- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-06
- Bylos Nr.
- 2A-48/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Donatas Šernas, Danutė Milašienė
- Ieškovas
- V. Č., J. Č.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, M. M. P., R. P., Lenkijos Respublikos ambasadai, E. M., V. M., V. D., J. J., A. J., J. J. S., S. T., A. E. J., N. M. V., J. K., G. A., V. S., G. V., I. O. V., R. B., A. B., E. J., A. M., V. G., S. S., I. M., D. V., V. V., L. B., I. Č., S. M., K. J.
- Trečiasis asmuo
- I. B., T. B., uždaroji akcinė bendrovė „Naujamiesčio būstas“
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. Č. ir J. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1382-798/2012 pagal ieškovų V. Č., J. Č. ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, M. M. P., R. P., Lenkijos Respublikos ambasadai, E. M., V. M., V. D., J. J., A. J., J. J. S., S. T., A. E. J., N. M. V., R. P., J. K., G. A., V. S., G. V., I. O. V., R. B., A. B., E. J., A. M., V. G., S. S., I. M., D. V., V. V., L. B., I. Č., S. M., E. M., K. J.–M., D. J.-M., O. V., D. Š., B. B., T. B. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, pastogės dalies rekonstrukcijos ir paskirties keitimo, tretieji asmenys – I. B., T. B., uždaroji akcinė bendrovė „Naujamiesčio būstas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai V. Č. ir J. Č. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, M. M. P., R. P., Lenkijos Respublikos ambasadai, E. M., V. M., V. D., J. J., A. J., J. J. S., S. T., A. E. J., N. M. V., R. P., J. K., G. A., V. S., G. V., I. O. V., R. B., A. B., E. J., A. M., V. G., S. S., I. M., D. V., V. V., L. B., prašydami pagal pateiktus priešprojektinius pasiūlymus atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovams nuosavybės teise priklausančią pastogės 1789/10000 dalį, ją prijungti prie ieškovams priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), leisti ieškovams vykdyti atidalijamos pastogės dalies atidalijimo (rekonstrukcijos) darbus, leisti ieškovams pakeisti atidalijamos pastogės dalies paskirtį iš negyvenamosios į gyvenamąją, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškinyje ieškovai nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklauso butas Nr. 18, esantis 4 aukštų daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), 4 aukšte. Ieškovams taip pat priklauso minėto namo 1789/10000 neįrengtos pastogės dalis. Bendras pastogės plotas yra 555,56 kv. m. Ieškovams priklausančią dalį sudaro 99,38 kv. m. Pagal susiformavusią teismų praktiką, atidalijimo teisė yra absoliuti. Būtina tik suderinti atidalijimo būdą. Bendraturčiams nesutarus, pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas dalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Nurodė, jog ieškovų prašymu architektas parengė jiems priklausančios pastogės dalies atidalijimo natūra priešprojektinius pasiūlymus. Atidalinti planuojama pastogės dalis, esanti tiesiai virš ieškovams priklausančio buto. Atidalintą pastogės dalį planuojama sujungti su butu ir taip padidinti ieškovams nuosavybės teise priklausantį turtą. Parengtas atidalijimo planas niekaip nevaržo kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Įgyvendinus atidalijimo planą, likę bendraturčiai išsaugotų teisę netrukdomai naudotis likusia pastogės dalimi. Nurodė, kad šiuo metu pastogės būklė yra labai bloga. Ja niekas nesirūpina, daug šiukšlių, stogas nesulaiko vandens, todėl nukenčia po pastoge esantys butai. Atidalijus iš bendrosios bendraturčių nuosavybės ieškovams priklausančią pastogės dalį, jos paskirtis būtų pakeista į gyvenamąją, būtų atlikti rekonstrukcijos darbai. Tokiu būdu būtų patenkinti ne tik ieškovų, bet ir kitų bendraturčių, gyvenančių šioje laiptinėje, interesai. Ieškovai teigė, kad dėl atidalijimo jie kreipėsi į visus bendraturčius. Gautas vienas sutikimas. Vienas iš bendraturčių raštu pateikė nesutikimą. Dauguma ne tik atsisakė pasirašyti sutikimą, bet net nepateikė savo motyvų. Siekdami išnaudoti visas galimybes supažindinti pastogės bendraturčius su ketinimais bei išsiaiškinti jų pozicijas atidalijimo, paskirties keitimo ir būsimų darbų klausimais, ieškovai organizavo viešojo aptarimo procedūrą. Iš esmės realių pastabų, konkrečiai susijusių su atidalijimu ir galima rekonstrukcija, nė vienas iš dalyvavusių neturėjo. Nurodė, jog siekiant gauti statybos leidimą rekonstrukcijos darbams atlikti, ieškovams reikalingas daugiabučio bendraturčių sutikimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 17 d. sprendimu ieškovų V. Č. ir J. Č. ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovų V. Č. ir J. Č. atsakovui J. K. 1992,71 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybei 205,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas, nustatęs, kad ieškovų užsakymu atlikus namo (duomenys neskelbtini), pastogės kadastrinius matavimus, buvo neteisingai paskaičiuotas pastogės bendras plotas. Pažymėjo, kad pagal Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastrinio duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 144.1 punktą, pastogės bendras plotas suskaičiuotas ne tarp atitvarinių konstrukcijų paviršių, o tarp teorinių ribų, skiriančių aukštesnę kaip 1,6 m pastogės dalį nuo žemesnės dalies. Teismas sprendė, kad ieškovai ir namo (duomenys neskelbtini), butų 4,6,17,19,24,27 savininkai dalijosi ir pirko bei pardavė tik aukštesnės kaip 1,6 m. pastogės dalies ploto (555,56 kv.m.) dalis, o žemesnioji dalis (142,36 kv.m.) liko bendroji dalinė visų namo savininkų nuosavybė, dėl ko šiuo metu nėra galimybės atidalinti ieškovams nuosavybes teise priklausantį pastogės 1789/10000 dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kol neatidalinta žemesnioji pastogės dalis.
Teismas pažymėjo, kad iš ieškovų pateikto architekto T. B. priešprojektinio pasiūlymo matyti tik tiek, kad ieškovai V. Č. ir J. Č. nori padidinti jiems priklausantį turtą, tačiau nedetalizuota, kokiu būdu bus tai atliekama, kaip tai paveiks bendraturčių turtą. Kadangi ieškovai siekia pakeisti patalpų paskirtį iš negyvenamųjų į gyvenamąsias, teismas sutiko su atsakovo J. K. teiginiu, kad tai apims nemažus pakeitimus, tokius kaip prisijungimas prie bendros elektros maitinimo, kanalizacijos, vandentiekio bei šildymo sistemos. Tačiau ieškovai nepateikė duomenų, jog atliekami rekonstrukcijos darbai nepakenks namo kokybei bei nepažeis kitų bendraturčių teisių. Be to, kaip matyti iš projektinio pasiūlymo, ieškovams atlikus rekonstrukcijos darbus, būtų panaikinta galimybė pakliūti į dalį bendros palėpės. Atkreipė dėmesį, kad nors ieškovai pateikė Komplekso Nr. 12/467 laiptinės įrengimo projektą, kurio tikslas - suprojektuoti papildomus laiptų maršus, kurie garantuotų patekimą į pastogės patalpas, tačiau nei projektuose, nei byloje esančiame ieškovų 2011 m. gruodžio 31 d. paaiškinamojo projektinių pasiūlymų rašte nėra pateikiami jokie tokios siūlomos laiptinės projektiniai-techniniai brėžiniai, nedetalizuoti visi esminiai techniniai ir kiti sprendiniai, nenurodyta, kaip bus sprendžiamas vandens tiekimas į palėpę ir nuotekų šalinimas, elektros galios klausimas, nors 2011 m. gruodžio 31 d. rašte nurodyta, jog planuojamas elektrinis šildymas.
Teismas sutiko su atsakovo V. S., atestuoto statinio projekto ir statinio ekspertizės vadovo visoms statinių grupėms, argumentais, kad papildomos laiptinės įrengimo projektiniai pasiūlymai neatitinka statybos norminių aktų reikalavimų. Papildomos laiptinės įrengimo statybos darbai (esamų gelžbetoninių perdangų ardymas, naujų norminio ugniaatsparumo laiptinės sienų statymas ir kt.), teismo teigimu, priklauso ne paprastojo, o kapitalinio remonto statybos rūšiai, juos galima atlikti tik iškeldinus gyventojus į kitus būstus, nes Saugos ir sveikatos statyboje taisyklės, patvirtintos LR Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346 (taisyklių 19 p.) draudžia atlikti tokius darbus neiškeldinus gyventojų. Taip pat atkreipė dėmesį, kad pastogėje numatytos statyti laiptinės naujos sienos (projektiniuose pasiūlymuose vadinamos gipsokartoninėmis pertvaromis) neatitinka Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklių, STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji namai“, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus 2011m. vasario 22 d. įsakymu Nr.1-64, 6 punkto. Pažymėjo, kad priešprojektiniuose pasiūlymuose iš viso nenumatyta nedegi laiptinės perdanga, todėl kilus gaisrui, nuodėguliai kristų į laiptinę ir užkirstų kelią gyventojų evakuacijai. Be to, ieškovo prašomoje atidalyti pastogės dalyje yra sumontuotas magistralinis namo centrinio šildymo vamzdynas, o į numatytą įrengti gyvenamųjų patalpų erdvę patenka magistralinio vamzdyno kompensatorinė kilpa, kuri turėtų būti perkelta į kitą vietą. Pastogės dalis, kurioje sumontuotas centrinės šildymo magistralinis vamzdynas, yra žemesnė kaip 1,6 m. ir yra bendroji dalinė visų namo savininkų nuosavybė, ieškovai šio vamzdyno negalėtų rekonstruoti. Vadinasi, jiems tektų statyti naujas išorines įrengiamų patalpų sienas, atitrauktas nuo namo išorinių sienų ir tokiu atveju centrinio šildymo magistralinis vamzdynas atsidurtų nepraeinamame tunelyje, o jo remontas būtų sunkiai įmanomas ir brangus. Jei būtų atsisakyta laiptinių į palėpes patalpas ir ieškovai įsirengtų patalpas pagal priešprojektinius pasiūlymus, butų ir kitų patalpų savininkai į ieškovo patalpomis užblokuotą pastogės dalį, kurios plotas būtų apie 220 kv. m., patekti iš viso nebegalėtų ir ji taptų bevertė, tokiu būdu, anot teismo, būtų pažeista CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostata.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovai neįrodė, jog atidalyti siūloma dalis atitinka esminius statinio reikalavimus, nustatytus LR Statybų įstatymo 4 straipsnyje. Teismo vertinimu, iš pateiktų dokumentų (projektų) neaišku, ar išspręsti gaisrinės saugos, inžinerinių komunikacijų, vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemų naudojimo klausimai, taip pat ar siekiami atlikti rekonstrukcijos darbai atitiks sveikatos ir saugos statybose reikalavimus. Dėl šių priežasčių ieškovų V. Č. ir J. Č. ieškinį teismas atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai V. Č. ir J. Č. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 17 d. sprendimą ir tenkinti ieškovų ieškinį visiškai, taip pat priteisti iš atsakovų visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas apeliantų atskirus reikalavimus vertina bendrai, prilygina juos vientisam nuosavybės teisės realizavimui ir išimtinai sieja jį su statybos darbų įgyvendinimo sąlygomis. Tačiau, apeliantų nuomone, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisė gali būti įgyvendinama savarankiškai. Tuo tarpu teisė atlikti apeliantams priklausančios dalies rekonstrukciją, taip pat patalpų paskirties keitimas yra susiję su disponavimu nekilnojamuoju daiktu. Todėl pirmosios instancijos teismas, atskirai neanalizuodamas apeliantų siekiamų įgyvendinti kiekvienos teisės turinio ir pagrįstumo, priėmė nepagrįstą nemotyvuotą sprendimą. Anot apeliantų, jų pateikti priešprojektiniai (projektiniai) pasiūlymai bendrabučiams laikytini pakankamais įrodymais, patvirtinančiais, jog atsakovų teisės nebus pažeidžiamos. Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantai privalėjo pateikti projektinius-techninius brėžinius, nurodyti, kaip bus sprendžiamas vandens tiekimas į palėpę ir nuotekų šalinimas, elektros galios klausimas, šildymo sistemos modifikavimas, taip pat neobjektyviai įvertino siekiamų atlikti rekonstrukcijos darbų apimtį ir pobūdį, todėl klaidingai sprendė, jog apeliantų siūloma atidalinti dalis pagal pateiktus dokumentus neatitiks esminio statinio reikalavimų (Statybos įstatymo 4 str.). Sprendime nenurodomi teisės aktai, kuriais grindžiamas reikalavimas pateikti bendraturčiams/teismui gaisrinės saugos, inžinerinių komunikacijų, vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemų naudojimo klausimų išsprendimą. Sprendime nenurodoma, kokias įrodymais vadovaujantis buvo nustatyta, jog apeliantų siekiami atlikti darbai neatitiktų jiems keliamų statybos techninių reikalavimų ar kaip nors pakenktų bendroms namo techninėms/inžinerinėms sistemoms. Be to, byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog kitų pastogės savininkų teisės būtų kažkaip pažeistos nei taikant siūlomą atidalijimo būdą, nei rekonstruojant patalpas, nei keičiant jų paskirtį.Teismo išvada dėl pastogės bendro ploto yra klaidinga ir prieštaraujanti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniui, CK 4.262 straipsniui.Teismas nepagrįstai sprendė, jog dalinės nuosavybės savininkai negali atsidalinti sau priklausančios dalies, kol neatidalinta žemesnioji pastogės dalis. Anot apeliantų, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, pastogės bendraturčiai negali įgyvendinti aptartinų nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą, kuris apskritai nėra registruotinas. Likusi ginčo objekto, t. y. 142,6 kv. m. ploto patalpa, nėra Nekilnojamojo turto registro objektas, todėl inventorizuoti ją ir atsidalyti pagal CK 4.80 straipsnį namo gyventojai galimybių niekada neturėjo. Apeliantai pateikė pakankamus įrodymus, patvirtinančius jog siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai įstatymų nustatyta tvarka nepateikė kitokio atidalijimo iš bendrosios nuosavybės varianto, o taip pat neįrodė, jog siūlomas būdas kažkokiu būdu pažeidžia bendraturčių interesų pusiausvyrą.Teismas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimą nepagrįstai sieja išimtinai su bendros teisės į statybą įgyvendinimu. Teismo reikalavimas detalizuoti esminius techninius ir kitus sprendimus yra perteklinis, neatitinka atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo turinio, kadangi siekiama atidalinti „kitos“ paskirties pastogę. Anot apeliantų, nagrinėjamu atveju bendraturčių valios dėl sutikimo išraiška negali priklausyti nuo šios informacijos pateikimo, nes atidalijimas bet kuriuo atveju gali būti įgyvendintas tik vadovaujantis įstatymų, statybos techninių reikalavimų ir kitų teisės imperatyviais reikalavimais. Be to, atidalijimas nėra tapatus (atskiri daiktinės teisės įgyvendinimo būdai) statybos darbams (šiuo atveju rekonstrukcijai), kurių atlikimui pagal kompetentingų institucijų išduotą projektinių sąlygų sąvadą turi būti parengiami visi architektūriniai, techniniai, inžineriniai ir kt. projektiniai sprendimai.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neleido apeliantams įgyvendinti atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės, nes atidalijimas apima tik darbus, „nekeičiant pačių konstrukcijų elementų, arba pakeičiant jų ne daugiau kaip 10% (skaičiuojant nuo toje konstrukcijoje esamų tokių elementų) į elementus, pagamintus iš tokių pat medžiagų ir besiskiriančius ne daugiau kaip 10% savo matmenimis; keičiami pavieniai laiptatakiai, laiptų aikštelės;“ (Statybų techninis reglamentas „Statinio statybos rūšys" 1.01.08:2002 VIII skirsnis). Šiam tikslui pasiekti jokie teisės aktai ar teismų praktika neįpareigoja apeliantų pateikti išsamesnių projektinių sprendimų.Apeliantai tinkamai informavo bendraturčius apie ketinamus daryti bendrosios nuosavybės daikto pakeitimus. Tuo arpu atsakovai nepagrindė, jog siekiami atlikti darbai pažeistų jų teises ar interesus. Naujai suformuotų patalpų prijungimas prie bendros elektros maitinimo, kanalizacijos, vandentiekio sistemų negali būti pagrindu nesutikti atlikti rekonstrukciją, nes juos atliks ne apeliantai, o inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkai (Statybos įstatymo 20 str. 6 d.). Atsakovai nepagrindė, jog prisijungimas prie šių sistemų kaip nors pablogins jų savybes, sukels neproporcingos žalos likusiai bendrų patalpų daliai ar pakenks bendraturčiams priklausančioms nuosavybės teisėms.Pirmosios instancijos teismas jokiais įrodymais nepagrindė savo išvados, jog apeliantų siekis padidinti jiems priklausantį turtą yra neaiškus, nes neatskleidžiama, kokiu būdu jis bus atliekamas, kaip paveiks bendraturčių turtą. Apeliantai viso bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo teismui, jog planuojamiems atlikti darbams nėra būtinas net statybos leidimas, vykdoma patalpų rekonstrukcija apima tik paprastojo remonto darbus. Be to, darbų priežiūrą, vadovaujantis įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimais, įgyvendina valstybės institucijos, o rekonstrukcijos darbai atliekami pagal parengtą projektavimo sąlygų sąvadą. Taigi, teisės aktuose įtvirtinti atliekamų statybos darbų (patalpų rekonstrukcijos) reikalavimai, o taip pat pareiga laikytis statybos techninių reikalavimų, laikytini pakankamu mechanizmu, užtikrinančiu kitų bendraturčių interesų apsaugą.Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pateiktą papildomos laiptinės įrengimo projektą. Teismas apeliantams nepagrįstai primeta pareigą pateikti išsamius projektinius-techninius sprendimus dėl papildomos laiptinės įrengimo, nors jie, anot apeliantų, apskritai nėra susiję su namo vėdinimo, elektros, šilumos ir kitokiais inžineriniais tinklais. Apeliantų nuomone, teismas supainiojo atidalijimo teisės įgyvendinimą su patalpų rekonstrukcijos darbais, nes papildomos palėpės įrengimas apskritai nėra sietinas su bet kokia įtaka bendrojo naudojimo sistemoms (vandens, šildymo, inžinerinių, elektros ir kitų tinklų). Pateiktuose projektiniuose pasiūlymuose aiškiai nurodoma, jog jokie inžineriniai tinklai nebus keičiami.Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog „papildomos palėpės įrengimo statybos darbai... priklauso ne paprastojo, o kapitalinio remonto statybos rūšiai, kuriuos galima atlikti tiktai iškeldinus gyventojus į kitus būstus“. Šią išvadą teismas padarė, vadovaudamasis vieno iš atsakovų V. S. nuomone, tačiau, apeliantų vertinimu, ji negali būti vertinama kaip objektyvi ir pagrįsta specialisto išvada, nes šis asmuo yra suinteresuota proceso šalis ir nebuvo kviesta į bylą kaip ekspertas. Net ir paaiškėjus, jog papildomos laiptinės įrengimui būtų reikalinga atlikti statybos darbus, kurie prilyginami kapitaliniam remontui, ir atsiradus reikalavimui gauti statybos leidimą, šis įpareigojimas būtų privalomas apeliantams įgyvendinti. Tokiu atveju darbai negalėtų būti pradėti be statybos leidimo gavimo ir atitinkamų sąlygų išpildymo, o šią tvarką užtikrina ir darbų vykdymą kontroliuoja atitinkamos valstybinės institucijos.Teismas nepasisakė dėl priešpriešinės bendraturčių pareigos kooperuotis ir siekti interesų pusiausvyros nevykdymo. Atsakovų atsisakymas duoti sutikimą nebuvo protingai argumentuotas, todėl negali užkirsti kelio sąžiningo savininko nuosavybės teisių įgyvendinimui. Pastogės dalies paskirties pakeitimas nepakeičia naudojimosi likusiais bendrosios nuosavybės objektais sąlygų, todėl paskirties pakeitimas neturi įtakos kitų bendraturčių interesams ir nepažeidžia jų teisių. Priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra nepagrįstai didelė, neatitinkanti CPK 98 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Pažymi, kad susipažinimas su byla, teisinių konsultacijų suteikimas, gynybos strategijos aptarimas su klientu ir pasiruošimas Parengiamajam posėdžiui nėra įtrauki į rekomenduojamų priteistinų užmokesčio už advokato teisines paslaugas sąrašą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovas E. J. prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Ieškovai, siekdami įgyvendinti bendrosios dalinės nuosavybės teisę atidalinti savo pastogės dalį, turėjo pateikti tinkamą projektinį pasiūlymą, tokį, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte.Ieškovai, projektuodami atidalinti ne visą, o tik dalį jiems priklausančios pastogės ir pakeisti jos paskirtį, iki galo neišsprendė atidalijimo iš bendrosios nuosavybės klausimo, neatsižvelgė į kitų bendraturčių interesus, nes iš esmės su kitais bendraturčiais šio klausimo nei ieškovai, nei jų atstovai nederino.Ieškovai pareiškė reikalavimą priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, nors dėl jų nuosavybės atidalijimo į atsakovą nei raštu, nei žodžiu nesikreipė. Atsakovas apie ieškovų siekius atidalinti pastogės dalį sužinojo tik gavęs iš teismo ieškinį.Bendraturčių sutikimus turi pasirašyti kiekvienas iš bendraturčių, nes tik pats asmuo gali perleisti jam nuosavybės teise priklausančią palėpės dalį. Daugumai bendraturčių palėpės atidalijimo projektiniai pasiūlymai nebuvo pateikti, apie projekto aptarimus bendraturčių susirinkimuose atsakovui nebuvo pranešta.Ieškovai nepateikė atsakovams garantijų, kad pakeitus palėpės patalpų paskirtį į gyvenamąsias, bendraturčiai nekliudomai galės naudotis namo centrinio šildymo paskirstymo vamzdynais, o išardžius gelžbetonines perdangas naujiems laiptams ieškovų bute įrengti, neįvyks konstrukcijos griūtis ir nebus sugadintas atsakovų turtas. Kadangi palėpės rekonstrukcija ir laiptų statyba sudaro nepatogumus kitiems bendraturčiams, ieškovai turėjo susitarti su kitais bendraturčiais dėl konkrečių statybos darbų, terminų, užtikrinti, kad rekonstrukcijos darbai bus vykdomi, nepažeidžiant Statybos įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų, ir nepadarys žalos kitiems bendraturčiams, tačiau ieškovai to nepadarė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovai R. P., G. A., V. S., I. O. V., O. V., A. B., M. M. P., E. M., V. D., J. J., S. T., A. E. J., N. M. V., J. J. S. prašo ieškovų apeliacinio skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Pagal kasacinio teismo praktiką, atidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo – pagrįsti suformavimo būdą (2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009). Apeliantai pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 107,28 kv. m. pastogės plotą, kur jos aukštis didesnis kaip 1,6 m. Ieškiniu apeliantai prašė jam atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės 99,38 kv. m. pastogės plotą, tačiau šio ploto ribos teismui pateiktuose dokumentuose nenurodytos.Apeliantams atidalinus pastogės dalį ir joje įrengus gyvenamąsias patalpas, bendraturčiams būtų padaryta neproporcinga žala, nes būtų užblokuotas patekimas į pastogės dalį, be to, apeliantai nedavė jokių garantijų namo bendraturčiams, kad jiems bus kompensuota dėl atliekamos rekonstrukcijos patirta žala, neprisiėmė įsipareigojimų savo lėšomis suremontuoti butų ir laiptinių apdailos, kuri būtų sugadinta atliekant rekonstrukcijos darbus.Įrengiant papildomą laiptinę į palėpę, namo savininkams būtų taip pat padaryta neproporcinga žala, nes gyventojai turėtų būti laikinai iškeldinti iš savo butų.Skirtingai, nei teigia apeliantai, įrengiant patalpas pastogėje būtų atliekami ne tik šie darbai: keičiama stogo danga, sumontuoti tūriniai ir „Velux“ tipo stoglangiai. Anot atsakovų, apeliantai turėtų išardyti visas stogą laikančias konstrukcijas, išardyti dalį kapitalinių sienų, demontuoti dalį pastogės perdengimo gelžbetoninių plokščių, permontuoti dalį namo centrinio šildymo sistemos magistralinio vamzdyno, pakloti naują elektros kabelį nuo rūsyje esančios elektros skydinės.Ieškovų pateiktuose priešprojektinių pasiūlymų aiškinamuosiuose raštuose deklaruojama, kad visi rekonstrukcijos darbai bus atliekami griežtai laikantis visų statybos darbus reglamentuojančių teisės aktų, tačiau priešprojektinių pasiūlymų brėžiniuose matyti šiurkštūs stogo laikančių konstrukcijų stiprumo ir stabilumo, papildomos laiptinės įrengimo gaisrinės saugos ir žmonių saugos reikalavimų, numatytų teisės aktuose, pažeidimai.Priešingai, nei teigia apeliantai, dalis butų savininkų apeliantų kontaktų neturėjo ir apie jų ketinimus atidalinti pastogės dalį bei atlikti rekonstrukcijos darbus sužinojo tik gavę kvietimus į teismą. Taigi, priešprojektinių pasiūlymų viešieji aptarimai buvo organizuoti blogai, juose dalyvavo tik mažuma namo savininkų, todėl susirinkimų protokolai juridinės galios neturi.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliantų apeliacinį skundą atsakovė L. B. prašo skundo netenkinti ir sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:
Apeliantai nepagrįstai teigia, kad žemesnės, kaip 1,6 m, pastogės dalies plotas neskaičiuotinas, neregistruotinas ir negali būti valdomas bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teise.Priešprojektiniuose pasiūlymuose apeliantas prašo teismo atidalinti 126,29 kv. m. pastogės plotą, iš jo 99,38 kv. m. pastogės aukštesnėje kaip 1,6 m dalyje ir 26,91 kv. m. žemesnėje kaip 1,6 m pastogės dalyje. Šio ploto ribos nurodytos, tačiau apeliantas į 26,91 kv. m. plotą jokių teisių neturi.Atidalijus ieškovams priklausančią palėpės dalį, būtų užkirstas kelias patekti į kitą palėpės dalį ir ja naudotis pagal paskirtį. Tačiau apeliantai jokių garantijų bendrasavininkams dėl atsirasiančios žalos nedavė.Apeliantų pasiūlytas naujos laiptinės įrengimo priešprojektinis pasiūlymas pažeidžia poįstatyminių aktų reikalavimus, be to, atliekant laiptinės įrengimo darbus, gyventojai turėtų laikinai (maždaug mėnesiui) išsikelti iš gyvenamųjų vietų, taigi jie patirtų neproporcingą žalą.Apeliantai, ieškinyje nurodo, kad įrengiant pastogėje patalpas, būtų atliekami tik konkretūs darbai: keičiama stogo danga, sumontuoti tūriniai ir „Velux“ tipo stoglangiai. Tačiau, atsakovės teigimu, apeliantai turės atlikti sudėtingesnius darbus, apie kuriuos teismo tikslingai neinformuoja.Anot atsakovės, pastogės priepšrojektinių pasiūlymų brėžiniuose užprogramuoti stogą laikančių konstrukcijų stiprumo ir stabilumo, papildomos laiptinės įrengimo, gaisrinės žmonių saugos reikalavimų pažeidimai. Nei apeliantai, nei jų įgalioti atstovai dėl sutikimo vykdyti rekonstrukcijos darbus į atsakovę nesikreipė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:
Ieškovų užsakymu atlikus namo (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, pastogės bendras plotas buvo suskaičiuotas neteisingai, kadangi bendras plotas buvo suskaičiuotas tarp teorinių ribų, skiriančių aukštesnę kaip 1,6 m pastogės dalį nuo žemesnės dalies, o ne tarp atitvarinių konstrukcijų. Apeliantai ir namo butų 4, 6, 17, 19, 24, 27 savininkai dalijosi ir pirko bei pardavė tik aukštesnės kaip 1,6 m pastogės dalies ploto (555,56 kv. m.) dalis, žemesnioji dalis (142,6 kv. m.) liko bendroji dalinė visų namo savininkų nuosavybė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo metu nėra galimybės atidalinti ieškovams nuosavybės teise priklausančią pastogės 1789/10000 dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kol neatidalinta žemesnioji pastogės dalis.Jokio pasiūlymo pritarti atidalijimui ar ginčo pastogės padalijimo projektui Vilniaus miesto savivaldybė negavo.Ieškovai neįrodė, kad pasirinktas atidalinimo būdas bus priimtiniausias ir nepažeis kitų bendraturčių teisių naudotis ginčo patalpomis.Iš byloje pateiktų pastogės priešprojektinių pasiūlymų galima nustatyti tik siekiamų atsidalinti patalpų ribas, tačiau šiame projekte nėra pažymėta, kaip bus keičiamos, pertvarkomos pastato konstrukcijos, ar planuojama rekonstrukcija nepažeis statybas reguliuojančių norminių teisės aktų. Taigi, nepateikus patalpų rekonstrukcijos projekto, negalima įvertinti, ar ieškovų siūlymas nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų.Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009). Todėl ginant teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį. Ieškovų pateiktuose pastogės patalpų atsidalijimo priešprojektiniuose pasiūlymuose nėra nurodyta minėta informacija.Apeliantai nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pateiktą papildomos laiptinės įrengimo projektą. Nei projektuose, nei byloje esančiame ieškovų paaiškinamajame projektinių pasiūlymų 2011 m. gruodžio 31 d. rašte nėra pateikiami jokie siūlomos laiptinės projektiniai-techniniai brėžiniai, nedetalizuoti visi esminiai techniniai ir kiti sprendimai, nes nenurodyta, kaip bus sprendžiamas vandens tiekimas į palėpę ir nuotekų šalinimas, elektros galios klausimas. Apeliantai nepagrįstai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad papildomos palėpės įrengimo statybos darbai „priklauso ne paprastojo, o kapitalinio remonto statybos rūšiai, kuriuos galima atlikti tiktai iškeldinus gyventojus į kitus būstus“. Apeliantai visiškai neatsižvelgia į tai, kad Saugos ir sveikatos statyboje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346, 19 punktas draudžia atlikti tokius darbus, neiškeldinus gyventojų. Numatytos statyti pastogėje laiptinės sienos (projektiniuose pasiūlymuose vadinamos gipsokartoninėmis pertvaromis) neatitinka Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-64 6 punkto, STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ reikalavimų, kadangi priešprojektiniuose pasiūlymuose iš viso nenumatyta nedegi laiptinės perdanga, todėl kilus gaisrui, nuodėguliai kristų į laiptinę ir užkirstų kelią gyventojų evakuacijai.Apeliantai nekreipia dėmesio į tai, kad pastogės dalis, kurioje sumontuotas centrinio šildymo magistralinis vamzdynas, yra žemesnė kaip 1,6 m ir yra bendroji dalinė visų namo savininkų nuosavybė ir ieškovai šio vamzdyno negalėtų rekonstruoti. Todėl jiems tektų statyti naujas išorines įrengiamų patalpų sienas, atitrauktas nuo namo išorinių sienų ir, tokiu atveju, centrinio šildymo magistralinis vamzdynas atsidurtų nepraeinamame tunelyje, o jo remontas būtų sunkiai įmanomas ir brangus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas J. K. prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti, taip pat iš ieškovų priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra išaiškinta, kad „pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį bendraturtis turi teisę atsidalyti visą jam priklausančią dalį, o ne jos dalies dalį“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008). Tuo tarpu apeliantų prašomos atidalinti pastogės dalies plotas pagal jų pateiktą projektą (planą) sudaro mažesnį, nei apeliantams ieškinio dieną priklausiusį pastogės dalies plotą. Be to, šiuo metu apeliantams nuosavybės teise priklauso ne 1789/10000, o 1931/10000 pastogės dalis.Pagal kasacinio teismo praktiką, „<...> bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai; kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005, 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008 ir kt.). Ieškovai nepagrįstai siekia perkelti jiems tenkančią įrodinėjimo pareigą atsakovams. Be to, ieškovai minėtų aplinkybių neįrodė.Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad atsakovai nevykdė bendradarbiavimo, kooperavimosi ir interesų derinimo pareigos bei neargumentavo atsisakymo dėl siūlomo atidalijimo, rekonstrukcijos darbų bei patalpų paskirties keitimo.Nagrinėjamu atveju ginčijama ne pati ieškovų teisė atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, bet jos įgyvendinimo būdas. Šiuo atveju ieškovai nepateikė išsamaus plano, kad ateityje atliekami darbai, gavus prašomus leidimus, nepakenks namo kokybei ir nepažeis kitų bendraturčių teisių.Apeliantai klaidina atsakovus ir teismą dėl ketinamų atlikti pastogės atidalijimo, sujungiant ją su apeliantų butu, darbų priskyrimo paprastojo remonto darbams. Atsižvelgiant į apeliantų nurodytą tikslą sujungti atidalijamą pastogės dalį su jiems priklausančiu butu bei priešprojektinius pasiūlymus, darytina neabejotina išvada, kad būsimi pastogės atidalijimo darbai (sujungiant apeliantams tenkančią pastogės dalį su jiems priklausiančiu butu), negali būti laikomi paprastuoju remontu. Tokie statybos darbai (laikančiosios konstrukcijos demontavimas ar ertmės joje iškirtimas) pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriami kapitalinio remonto darbams (žr. Aplinkos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (su vėlesniais pakeitimais) 10, 12 p.).Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigiama, kad atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir su tuo susijusių rekonstrukcijos darbų atlikimo klausimai šioje byloje turėjo būti nagrinėjami atskirai. Vien teisinis pastogės atidalijimas nesukeltų šiuo institutu siekiamų realių teisinių pasekmių, t. y. neatskirtų apeliantams ir likusiems bendraturčiams priklausančių pastogės dalių. Tam, kad bendroji dalinė nuosavybė apeliantų ir kitų bendraturčių atžvilgiu iš tiesų pasibaigtų, būtina atlikti ir atitinkamus faktinius veiksmus, t. y. faktiškai atidalinti apeliantams priklausančią pastogės dalį, kas šiuo atveju gali būti įgyvendinama tik atlikus atitinkamus statybos darbus.Apeliaciniame skunde remiamasi nagrinėjamoje byloje netaikytinomis Statybos įstatymo normomis. Statybos įstatymo 20 straipsnio 6 dalis reglamentuoja visiškai su šia byla nesusijusius teisinius santykius, susiklostančius tarp esamo inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininko ar naudotojo ir siekiančio prie šių tinklų prisijungti naujo vartotojo.Atsakovui priteistos bylinėjimosi išlaidos yra protingos ir pagrįstos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 17 d. paliktinas nepakeistas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad ieškovams V. Č. ir J. Č. priklauso butas Nr. 18, esantis daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini) (11-12 b. l., 1 t.). Ieškovams taip pat priklauso ir 1789/10000 pastogės dalis (tai įrodo ieškovų prie ieškinio pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio banko išrašas (13-14 b. l., 1 t.).
Viena iš bendraturčio teisių yra teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str. 1 d.), kurią jis gali įgyvendinti bendru sutarimu su kitais bendraturčiais. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendraturčio teisė atidalyti jo dalį iš bendrosios nuosavybės įgyvendinama bendru susitarimu arba, bendraturčiams nesutarus dėl atidalijimo būdo, atidalijimo klausimą pagal bet kurio bendraturčio ieškinį išsprendžia teismas. Esant nesutarimų dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo (šie būdai gali būti įvairūs: išskiriant bendraturčiams tenkančias dalis natūra, sutinkant prašančiam atidalyti – gauti kompensaciją iš kitų bendraturčių už jam tenkančią dalį ar be sutikimo vienam ar keliems bendraturčiams priteisiant tokią kompensaciją ir kita), vieną iš atidalijimo būdų pasirenka siekiantis atsidalyti bendrą turtą asmuo, tačiau šis teismui turi įrodyti, kodėl pasirinktas būdas priimtiniausias ir kad jis nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 1.5 straipsnio 1 dalyje civilinių teisinių santykių subjektams, taip pat ir bendraturčiams valdant, naudojant ir disponuojant nuosavybės teisės objektu (CK 4.75 str. 1 d.), tiek reikalaujant atidalyti iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 str. 1 d.), yra nustatyta pareiga elgtis ir veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus; taip pat teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl atidalijimo, aiškindamas ir taikydamas įstatymus, parinkdamas atidalijimo būdą, privalo vadovautis nurodytais principais (CK 1.5 str. 4 d.). (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008).
Byloje pareikštu ieškiniu V. Č. ir J. Č. prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės jiems nuosavybės teise priklausančią pastogės dalį bei leisti vykdyti atidalijamos pastogės dalies rekonstrukcijos darbus, pakeisti pastogės dalies paskirtį iš negyvenamosios į gyvenamąją. Kaip matyti iš procesinių dokumentų, dalis namo butų bendrasavininkų nesutiko su ieškovų pasirinktu atidalinimo būdu.
Ginčo dėl to, kad namo pastogė, kaip ir pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendraturčiams proporcingai jų turimai nuosavybės teisei byloje nėra (CK 4.82 str. 1 d.).
Kasacinio teismo suformuotoje praktikoje išaiškinta, kad atidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo – pagrįsti jo suformavimo būdą, be to, pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį bendraturtis turi teisę atsidalyti visą jam priklausančią dalį, o ne jos dalies dalį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2008 m. liepos 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008). Taip pat pažymima, kad, prieš atidalijant bendraturčio dalį, būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2008; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008), kad atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės metu turi būti nustatytos aiškios bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės idealios dalys (bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2009).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovų užsakymu atlikus namo, esančio (duomenys neskelbtini), pastogės kadastrinius matavimus, buvo neteisingai suskaičiuotas pastogės bendras plotas, dėl ko nėra galimybės atidalinti ieškovams nuosavybės teise priklausančią pastogės 1789/10000 dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tokią išvadą teismas padarė, atsižvelgęs į Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastrinio duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 144 punkto nuostatą, pagal kurią skaičiuojant pastato vidaus plotus, neįskaičiuojami plotai pastogėse įrengtų patalpų, kurios žemesnės kaip 1,6 m, plotas (40-42 b. l., 2 t.).
Anot apeliantų, tokia teismo išvada prieštarauja Nekilnojamojo turto registrų centrinio duomenų banko išraše užfiksuotiems oficialiems duomenims, kuriuose aiškiai nurodoma, kad palėpės bendras plotas yra 555,56 m², o pagal CK 4.262 straipsnį ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomai teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka.
Pagal įstatymą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos ir kitokia įranga, o asmenims, įgijusiems nuosavybės teisę į konkrečius butus, atsiranda bendrosios dalinės nuosavybės teisė ir į bendrojo naudojimo patalpas, ir kiekvieno jų dalis bendrojoje nuosavybėje yra proporcinga nuosavybės teise priklausančių patalpų plotui; bendrijai perduodama valdyti ir naudoti bendrojo naudojimo patalpos, priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės teise visiems daugiabučio namo patalpų savininkams (CK 4.82 str. 1 d., Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 20 str. 1 d., 3 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-674;Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466).
Nagrinėjamu atveju ieškovai, prašydami atidalinti pastogės dalį, vadovaujasi oficialiais nekilnojamojo turto registro duomenimis, kuriuose užfiksuota, kad bendras pastogės plotas yra 555,56 m² (13-14 b. l., 1 t.). Iš tiesų nėra pagrindo nesutikti su apeliantų teiginiais dėl nekilnojamojo turto registro duomenų teisingumo, tačiau šiuo atveju svarbu atsižvelgti į tai, kokiu metodu buvo apskaičiuotas pastogės plotas.
Pagal Nekilnojamojo turto registro nuostatų 10 punkto nuostatą, registre įrašomi ir saugomi nekilnojamųjų daiktų kadastro ir registro duomenys. Tuo tarpu nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarką reglamentuoja būtent Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastrinio duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės“, kurių 144.2.3 punkte aiškiai nurodyta, kad į pastato vidaus plotus neįskaičiuojami pastogėse įrengtų patalpų, kurios žemesnės kaip 1,6 m, plotai (42 b. l., 2 t.). Taigi, yra pagrindas manyti, kad nekilnojamojo turto kadastre įregistruotas pastogės (palėpės) plotas (17 b. l., 1 t.) gali neatitikti faktinio jo ploto. Tuo labiau, iš byloje pateiktų namo, esančio Švitrigailos g. 6, Vilniuje, pastogės patalpų nuotraukų, matyti, jog pastogė yra nevienodo aukščio (trikampio formos), taigi, yra pagrindas manyti, jog į nekilnojamojo turto registre nurodytą bendrą plotą nebuvo įtraukta pastogės patalpų dalis, kuri yra žemesnė kaip 1,6 m.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų teiginiu, kad pastogės bendrasavininkai negali įgyvendinti nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą, kuris nėra įregistruotas, kad žemesniosios pastogės dalies atidalijimas negalimas, nes tai prieštarautų butų ir patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės esmei. Tokia situacija, kai dalis daugiabučio namo vidaus patalpų (šiuo atveju pastogės), kuri neįtraukta į oficialius registrų duomenis, lieka niekam nepriklausanti, yra negalima, nes bendrasavininkai bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo visas namo bendro naudojimo patalpas, o ne jų dalis (tas pats pasakytina ir apie pagrindines namo konstrukcijas, bendrojo naudojimo mechanines, elektros, sanitarinę – techninę ir kitokią įrangą).
Todėl įvertinus tai, kad nekilnojamojo turto registre yra užfiksuotas pastogės plotas, neįtraukus pastogės dalies, kuri yra žemesnė kaip 1,6 m. aukščio, pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, kad namo (duomenys neskelbtini), butų 4, 6, 17, 19, 24, 27 savininkai dalijosi ir pirko bei pardavė tik aukštesnės, kaip 1,6 m pastogės dalies ploto (555,56 m²) dalis, o žemesnioji dalis (142,36 kv. m.) liko bendroji dalinė visų namo savininkų nuosavybė. Atitinkamai, įvertinus tai, kad pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką bendraturtis turi teisę atsidalyti visą jam priklausančią dalį, o ne jos dalies dalį, pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, kad tol, kol neatidalinta žemesnioji pastogės dalis, atidalinti ieškovams nuosavybės teise priklausančią pastogės 1789/10000 dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės šiuo metu nėra galimybės. Taip pat būtina atkreipti dėmesį į tai, kad iš atnaujintų nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog šiuo metu ieškovams priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis palėpėje yra padidėjusi (58-60 b. l., 3 t.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai; kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005 ir kt.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendraturčio sutikimo nedavimas siekiančiam pastatą rekonstruoti bendraturčiui reiškia bendraturčių nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimą. Taigi, kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo, kaip galimo statytojo, teisę, kiti bendraturčiai galėtų ginčyti ne teisę kaip tokią, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus (rekonstrukciją) inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas. Kasacinis teismas padarė išvadą, kad, ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį. Savo ruožtu nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovai V. Č. ir J. Č. neįrodė, jog siūloma atidalyti dalis atitinka esminius statinio reikalavimus, nustatytus Statybų įstatymo 4 straipsnyje, bei pažymėjo, kad iš pateiktų dokumentų (projektų) neaišku, ar išspręsti gaisrinės saugos, inžinerinių komunikacijų, vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemų naudojimo klausimai, taip pat ar siekiami atlikti rekonstrukcijos darbai atitiks sveikatos ir saugos statybose reikalavimus.
Ieškovai apeliaciniu skundu įrodinėja, kad jie pateikė pakankamus įrodymus, patvirtinančius, kad siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Anot jų, reikalavimas detalizuoti esminius techninius ir kitus sprendimus yra perteklinis, neatitinka atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo turinio, nes yra siekiama atidalinti „kitos“ paskirties pastogę. Be to, ieškovų nuomone, bendraturčių valios dėl sutikimo išraiška negali priklausyti nuo šios informacijos pateikimo, nes atidalijimas bet kuriuo atveju gali būti įgyvendintas tik vadovaujantis įstatymų, statybos techninių reikalavimų ir kitų teisės aktų imperatyviais reikalavimais. Atidalijimas, pasak ieškovų, nėra tapatus (atskiri teisės įgyvendinimo būdai) statybos darbams (šiuo atveju rekonstrukcijai).
Kaip jau minėta, bendrasavininkai gali ginčyti ne teisę atidalinti dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės kaip tokią, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Taigi, ieškovai privalėjo atskleisti atsakovams, kokiu būdu bus realizuotas atidalinimas, t. y. kokie konkrečiai statybos darbai bus vykdomi, rekonstruojant pastogę, kiek laiko bus vykdomi darbai, kokia atskirų statybos darbų paskirtis ir kokį poveikį tokie darbai gali turėti bendrasavininkų teisėms (ar nebus pažeistos jų, kaip bendrasavininkų, teisės), nes, kaip jau minėta, bendrasavininkai sutikimą duoda ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Todėl apeliantai privalėjo bendrasavininkams detaliai atskleisti esminius techninius rekonstrukcijos darbų sprendimus, tuo labiau, jei jiems tai yra reikalinga, apsisprendžiant, ar duoti ieškovams sutikimą atlikti rekonstrukcijos darbus. Šiuo atveju aplinkybė, jog teisė atlikti statybos darbus turi būti realizuojama, vadovaujantis įstatymų, statybos techninių reikalavimų ir kitų teisės aktų reikalavimais, reikšmės negali turėti. Ieškovai, kaip būsimieji statytojai, turi atskleisti savo ketinimus taip, kad bendrasavininkai galėtų patys apsispręsi ir įvertinti, ar toks ieškovų pasiūlymas jiems yra priimtinas ir nesukels jiems neigiamų pasekmių, atitinkamai bendrasavininkams turi būti garantuota, kad atliekamų darbų rezultatai atitiks visus įstatyminius reikalavimus, tačiau vien ieškovų patikinimo, jog bus laikomasi statybų darbams keliamų reikalavimų, šiuo atveju nepakanka - tai turi atsispindėti ir pačiame pasiūlyme, tuo labiau, jei kiti bendrasavininkai to reikalauja.
Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų teiginiu, kad vykdoma patalpų rekonstrukcija apims tik paprastojo remonto darbus.
Pagal Statybos įstatymą, statyba yra veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį, statybos darbai – visi darbai, atliekami statant arba griaunant statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo); statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.); statinio kapitalinis remontas – statybos rūšis, kurios tikslas – pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir pan.); statinio paprastasis remontas (atitinka Civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) – statybos rūšis, kurios tikslas – atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant (13, 15, 18, 20, 21 straipsniai). Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 10 punkte nustatyta, kad statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis.
Byloje esantys T. B. priešprojektinio pasiūlymo brėžiniai (20-21 b. l., 1 t.) leidžia pagrįstai teigti, kad ieškovų planuojami atlikti palėpės rekonstrukcijos darbai savo esme negali būti laikomai statinio paprastu remontu, nes numatyti griovimo, angos kirtimo darbai. Paminėtina ir tai, kad apeliantai siekia praplėsti jiems nuosavybės teise priklausantį butą, prijungdami prie jo atidalintos pastogės dalį ir ketina įrengti papildomus laiptus, jungsiančius butą su atidalinta pastogės dalimi. Taigi, teks demontuoti tarp 4 aukšto ir pastogės esančią perdangą, kuri laikoma laikančiąja konstrukcija, arba iškirsti ertmę, kad būtų įmanoma iš 4-ame aukšte esančio apeliantų buto patekti į pastogę. Be to, iš pateiktų nuotraukų matyti, jog per visą palėpės ilgį yra išsidėsčiusios medinės konstrukcijos, kurių dalį, akivaizdu, reikės nugriauti ar pakeisti kitomis. Tai, kad rekonstrukcijos metu bus pakeista dalies stogo konstrukcija (sutvirtinta naujomis medžiagomis), įrodo ir 2011 m. gruodžio 31 d. paaiškinamasis projektinių pasiūlymų raštas (33 b. l., 2 t.). Tas pats pasakytina ir apie ieškovų siūlomą naujų laiptų į palėpę įrengimą, nes įrengiant laiptinę reiktų demontuoti perdangą virš esamos laiptinės, kad būtų padarytas naujas praėjimas į palėpės vidų (7 b. l., 2 t.). Taigi, šiuo atveju yra pagrindas teigti, kad pagal ieškovų siūlomą atidalinimo projektą bus atliekami būtent kapitalinio remonto darbai ir tokia išvada darytina atsižvelgiant į įstatyminį reglamentavimą bei rekonstrukcijos darbų pobūdį, o ne tik į atsakovo V. S. nuomonę.
Teisėjų kolegija pažymi, kad projektinis pasiūlymas bendraturčiams turi būti pateiktas, atsižvelgiant į statybos techninio reglamento normatyvų reikalavimus, tačiau įvertinus priešprojektinius ieškovų pasiūlymus, yra pagrindas spręsti, jog šių reikalavimų nebuvo laikytasi, ką iš esmės ir pripažino pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad ieškovų siekis pakeisti patalpas iš negyvenamųjų į gyvenamąsias leidžia pagrįstai manyti, jog rekonstrukcijos darbai apims ir nemažus pakeitimus, susijusius su naujų patalpų prisijungimu prie bendros elektros maitinimo, kanalizacijos, vandentiekio bei šildymo sistemų. Tačiau ieškovų pasiūlyme nėra atskleista, kokiu būdu bus atlikti tokie darbai (kaip palėpės dalyje įrengtos elektros maitinimo, kanalizacijos, vandentiekio bei šildymo sistemos bus prijungtos prie bendrų namo sistemų), todėl bendrasavininkams nebuvo galimybės nustatyti, ar tokie darbai nepakenks namo kokybei, ar nebus sutrikdyta elektros, vandens, šilumos tiekimas butams, ar nebus sugadintos inžinerinės sistemos ir pan. Tuo labiau, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovo prašomoje atidalyti pastogės dalyje yra sumontuotas magistralinis namo centrinio šildymo vamzdynas, o į numatytą įrengti gyvenamųjų patalpų erdvę patenka magistralinio vamzdyno kompensatorinė kilpa (39 b. l., 2 t.), kuri turėtų būti perkelta į kitą vietą, kas reikalautų sudėtingo ir brangaus remonto, be to, vamzdyno permontavimas gali turėti įtakos viso namo šildymo efektyvumui, tačiau šildymo vamzdyno kompensatorinės kilpos perkėlimo būdas ir priemonės priešprojektiniuose pasiūlymuose ir paaiškinamajame projektinių pasiūlymų rašte nėra aptarti. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pastogės dalis, kurioje sumontuotas centrinės šildymo sistemos magistralinis vamzdynas, yra žemesnė kaip 1,6 m ir yra bendroji dalinė visų namo savininkų nuosavybė bei ieškovai šio vamzdyno negalėtų rekonstruoti, todėl jiems tektų statyti naujas išorines įrengimų patalpų sienas, atitrauktas nuo namo išorinių sienų ir tokiu atveju centrinio šildymo magistralinis vamzdynas atsidurtų nepraeinamame tunelyje, o jo remontas būtų sunkiai įmanomas ir brangus. Šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ieškovai apeliaciniame skunde neneigia.
Ieškovai savo apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pagal pateiktus projektinius pasiūlymus ir jų paaiškinimus bendraturčiams yra išaiškinta, jog nebus keičiamos bendrosios dalinės nuosavybės pastogės šildymo, elektros instaliacijos, vedinimo, vandentiekio ar kitos sistemos. Teigia, kad naujai suformuotų patalpų prijungimas prie bendros elektros maitinimo, kanalizacijos, vandentiekio sistemų negali būti pagrindas nesutikti atlikti rekonstrukciją, nes juos atliks ne apeliantai, o inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkai (Statybos įstatymo 20 str. 6 d.).
Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalies nuostatą, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Todėl, akivaizdu, kad bendrasavininkai yra suinteresuoti, jog naujai suformuotas patalpas prijungiant prie bendro elektros maitinimo, kanalizacijos, vandentiekio sistemų, nebūtų sugadinta esama įranga, kad nebūtų pažeistos jų, kaip bendro naudojimo įrangos bendrasavininkų, teisės ir interesai, o tokios garantijos turi atsispindėti pasiūlyme, nepriklausomai nuo to, kas vykdys šiuos darbus.
Be to, kaip pagrįstai nurodė atsakovas J. K. savo atsiliepime į apeliacinį skundą, Statybos įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje reglamentuojami su šia byla nesusiję teisiniai santykiai, susiklostę tarp esamo inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininko ar naudotojo ir siekiančio prie šių tinklų prisijungti naujo vartotojo (žr. Statybos įstatymo 2 straipsnio 2, 32 dalis).
Pagal apeliantų pateiktą Komplekso Nr. 12/467 laiptinės projektą, ketinama įrengti papildomą laiptinę, kuri sudarytų galimybę patekti į vieną iš pastogės dalių, kuri būtų atskirta atidalijus pastogę pagal apeliantų pateiktus priešprojektinius pasiūlymus. Iš projekto matyti, kad projektuojama laiptinė užimtų 14,58 kv. m. bendro pastogės ploto. Taigi, yra pagrindas sutikti su atsakovo J. K. teiginiu, kad įrengus tokią laiptinę, būtų sumažintas atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios pastogės bendras plotas.
Teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantai neįrodė, kad papildomos laiptinės įrengimo projektiniai pasiūlymai atitinka statybos norminių aktų reikalavimus. Aiškinamajame rašte paaiškinta, kad „norint pilnai įrengti naujus laiptotakius, reikėtų demontuoti perdangą virš esamos laiptinės; sumontuoti laikančias metalines sijas – dviejų laiptų maršų ir dviejų laiptų aikštelių laikymui; pastatyti ir apšiltinti g/k pertvaras tarp palėpės patalpų ir laiptinės.“
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-64 patvirtintų Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklių 12 punkte nustatyta, kad statiniai turi būti suprojektuoti ir pastatyti taip, jog kilus gaisrui, laikančiosios konstrukcijos tam tikrą laiką galėtų išlaikyti jas veikusias ir dėl gaisro atsiradusias apkrovas; būtų apribota: gaisro kilimo galimybė ir ugnies bei dūmų plitimas pastate, gaisro išplitimas į gretimus statinius; pastate esantys žmonės galėtų saugiai išeiti iš jo ar būtų galima juos išgelbėti kitomis priemonėmis“ (86-88 b. l., 2 t.). Kadangi apeliantai siūlo tarp pastogės patalpų ir laiptinės pastatyti gipsokartonio pertvaras, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog neužtikrinus nedegios laiptinės perdangos sumontavimo, kilus gaisrui, gali kilti reali grėsmė namo gyventojų saugumui.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad papildomos laiptinės įrengimo statybos darbus galima atlikti tiktai iškeldinus gyventojus į kitus būstus, nes Saugos ir sveikatos statyboje taisyklės, patvirtintos LR Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346 (taisyklių 19 p.), draudžia atlikti tokius darbus neiškeldinus gyventojų (85 b. l., 2 t.).
Apeliantai teigia, kad reikalavimas iškeldinti žmones iš rekonstruojamo pastato nėra vienintelis gyventojų apsaugos būdas. Pirmosios instancijos teisme cituotame akte tai tik vienas iš alternatyvių reikalavimų ir tik esant konkrečioms statybų sąlygoms (pvz., naudojant kėlimo kranus), todėl statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte bei statybvietės įrengimo saugos ir sveikatos priemonių plane gali būti numatytos kitos apsaugos priemonės – pavyzdžiui, darbų vykdymas tuo metu, kai statiniuose nėra žmonių ir panašiai. Todėl, anot apeliantų, jų siūlomi atlikti darbai negali būti atlikti, neiškėlus gyventojų.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismo nurodyta apsaugos priemonė – gyventojų iškeldinimas, šiuo atveju negali būti laikoma vienintele priemone apsaugoti gyventojus nuo neigiamo darbų poveikio, nes, kaip pagrįstai pastebėjo ieškovai, tokią priemonę poįstatyminis aktas numato tuo atveju, kai yra naudojami kėlimo kranai. Šiuo metu vien iš pateiktų priešprojektinių pasiūlymų negalima neabejotinai nuspręsti, jog rekonstrukcijos darbams vykdyti bus būtina naudoti kėlimo kranus. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde nurodoma apsaugos priemonė - darbų vykdymas tuo metu, kai statiniuose nėra žmonių, šiuo atveju vertintina kritiškai vien dėl to, kad namo, kuriame ketinama vykdyti rekonstravimo darbus, butai yra apgyvendinti, todėl mažai tikėtina, kad apeliantams pavyktų organizuoti darbų vykdymą, kai name (bent viršutiniame namo aukšte) iš viso nebūtų gyventojų. Be to, namo gyventojai patirtų didelių nepatogumų (darbų vykdymo metu jie neturėtų galimybės būti savo gyvenamosiose vietose). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovų pasiūlymuose bei aiškinamajame rašte nėra detalizuota, kokiu būdu bus užtikrintas ne tik pačių gyventojų, bet ir viso pastato (ypač viršutinio aukšto), kitų butų, bendrojo naudojimo objektų saugumas rekonstravimo darbų vykdymo metu.
CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta esminė sąlyga, kad daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, saugo daiktą nuo tokių pertvarkymų, dėl kurių jis netektų savo paskirties (pvz., dėl daikto techninės būklės esminio pablogėjimo, ir pan.), kartu saugomi bendraturčių interesai.
Teisėjų kolegija pažymi, kad paaiškinamajame projektinių pasiūlymų rašte (33 b. l., 2 t.) išdėstyti teiginiai, kad visi rekonstrukcijos darbai bus atliekami griežtai laikantis visų statybos darbus reglamentuojančių teisės aktų, statybos darbai nepablogins viso pastato (namo) ar bet kurios jo dalies konstrukcinės ar išorinės būklės, namo gyventojų valdomų bendro naudojimo objektų (laiptinių) būklės, patekimui į likusią dalį palėpės bus įrengta laiptinė, atitinkanti įstatymų nustatytus reikalavimus tokio pobūdžio įėjimui, yra bendro ir deklaratyvaus pobūdžio, nedetalizuojantys ir neatspindintys, kokiu būdu tai bus pasiekta. Apeliantai teigia, kad teisės aktuose įtvirtinti atliekamų statybos darbų (patalpų rekonstrukcijos) reikalavimai, o taip pat pareiga laikytis statybos techninių reikalavimų, laikytini pakankamu mechanizmu, užtikrinančiu kitų bendraturčių interesų apsaugą, tačiau, kaip jau minėta šioje nutartyje, tai nepaneigia ieškovų pareigos savo pateikiamuose projektiniuose pasiūlymuose atspindėti šių reikalavimų laikymąsi tam, kad bendrasavininkai įsitikintų, jog jų teisės nebus pažeistos. Kadangi bendrasavininkų sutikimas negali būti tapatinamas sutikimui vykdyti rekonstrukcijos darbus apskritai, jie turi išreikšti pritarimą konkretiems statybos darbams, o ieškovų pateikti pasiūlymai šiuo aspektu nėra detalizuoti (priešprojektiniuose pasiūlymuose iš esmės pavaizduota tik siekiamos atidalinti pastogės dalies padėtis, tačiau nedetalizuota, kokiose ribose bus išdėstyta atidalijama dalis, nepateikti paskaičiavimai, neatsispindi konkretūs darbai, planuojami atlikti pastogės atidalijimo ir rekonstrukcijos metu, nepateikta suderinimų, kitų duomenų) ir ieškovai nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme neįrodė, kad jų pasiūlytas atidalijimo būdas nepažeis bendrasavininkių teises ir nebus padaryta neproporcinga žala, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą ieškovo ieškinį atmesti.
Pagal kasacinio teismo praktiką, bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes, siekdami suderinti savo valią dėl bendro daikto, aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo ar grupės kelių bendraturčių interesus, ignoruojant kitų interesus, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008 ir kt.).
Apeliantai teigia, kad jie įvykdė savo pareigą derinti interesus su kaimynais, tuo tarpu dalis bendraturčių atsisakė duoti sutikimą jų pasiūlytam atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantui, nepateikė savo nesutikimo motyvų, neargumentavo prieštaravimų, kuo pateiktas atidalijimo, rekonstrukcijos ar patalpų paskirties keitimo pasiūlymas pažeidžia jų teises ar interesus. Pažymi, kad bendraturčiai nepateikė jokių alternatyvių turto atidalijimo variantų, dėl ko pažeidė kooperavimosi ir interesų derinimo pareigą.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovai savo procesiniuose dokumentuose aiškiai pareiškė savo nesutikimo argumentus, paaiškino, kokiu aspektu ieškovo siūlomas atidalijimas, anot jų, gali pažeisti jų teises ir interesus, o ieškovai neįrodė, kad jų siūlomas atidalijimo būdas atitinka statybos techninio reglamento normatyvų reikalavimus, nepaneigė atsakovų abejonių, kad rekonstrukcijos darbai nepažeis jų interesų, todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti atsakovų nebendradarbiavimo su ieškovais pažeidimo. Taip pat nėra pagrindo sutikti su ieškovais, kad atsakovai privalėjo pateikti kitokius atidalijimo variantus, nes šiuo atveju bendrasavininkai iš esmės neprieštaravo ieškovų siūlomam atlidalijimo variantui (įrengti palėpės dalyje atskiras patalpas), tik reikalavo iš ieškovų garantijų, jog toks atidalijimas nepažeistų jų interesų.
Pasisakant atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimu, svarbu yra tai, kad būtent bendraturtis, siekdamas atidalinti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005, 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008 ir kt.). Taigi, ieškovai nepagrįstai siekia perkelti jiems tenkančią įrodinėjimo pareigą atsakovams. Be to, kaip pažymėta šioje nutartyje, ieškovai neįrodė, kad jų bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas nepažeis kitų bendrasavininkų teisių.
Teisėjų kolegija atmeta, kaip nepagrįstus apeliantų teiginius, kad atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir rekonstrukcijos darbų atlikimo klausimai šioje byloje turėjo būti nagrinėjami atskirai. Kaip teisingai nurodo atsakovas J. K. atsiliepime į apeliacinį skundą, tam, kad bendroji dalinė nuosavybė apeliantų ir kitų bendraturčių atžvilgiu iš tiesų pasibaigtų, būtina atlikti ir atitinkamus faktinius veiksmus – faktiškai atidalinti apeliantams priklausančią pastogės dalį, kas šiuo atveju gali būti įgyvendinama tik atlikus atitinkamus statybos darbus. Taigi, galima teigti, jog bendrasavininkams esminę reikšmę turi būtent tai, kokie statybos darbai bus atliekami. Būtent atskiriems statybos darbams atlikti ketinantis atidalinti savo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje savininkai ir privalo gauti sutikimą. Todėl pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovams nuosavybės teise priklausančią pastogės dalį pagrįstai vertino siekiamų atlikti rekonstrukcijos darbų (atskirų statybos darbų) apimtyje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovo J. K. pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 20173 ir sąskaitos išrašą (141-143 b. l., 2 t.), priteisė iš ieškovų atsakovui J. K. 1992,71 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Apeliantai nesutinka su priteista bylinėjimosi išlaidų suma. Anot jų, ji yra nepagrįstai didelė, neatitinkanti CPK 98 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Pažymi, kad susipažinimas su byla, teisinių konsultacijų suteikimas, gynybos strategijos aptarimas su klientu ir pasiruošimas parengiamajam posėdžiui nėra įtraukti į rekomenduojamų priteistinų užmokesčio už advokato teisines paslaugas išlaidų sąrašą.
Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad susipažinimą su bylos medžiaga ir gynybos strategijos aptarimą su klientu galima prilyginti advokato konsultacijos teikimui, todėl, atsižvelgiant į šią aplinkybę, taip pat į tai, kad advokatas atsakovą atstovavo 1:30 val. parengiamajame posėdyje, byla savo esme yra sudėtinga, reikalaujanti specialių žinių, sprendžia, jog yra pagrindas iš ieškovų atsakovui J. K. priteistą bylinėjimosi išlaidų pagal išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 20173 sumą sumažinti iki (Rekomendacijų 2, 8.18, 9 p.) 1000 Lt.
Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir padarė pagrįstas išvadas dėl ginčo esmės, taigi bylą iš esmės išsprendė teisingai. Pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas tikslintinas, priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinant iki 1000 Lt.
Iš esmės atmetus ieškovų apeliacinį skundą, jų bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteisiamos, tačiau yra pagrindas priteisti iš ieškovų atsakovams jų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK93 str.).
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teisme savo patirtas išlaidas pagrindė tik atsakovas J. K., kuris prašo jam iš ieškovų V. Č. ir J. Č. priteisti 2000 Lt apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų (63-70 b. l., 3 t.).
Kaip matyti iš pateiktų duomenų, atsakovas 2000 Lt advokatų kontorai sumokėjo už tokias suteiktas advokato paslaugas: Č. apeliacinio skundo ir kaimynų (atsakovų) atsiliepimų į apeliacinį skundą analizę; atsiliepimų į Č. apeliacinį skundą ruošimą (70 b. l., 3 t.).
Pagal Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punktą, už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą rekomenduojama priteisti 1275 Lt. Atsižvelgdama į šią aplinkybę, taip pat į byloje sprendžiamų klausimų pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, jog iš ieškovų atsakovui yra pagrindas priteisti 1500 Lt apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. (CPK 98 str.)
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 17 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant šio sprendimo dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, iš ieškovų V. Č. ir J. Č. atsakovui J. K. priteistą pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinant iki 1000 Lt (vieno tūkstančio litų).
Priteisti iš ieškovų V. Č. ir J. Č. atsakovui J. K. 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.