Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

institucijos, surašiusios administracinį teisės pažeidimo protokolą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus – atstovėms Aldonai Majienei ir Giedrei Baranauskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjusi V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) buvusios Daugiabučių namų savininkų bendrijos „N. T.“ valdybos pirmininkės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimų bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188¹⁶ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus Renovavimo poskyrio vyriausioji specialistė Giedrė Baranauskienė 2013 m. lapkričio 13 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. A10-57423(1.1.50-AP2), kuriame nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus (toliau – Skyrius) 2013-09-25 raštu Nr. A63-896-(36054)(3.2.1-EM4) Daugiabučių namų savininkų bendrijos „N. T.“ (toliau – Bendrija) valdybos pirmininkę V. Ž. įpareigojo informuoti N. R. apie rašte nurodytus galimus Bendrijos valdymo organų veiklos trūkumus: dėl Bendrijos įstatų pakeitimo ir valdymo organų išrinkimo, dėl Bendrijos 2012 m. veiklos ataskaitos, atsakant į pareiškėjos pastebėjimus, dėl 2013-06-30 visuotinio susirinkimo organizavimo, priimtų sprendimų jame ir informacijos registravimo Juridinių asmenų registre ir apie įpareigojimų įvykdymą iki 2013-10-21 informuoti Skyrių bei pateikti susijusių dokumentų kopijas. Apie įpareigojimų įvykdymą Skyrius informacijos negavo.

Taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus 2013-09-25 raštu Nr. A51-96650-(3.3.10.2-EM4) Daugiabučių namų savininkų bendrijos „N. T.“ (toliau – Bendrija) valdybos pirmininkę V. Ž. įpareigojo atsakyti P. J. apie rašte nurodytus galimus Bendrijos valdymo organų veiklos trūkumus ir apie įpareigojimo įvykdymą informuoti Skyrių iki 2013-10-21, pateikiant susijusių dokumentų kopijas. Skyrius apie įpareigojimų įvykdymą informacijos iš pirmininkės negavo. Tokiais savo veiksmais V. Ž. kaltinama padariusi ATPK 188¹⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn trauktina V. Ž. teismo posėdyje savo kaltės dėl jai inkriminuojamo teisės pažeidimo nepripažino bei paaiškino, kad gavusi pranešimą iš savivaldybės ji iš karto į jį sureagavo ir nuvykusi savivaldybės darbuotojai G.Baranauskienei paaiškino, kad 2013-09-25 siųstų raštų neturi. Nurodė, kad tie asmenys, kurie kreipėsi su skundais į savivaldybę, jai yra gerai žinomi, jų pretenzijos taip pat, tačiau ji nei elektroniniu paštu, nei kokiu kitu pavidalu nėra iš jų gavusi rašytinių skundų, į kuriuos būtų galima atsakyti. Savivaldybėje ji paprašė, kad jai būtų parodyti skundai, jų turinys bei pasidomėjo, ar nebūtų galima kaip nors į tuos skundus atsakyti. Besišnekant su G.Baranauskiene ši jai nurodė, kad viena iš pareiškėjų, dažniausiai kelianti klausimus savivaldybėje, paminėjo, kad ji (V. Ž.) tai dienai jau nebe pirmininkė, todėl negalinti į tuos raštus atsakyti. Taigi, galiausiai jai buvo pasakyta, kad ji negali atsakyti į tuos raštus, kadangi nėra pirmininkė ir jai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. V. Ž. nurodė, kad jos pašto dėžutė yra tvarkinga ir visą korespondenciją ji gauna laiku, jeigu jos įteikimas yra užtikrinamas. Kitaip ji nebūtų gavusi ir kvietimo atvykti į savivaldybę, kuris jai taip pat nebuvo įteiktas į rankas, V. Ž. jį atsiėmė pašte, radusi pranešimą pašto dėžutėje. 2013-09-25 raštų ji nebuvo gavusi, todėl ir negalėjo į juos atsakyti. Šių raštų turinį ji aptarinėjo susitikimo savivaldybėje dieną ir tik tą dieną juos gavo.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovė Giedrė Baranauskienė teismo posėdyje nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2013-09-25 raštu prašė V. Ž. pateikti dokumentus apie gyventojų skunduose nurodytus trūkumus. Siųstame rašte buvo pacituoti gyventojų nurodyti trūkumai ir prašoma V. Ž. atsakyti gyventojams į jų keliamus klausimus, kadangi gyventojai nurodė, kad jie negauna atsakymų iš pirmininkės jiems rūpimais klausimais, negali su ja susiekti nei telefonu, nei elektroniniu paštu. Taip pat V. Ž. buvo prašoma pateikti informaciją apie įpareigojimų įvykdymą, pateikiant susijusių dokumentų kopijas, kad jie galėtų juos įvertinti. Prašomi dokumentai buvo pateikti tik po administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, t.y. 2013-11-14. V. Ž. pateiktuose dokumentuose nebuvo jokios informacijos, kad gyventojams į skundus yra atsakyta, nors bendrijos pirmininkė privalo atsakinėti į gyventojų skundus. Atstovė negalėjo pateikti teismui duomenų, patvirtinančių, kad ji bandė susisiekti su V. Ž. telefonu ar el.paštu. V. Ž. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad ji nepateikė prašomų dokumentų, susijusių su veiklos ataskaitomis, bendrijos įstatų pakeitimais, valdymo organų išrinkimu. Jeigu savivaldybė būtų gavusi dokumentus, patvirtinančius, jog pirmininkė atsakė gyventojams, tada būtų svarstoma, ar ji viską atliko tinkamai ir jau tada sprendžiama dėl jos nubaudimo. Įpareigoti bendrijos pirmininkę pateikti dokumentus savivaldybei leidžia Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 42 p., taip pat, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitokios paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 20 str. Atėjusi į bylos nagrinėjimą bendrijos pirmininkė V. Ž. paaiškino, kad negavo savivaldybės siųstų raštų, todėl tie raštai jai buvo įteikti. Tačiau ji nepateikė rašto, kad gyventojai buvo informuoti apie jų keliamus klausimus ir savivaldybei jokie jų prašyti dokumentai nebuvo pateikti. Pirmininkė dokumentus turėjo pateikti iki tada, kai ji dar buvo pirmininkė, nes įpareigojimo terminas buvo už tą laiką, kai ji dar buvo pirmininkė. Savivaldybės atstovė negalėjo teismui pateikti dokumentų, patvirtinančių, kad V. Ž. gavo 2013-09-25 savivaldybės jai siųstus raštus. Įrodymų, kad asmenys, pateikę savivaldybei skundus, iš pradžių kreipėsi į V. Ž., ji taip pat pateikti negalėjo. Savivaldybės atstovė taip pat nurodė, kad tiek administracinio teisės pažeidimo protokolas, tiek administracinis nurodymas buvo surašytas tą pačią dieną, t.y. 2013-11-13. V. Ž. į savivaldybę buvo atvykusi taip pat 2013-11-13, kur jai buvo paaiškinta, kokius duomenis ji privalo pateikti. Papildomas terminas dokumentams pateikti jai nebuvo suteiktas, V. Ž. tiesiog buvo įteikti 2013-09-25 raštai.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovė Aldona Majienė nurodė, kad gavus iš gyventojų raštus dėl pirmininkės veiklos, buvo pagrįstai paprašyta pirmininkės atsakyti į raštus ir pareikalauta pateikti dokumentus. Jos teigimu, pirmininkė elgiasi nesąžiningai, teigdama, kad negavo laiškų, nes kvietimą, įmestą į pašto dėžutę, ji gavo. Galima šiuo atveju spekuliuoti tuo, kad buvo siųstas neregistruotas laiškas, nors gyventojai, kuriems tas laiškas taip pat buvo įmestas į pašto dėžutę, jį gavo. Taigi, ji mano, kad laiškas buvo gautas, bet bendrijos pirmininkė gyventojams į jį neatsakė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad gyventojai savo rašte teigė, kad pirmininkė nė karto nepateikė gyventojams ataskaitų nuo 2009 metų, taip pat ir kitų dokumentų. Be to, rašte buvo išvardijami tokie pirmininkės veiklos trūkumai, kurie trunka jau ne vienerius metus. Mano, kad pirmininkė elgiasi aplaidžiai ir nesąžiningai, nekreipdama dėmesio į gyventojų skundus ir sakydama, kad negavo laiško. Savivaldybė negali pateikti įrodymų, kad laiškas buvo gautas, kadangi laiškas buvo neregistruotas, nes visiems išsiųsi laiškus registruotu paštu savivaldybei būtų labai brangu. Savivaldybė tokiais atvejais siunčia paprastus laiškus ir paprastai visi tuos laiškus gauna. Jeigu jų nėra galimybės įdėti į pašto dėžutę ar yra kažkokių kitų trukdžių, tai paprastai savivaldybė tuos laiškus gauna atgal. Šiuo atveju laiškas negrįžo. Buvo patikinta, kad pašto dėžutė buvo tvarkinga, todėl mano, kad laiškas buvo gautas, bet į jį nebuvo atsakyta. Atsižvelgiant į tai, V. Ž. buvo pakviesta į savivaldybę protokolo surašymui ir jis buvo surašytas dėl to, kad nebuvo pateikti dokumentai, buvo nevykdomi savivaldybės teisėti reikalavimai. Esant nurodytoms aplinkybėms mano, kad V. Ž. baustina pagal LR ATPK 188¹⁶ str. 1 d., kadangi ji nevykdė įpareigojimų.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. Ž. atstovė advokatė G. P. nurodė, kad Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 20 str. nustato, kad bendrijos veiklos priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybės. Savivaldybės turi teisę kontroliuoti, kaip bendrijos valdymo organai atlieka pagal šį įstatymą jiems priskirtas funkcijas ir, vadovaudamiesi LR ATPK, surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus. Kalbant apie šio įstatymo 20 str. normą ir jos prasmę, negalima šios normos taikyti atsietai nuo kitų įstatymo nuostatų, taip pat, ir nuo administracinių teisės pažeidimų kodekso normų. Pažymėtina, kad to paties įstatymo 23 str. nustato, kad bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui, kai tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas šiame įstatyme nustatyta tvarka. Šių ginčų nagrinėjimo ir ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo arba ginčus nagrinėjančio asmens skyrimo tvarka nustatoma bendrijos įstatuose, o jeigu nepavyksta išspręsti ginčo šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka arba jeigu ginčo šalys nevykdo ginčų nagrinėjimo komisijos arba ginčus nagrinėjančio asmens pasiūlymo dėl ginčo sprendimo, ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka, todėl savivaldybei reiktų skirti savo kompetenciją prižiūrint ir kontroliuojant valdymo organų veiklą ir teisę nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti baudas, ir ginčų tarp bendrijos ir valdymo organų klausimus. Šioje vietoje yra pažymėtina, kad LR ATPK 158² str. nustato, kad daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administravimo pareigų, nustatytų teisės aktuose, nevykdymas, kai nepaskirti namo bendrojo naudojimo objektų techniniai prižiūrėtojai arba paskirti techniniai prižiūrėtojai neatitinka jiems nustatytų kvalifikacinių reikalavimų, arba nesudaryti bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto ar kitokio tvarkymo) metiniai ir (ar) ilgalaikiai planai, arba sprendimai dėl šių objektų atnaujinimo (remonto ar kitokio tvarkymo) priimti nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos, arba nesilaikoma teisės aktų nustatytų reikalavimų dėl informacijos teikimo ir (ar) administravimo veiklos metinės ataskaitos pateikimo šių objektų savininkams, arba padaryta žala administruojamiems objektams ar aplinkai, užtraukia bendrijos valdymo organų nariams atsakomybę. Šiuo gi atveju pažymėtina, kad savivaldybė, gavusi skundą ir atlikdama veiklos priežiūrą ir kontrolę, turi atlikti tyrimą ir nustatyti, ar yra pagrindas bausti bendrijos valdymo organą, remiantis LR ATPK 158² str. nuostatomis. Tam, kad atliktų tyrimą, savivaldybė turi teisę pareikalauti bendrijos valdymo organo dokumentų ir, nepateikus šių dokumentų, valdymo organą galima bausti LR ATPK 188¹⁶ nustatyta tvarka. Logika tokia - gaunamas skundas, atliekamas tyrimas, jeigu tyrimui reikia dokumentų, dokumentai yra išreikalaujami, nustatoma, ar yra pažeidimai, nustatyti LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso nurodytame straipsnyje, ir priimamas sprendimas, ar bausti asmenį. Dabar gi, analizuojant 2013-09-25 raštus, akivaizdu, kad skundas gautas, iš pačių raštų turinio matyti, kad savivaldybė nurodo, kad pareiškėjai turėtų raštu kreiptis į valdybos pirmininkę, remiantis Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 str. 7 d., vadinasi, savivaldybė net neturėjo įrodymų, ar jie prieš tai kreipėsi į valdybos pirmininkę, kai pasiskundė savivaldybei. Jeigu savivaldybė norėjo atlikti tyrimą dėl galimų pažeidimų, ji galėjo reikalauti bendrijos pirmininkės dokumentų, tačiau iš raštų turinio matyti, kad savivaldybė suplakė viską į vieną, tyrimą kažkaip savo iniciatyva be dokumentų ir suformulavo du įpareigojimus – atsakyti pareiškėjams apie rašte nurodytus (kokiame rašte neaišku) galimus bendrijos valdymo organų veiklos trūkumus ir pateikti susijusius (neaišku kokius) dokumentus savivaldybei, todėl pagrįstai kyla klausimas, kokiu pagrindu savivaldybė įpareigoja atsakyti. Savivaldybė, kaip teisingai nurodė savo rašte, gali pasiūlyti, pirmiausia, kreiptis į pirmininką, ir tik, turėdama įrodymų, kad buvo kreiptasi į pirmininką ir pirmininkas neatsakė, tuomet asmenį bausti, o ne įpareigoti padaryti vienu raštu. Kai žmogus ateina ir atsineša rašytinius paaiškinimus, jie yra nepriimami, kadangi juos kažkur reikia registruoti. Tą pačią dieną surašomas protokolas, kuris galbūt bus nesiunčiamas teismui ir dar paprašome, kad galbūt Jūs dar galite pataisyti tuos savo paaiškinimus ir juos atsiųsti. Kokią prasmę tai turi, kai protokolas jau surašytas, neaišku. Šioje vietoje savivaldybė peržengė savo kompetencijos ribas, kurių aiškiai nėra apibrėžusi. Be abejonės savivaldybė turi teisę reikalauti dokumentų, tačiau tų dokumentų reikia pareikalauti aiškiai, konkrečiai, įteikti tokį reikalavimą registruoti paštu, kad žmogus tikrai jį gautų ir tik tada, kai toks reikalavimas būtų neįvykdytas, asmenį būtų galima bausti. Be to, pats protokolas neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų, kadangi jis išsiųstas, nesilaikant ATPK 261 str. nustatytų terminų. Protokolas turi būti išsiunčiamas per 4 dienas, kai sueina terminas skirtas baudai sumokėti pagal administracinį nurodymą. Toks terminas suėjo 2013-11-01. Protokolas į teismą buvo išsiųstas 2013-11-16. Pats administracinis nurodymas neturi nei datos, jame nenurodyta nei bylos nagrinėjimo laikas, nei data, nei kiti privalomi rekvizitai, todėl šiuo atveju iš tiesų nelabai aišku, ką savivaldybė tyrė, kuo remiantis tyrė, ką įpareigojo atlikti, kodėl tas įpareigojimas nebuvo išsiųstas registruotu paštu, kodėl nebuvo suteikta teisė 2013-11-13 pirmininkei pateikti tuos dokumentus, nors nurodytu laiku V. Ž. jau nebuvo bendrijos pirmininkė ir tai dar vienas argumentas, kodėl ji negalėjo atsakyti ir pateikti nurodytų dokumentų. Esant nurodytoms aplinkybėms advokatė prašė nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą V. Ž. atžvilgiu.

V. Ž. kaltė taip pat yra grindžiama šiais byloje esančiais rašytiniais dokumentais:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus 2013-09-25 siųstais raštais Nr. A51-96650-(3.3.10.2-EM4) ir Nr. A63-896-(36054)(3.2.1-EM4), kuriais Daugiabučių namų savininkų bendrijos „N. T.“ valdybos pirmininkė V. Ž. buvo įpareigota informuoti pareiškėjus N. R. ir P. J. apie jų skunduose nurodytus galimus Bendrijos valdymo organų veiklos trūkumus bei apie įpareigojimų įvykdymą informuoti Būsto renovavimo skyrių iki 2013-10-21, pateikiant susijusių dokumentų kopijas (b. l. 5-6; 7-10).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus 2013-10-31 siųstu raštu Nr. A51-112323-(3.3.10.2-EM4), kuriuo Bendrijos pirmininkė V. Ž. buvo kviečiama 2013-11-12 atvykti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto renovavimo skyrių administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui, kadangi ji nepranešė, kad N. R. ir P. J. yra informuoti apie galimus Bendrijos valdymo organų veiklos trūkumus, nepateikė susijusių dokumentų, todėl laikytina, Skyriaus įpareigojimai nustatytu laiku neįvykdyti (b.l. 3-4).

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

ATPK 188¹⁶ straipsnio l dalyje nustatyta, kad neįleidimas ar kitoks kliudymas savivaldybės vykdomosios institucijos ar jos įgaliotiems pareigūnams pagal kompetenciją tikrinti ūkio subjektus, dokumentų nepateikimas arba dokumentų nuslėpimas, klaidingų žinių suteikimas, taip pat pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas – užtraukia baudą nuo vieno šimto iki penkių šimtų litų.

Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatymo (Nr. XI-1967, 2012-04-12, Žin., 2012, Nr. 50-2440 (2012-04-28)) (toliau – Įstatymas) 14 straipsnio 7 dalis numato, kad visi butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų raštu bendrijos pirmininkui pateikti prašymai, skundai ir kiti dokumentai registruojami ir nagrinėjami bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Bendrijos pirmininkas privalo per 10 darbo dienų nuo buto ar kitų patalpų (pastato) savininko kreipimosi gavimo dienos suteikti išsamią informaciją apie bendrijos organų sprendimus, bendrijos turtą, kaupiamąsias lėšas, įmokas ir kitus privalomus mokėjimus, susijusius su bendrijos veikla. Šio įstatymo 20 straipsnis numato, kad bendrijos valdymo organų veiklos priežiūrą ir kontrolę pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą atlieka savivaldybės. Savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo turi teisę kontroliuoti, kaip bendrijos valdymo organai atlieka pagal šį įstatymą jiems priskirtas funkcijas ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu, surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba perduoti administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėti teismui.

Taigi, vadovaujantis minėtais teisės aktais, savivaldybė, gavusi pareiškėjų skundus apie galimus Bendrijos valdymo organų veiklos trūkumus ir atlikdama jai pavestą Bendrijos veiklos priežiūrą, turėjo atlikti tyrimą, t.y. pareikalauti bendrijos valdymo organo dokumentų, atlikti skundų aplinkybių tyrimą ir tik nustačius bendrijos valdymo organų pažeidimus priimti sprendimą traukti asmenį administracinėn atsakomybėn ar ne.

Byloje esantys duomenys tvirtina, kad V. Ž. neigia savo kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188¹⁶ straipsnio 1 dalyje, motyvuodama tuo, kad nebuvo gavusi pareiškėjų N. R. ir P. J. skundų, taip pat nebuvo gavusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus 2013-09-25 jai siųstų raštų, todėl negalėjo į juos įstatymo nustatyta tvarka tinkamai ir laiku sureaguoti.

Kaip matyti iš byloje esančių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus 2013-09-25 siųstų raštų Nr. A51-96650-(3.3.10.2-EM4) ir Nr. A63-896-(36054)(3.2.1-EM4) turinio, savivaldybė, gavusi pareiškėjų N. R. ir P. J. skundus, nurodė, kad pareiškėjai iš pradžių raštu dėl galimų bendrijos valdymo organų pažeidimų turėtų kreiptis į valdybos pirmininkę, kuri, įstatymo nustatyta tvarka, per 10 darbo dienų nuo kreipimosi gavimo dienos privalo suteikti išsamią informaciją apie bendrijos organų sprendimus, bendrijos turtą, kaupiamąsias lėšas, įmokas ir kitus privalomus mokėjimus, susijusius su bendrijos veikla. Taigi šie įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, kad savivaldybė, priimdama pareiškėjų skundus, neturėjo jokių įrodymų apie tai, kad pareiškėjai, prieš kreipdamiesi į savivaldybę, kreipėsi į bendrijos pirmininkę V. Ž. su prašymu pateikti jiems informaciją rūpimais klausimais, tačiau įstatymo nustatyta tvarka atsakymų į savo skundus negavo.

Taip pat aukščiau minėtais raštais daugiabučių namų savininkų bendrijos „N. T.“ pirmininkė V. Ž. buvo įpareigota atsakyti pareiškėjams apie raštuose nurodytus galimus Bendrijos valdymo organų veiklos trūkumus bei apie įpareigojimo įvykdymą informuoti Būsto renovavimo skyrių iki 2013-10-21.

Kaip jau buvo minėta, V. Ž. neigia gavusi 2013-09-25 Būsto renovavimo skyriaus jai siųstus raštus, todėl negalėjusi raštuose nurodytu terminu į juos atsakyti. Šiuo raštus ji gavo tik nuvykusi į savivaldybę, kai gavo Būsto renovavimo skyriaus 2013-10-31 pranešimą (b.l. 3-4), kurį rado ne savo pašto dėžutėje, o atsiėmė iš pašto skyriaus. Nors teismo posėdyje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus atstovės Aldona Majienė ir Giedrė Baranauskienė nurodė, kad V. Ž. buvo siunčiami 2013-09-25 raštai neregistruotu paštu, siųsti laiškai savivaldybei negrįžo, todėl tikėtina, kad V. Ž. juos gavo, tačiau įrodymų, patvirtinančių, jog siunčiami raštai iš tikrųjų buvo įteikti V. Ž., jos pateikti negalėjo.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006).

Atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn trauktina V. Ž. neigia gavusi savivaldybės 2013-09-25 jai siųstus raštus, taip pat įvertinus tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog minėti raštai iš tikrųjų buvo įteikti V. Ž., teismas negali daryti kategoriškos išvados, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo žinojo apie jai nustatytus įpareigojimus ir šių įpareigojimų įvykdymo terminus. Tuo tarpu bausti asmenį už tai, kad jis neatliko jam pavestų įpareigojimų, apie kuriuos jis nebuvo informuotas, teismas neturi jokio pagrindo, nes jo veiksmuose nėra kaltės.

Pažymėtina tai, kad šioje byloje yra sprendžiamas klausimas, susijęs su juridinio asmens - Daugiabučio namų savininkų bendrijos „N. T.“ – valdymo organų veikla. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ATPK nėra įtvirtintas juridinio asmens administracinės atsakomybės institutas. Tokiais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo sankcijoje apsiribojama tik bendro pobūdžio administracinio teisės pažeidimo subjekto sąvoka, iš kurios nėra visiškai aišku kam kyla administracinė atsakomybė (fiziniam ar juridiniam asmeniui), įvykdžius dispozicijoje apibrėžtą veiką, administracinio teisės pažeidimo subjektą būtina identifikuoti ATPK ir kitų teisės aktų pagalba, reglamentuojančių nagrinėjamą visuomeninį santykį bei byloje surinktais faktiniais duomenimis. Bet kokiu atveju, pagal galiojančią teisės normų sistemą, už juridinio asmens padarytą ir įrodytą teisei priešingą veiką administracinio poveikio priemonės paprastai taikytinos juridinio asmens atstovui, kuriuo gali būti direktorius, valdytojas ar kitas asmuo, t. y. fizinis asmuo, einantis tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo arba administracinių-ūkinių pareigų vykdymu (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2006-11-17 nutartis adm.b. Nr. N17-1662/2006, 2007-03-28 nutartis adm.b. Nr.N1-702/2007 ir kt.).

Byloje esantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas tvirtina, kad V. Ž. Daugiabučių namų savininkų bendrijos „N. T.“ pirmininke buvo nuo 2009-05-22 iki 2013-11-05 (b.l. 28-32). Tuo tarpu administracinio teisės pažeidimo protokolas jai buvo surašytas 2013-11-13 (b.l. 2-3), t.y. jai jau nesant bendrijos pirmininke.

Atsižvelgiant į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu V. Ž. nebuvo juridinio asmens valdymo organo narė, ji negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 188¹⁶ straipsnio 1 dalį, nes nėra šio pažeidimo tinkamas subjektas. Nesant bent vieno iš administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento (šiuo atveju – kaltės ir subjekto), administracinė atsakomybė nekyla.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis administracinio teisės pažeidimo bylos teisena V. Ž. atžvilgiu pagal ATPK 188¹⁶ straipsnio 1 dalį nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 286 - 288 straipsniais, teismas,

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną V. Ž. atžvilgiu pagal ATPK 188¹⁶ straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.