- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-30
- Bylos Nr.
- 2A-2321-230/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00207-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- L. T.
- Ieškovas
- M. T.
- Trečiasis asmuo
- O. T.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. T. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-395-780/2013 pagal ieškovo M. T. ieškinį atsakovui L. T., trečiajam asmeniui O. T., dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovo jam išlaikymą po 400 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-02-24 iki ieškovas mokysis (duomenys neskelbtini) . gimnazijos dieniniame skyriuje, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Ieškovas nurodė, kad atsakovas mokėjo priteistą išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės, o jam sulaukus 18 metų tėvas daugiau paramos netekia. Ieškovas mokosi (duomenys neskelbtini) . gimnazijos vienuoliktoje klasėje dieniniame skyriuje ir nors jis pilnametis, tačiau savo pajamų neturi, ir jam reikalinga tėvų parama. Jo motina rūpinasi išlaikymu, o tėvas prie išlaikymo visiškai neprisideda. Jokio nekilnojamojo turto jis neturi, jo būtiniems poreikiams patenkinti reikalinga bent 1 020 Lt suma kas mėnesį. Sulaukus pilnametystės jo kasmėnesinės išlaidos, buvusios iki pilnametystės, iš esmės padidėjo dėl vairavimo pamokų ir pasiruošimo vairavimo egzaminui bei papildomų pamokų ruošiantis būsimiems abitūros egzaminams. Motinos pajamos nėra pakankamos išlaikyti du suaugusius asmenis, todėl prašė priteisti išlaikymą ir iš tėvo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Lazdijų rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo ieškovui išlaikymą po 340 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iki jis mokysis (duomenys neskelbtini) gimnazijos dieniniame skyriuje, išlaikymą išieškant nuo 2013-02-23 ir išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, taip pat priteisė iš atsakovo 122 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas yra atsakovo ir trečiojo asmens pilnametis sūnus, mokosi (duomenys neskelbtini) . gimnazijoje pagal bendrojo lavinimo vidurinio ugdymo programą, mokymosi forma dieninė, yra pažangus mokinys, jokio nekilnojamojo turto neturi, pajamų negauna, gyvena su motina, o išlaikymą iš atsakovo gavo tik iki pilnametystės. Ieškovo motina verčiasi individualia veikla, jos pajamos nėra stabilaus dydžio. Teismas nurodė, kad ieškovas kasdien lankydamas pamokas negali dirbti ir užsidirbti lėšų savo poreikių patenkinimui, neturi galimybės mokytis ir dirbti vienu metu, todėl jam būtina jo tėvo parama kol jis mokosi ir siekia įgyti vidurinį išsilavinimą bei profesiją.
Teismas sprendė, kad ieškovo nurodyta jo poreikiams tenkinti reikalinga 1 020 Lt suma per mėnesį nėra pagrįsta, kadangi jo nurodytos išlaidos, susijusios su ieškovo pastangomis įgyti vairuotojo pažymėjimą, nėra būtinos ieškovo viduriniam išsilavinimui įgyti. Teismas nurodė, kad poreikis vairuoti ir šiai teisei įgyti reikalingos išlaidos nėra susijusios su kasdieniniais moksleivio poreikiais ir nėra būtinos siekiant įgyti vidurinį išsilavinimą, todėl tėvai neprivalo prisidėti prie šių išlaidų padengimo. Kadangi ieškovas įrodymais nepagrindė konkretaus poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydžio, o pateikti rašytiniai įrodymai apie išlaidas, susijusias su būsto išlaikymu, neleidžia apskaičiuoti tikslaus vieno mėnesio išlaidų dydžio (įrodymai pateikti už labai trumpą laiką, be to, jos skiriasi priklausomai nuo metų laiko), todėl teismas laikė, kad ieškovas neįrodė, jog jo poreikiams kiekvieną mėnesį reikia būtent 1 020 Lt. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo tėvai, nutraukdami santuoką bendru sutarimu, susitarė, kad atsakovas ieškovo išlaikymui ir jo poreikių patenkinimui kas mėnesį turi mokėti 300 Lt, teismas sprendė, kad kol ieškovas buvo nepilnametis jo būtiniems poreikiams patenkinti buvo būtina 600 Lt suma. Teismas, nustatydamas, ar pasikeitė ieškovo poreikiai jam tapus pilnamečiu, neatsižvelgė į ieškovo papildomas išlaidas, susijusias su vairavimo pamokomis ir noru gauti vairuotojo pažymėjimą, tačiau laikė būtinomis išlaidas papildomoms pamokoms, kuriomis ieškovas siekia pagilinti savo žinias ir geriau pasirengti artėjantiems abitūros egzaminams. Kadangi ieškovas papildomoms matematikos pamokoms turėjo 80 Lt išlaidų kas mėnesį, todėl teismas sprendė, kad ieškovo poreikiai, lyginant su buvusiais iki jo pilnametystės, padidėjo šia suma. Spręsdamas, ar atsakovo turtinė padėtis leidžia jam teikti ieškovui būtiną 340 Lt dydžio išlaikymą, teismas sutiko su atsakovu, kad negalima nepaisyti tėvų galimybių teikti išlaikymą, tačiau nurodė, kad Aukščiausiais Teismas tokiose bylose pabrėžia, kad sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui negali būti sukurta tokia situacija, kad iš esmės pablogėtų tėvų ar kitų asmenų padėtis ar dėl to tėvai, nepadarydami esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms, apskritai negalėtų šios pareigos vykdyti. Teismas nustatė, kad atsakovas gyvena su antrąja žmona, kuri turi nemažai nekilnojamojo turto, dirba ir gauna nuolatines pajamas, kitų išlaikytinių neturi, atsakovo darbo užmokestis yra apie 1 800 Lt, atskaičius mokesčius, todėl padarė išvadą, kad 340 Lt dydžio išlaikymo priteisimas iš esmės nepablogins nei atsakovo, nei jo dabartinės šeimos turtinės padėties, nepaisant to, kad atsakovas ir turi 30 000 Lt dydžio skolą. Vertindamas pastarąją aplinkybę, teismas pabrėžė, kad paskola buvo paimta dabartinės santuokos metu jo šeimos būstui įsirengti, ji paimta, kai atsakovas dar teikė išlaikymą po 300 Lt, todėl akivaizdu, kad prie šeimos interesais paimtos paskolos grąžinimo turi prisidėti ne tik atsakovas, bet ir jo žmona, kuri taip pat turi pajamas, leidžiančias vykdyti šeimos skolinius įsipareigojimus. Todėl atsakovui liekančių pajamų sumažėjimas atskaičius priteistą 340 Lt dydžio išlaikymą tikrai nebus aplinkybė iš esmės bloginanti jo turtinę padėtį ir kliudanti grąžinti paskolą. Kadangi ir po paskolos paėmimo atsakovas mokėjo priteistą išlaikymą ieškovui, todėl teismas sprendė, kad ši paskola niekada nebuvo aplinkybė, kliudanti atsakovui išlaikyti savo sūnų, o ją imdamas atsakovas įvertino savo galimybes ją grąžinti, kartu mokėdamas ir 300 Lt dydžio išlaikymą. Todėl, teismo nuomone, priteisus tik nedaug didesnį išlaikymą atsakovo galimybės išlaikyti savo sūnų, kol jis mokysis, ir tuo pačiu metu grąžinti paskolą nesumažės, ir tokio išlaikymo priteisimas atsakovo turtinės padėties nepablogins iš esmės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo išlaikymą ieškovui po 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki ieškovas mokysis gimnazijos dieniniame skyriuje. Nurodo, kad pirmosios instancijos nevisiškai objektyviai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir byloje pateiktus įrodymus, kas nulėmė iš dalies neteisėto, neteisingo ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Skundą grindžia šiais argumentais:
Dėl netinkamo procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, taikymo
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad yra visos būtinosios sąlygos priteisti išlaikymą ieškovui. Tačiau teismas netinkamai įvertino ieškovo poreikių dydį ir atsakovo galimybes teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui. Teismas neatsižvelgė į atsakovo sunkią turtinę padėtį bei turimus finansinius įsipareigojimus. Apelianto nuomone, teismas turėjo atsižvelgti ir įvertinti aplinkybes, kad nutraukiant santuoką ieškovo motinai buvo paliktas visas turtas, kad ji galėtų užtikrinti sūnaus išsilavinimą. Nors toks susitarimas į sutartį nebuvo įtrauktas, tačiau turtas sutuoktiniams priklauso lygiomis dalimis, nukrypti nuo lygių dalių principo nebuvo jokio pagrindo, ir jam nebuvo išmokėta jokia piniginė kompensacija už sutuoktinei tenkančią didesnę turto dalį. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas neturi jokio turto ir jokių pajamų, o kasdien lankydamas pamokas negali dirbti ir gauti pajamų savo poreikių tenkinimui, kadangi jis nepateikė jokių įrodymų, kad bent vasaros laikotarpiu dirbo (dirba) ar bent bandė susirasti darbą, kad savarankiškai užsidirbtų mokslams ir pragyvenimui. Teismas visiškai nevertino atsakovo būtinųjų pragyvenimo išlaidų dydžio, nevertino atsakovo pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad iš gaunamų pajamų atskaičius komunalinius mokesčius, grąžintiną kreditą, lėšas skirtas namo rekonstrukcijai, lėšų pragyvenimui lieka vos keli šimtai, kurių vos užtenka save išlaikyti. Teismas nepagrįstai pareigą grąžinti skolą perkėlė jo sutuoktinei, kadangi sutuoktinė savo lėšomis įgijo seną sodybą, todėl jo pareiga yra ją sutvarkyti ir padaryti tinkamą gyventi joje, o sutuoktinė neprivalo jo išlaikyti. Todėl teismas, priteisdamas išlaikymą, akivaizdžiai pablogino ir taip sunkią atsakovo turtinę padėtį.
Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.194 straipsnio 3 dalies nuostatas, kadangi byloje nenustatė visų būtinųjų sąlygų, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams, o būtent: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi galimybių teikti išlaikymą, nepabloginant paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems nereikalinga parama, globa; paramos reikalingas pilnametis vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt. Be to, paramos dydis negali būti susietas su tais pačiai kriterijais, taikomais sprendžiant dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui, nes šiuo atveju, taikant CK 3.194 straipsnio 3 dalį, sprendžiama ne dėl išlaikymo, o dėl paramos teikimo.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą pašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nesutikdamas su skundo argumentais, kad teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovo sunkią turtinę padėtį ir turimus įsipareigojimus, nurodo, kad teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, rėmėsi ne tik ieškovo poreikiais, bet atsižvelgė ir į atsakovo turtinę padėtį ir realias galimybes teikti išlaikymą, ir sprendime pasisakė dėl atsakovo galimybės teikti 340 Lt dydžio išlaikymą. Ieškovo nuomone, teismas, tinkamai įvertinęs atsakovo turtinę padėtį ir turimus įsipareigojimus apsprendžiančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad priteisto išlaikymo dydis tikrai iš esmės nepablogins nei jo, nei jo šeimos turtinės padėties. Atsakovo teiginiai dėl jo labai sunkios turinės padėties nėra pagrįsti jokiai įrodymais, o jo siūlomas išlaikymo dydis 150 Lt per mėnesį yra nepakankamas ir visiškai neatitinka socialinių ir fiziologinių poreikių. Be to, atsakovas yra deklaravęs 55 000 Lt piniginių lėšų, darbovietė jam kompensuoja už atvykimą į darbą. Kadangi ieškovas siekia vidurinio išsilavinimo, todėl jo išlaikymas faktiškai nesiskiria nuo nepilnamečio vaiko išlaikymo, ir atsižvelgiant į tai jo įsidarbinimo galimybės yra labai ribotos.
Trečiasis asmuo O. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą pašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas sprendimą priėmė įvertinęs visus byloje esančius įrodymus ir aplinkybes, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo. Sūnus pažangiai mokosi vidurinėje mokykloje, siekia įgyti vidurinį išsilavinimą ir nors yra darbingas, dėl užimtumo siekiant įgyti vidurinį išsilavinimą negali savęs išlaikyti, kadangi didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, pamokų ruošai, be to, sūnus turi sveikatos problemų. Atsakovas nuo sūnaus pilnametystės neteikia jam jokio išlaikymo, nors turi realias galimybes jį teikti. Neigia, kad ištuokos metu tarp sutuoktinių buvo susitarimas, jog turtas paliekamas jai tam, kad sūnui būtų užtikrintas išsilavinimas. Ištuokos iniciatoriumi buvo atsakovas, būtent jis kreipėsi į advokatą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties surašymo, pats atsisakė namo, kuris tuo metu dar nebuvo įrengtas, todėl ji paėmė paskolą ir įrengė namą tik minimaliai, kad galėtų sudaryti sau ir sūnui bent minimalias gyvenimo sąlygas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas yra atsakovo ir trečiojo asmens O. T. pilnametis sūnus, kuris mokosi (duomenys neskelbtini) . gimnazijoje pagal bendrojo lavinimo vidurinio ugdymo programą, mokymosi forma – dieninė, mokslus ketina tęsti iki 2013-06-30. Ieškovas jokio nekilnojamojo turto neturi, pajamų negauna, gyvena su motina, kuri šiuo metu viena jį išlaiko. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009-09-24 sprendimu iš atsakovo buvo priteistas 300 Lt išlaikymas ieškovui iki jo pilnametystės 2013-02-23, kurio atsakovas ieškovui tapus pilnamečiu nebeteikia.
Atsakovo apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl netinkamo materialinės teisės normų, reguliuojančių paramos pilnamečiams vaikams teikimą (CK 3.194 str. 3 d.), taikymo ir netinkamo procesinės teisės normų, reguliuojančių įrodymų vertinimą (CPK 185 str.), taikymo, dėl ko, jo nuomone, buvo nustatytas per didelis paramos pilnamečiam vaikui dydis. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atsakovo apeliacinio skundo argumentus vertina, kaip nepagrįstus, todėl juos atmeta.
Apeliantas teigia, kad paramos dydis negali būti siejamas su tais pačiais kriterijais, kurie taikomi sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, kadangi šiuo atveju, taikant CK 3.194 straipsnio 3 dalį, sprendžiamas klausimas ne dėl išlaikymo, o dėl paramos teikimo. LR Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos. Kitaip vertintina galimybė įstatymu įtvirtinti tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo pilnamečius vaikus, kai jie mokosi aukštosiose mokyklose, inter alia jų dieniniuose skyriuose. Įstatymų leidėjas negali nepaisyti tos aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Be to, Konstitucinis Teismas nurodė, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Tai reiškia, kad Konstitucinis Teismas yra atribojęs pilnamečių vaikų, kai jie siekia įgyti vidurinį išsilavinimą ir kai jie mokosi aukštosiose mokyklose, paramos būtinumo lygius. Mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui dydžio nustatymui taikytinos sąlygos pagal įstatymo analogiją (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas pilnamečio moksleivio poreikiui bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas viduriniam išsilavinimui įgyti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje I. R. v. J. R., bylos Nr. 3K-7-204/2009). Todėl nors nepilnamečių vaikų išlaikymo institutas ir paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutai nėra tapatūs, jie iš esmės skiriasi, kadangi iš esmės skiriasi atitinkamų teisinių santykių subjektai, tačiau sprendžiant klausimą dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiui asmeniui, kuris mokosi bendrojo lavinimo ugdymo įstaigoje, yra taikytina įstatymo analogija ir taikytini tie patys kriterijai, kaip ir nustatant išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui (CK 3.192 str. 2 d., 3.194 str. 3 d.). Dėl šių priežasčių atsakovo nurodyti teismų praktikoje suformuluoti išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi galimybių teikti išlaikymą, negalima pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams paties nereikalinga parama, globa; paramos reikalingas pilnametis vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt. – visa apimtimi taikytini tik išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25d. nutartis civilinėje byloje G. M. v. G. M., bylos Nr.3K-3-25/2008; 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje A. T., E. T. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-188/2007; 2008 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje A. L. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-248/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje I. R. v. J. R., bylos Nr. 3K-7-204/2009).
Apeliantas sutinka, kad ieškovui yra reikalinga jo materialinė parama, tačiau nesutinka su ieškovo nurodytu poreikių dydžiu bei nustatytomis atsakovo galimybėmis teikti ieškovui išlaikymą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apelianto (tėvo) turtinė padėtis yra geresnė, negu ieškovo motinos, kurios mėnesinės grynosios darbinės pajamos nėra stabilios (kovo mėn. – 1276 Lt, balandžio mėn. – 695 Lt (b. l. 26–27). Atsakovas yra dirbantis asmuo, gaunantis apie 1 840 Lt pajamų (b. l. 52), yra sudaręs kitą santuoką (b. l. 53), tačiau kitų išlaikytinių neturi, antroji sutuoktinė turi nemažai nekilnojamojo turto (b. l. 55–66), dirba ir gauna nuolatines pajamas. Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad, priteisus iš atsakovo ieškovui 340 Lt išlaikymą kas mėnesį, atsakovo ir jo šeimos turtinė padėtis iš esmės nepablogėtų, nes atsakovas faktiškai esant tom pačiom sąlygom ieškovui teikė tik šiek tiek mažesnį – 300 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį, kai sūnus dar buvo nepilnametis. Nepriteisus iš atsakovo išlaikymo, ieškovo motinai būtų perkelta faktiškai nepakeliama našta vienai prisidėti prie išlaidų, ieškovui siekiant vidurinio išsilavinimo.
Apelianto teigimu, teismas visiškai neatžvelgė į atsakovo turimus įsipareigojimus – pareigą grąžinti paimtą 30 000 Lt kreditą (b. l. 69). Tačiau pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo išlaikymą pilnamečiam besimokančiam sūnui, šią aplinkybę įvertino tinkamai. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas paskolą paėmė, kai ieškovas dar buvo nepilnametis ir atsakovas tuo metu jam mokėjo išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį, todėl atsakovas, imdamas paskolą, įvertino savo galimybes ją grąžinti, kartu mokėdamas 300 Lt dydžio išlaikymą sūnui. Todėl priteisus tik nedaug didesnį išlaikymą atsakovo galimybės teikti materialinę paramą sūnui, kol jis mokysis vidurinėje mokykloje, ir tuo pačiu metu grąžinti paskolą nesumažėja, ir tai nepablogina jo turtinės padėties iš esmės. Be to, paskolos paėmimas savo gyvenimo sąlygų pagerinimui leidžia spręsti, kad apelianto turtinė padėtis yra pakankamai gera ir stabili, leidžianti prisiimti papildomų įsipareigojimų. Nors kredito prievolės pobūdis nebuvo ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ši prievolė gali būti vykdoma abiejų sutuoktinių lėšomis, kadangi kreditas paimtas santuokos metu ir šeimos būsto pagerinimui. Tokia teismo išvada jokiu būdu nereiškia paramos ieškovui naštos perkėlimo atsakovo dabartinei sutuoktinei, o tik bendrų sutuoktinių prievolių vykdymo tam tikrą pasiskirstymą. Apeliantas teigdamas, kad teismas nevertino jo būtinųjų poreikių ir kad iš gaunamų pajamų atskaičius komunalinius ir kitus mokėtinus mokesčius, lėšų pragyvenimui lieka vos keli šimtai litų, nepateikė jokių konkrečių šiuos argumentus pagrindžiančių įrodymų (CPK178 str.), todėl tokie jo argumentai vertintini, kaip abstraktūs ir neturintys teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui.
Skunde taip pat teigiama, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovui nutraukiant santuoką su ieškovo motina jai buvo paliktas visas santuokoje įgytas turtas tam, kad ji galėtų užtikrinti sūnaus išsilavinimą, o jam nebuvo išmokėta jokia piniginė kompensacija už jai tenkančią didesnę turto dalį. Šie argumentai taip pat atmestini, kadangi toks sutuoktinių susitarimas nenumatytas sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b. l. 51), o trečiasis asmuo O. T. neigia tokį susitarimą buvus. Byloje nustatyta, kad 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimu O. T. ir L. T. santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių sutikimu, šalys sutarė dėl santuokoje įgyto turto pasidalijimo. Tai reiškia, kad buvę sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių išsprendė tarpusavyje dalintino turto klausimą, nors tuo pat metu turėjo galimybę susitarti ir dėl dalies jiems priklausančio turto perleidimo jų nepilnamečiui sūnui, kaip galimo išlaikymo būdo. Tėvams to nepadarius, o susitarus dėl sūnui teikiamo išlaikymo periodinėmis išmokomis, atsakovas netenka galimybės remtis argumentais, jog ieškovo motinai buvo paliktas visas turtas, kad ji galėtų užtikrinti sūnaus išlaikymą. Pažymėtina, kad atsakovas nepagrįstai tvirtina, kad trečiasis asmuo O. T., neigdama atsakovo nurodomą susitarimą, privalėjusi tai įrodyti, nes atvirkščiai, šią aplinkybę privalėjo įrodyti atsakovas, teigdamas, kad toks susitarimas buvo.
Apeliantas laiko nepagrįsta teismo išvadą, kad ieškovas neturi jokio turto ir jokių pajamų, o kasdien lankydamas pamokas negali dirbti ir gauti pajamų savo poreikių tenkinimui, kadangi jis nepateikė jokių įrodymų, kad bent vasaros laikotarpiu dirbo (dirba) ar bent bandė susirasti darbą. Ieškovas, nors ir būdamas darbingas, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti paskaitas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko paruošti namų darbus, pasiruošti egzaminams ir pan. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog tinkamam mokymuisi vidurinėje mokykloje ir baigiamųjų egzaminų pasiruošimui reikalinga skirti daug laiko, nėra įmanoma derinti mokslo ir darbo siekiant, kad nenukentėtų mokymosi rezultatai.
Dėl nurodytų motyvų ir argumentų darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, todėl tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, jo priimtas sprendimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.