- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-17
- Bylos Nr.
- I3-1631-595/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04292-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Vita Valeckaitė (pirm.)
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės, Vilniaus Petro Vileišio progimnazijos, Vilniaus Petro Vileišio progimnazija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Pareiškėjas
- L.Š.
- Kategorijos
- 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L.Š. patikslintą skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus Petro Vileišio progimnazijai dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja L. Š. patikslintu skundu prašo teismo priteisti jai iš atsakovių solidariai 1245 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad 2020-02-10 (duomenys neskelbtini) Petro Vileišio progimnazijos teritorijoje nulūžo medis ir neremontuojamai sugadino jai priklausančią transporto priemonę, automobilį Opel Zafira (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypas, Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuriame augo nuvirtęs medis, nuosavybės teisė priklauso Lietuvos Respublikai, kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos, tačiau pagal 2008-03-04 sudarytą panaudos sutartį Nr. K01/2008-238 žemės sklypo valdytoja yra atsakovė Vilniaus Petro Vileišio progimnazija. Pareiškėja raštais kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę bei Vilniaus Petro Vileišio progimnaziją (toliau - ir Progimnazija), prašydama atlyginti jai padarytą žalą. 2020-04-20 Progimnazijos direktorė el. laišku patvirtino, kad tiek 2018-05-08, tiek pakartotinai 2018-09-19 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydama įvertinti Progimnazijos teritorijoje augančių medžių būklę bei imtis priemonių dėl jų apgenėjimo ir/ar pašalinimo. 2020-11-27 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Želdinių skyrius priėmė 2020-11-09 sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą dėl žalos atlyginimo (toliau – ir Savivaldybės sprendimas).
Pareiškėja teigia, kad Savivaldybės sprendime nurodyti argumentai yra formalūs, deklaratyvūs, neatitinkantys faktinės (realios) situacijos, o pareiškėjos prašymas buvo vertintas atmestinai, paviršutiniškai, neįsigilinus. Sprendime nurodytos aplinkybės yra vertintos selektyviai, o nurodyti duomenys - nesusiję su ginčo situacija.
Nurodo, kad atsakovės nevykdė teisės aktais nustatytų pareigų dėl tinkamo želdynų tvarkymo, jų būklės stebėsenos, nesiėmė jokių realių priemonių, įskaitant prevencines, pažeistam ginčo medžiui sutvarkyti (grėsmei eliminuoti), nors privalėjo numanyti bei suprasti galimas tokio neveikimo grėsmes (pasekmes). Apie blogą ginčo medžio būklę (apie galimą pavojų sveikatai, gyvybei ar turtui) atsakovės jokia forma informacijos neteikė (neviešino) nei informaciniais stendais, nei kitu būdu, nors pačios atsakovės apie tokią ginčo medžio būklę žinojo (turėjo ir privalėjo žinoti). Kaip matyti iš ginčo chronologijos laike, atsakovė Progimnazija dar 2018-05-08 kreipėsi į atsakovę Savivaldybę dėl būtinybės jos teritorijoje esančius medžius tvarkyti, nes jie kelia grėsmę asmenims ir turtui. Tačiau Savivaldybė į tokį prašymą nesureagavo. Atsakovė Progimnazija pakartotinai 2018-09-19 vėl kreipėsi į Savivaldybę ir buvo sudaryta Komisija, kuri ignoravo dar 2017 m. inventorizuotą ginčo medžio būklę, nesiėmė jokių proporcingų veiksmų eliminuoti ginčo medžio grėsmę. Progimnazija yra Savivaldybės įsteigta įstaiga, kuri taip pat yra valstybei priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), valdytoja pagal 2008-03-04 sudarytą panaudos sutartį. Pareiškėjos manymu, tai, kad įstatymai nustato atsakovei Savivaldybei įstatymuose nustatytų pareigų vykdymo prievolę, neeliminuoja Progimnazijos, kaip valstybinės žemės (taip pat ir želdinių) valdytojos, įstatymuose nustatytų pareigų tinkamo ir savalaikio vykdymo prievolės. Progimnazija, žinodama apie prastą ginčo medžio būklę, nei Komisijos išduoto leidimo galiojimo terminu (per vienerius metus nuo 2018-09-26), nei vėliau, nesiėmė pakankamų ir būtinų veiksmų (priemonių) savo pareigai tinkamai ir savalaikiai įgyvendinti, todėl privalo atlyginti pareiškėjai žalą. Kadangi abiejų atsakovių veiksmai (neveikimas), netinkamai vykdant joms teisės aktais priskirtas funkcijas, galiausiai sąlygojo žalos atsiradimą pareiškėjai, todėl abi atsakovės prieš pareiškėją turi atsakyti solidariai.
Atsiliepimas
Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą nurodo, kad su skundu nesutinka. Nurodo, jog šioje byloje ji nėra tinkama atsakovė, privalanti atlyginti automobiliui dėl nugriuvusio medžio padarytą žalą. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 7 punkto minėtas žemės sklypas 2008-03-04 Panaudos sutartimi Nr. K01/2008-238 63 metų laikotarpiui yra išnuomotas Vilniaus Petro Vileišio progimnazijai. Atsižvelgiant į tai, kad be savivaldybės leidimo kirsti, persodinti ar kitaip pašalinti savivaldybės teritorijoje esančius želdynus yra draudžiama, žemės naudotojai savo pareigą saugoti ir prižiūrėti jų naudojamame žemės sklype augančius medžius privalo įvykdyti pranešdami Vilniaus miesto savivaldybei apie prastą jų naudojamame žemės sklype esančių želdynų būklę, jeigu tokią būtų pastebėję. Pažymi, jog nagrinėjamu atveju Progimnazija tiek 2018-05-08 raštu Nr. SD-57, tiek 2018-09-19 raštu Nr. SD-255 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu įvertinti aukštaūgių medžių, augančių Vilniaus Petro Vileišio progimnazijos teritorijoje, būklę ir imtis priemonių dėl jų apgenėjimo ir/ar pašalinimo. Vilniaus miesto savivaldybė, reaguodama į šiuos gautus raštus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymo Nr. D1-87 „Dėl Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) 8 punktu bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-07-26 įsakymu Nr. 30-2503/18(2.1.1E-TD2) „Dėl visuomeninės želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos sudarymo ir jos nuostatų tvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai), sudarė Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisiją. Tokiu atveju, kai būna sudaryta Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija, būtent ji svarsto leidimo pjauti/genėti želdinius išdavimo klausimą (vertindama želdinių pjovimo ir/ar genėjimo reikalingumą), taip pat išnagrinėja Želdynų poskyrio prieš 3 darbo dienas pateiktą fizinio ar juridinio asmens (pareiškėjo) prašymą, atlieka želdinių apžiūrą prašyme nurodytu adresu, suformuluoja savo išvadą ir pasiūlymus, surašo aktą. Komisijai nusprendus pritarti leidimo tekstui Želdynų poskyris išduoda pareiškėjui leidimą pjauti, genėti ar kitaip pertvarkyti želdinius, o Komisijai nusprendus nepritarti leidimo tekstui Želdynų poskyris, vadovaudamasis Komisijos išvada, leidimo neišduoda ir parengia pareiškėjui motyvuotą atsakymą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Želdynų poskyris, nagrinėjamu atveju gavęs Komisijos išvadą dėl leidimo genėti atitinkamų medžių šakas, tačiau neleidimo kirsti ginčo medžio, priėmė tinkamą ir pagrįstą sprendimą – leidimą išduoti atitinkamiems, Komisijos akte numatytiems, darbams (genėjimo, surišimo ir pan.), todėl visiškai nepagrįsta teigti, jog Savivaldybės veiksmai yra neteisėti. Atkreipia dėmesį, jog Komisijos sudėtyje yra ne tik Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojai, o taip pat įtraukiami ir Komisijos veikloje neatlygintinai dalyvauti kviečiami želdynų bei želdinių apsauga suinteresuotų nevyriausybinių organizacijų ir vietos bendruomenių atstovai.
Teigia, kad atsakovei nagrinėjamu atveju viešoji atsakomybė negali kilti, nes pareiškėja nenurodo, kokių konkrečių įstatyme numatytų pareigų, tariamai sukėlusių žalą, Savivaldybė viešojo administravimo srityje neatliko. Be to, netgi jeigu vertinti atsakovės atsakomybę pagal CK 6.271 straipsnį, tai pažymi, kad Savivaldybė kaip viešojo administravimo subjektas nepažeidė jokių teisės aktų nuostatų. Atsakovės kildinama atsakomybė gali būti vertinama tik viešojo administravimo kontekste (administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas). Taikant atsakomybę už žalą, padarytą neteisėtais valdžios aktais (CK 6.271 straipsnio 3 dalis), galioja prezumpcija, kad valdžios veiksmai (neveikimas) laikomi teisėtais, taip pat ir tie, kuriais kam nors yra padaryta žala. Pats žalos atsiradimo faktas nereiškia neteisėtumo. Vadovaujamasi tuo, kad žala padaroma veiksmais, kurių teisėtumas patikrinamas ne vien pagal civilinės teisės, bet ir pagal kitų teisės šakų normas.
Pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju turėtų būti įvertinamas ir toks faktas, ar pati automobilio savininkė laikėsi bendros pareigos elgtis atsargiai, atidžiai ir rūpestingai. Pareiškėja, atsižvelgdama į blogą medžio būklę, privalėjo į tai atsižvelgti ir pasirinkti saugesnę automobiliui pastatymo vietą, nei tiesiogiai po medžiu. Tokie pareiškėjos veiksmai turėtų būti vertinami kaip pakankamai neatsargūs ir neapdairūs. Atsakovės teigimu, negalima neatkreipti dėmesio į tai, kad transporto priemonės valdytojas priėmė sprendimą (taip prisiimdamas ir visą riziką) įvykio dieną, pučiant stipriam vėjui (įvykio dieną nustatytas didžiausio vėjo greitis buvo net 18,1 m/s), kurio stiprumas pagal Boforto skalę yra vertinamas net 8 balais - audra - pastatyti transporto priemonę tokioje vietoje po medžiais, taip sukeliant didelę grėsmę tiek asmenų, tiek transporto priemonės saugumui. Tokie transporto priemonės valdytojo veiksmai turi būti traktuojami kaip didelis neatsargumas, o tai yra priežastis sumažinti reikalavimą atlyginti žalą arba atmesti šį reikalavimą. Kadangi įvykio dieną vėjo greitis buvo didelis, dėl ko galimai ir lūžo medis (force majeur aplinkybė). Tai yra neišvengiamos ir asmens nekontroliuojamos, bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta atsakovė prašo pareiškėjos Leontinos Šerkšnienės skundą atmesti kaip nepagrįstą, o netenkinus pirmojo prašymo, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus, sumažinti skunde nurodytą nuostolių dydį.
Atsiliepimas
Atsakovė Progimnazija atsiliepime nurodo, kad su skundu nesutinka. Nurodo, kad pareiškėjos skunde yra netikslumai, Progimnazija nėra Savivaldybės sprendimo autorė, todėl pareiškėjos argumentai, skirti Savivaldybei, visiškai nepagrįstai priskirti Progimnazijai.
Paaiškina, kad šiuo atveju neegzistuoja civilinės atsakomybės sąlygų visuma, kuri lemtų Progimnazijos civilinės atsakomybės kilimą. Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir padarytą žalą turi įrodyti pareiškėja. Progimnazija yra visiškai nepagrįstai kaltinama aplaidžiais veiksmais laiku nepašalinant ginčo medžio (tuopos), kuris nuvirto ir sugadino automobilį. Pagal teisinį reglamentavimą želdynų ir želdinių apsaugos tvarkymo, kūrimo, želdinių veisimo valdymą vykdo savivaldybė. Vykdydama šią veiklą, Savivaldybė be kita ko organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes, vykdo apsaugą, pertvarkymą, priežiūrą, naujų kūrimą, veisimą, projektų rengimą, derina juos. Pagal Įsakymą norint nukirsti ar pertvarkyti želdinius, galima tik turint leidimą medžiams tvarkyti. Progimnazija ėmėsi aktyvių veiksmų ir kreipėsi į kompetentingas institucijas. Savivaldybė išdavė leidimą, tačiau ginčo medis nebuvo pažymėtas kaip kirstinas. Atsižvelgiant į tai, kad Progimnazija neturėjo leidimo kirsti medžio, bei į tai, kad negali kvestionuoti Komisijos sprendimo dėl ginčo medžio, negalima pripažinti Progimnazijos neteisėtų veiksmų. Nurodo, kad 2019-07-12 Progimnazija iš UAB (duomenys neskelbtini) nupirko medžių tvarkymo paslaugą. Darbų perdavimo-priėmimo aktas patvirtina, kad medžius sutvarkė taip, kaip buvo leista. Buvo nupjauti ir išvežti 4 medžiai bei apgenėti ir išvežti 63 medžiai.
Nurodo, kad prašomas priteisti žalos dydis nėra tinkamai pagrįstas ir įrodytas. Vien išlaidų turėjimo faktas neturėtų lemti išvados apie patirtą žalą. Vertinimo ataskaitoje yra nurodyta tik preliminari automobilio rinkos kaina, nustatyta nevertinant iki įvykio buvusios šio automobilio būklės, nusidėvėjimo ir kitų parametrų. Atsakovė prašo teismo sumažinti reikalaujamos priteisti žalos dydį. Pažymi, kadangi Progimnazija jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl nėra ir priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir kilusios žalos. Nurodo ir tai, kad būtina įvertinti ir nenugalimos jėgos aplinkybę bei sumažinti patirtą žalą. Vėjas įvykio dieną buvo didelis, dėl ko galimai ir lūžo medis. Be to, atsakovės manymu, nagrinėjamu atveju turėtų būti vertinamas ir paties automobilio savininko elgesys. Automobilis buvo pastatytas tiesiogiai po medžiais. Tai negali būti vertinama kaip atsakingas ir apdairus elgesys. Tokie automobilio valdytojo veiksmai patvirtina jo paties kaltę. Remiantis nurodytais argumentais prašo pareiškėjos skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas.
Byloje ginčas keliamas dėl pareiškėjos L. Š. teisės reikalauti atlyginti turtinę žalą, kurią ji teigia patyrusi, kadangi jai priklausantis automobilis buvo apgadintas ant jo užkritus medžiui, augusiam Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini).
Bylos duomenimis yra nustatyta, kad pareiškėjai L. Š. nuosavybės teise priklauso automobilis Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), reg. Nr. (duomenys neskelbtini).
Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuriame augo nuvirtęs medis, nuosavybės teisė priklauso Lietuvos Respublikai, kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos. Pagal 2008-03-04 sudarytą panaudos sutartį Nr. K01/2008-238 (2015-02-13 susitarimas pakeisti sutartį Nr. 49SUN- 4-(14.49.58.) žemės sklypo valdytoja yra Vilniaus Petro Vileišio progimnazija. Tai patvirtina VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinės duomenų bazės išrašas.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2020-02-18 pažymoje nurodyta, kad 2020-02-10 apie 4.55 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariate buvo registruotas D.M. pranešimas dėl 2020-02-10 apie 4:50 val. adresu (duomenys neskelbtini), nuvirtusio medžio, kuris nukrito ant automobilio Opel Zafira, v/n (duomenys neskelbtini). Įvykis registruotas policijoje, medžiagos Nr. ROIK: 0120000072457.
Automobilio naudotojas M. P. 2020-02-10 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato viršininkui pateikė pareiškimą dėl šio įvykio, nurodydamas, kad adresu (duomenys neskelbtini) užvirto medis ant jo naudojamo automobilio.
2020-02-10 Tarnybiniame pranešime ROIK: 0120000072457 nurodyta, kad 2020-02-10 apie 4.55 val. buvo gauta informacija, jog (duomenys neskelbtini) ant automobilio yra nuvirtęs medis. Įvykio vietoje pastebėta, kad nuo stipraus vėjo su šaknimis išverstas medis (medis nesupuvęs), kuris stovėjo (duomenys neskelbtini), Petro Vileišio progimnazijos teritorijoje, virsdamas nutraukė laidus ir užvirto ant automobilio Opel Zafira, v/n (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo priešais (duomenys neskelbtini) namą. Padarytos fotonuotraukos patvirtina, kad dėl nuvirtusio medžio yra apgadintas automobilis, v/n (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja L. Š. 2020-04-14, 2020-04-16 raštu ir el.paštu kreipėsi į Savivaldybę ir Progimnaziją, prašydama atlyginti jai padarytą žalą.
2020-04-20 Progimnazijos direktorė R.J. el. laišku patvirtino, kad tiek 2018-05-08, tiek 2018-09-19 Progimnazija kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydama įvertinti progimnazijos teritorijoje augančių medžių būklę bei imtis priemonių dėl jų apgenėjimo ir/ar pašalinimo. Tai patvirtina į bylą pateikti Progimnazijos 2018-05-08 raštas Nr. SD-57 ir 2018-09-19 raštas Nr. SD-255.
2020-08-02 ir 2020-1018 pareiškėja dar kartą kreipėsi į Savivaldybę ginčo klausimu.
Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai valdžios institucijos ar jos darbuotojų veikimas, neveikimas, kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, jeigu valdžios institucijos ar darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).
Pareiškėja teigia, kad turtinę žalą patyrė, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracija, žemės sklypo, kurioje augo tuopa, savininkė, ir Vilniaus Petro Vileišio gimnazija, kaip žemės sklypo, kurioje augo tuopa, valdytoja, nevykdė joms teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su savivaldybės teritorijoje augančių želdinių priežiūra ir tvarkymu. Atsakovė Savivaldybė nurodo, kad ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kadangi Įsakymo nustatyta tvarka sprendimą dėl medžių ginčo teritorijoje genėjimo buvo priėmusi Komisija, pagal išduotą leidimą medžių tvarkymo darbus organizavo sklypo valdytoja Progimnazija bei kad pateikti dokumentai byloje neįrodo, kad dėl augusio medžio žemės sklype buvo padaryta žala. Atsakovė Progimnazija nurodo, kad jos neteisėtų veiksmų nėra, kadangi ji ėmėsi visų būtinų aktyvių veiksmų dėl želdynų tvarkymo, darbus galėjo atlikti tik pagal išduotą Komisijos leidimą. Be to, atsakovės nesutinka su prašomu priteisti žalos dydžiu, teigia, kad pati pareiškėja turi pareigą elgtis atsakingai ir rūpestingai, priparkavusi automobilį, tą dieną turėjo įvertinti esamą riziką dėl vėjo. Kadangi įvykio dieną buvo stiprus vėjas ir tai galėjo įtakoti medžio šakos lūžimą, tai yra force majeure aplinkybė. Tokiu būdu atsakovės prašo sumažinti žalos dydį.
Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 7 punkte nustatyta, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje.
Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktą savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena yra viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų.
Pagal Želdynų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį želdynai ir želdiniai turi gerinti aplinkos kokybę, tenkinti visuomenės sveikos gyvensenos ir rekreacijos poreikius, nekelti pavojaus žmonėms, statiniams, pastatams, saugiam eismui gatvėse, automobilių ir geležinkelio keliuose.
Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje konkrečiai išvardintos savivaldybėms priskirtos pareigos želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir kūrimo srityje: savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines), vykdo savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių būklės, želdynų kūrimo, naujų želdinių veisimo vidaus kontrolę (8 punktas), sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus (12 punktas), išduoda leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui, persodinimui ar kitiems želdynų ir želdinių tvarkymo darbams (13 punktas). Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas (Želdynų įstatymo 18 straipsnio 1 dalis). Pagal Želdynų įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos.
Pagal Želdynų įstatymo 2 straipsnio 32 punktą želdynų ir želdinių valdytojas – želdynų ir želdinių savininkas ar savivaldybė, valstybės įmonė ar organizacija, patikėjimo teise valdantys įstatymų nustatyta tvarka jiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę žemę, kurioje yra želdynų ir želdinių, ar kitas fizinis ar juridinis asmuo, teisėtai įgijęs privačios žemės valdymo teisę ar žemę naudojantis įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu pagrindu, arba turintis tik želdynų ir želdinių valdymo teisę.
Želdynų ir želdinių savininkų bei valdytojų teisės ir pareigos numatytos Želdynų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje, pagal kurio nuostatas jie privalo: išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus; taikyti kovos su kenkėjais ir ligomis priemones.
Medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, vejų ir gėlynų priežiūros pagrindinius reikalavimus nustato aplinkos ministro 2008-01-18 įsakymu Nr. D1-45 Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Šios Taisyklės privalomos prižiūrint medžius ir krūmus, vandens telkinius, esančius želdynuose, vejas ir gėlynus visuose miestų ir miestelių želdynuose, išskyrus esančius privačioje žemėje ir privačioje namų valdoje, jomis vadovaujasi savivaldybės, valstybinės kelių priežiūros įmonės, fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys medžių ir krūmų (išskyrus augančių privačioje žemėje) priežiūros darbus. Pagal Taisyklių nuostatas, medžių ir krūmų priežiūros darbai apima, inter alia, ir vėjo, ir sniego nulaužtų, aplaužytų, pavojingai palinkusių, pavojų praeiviams ir pastatams keliančių, baigiančių džiūti stiebų ir šakų šalinimą, tikrinamą, ar seni medžiai nėra supuvę ir jei reikia jų pašalinimą (43 ir 44 punktai).
Sisteminis nurodytų nuostatų aiškinimas suponuoja išvadą, kad būtent savivaldybei nustatyta pareiga atlikti jos teritorijoje esančių, valstybinėje ar jai priskirtoje žemėje augančių medžių ir krūmų priežiūrą, kas apima ir tikrinimą, ar medžiai nėra supuvę, supuvusių medžių šalinimą, taip pat pavojų keliančių šakų ir medžių stiebų šalinimą. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad savivaldybės turi pareigą nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją). Nors kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės ir tokia pareiga turi būti vykdoma (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A622-1673/2012, LVAT 2017 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1038-1062/2017). Šiame kontekste pažymėtina, kad įstatymai nustato Savivaldybei įstatymuose nustatytų pareigų vykdymo prievolę, tačiau remiantis teisiniu reguliavimu, tai neeliminuoja Progimnazijos, kaip valstybinės žemės (taip pat ir želdinių) valdytojos, įstatymuose nustatytų pareigų tinkamo ir savalaikio vykdymo prievolės dėl želdynų ir želdinių priežiūros.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad Vilniaus miesto tvarkymo žemėlapyje (kuriame pažymėti inventorizuoti Vilniaus mieste esantys medžiai ir jų būklė) nurodyta, kad ginčo topolis (baltoji tuopa), kuris nuvirto ant pareiškėjos automobilio, buvo inventorizuotas Savivaldybės dar 2017-07-24 ir jo būklė konstatuota kaip „bloga”, nustatant tokius esminius ginčo medžio pažeidimus – „pažeista laja, kamienas ir šaknys” (https://maps.vilnius.lt/miestotvarkymas?fbclid=IwAR3kmvm9blA30B1H1_J69ojuklIyV35Lt6tNw9s0OZvc3GTOEOd3CuJ1AgY). Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad topolis nuvirto iš pačių šaknų. Kaip nurodė pareiškėja, kad tai įvyko dėl šaknų akivaizdaus kaklelio puvinio, jai telefoninio pokalbio metu patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės Želdynų skyriaus darbuotojas J. Č.. Pažymėtina, kad nei Savivaldybė, nei Progimnazija šių nurodytų aplinkybių niekaip nepaneigė. Savivaldybės nurodytas argumentas, kad pateikti dokumentai neįrodo, jog konkrečiai dėl žemės sklype augusio medžio buvo padaryta žala pareiškėjai, nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad Savivaldybės sprendime yra nurodytas kitas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tuo tarpu kai visa byloje esanti medžiaga, tame tarpe, policijos fiksuoti duomenys, akivaizdžiai patvirtina, jog ginčo medis augo Progimnazijos valdomoje teritorijoje – žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos pateiktos ekrano nuotraukos su Vilniaus miesto tvarkymo žemėlapio duomenų bazės informacija, kuriame pažymėtas topolis, kuris nuvirto 2020-02-10, taip pat nuotraukos, darytos 2020-12-20, kuriose matosi 3 tebeaugantys topoliai (jie sutampa su pažymėtaisiais topoliais pradinio skundo priede (6 a) ir vienas nupjauto topolio kelmas - to topolio, kuris nuvirto, taip pat nuotraukose matomas ir Petro Vileišio progimnazijos pastatas ir namas (duomenys neskelbtini) netoli kurio buvo priparkuotas pareiškėjai priklausantis automobilis Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neginčijamai patvirtina aplinkybes dėl to, kad ant pareiškėjos automobilio nuvirto ir jį sužalojo 2017-07-24 inventorizuotas medis. Kaip minėta, Savivaldybės sudaryta Komisija Progimnazijos teritorijoje augančius medžius apžiūrėjo 2018 metais, leidimą jų tvarkymui išdavė 2018 metais, galiojusį 1 metus, tvarkymo darbus Progimnazija atliko 2019 metais pagal išduotą leidimą, nors kaip nustatyta dar 2017 metais ginčo medis jau buvo inventorizuotas kaip „blogos būklės“. Taigi, ginčo medis, nepaisant jo kritinės būklės, nuo 2017-07-27 nebuvo nupjautas. Šis medis nebuvo pašalintas ir per vienerius metus po Komisijos 2018-09-26 leidimo išdavimo, nei vėliau. Nei Komisija, nei Progimnazija neatsižvelgė nei į faktinę ginčo medžio (topolio) būklę, nei į inventorizacijos metu nustatytą ir įformintą medžio būklę. Nėra jokio pagrindo abejoti, kad šis faktas nuo 2017 metų buvo žinomas atsakovėms. Progimnazija, kaip nustatyta, savo raštuose Savivaldybei ne kartą kėlė klausimą dėl senų medžių tvarkymo, nurodydama, kad teritorijoje auga seni aukštaūgiai medžiai, su nusvirusiomis šakomis, pakrypę į aplinkinius pastatus, medžių kamienai pažeisti kenkėjų, bei kad bet kuriuo metu jie gali nuvirsti, ir tai kelia pavojų žmonių saugumui ir turtui. Tokiu būdu ši nustatyta aplinkybė dėl inventorizuoto medžio niekaip nepateisina nei Savivaldybės, nei Progimnazijos neatidžių ir nerūpestingų įstatymo joms pavestų pareigų nevykdymo dėl želdynų tvarkymo. Būtent tokie aplaidūs, nerūpestingi ir atmestini atsakingų asmenų veiksmai (neveikimas) šiuo atveju yra neteisėti atsakovių veiksmai, sąlygoję turtinės žalos pareiškėjai atsiradimą (priežastinis ryšys). Teismas sutinka su pareiškėjos argumentais, kad esant blogai ginčo medžio būklei, atsakovės turėjo būti aktyvios ir blogos būklės medžių apžiūrą (pervertinimą) vykdyti periodiškai imantis realių (ne tik vizualinės apžiūros) priemonių medžių būklės įvertinimui. Netinkamas, nepakankamas bei abejingas atsakovių elgesys (įskaitant neveikimą) lėmė aplinkybes, kurių pasekoje buvo padaryta žala pareiškėjos turtui. Atsakovės nepateikė kitų nagrinėjamu atveju reikšmingų įrodymų, patvirtinančių, kad buvo imtasi visų reikalingų atitinkamų priemonių ir veiksmų, jog minėtoje teritorijoje būtų vykdoma tinkama augančio blogos būklės inventorizuoto medžio priežiūra. Todėl nors Savivaldybė vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais ir sudarė Komisiją, kuri kaip teigia sprendė dėl želdynų tvarkymo, Želdynų skyrius remiantis teisiniu reguliavimu atsižvelgdamas į išvadas išdavė leidimą Progimnazijai, tačiau tik 2018 metais, nors medis inventorizuotas buvo dar 2017 metais. Taigi, nustatytos aplinkybės ir nurodyti argumentai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ginčo atveju nei Savivaldybė, nei Progimnazija neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti, todėl privalo atlyginti pareiškėjai žalą. Kadangi abiejų atsakovių veiksmai (neveikimas), netinkamai vykdant joms teisės aktais priskirtas funkcijas sąlygojo žalos atsiradimą pareiškėjai, todėl atsakovių pareiga atlyginti patirtus nuostolius yra solidari (CK 6.6 str.).
Teismo manymu, nurodytas vėjo stiprumas, šiuo atveju nors ir įvardijamas kaip audra, nėra ta aplinkybė, kuri būtų galėjusi įtakoti sveiko medžio išvirtimą, juolab esant nustatytai aplinkybei, kad ginčo medžio būklė buvo jau nuo 2017 metų nustatyta „bloga“. Taigi, atsakovių argumentus, kad medis nuvirto dėl nenugalimos jėgos (force majeure) (CK 6.253 straipsnio 2 dalis, 212 straipsnis), t. y. veikiamas stipraus vėjo, teismas vertina kritiškai. Atkreiptinas dėmesys, kad medžiai lūžta tuomet, kai pagal Boforto skalę, vėjo stiprumas yra 10 balų, o greitis 24,5 – 28,4 m / s. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad įvykio dieną vėjo greitis nebuvo toks, dėl kurio galėtų išvirsti iš šaknų nesupuvęs ar nepažeistas medis, todėl vėjas negali būti traktuojamas kaip faktorius, nulėmęs medžio nuvirtimą, ir vertinamas kaip nenugalima jėga, atleidžianti atsakoves nuo atsakomybės.
Pažymėtina, kad atsakovės nepagrįstai nurodo, kad nagrinėjamu atveju, automobilio valdytojas turėjo būti atsakingas, rūpestingas bei įvertinęs situaciją, galėjo automobilį statyti kitoje vietoje, ne po medžiu. Pabrėžtina, kad teisės aktai būtent savivaldybei ir šiuo atveju sklypo valdytojui numato pareigą rūpintis želdynais. Teisės aktuose yra detaliai nustatyta, kokius veiksmus, siekdama užtikrinti želdynų ir želdinių apsaugą bei tvarkymą, turi atlikti savivaldybės administracija. Tokia pareiga yra aiškiai reglamentuota ir už jos nevykdymą bei dėl to atsiradusią žalą, esant kitoms civilinės atsakomybės sąlygoms, kyla civilinė atsakomybė (LVAT 2017 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1038-1062/2017).
Taigi, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įvykis įvyko 2020-02-10 adresu (duomenys neskelbtini), tai neginčijamai fiksuota policijos medžiagoje ROIK:0120000072457, kuomet dėl neteisėtų atsakovių veiksmų, pasireiškusių netinkama blogos būklės medžio priežiūra, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, ko pasekoje medis nuvirto ant pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio automobilio ir jį sugadino. Nurodytas aplinkybes apie automobiliui Opel Zafira, v/n (duomenys neskelbtini), padarytą žalą patvirtina Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio Tarnybinis pranešimas, byloje pateiktos įvykio aplinkos, automobilio fotonuotraukos, Vertinimo ataskaita. Taigi, remiantis išdėstytais argumentais yra nustatytos visos atsakovių civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir žala (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Kaltė šiuo atveju preziumuojama (CK 6.248 straipsnis, 6.271 straipsnis).
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, pareiškėjas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį.
Nagrinėjamoje byloje, žalos padarymo faktas yra nustatytas, nes byloje esanti medžiaga neginčytinai patvirtina, kad pareiškėjai priklausęs automobilis buvo apgadintas ant jo užgriuvus medžiui. Grįsdama reikalaujamos priteisti žalos dydį, pareiškėja pateikė teismui Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. L200222, kurioje nurodyta, kad automobilio Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė iki apgadinimo buvo 1515 Eur, o likutinė vertė 270 Eur, todėl transporto priemonės atstatymas yra netikslingas. Nuostolis vertinamas kaip skirtumas tarp transporto priemonės rinkos vertės prieš įvykį ir likutinės vertės po įvykio. Nuostolio suma 1245 Eur. Todėl pareiškėjos teigimu, padaryta žala dėl sugadinto automobilio yra 1245 Eur.
Taigi, nustatyta, kad pareiškėja pateikė žalai pagrįsti rašytinius įrodymus: nepriklausomo turto vertintojo vertinimo išvadą. Turto ir verslo pagrindų vertinimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Kadangi duomenys apie tai, kad pateikta Transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. L200222 neatitinka Turto ir verslo pagrindų vertinimo įstatymo reikalavimų ar yra nuginčyta teisme, teismui nėra pateikti, pagrindo ja nesiremti teismas neturi. Teismas neturi pagrindo abejoti pateiktais pareiškėjos rašytiniais įrodymais, pagrindžiančiais prašomos priteisti žalos dydį. Atsakovės ginčija žalos dydį, nurodydamos, kad yra nurodyta tik preliminari automobilio rinkos kaina, nevertinant iki įvykio buvusios šio automobilio būklės, nusidėvėjimo ir kitų parametrų. Šiuo atveju remiantis aukščiau pateikta argumentacija dėl nepriklausomo turto vertintojo pateiktos išvados pagrįstumo, šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir nepaneigti kitais leistinais įrodymais.
Atsakovės prašo teismo mažinti priteistinos žalos dydį, nes, kaip teigia, jos atsiradimą nulėmė ir pačios pareiškėjos nerūpestingumas, neatsargumas, pastačius automobilį po medžiu esant stipriam vėjui, turi prisiimti ir galimą riziką dėl apgadinimo.
CK 282 str. 1 d. nustatyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.
Įvertinęs nagrinėjamu atveju susiklosčiusią situaciją ir tai, kad atsakovės nevykdė teisės aktuose joms nustatytų pareigų užtikrinti tinkamą medžio (inventorizuoto) priežiūrą, t.y. laiku pašalinti jį, siekiant išvengti neigiamų pasekmių žmonėms ir jų turtui, teismas atsakovių argumentus dėl pareiškėjos kaltės atmeta kaip nepagrįstus. Pareiškėjai nėra ir negali būti taikomi didesnio rūpestingumo ir apdairumo standartai, todėl iš jos negalėjo būti reikalaujama įvertinti augančio ir galinčio nulūžti medžio keliamą pavojų ir / ar jo laipsnį. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjos automobilis stovėjo pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytus argumentus, darytina išvada, jog, kaip minėta, yra nustatytos visos atsakovių solidariai civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju nėra jokio pagrindo mažinti priteistinos žalos dydį kaip prašoma vienu trečdaliu, kadangi atsakovių neteisėti veiksmai pasireiškia nuo 2017 m. metų inventorizuoto medžio nepriežiūra. Tokiu atveju vėjo stiprumas galimai įtakojo medžio nuvirtimą, tačiau tai nėra pagrindas teigti, jog yra nenugalimos jėgos aplinkybė.
Taigi, remiantis išdėstytais argumentais iš atsakovių solidariai priteistina pareiškėjai 1245 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėja prašo priteisti ir 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo skundo priėmimo nagrinėti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti yra praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl remiantis išdėstytu, iš atsakovės priteistina pareiškėjai ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo teismo sumažintos 1245 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-02-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnis reglamentuoja proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimą. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Pareiškėja prašo priteisti jai iš atsakovių patirtas šioje byloje bylinėjimosi išlaidas, kurias kaip nustatyta pagal pateiktus rašytinius įrodymus sudaro: 22,50 Eur žyminis mokestis, bei 960 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas. Nors pareiškėja į bylą pateikė 2020-02-27 PVM sąskaitą-faktūrą dėl transporto priemonės vertinimo ataskaitos parengimo (150 Eur), tačiau nėra pateiktų įrodymų, kad šią sumą pareiškėja yra sumokėjusi turto vertintojui. Į bylą yra pateiktas 2020-12-21 mokėjimo nurodymas, kad K. Š. sumokėjo 11,31 Eur už VĮ Registrų centro paslaugas, tačiau šis asmuo nėra bylos dalyvis, be to, pateiktas mokėjimo nurodymas tiesiogiai nepatvirtina, kad yra sumokėta būtent už į šią bylą pateiktą nekilnojamojo turto registro išrašą.
Nustatyta, kad pareiškėją šioje byloje atstovavo advokatas M. B. pagal sudarytą atstovavimo sutartį. 2021-03-16 pareiškėja yra sumokėjusi už advokato paslaugas 640 Eur sumą pagal 2021-03-08 PVM sąskaitą-faktūrą, ir 2021-04-27 sumokėjusi 320 Eur pagal 2021-04-26 PVM sąskaitą-faktūrą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-08-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013 pažymėjo, jog ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010). Taigi ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis iš esmės atspindi administracinėje byloje vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (pvz., LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-238/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013). Taisyklė, pagal kurią pralaimėjusi bylą šalis turi padengti ne tik savo, bet ir kitos šalies turėtas bylinėjimosi išlaidas LVAT praktikoje buvo plėtojama išaiškinant, jog ji saugo nuo nepagrįstų skundų ar atsikirtimų į skundus pareiškimo ir skatina siekti atkurti taiką tarp šalių alternatyviais neteisminiais būdais (pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacija) (nauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 8 punkte įtvirtintas pavyzdinis advokato teikiamų teisinių paslaugų sąrašas ir maksimalūs užmokesčio dydžiai. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą yra pažymėjęs, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą. Proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą negali būti paneigta argumentuojant kitos šalies (pralaimėjusios šalies) ar subjekto, kuris kreipėsi dėl teismo išlaidų atlyginimo, teisiniu statusu, tačiau akcentuojama ir tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi kompleksiškai įvertinti bylą laimėjusios šalies prašomų atlyginti teismo išlaidų realumą, pagrįstumą ir racionalumą, nes priešingu atveju būtų paneigta bylinėjimosi išlaidų esmė ir paskirtis. Administraciniame procese turi būti ieškoma pusiausvyros, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą užtikrinančia, o ne ribojančia priemone.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai.
Atsižvelgiant į parengtų pareiškėjo advokato procesinių dokumentų byloje kiekį ir turinį, siekiant išspręsti šalių ginčą, į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, matyti, kad išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Teismas pažymi ir tai, kad pareiškėja siekė šį ginčą su atsakovėmis spręsti ne ginčo teisme tvarka, teikė prašymus/pretenzijas dėl nuostolių atlyginimo. Tačiau atsakovės atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, nenustatyta, kad būtų siekę taikaus abiem šalims priimtino sprendimo iki teismo ne ginčo tvarka, juolab žinant galiojantį teisinį reglamentavimą ginčo atveju bei aktualią teismo praktiką. Pagal šalių argumentus ir rašytinius įrodymus byloje nenustatyta, kad šiuo atveju šalių ginčas galėjo būti sprendžiamas kitaip nei sprendžiama dėl nuostolių atlyginimo panašiais atvejais.
Todėl remiantis išdėstytais argumentais, teismo vertinimu, yra pagrindas priteisti pareiškėjai iš atsakovių lygiomis dalimis visas pareiškėjos realiai patirtas (apmokėtas) šiame procese bylinėjimosi išlaidas: 960 Eur už atstovavimo paslaugas. Ši suma, įvertinus nurodytus argumentus, nelaikytina per didele, atitinka teisingumo ir protingumo principus.
Nustatyta, kad pareiškėja teikdama skundą, 2020-12-27 sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio. Tačiau įvertinus tai, kad tokio pobūdžio bylose (dėl žalos atlyginimo) nuo žyminio mokesčio mokėjimo pareiškėjai yra atleidžiami pagal ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 10 punktą, remiantis ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 8 punktu, pareiškėjai grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos L. Š. skundą tenkinti.
Priteisti pareiškėjai L. Š. iš atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Vilniaus Petro Vileišio progimnazijos solidariai 1245 Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt penkis eurus) turtinės žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 1245 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2021-02-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir lygiomis dalimis 960 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti pareiškėjai L. Š. 2020-12-27 sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį, išaiškinant, kad šį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi ši nutartimi.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.