Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-11-25 · Byla Nr. N-438-4500-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-25
Bylos Nr.
N-438-4500-11
Teisminio proceso Nr.
4-01-3-05043-2009-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas, Romanas Klišauskas (pran.)
Kategorijos
  • 41.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N438-4500/2011Teisminio proceso Nr. 4-01-3-05043-2009-1Procesinio sprendimo kategorija 41.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 25 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nutarimo V. U. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. kovo 15 d. nutarimu pripažino V. U. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50 straipsnyje („Smulkusis svetimo turto pagrobimas“) numatytą veiką (2009 m. rugsėjo 16 d. parduotuvėje „Maxima“, Ukmergės g. 282, Vilniuje, pagrobė butelį alaus) ir skyrė jam 300 Lt baudą.

Teismas konstatavo, kad nors V. U. savo kaltės dėl pažeidimo padarymo nepripažino, nėra pagrindo netikėti liudytojų R. P., V. P., N. P., stebėjusių V. U. veikimo metu, jį sulaikiusių tuoj po smulkiosios vagystės padarymo, parodymais. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog remiantis paties V. U. paaiškinimu, jis buvo sulaikytas prie informacinės kasos. Nuotraukomis, esančiomis byloje, nustatyta, kad ši kasa yra ne bendroje salėje, tai yra, ne kasų zonoje. Teismas atmetė V. U. paaiškinimus, kad jis ėjo į informacinę kasą susimokėti už prekę, nes apklaustų liudytojų parodymais nustatyta, kad iš parduotuvės salės V. U. su preke išėjo ne per kasas, o per įėjimo į salę vartelius. Teismo vertinimu, nuotraukos patvirtina apklaustų liudytojų parodymus. Teismas akcentavo, jog kaip nurodė apklausiamas V. U., jis nuolat apsiperka parduotuvėje „Maxima“. Remdamasis šiais parodymais, teismas atmetė V. U. paaiškinimą, kad jis norėjo susimokėti už alų informacinėje kasoje, kadangi liudytojų parodymais nustatyta, jog kasoje, esančioje prie įėjimo į parduotuvę, už prekes atsiskaityti negalima. Teismas kartu nurodė jog nėra pagrindo tikėti V. U. parodymais apie jo tikslą atsiskaityti už prekę, kadangi remiantis liudytojų parodymais nustatyta, jog V. U. iš parduotuvės salės išėjo ne pirkėjams skirtu išėjimu - pro kasas, - o jas aplenkdamas, per įėjimo vartelius. Teismas V. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad teisės pažeidimą padarė neįgalus asmuo, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į V. U. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, į pažeidimo pobūdį – nedidelę pagrobti turto vertę, turto rūšį, į tai, kad prekė yra grąžinta, pažeidimu žalos nepadaryta, į laiką, praėjusį po pažeidimo padarymo, bei padarė išvadą, kad V. U. skirtina minimalaus dydžio, numatyto ATPK 50 straipsnio sankcijoje, nuobauda.

II.

Nesutikdamas su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimu, V. U. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teisme nebuvo apklausta kasos darbuotoja, kuri tiesiogiai su juo bendravo, taip pat už kasų stovėjusi moteris, kuri matė visą incidentą ir paliko jam savo duomenis, t. y. D. M..

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Nagrinėjamu atveju V. U. buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje.

ATPK 50 straipsnyje įtvirtinta, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, – užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki septynių šimtų litų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų. Turto pagrobimas laikomas smulkiuoju, jeigu pagrobtojo turto vertė neviršija 1 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio sumos. Be pagrobtojo turto vertės, taip pat atsižvelgiama į pagrobtų daiktų natūralų kiekį (svorį, dydį).

Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. U. neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu (nurodo, jog teismas neapklausė visų liudytojų, galėjusių duoti reikšmingus parodymus apie galimai padarytą pažeidimą).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, kaip ne kartą yra pabrėžęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ATPK 256, 257 straipsniai). Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-3654/2009, N143-2984/2009, N575-61/2010).

Įvertinusi byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos įvertino tinkamai. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog V. U. 2009 m. rugsėjo 16 d. Vilniuje, Ukmergės g. 282, iš parduotuvės „Maxima“ pagrobė prekių už 0,99 Lt (alaus butelį), todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 50 straipsnio nuostatas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo apklaustų liudytojų – parduotuvės „Maxima“ apsaugos darbuotojų R. P., V. P. ir N. P. parodymus (t. 2, b. l. 15 – 17, 20 - 21). Liudytojai R. P., V. P. ir N. P. teisme parodė, jog V. U. parduotuvės „Maxima“ alaus skyriuje pasiėmė butelį alaus, nesumokėjęs praėjo pro kasas, išėjo pro įėjimo į parduotuvę vartelius ir buvo sulaikytas bendroje salėje tarp informacijos kasos ir išėjimo į lauką. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad V. U. siekė savavališkai pasisavinti prekę iš parduotuvės „Maxima“ ir neketino už ją atsiskaityti (sumokėti), kadangi iš parduotuvės salės išėjo ne pro kasas, o jas apskritai aplenkdamas, t. y. per įėjimo vartelius. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog, nagrinėdamas V. U. administracinio teisės pažeidimo bylą, pirmosios instancijos teismas aktyviai tyrė ir rinko įrodymus, betarpiškai apklausė asmenis, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai bei jų parodymus užfiksavo teismo posėdžių protokoluose, papildomai apklausė parduotuvėje „Maxima“ 2009 m. rugsėjo 16 d. dirbusias kasininkes, išreikalavo rašytinius įrodymus iš įmonės „Maxima LT, UAB“ apie pažeidimo dieną parduotuvėje dirbusius asmenis (t. 1, b. l. 186; t. 2, b. l. 1). Teismas taip pat ėmėsi visų objektyviai įmanomų priemonių apklausti apelianto nurodomą liudytoją D. M. (t. 1, b. l. 198; t. 2, b. l. 9 – 10, 20, 22 - 24). Papildomai patikrinusi už šį pažeidimą paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo pagrįstumą bei teisėtumą, taip pat nuobaudų skyrimo taisyklių laikymąsi, teisėjų kolegija pažymi, kad paskirta nuobauda (300 Lt dydžio administracinė bauda) atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pagrindų panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą V. U. administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatyta.

Dėl šių priežasčių, V. U. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. U. apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArtūras DrigotasRomanas Klišauskas