūlymą pasirašyti susitarimą dėl mokesčių dydžių.

Pareiškėjas ir VMI 2009-05-26 pasirašė susitarimą dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio Nr. 210-9, sulygstant dėl iš viso 560 000 Lt (162 187,20 Eur) sumokėjimo: 300 000 Lt (86 886 Eur) PVM ir 260 000 Lt (75 301,20 Eur) GPM.

Tarp pareiškėjo ir Kauno AVMI 2009-07-10 sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr.N2-369 (toliau – MPS), kurioje 560 000 Lt (162 187,20 Eur) mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminas buvo išdėstytas laikotarpiui nuo 2009-06-29 iki 2011-05-20.

Pareiškėjas mokestinės nepriemokos laiku nesumokėjo, t. y. 2009-05-26 susitarimu sutartą sumokėti 300 000 Lt (86 886 Eur) PVM sumą pareiškėjas sumokėjo iki 2016-03-21, o 260 000 Lt (75 301,20 Eur) GPM sumokėjo iki 2016-09-23.

Pareiškėjas 2017-01-05 Kauno AVMI pateikė prašymą dėl atleidimo nuo delspinigių.

Kauno AVMI 2017-02-07 sprendimu Nr. (7.46-4.7.2) K10-13 atleido pareiškėją nuo 2 981,93 Eur GPM delspinigių ir nuo 3 440,69 Eur PVM delspinigių mokėjimo, tačiau neatleido pareiškėjo nuo 18 701,03 Eur GPM delspinigių, 21 582,52 Eur PVM delspinigių ir nuo 10,91 Eur žemės mokesčio delspinigių mokėjimo.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Kauno AVMI 2017-02-07 sprendimu Nr. (7.46-4.7.2) K10-13, pateikė skundą VMI.

VMI 2017-04-07 sprendimu Nr. 68-51 patvirtino Kauno AVMI 2017-02-07 sprendimą Nr. (7.46-4.7.2) K10-13.

Pareiškėjas, nesutikdamas su VMI 2017-04-07 sprendimu Nr. 68-51, pateikė skundą Mokestinių ginčų komisijai.

Mokestinių ginčų komisija 2017-07-13 sprendimu Nr. S-154 (7-108/2017) patvirtino VMI 2017-04-07 sprendimą Nr. 68-51.

Byloje yra kilęs ginčas dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, ir Mokestinių ginčų komisijos sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo ir pagrindo įpareigoti Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją išnagrinėti pareiškėjo prašymą sumažinti delspinigių dydį iš naujo. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos bei šalių pateiktų paaiškinimų matyti, kad iš esmės pareiškėjas nesutinka su jam apskaičiuotu delspinigių dydžiu, todėl 2017-01-05 prašymu kreipėsi į VMI, prašydamas sumažinti delspinigių dydį iki 5 943 Eur. Tuo tarpu VMI teigimu, delspinigiai pareiškėjui apskaičiuoti pagrįstai, nėra duomenų, kurių pagrindu jis galėtų būti atleistas nuo nurodytų delspinigių mokėjimo.

Pagrindines sąvokas ir taisykles, kurių būtina laikytis vykdant mokesčių įstatymus, pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus nustato, taip pat įtvirtina Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių sąrašą, mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ; redakcija, galiojanti nuo 2017-01-01).

Vadovaujantis MAĮ 100 straipsniu, mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu yra šio Įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas ir kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams – fiziniams asmenims.

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalį, mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies šiais pagrindais: 1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo; 2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas; 3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui; 4) kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais.

Pagrindas atleisti nuo apskaičiuotų bet nesumokėtų delspinigių kai tai daryti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu apibūdintas MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. mokesčių mokėtojas atleidžiamas nuo tokių delspinigių išieškojimo, kai netikslinga priverstinai išieškoti nepriemoką, kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama. Šis nepriemokos pripažinimo beviltiška pagrindas taikomas tik mokesčių mokėtojams, kurie yra fiziniai asmenys, arba kai individualių (personalinių) įmonių savininkų ar ūkinių bendrijų narių sunki ekonominė (socialinė) padėtis. Todėl teismas nagrinėjamos bylos atveju vertins ar buvo pagrindas atleisti pareiškėją nuo nesumokėtų delspinigių ar jų dalies.

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad tarp pareiškėjo ir VMI 2009-07-10 sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr.N2-369 (toliau – MPS), kurioje 560 000 Lt (162 187,20 Eur) mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminas buvo išdėstytas laikotarpiui nuo 2009-06-29 iki 2011-05-20. Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra.

Mokesčių mokėtojui nesilaikant mokestinės paskolos sutarties sąlygų – sutartis nutraukiama (MAĮ 88 straipsnio 7 dalis, Mokestinės paskolos sutarties 10 punktas.). Teisinis reguliavimas nustato, kad mokesčių administratorius, prieš nutraukdamas mokestinės paskolos sutartį, įteikia mokesčių mokėtojui įspėjimą apie ketinimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį (Taisyklių 49 punktas). Įspėjime nurodomas terminas, per kurį mokesčių mokėtojas turėtų įvykdyti šiame įspėjime išdėstytus nurodymus (Taisyklių 50 punktas). Teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas (MAĮ 105 straipsnio 2 dalis). Nutraukus mokestinės paskolos sutartį mokesčių mokėtojui įteikiamas raginimas geruoju sumokėti mokestinę nepriemoką (MAĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pagal mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 21 dalį, mokestinės paskolos sutartis – tai mokesčių administratoriaus sprendimo atidėti (išdėstyti) mokestinės nepriemokos mokėjimą pagrindu sudaryta sutartis, kai ja nustatomas mokestinės nepriemokos mokėjimo grafikas bei kitos mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo sąlygos. Pagal MAĮ 100 straipsnio 2 dalį, mokestinės paskolos sudarymas stabdo mokesčio ir su juo susijusiu sumų, kurių mokėjimo terminas yra atidedamas, priverstinį išieškojimą. Vadovaujantis MAĮ 88 str. 7 dalimi, už mokestinę paskolą sumokėta palūkanų suma perskaičiuojama atsižvelgiant į faktiškai pasinaudotą mokestinės paskolos sumą, o nuo likusių nesumokėtų sumų nepertraukiamai MAĮ 96-98 straipsnių nustatyta tvarka skaičiuojami delspinigiai. Mokestinės paskolos sutartis taip pat nutraukiama, jei mokesčių mokėtojui iškeliama bankroto byla.

Pagal Mokestinės paskolos sutarties 4 punktą, mokesčių mokėtojas už suteiktą mokestinę paskolą moka palūkanas, kurių dydį nustato finansų ministras. Palūkanos mokamos pagal patvirtintą grafiką, mokant atidėtos/išdėstytos mokestinės nepriemokos įmokas, skaičiuojamos padidintos palūkanos, o pavėluotai mokant palūkanų sumas, skaičiuojami delspinigiai.

Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio 1 dalimi, 1. Mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas iš nustatytų pagrindų: 1) mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime; 2) mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu; 3) mokesčių mokėtojas šio Įstatymo 81 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų.

MAĮ 96 str. 1 d. 2 p. įtvirtina, kad delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant mokestį, kuris turėjo būti apskaičiuotas muitinės deklaracijoje). MAĮ 97 str. 2 d, nurodo, kad šiuo atveju delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dienos, o nesumokėjus mokesčio per šio Įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą (muitinės administruojamo mokesčio – per šio Įstatymo 81 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą), delspinigių skaičiavimas tęsiamas nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo.

Kadangi pareiškėjas ginčija mokesčių administratoriaus nurodomą delspinigių apskaičiavimo terminą, t. y. nuo 2009-05-27 iki 2011-05-20, pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, siekiant ištirti ginčijamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, svarbu nustatyti ar mokesčių administratorius pagrįstai apskaičiavo delspinigius už mokestinės paskolos sutarties laikotarpį ir už pareiškėjo mokestinę nepriemoką.

Remiantis byloje esančia medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas mokestinės nepriemokos laiku nesumokėjo, t. y. 2009-05-26 susitarimu sutartą sumokėti 300 000 Lt (86 886 Eur) PVM sumą pareiškėjas sumokėjo iki 2016-03-21, o 260 000 Lt (75 301,20 Eur) GPM sumokėjo iki 2016-09-23. Pareiškėjui laiku nesumokėjus į biudžetą mokestinės prievolės, mokesčių administratorius nutraukė mokestinės paskolos sutartį ir perskaičiavo sumokėtas palūkanas, atsižvelgiant į faktiškai panaudotą mokestinės paskolos sumą bei nuo likusių nesumokėtų GPM ir PVM mokestinių prievolių apskaičiavo delspinigius. Pagal Kauno AVMI 2016-11-30 rašte Nr. (9.44-03.2)-K-8731 (Mokestinių ginčų komisijos medžiaga, b. l. 38) pateikiamus duomenis, pareiškėjui tenka prievolė sumokėti 18 795,67 Eur GPM delspinigių ir 21 691,71 PVM delspinigių. Teismo vertinimu, mokesčių administratoriaus atlikti veiksmai perskaičiuojant sumokėtas palūkanas, atsižvelgiant į faktiškai panaudotą mokestinės paskolos sumą bei nuo likusių nesumokėtų GPM ir PVM mokestinių prievolių apskaičiuojant delspinigius MAĮ nustatyta tvarka atitinka teisės aktų reikalavimus.

Pastebėtina, kad Kauno AVMI, nenustačiusi, jog pareiškėjui būtų siųstas raginimas sumokėti mokestinę nepriemoką, pagrįstai delspinigius skaičiavo nuo 2011-06-10 iki 2011-06-09, t. y. delspinigiai pradėti skaičiuoti po 20 dienų po mokestinės paskolos sutarties nutraukimo 2011-05-20 ir skaičiuoti 180 dienų, taip, kaip numato Mokesčių administravimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjui nesilaikius mokestinės paskolos sutartyje numatytos tvarkos, Kauno AVMI pagrįstai perskaičiavo sumokėtas palūkanas ir nuo likusių nesumokėtų GPM ir PVM delspinigių apskaičiavo delspinigius. Pareiškėjo teiginiai, jog delspinigiai negalėjo būti skaičiuoti už mokestinės paskolos sutarties laikotarpį atmestini kaip nepagrįsti, nes, vadovaujantis MAĮ 88 str. 7 dalimi, už mokestinę paskolą sumokėta palūkanų suma perskaičiuojama atsižvelgiant į faktiškai pasinaudotą mokestinės paskolos sumą, o nuo likusių nesumokėtų sumų nepertraukiamai MAĮ 96-98 straipsnių nustatyta tvarka skaičiuojami delspinigiai. Taigi mokesčių administratorius pagrįstai perskaičiavo palūkanų sumą, nes pareiškėjas neįvykdė mokestinės paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir nuo likusių nesumokėtų prievolių priskaičiavo delspinigius MAĮ nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad pareiškėjui tenka pareiga prisiimti neįvykdytų įsipareigojimų pasekmes, todėl nesilaikius mokestinės paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, mokesčių administratorius pagrįstai priskaičiavo pareiškėjui mokėtinas sumas.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo vertinimu nėra pagrindo atleisti pareiškėją nuo priskaičiuotų delspinigių sumokėjimo, nes nagrinėjamoje byloje nenustatyta nei vieno iš Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų. Pareiškėjui pažeidus mokestinės sutarties sąlygas nėra pagrindo teigti, kad jis nekaltas dėl padaryto pažeidimo. Taip pat pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog jis augina tris vaikus nepagrindžia pareiškėjo sunkios ekonominės (socialinės) padėties, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui reikėtų teikti valstybės paramą, medicininę pagalbą, ar pareiškėjas neturėtų galimybės dirbti. Vien aplinkybė, kad pareiškėjas moka paskolą nėra pagrindas konstatuoti sunkios finansinės padėties, nes kredito sutarties sudarymas gyvenamojo namo aplinkos tvarkymui bei lauko baseino įrengimui neparodo, jog pareiškėjas gyvena sunkiomis finansinėmis ar socialinėmis sąlygomis.

Mokesčių mokėtojas nepateikė argumentuotų motyvų ir juos patvirtinančių rašytinių įrodymų, kurie būtų svarbūs nagrinėjant atleidimo nuo delspinigių aplinkybes. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija ir Mokestinių ginčų komisija tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, o jų priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos naikinti, vadovaujantis pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo. Pripažinus prašomus panaikinti sprendimus teisėtais ir pagrįstais, negali būti tenkinamas ir pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą sumažinti delspinigių dydį. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Teismas pažymi, kad netenkinus pareiškėjo skundo reikalavimų, netenkintinas ir jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjo D. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.