- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-13
- Bylos Nr.
- AN2-109-574/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01964-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė (pirm.)
- Pažeidėjas
- Asvejos regioninio parko direkcija
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos miniaterijos
- Kategorijos
- 19.9Kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų sprendimų nevykdymas (ANK 505 str.)
- 21.3.3Aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima (ANK 591 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Asvejos regioninio parko direkcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. 2021 m. rugpjūčio 31 d. Asvejos regioninio parko direkcijos specialistai Adomiškio botaninio-zoologinio draustinio patikrinimo metu nustatė galimą aplinkosaugos reikalavimų pažeidimą žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), t. y., pastebėta suarta daugiametė pieva, kurios dalis patenka į Adomiškio botaninį-zoologinį draustinį ir kuri yra svarbi auksuotosios šaškytės (Euphydryas aurinia) išsaugojimui.
2. Po atlikto patikrinimo, surašiusi galimo pažeidimo apžiūros aktą, Asvejos regioninio parko direkcija 2021 m. rugpjūčio 31d. raštu Nr. V3-208 (8.4) kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybą, prašydama išnagrinėti jame pateiktą informaciją dėl galimų aplinkosaugos reikalavimų pažeidimų, kuri 2021 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. (18.9)-AD5-17289 informavo apie priimtą sprendimą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos, motyvuodama tuo, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) punkte nėra pažymėta, kad aptariamame sklype yra teritorijų, kurioms taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, taip pat tuo, kad nors ir „<...> galimai buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas Administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste – ANK) 305 straipsnio 8 dalyje, tačiau ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių“.
Šalies argumentai
3. Asvejos regioninio parko direkcija skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos apsaugos ministerijos 2021 m. rugsėjo 9 d. priimtą sprendimą Nr. (18.9)-ADS-172.89 atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną ANK nustatyta tvarka S. B. atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. vasario 7 d. nutartimi Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimą (raštą) atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną ANK nustatyta tvarka S. B. atžvilgiu nepakeistą ir Asvejos regioninio parko direkcijos skundo netenkino. Teismas sprendė, jog Aplinkos apsaugos departamentas pagrįstai atsisakė pradėti administracinio nusižengimo teiseną.
Šalies argumentai
5. Apeliaciniu skundu Asvejos regioninis parkas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. nutartį ir įpareigoti Aplinkos apsaugos departamentą pradėti administracinio nusižengimo teiseną S. B. atžvilgiu dėl padaryto nusižengimo – pievų suarimo saugomoje teritorijoje (draustinyje).
6. Skunde nurodoma, jog Vilniaus regiono apylinkės teismas, nagrinėdamas Asvejos regioninio parko direkcijos skundą, atsižvelgė tik į vieną iš jos pateiktų motyvų, t. y., kad pirkdami nekilnojamojo turto objektus (miško, žemės sklypus ir pan.), visi pirkėjai gali pasidomėti viešai prieinamais duomenimis (pvz. portale regia.lt) apie būsimos nuosavybės geografinę vietą, ribas ir kitus svarbius kriterijus. Teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl apelianto motyvo, kad žemės sklypui taikomų apribojimų, kaip specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, neįrašymas ar neteisingas įrašymas Nekilnojamojo turto registro dokumente, negali ir neturi būti traktuojamas kaip apribojimų negaliojimas (ar nebuvimas) konkrečioje vietoje, o taip pat nenagrinėjo ir skunde nurodytos teismų praktikos.
Žemesnės instancijos teismas
7. Adomiškio botaninis-zoologinis draustinis įsteigtas ir jo ribų planas bei nuostatai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m., sausio 18 d. nutarimu Nr. 47 „Dėl valstybinių Adomiškio, Rūžo, Smiltynės, Svirplinės, Šaltuonos, Žaliosios pievų botaninių-zoologinių draustinių įsteigimo, jų ribų planų ir nuostatų patvirtinimo“. Vienas iš draustinio tikslų, įtvirtintų draustinio nuostatų 4.1 punkte, yra išsaugoti teritorijoje randamas saugomas rūšis: šarvuotąją skėtę (Leucorrhinia pectoralis), auksuotąją šaškytę (Euphydryas aurinia) ir raudonpilvę kūmutę (Bombina bombina) bei užtikrinti palankią saugomų rūšių apsaugos būklę.
8. Tam, kad natūrali pieva po jos suniokojimo atsistatytų kaip tinkama aukščiau paminėtų saugomų rūšių buveinė, o po to į ją grįžtų/būtų grąžintos auksuotosios šaškytės, prireiks daug metų. Padaryta žala, suarus minėtą pievą yra padaryta ne tik pačiai natūraliai pievai, bet ir toje pievoje gyvenusiai jautriai EB Buveinių direktyvos saugomai vabzdžių rūšiai – auksuotajai šaškytei, kuri yra priklausoma nuo toje pievoje augusių ir šiuo metu sunaikintų jos vikšrų mitybinių augalų – pievinių miegalių. Tokiu būdu, buveinių apsaugai svarbioje teritorijoje deklaruotos saugomos vertybės galimai nebeliko. Tai gali sąlygoti Europos Komisijos teisines pretenzijas ir sankcijas, tame tarpe, finansines. Pievos natūralizavimosi trukmė yra ilga, o konkrečiu atveju, turi būti vertinamas ne tik pievos, kaip tokios, atkūrimas, bet ir pievoje augusių pievinių miegalių atkūrimas, po kurio turėtų sugrįžti ar būti sugrąžintos auksuotosios šaškytės. Toks procesas yra sudėtingas, Lietuvoje dar nepraktikuotas ir, tikėtina, brangus.
9. Atkreipia dėmesį, jog ginčo situacija susiklostė draustinyje – saugomoje teritorijoje, kurioje veikla yra griežtai reglamentuojama specialiaisiais įstatymais, konkrečiai – Saugomų teritorijų įstatymo ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo. Saugomose teritorijose žemė ir kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai bei valdytojai, kiti juridiniai bei fiziniai asmenys privalo laikytis minėtų įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose toms teritorijoms nustatytų, taip pat Nekilnojamojo turto registre įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų (Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 9 dalis). Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo V skyriaus „Saugomos teritorijos“ VIII skirsnio 69 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintos nuostatos, draudžiančios sausinti naujus nemelioruotus žemės plotus, keisti pelkes, kitas šlapynes, smėlynus į kitas žemės naudmenas, rekultivuoti eksploatuotus durpynus į kitas negu pelkė žemės naudmenas, natūralias pievas suarti, persėti, kalkinti, apsodinti mišku, plantaciniais ar kitais želdiniais arba kitaip jas pakeisti. Saugomų teritorijų įstatymo bei Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatos nenustato išimčių, dėl kurių teisės aktuose nustatyti veiklos apribojimai ar kiti reikalavimai, susiję su saugoma teritorija, jeigu jie nebuvo įrašyti atkuriant nuosavybės teises į žemę, ją perleidžiant ar parduodant, galėtų būti netaikomi.
10. Teismas, skundžiamoje nutartyje pripažino faktą, jog dalis draustinyje esančios pievos buvo suarta. Šį faktą pripažįsta ir S. B., teismo posėdžio metu patvirtindama, kad suarė visą jai priklausantį žemės sklypą (įskaitant ir draustinio teritoriją). Tai pakankami įrodymai, pagrindžiantys kaltę (tyčia ar dėl neatsargumo) padarius administracinį nusižengimą. Nagrinėjamoje byloje aktuali teismų praktika, kurioje išaiškinta, kad, jeigu žemės sklypai patenka š <...> draustinio teritoriją, šioje ginčo teritorijoje turi būti laikomasi veiklos apribojimų nepaisant to, ar į Nekilnojamojo turto registrų buvo įrašytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, taikomos šiems sklypams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. eA-2212-520/2018). Tokios pat pozicijos laikomasi ir kitose administracinėse bylose ir aiškinama, jog net ir tuo atveju, jeigu viešojo administravimo subjektai teigia, jog jiems nebuvo žinoma apie tokios teritorijos priklausymą draustiniui, kai teisės aktai aiškiai apibrėžė teritorijos statusą ir jos tvarkymui taikomus reikalavimus (administracinė byla Nr. A-525-2051/2012). Draustinio apsaugos reikalavimai bei su jais susijusios specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatytos draustiniuose, galioja nuo draustinio įsteigimo momento; saugomų teritorijų planavimo dokumentuose įtvirtintų specialiųjų sąlygų privalo laikytis žemės savininkai, kurių žemės sklypai yra saugomoje teritorijoje (draustinyje). Taigi tam tikri veiklos konkrečiame draustinyje apribojimai, tarp jų specialiosios žemės naudojimo sąlygos, yra nustatyti teisės aktu, galioja patvirtinus specialiojo teritorijų planavimo dokumentą – saugomos teritorijos (draustinio) planą; šiuos apribojimus nustato ne saugomos teritorijos direkcija, o saugomos teritorijos steigėjas. Vilniaus apygardos teismas išaiškino, kad specialiųjų sąlygų neįrašymas į Nekilnojamojo turto registro duomenis, nesukuria žemės klypo savininkui teisės nesilaikyti teisės aktais nustatytų apribojimų žemės sklypui, patenkančiam į saugomą teritoriją (civilinės bylos Nr. 2A-176-653/2015, 2A-377-302/2014).
11. Dažnai kyla panašaus pobūdžio ginčai miško žemėje, kurie, pagal analogiją yra aktualūs šioje byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Tesimas yra išaiškinęs, jog šalių argumentai, jog ginčo žemės sklype esančios miško (miškų ūkio paskirties) žemės plotas ir ribos turėtų būti nustatyti remiantis Nekilnojamojo turto registro (jame įregistruotų atliktų kadastrinių matavimų) duomenimis, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti; kadastrinius matavimus atlikus gautų duomenų įregistravimas Nekilnojamojo turto registre negali pakeisti miško žemės teisinio statuso, sumažinti ar padidinti šios žemės plotą konkrečiame žemės sklype ir, atsižvelgiant į pakeistus duomenis, sudaryti pagrindą nesivadovauti Miškų valstybės kadastro duomenimis (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-281-403/2018).
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti ir 2022 m. vasario 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.
13. Nurodo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, rėmėsi kitais įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Departamentas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo priimtam procesiniam sprendimui. Nagrinėjamu atveju, naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ginčijamą nutarimą apeliantė nepateikė. Vien apeliantės savaip pateikta teisės aktų interpretacija bei subjektyvus vertinimas, negali būti priežastimi byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė apylinkės teismas.
14. Pagrindai pradėti administracinio nusižengimo teiseną reglamentuoti ANK 590 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi šiuo kodeksu ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Dėl administracinio nusižengimo teisenos pradžios specialus procesinis dokumentas nerašomas. Administracinio nusižengimo teisena taip pat gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą (ANK 590 straipsnio 2 dalis). Pagal ANK 619 straipsnio 1 dalį, ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priima vieną iš šių nutarimų: 1) skirti administracinę nuobaudą; 2) nutraukti administracinio nusižengimo teiseną; 3) motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitai institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, ar teismui. Sistemiškai aiškinant įstatymo nuostatas matyti, kad institucija, turinti teisę pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną, matydama, kad tam nėra pagrindo, privalo priimti motyvuotą, konkretų procesinį sprendimą – nutarimą, dėl teisenos nepradėjimo ar šios teisenos nutraukimo.
Žemesnės instancijos teismas
15. Aplinkos apsaugos departamentas, priimdamas 2021-09-09 sprendimą, kuriuo atsisakė pradėti administracinio nusižengimo teiseną S. B. atžvilgiu, nenustatė ANK numatytos pavojingos veikos, bei nesurašydama administracinio nusižengimo protokolo, išreiškė valią nepradėti administracinio nusižengimo teisenos, t. y. kaip administracinio nusižengimo tyrimo subjektas administracinio nusižengimo teisenos S. B. atžvilgiu nusprendė nepradėti. Pažeidimo konstatavimas savaime nereiškia, jog egzistuoja ir administracinio nusižengimo sudėtis. ANK 2 straipsnio 4 dalis numato, kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime). ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, vienas iš administracinio nusižengimo objektyviųjų požymių yra pavojinga veika, už kurią įstatymo leidėjas nustatė administracinę atsakomybę. Veikos pavojingumą gali rodyti padaryto teisės pažeidimo pobūdis ir jo intensyvumas, tyčios kryptingumas, tikslai ir motyvai. Vien formaliai ANK numatyto nusižengimo požymius atitinkanti veika nėra pagrindas administracinei atsakomybei atsirasti. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kai traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti.
Žemesnės instancijos teismas
17. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 10 straipsnio 2 dalis, numato, kad „Specialiosios žemės naudojimo sąlygos Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (jo daliai) taikomos nuo žymos apie nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas žemės sklypo registro įraše padarymo dienos“, todėl darytina išvada, jog įstatymas numato, kad nustatant specialiąsias žemės naudojimo sąlygas vadovaujamasi būtent Nekilnojamojo turto registru.
18. Taip pat atkreiptinas teismo dėmesys, jog teismo posėdžio metu Asvejos regioninio parko atstovai nepaneigė argumentų, jog visi juridinę reikšmę turintys faktai turi būti nurodyti nekilnojamojo turto registre. Jei šie faktai nenurodyti, tai turi būti atsakingas tas subjektas, kuris nevykdė pareigos pateikti duomenis registrui. Šiuo atveju, akivaizdu, kad pati Asvejos regioninio parko direkcija, žinodama apie ginčo žemės sklypui taikomas Saugomų teritorijų specialiąsias sąlygas, neinicijavo proceso, kad šie duomenys būtų įrašyti Nekilnojamojo turto registre. Todėl Aplinkos apsaugos departamento nuomone, jog asmens atsakomybės ribos negali būti aiškinamos plečiamai, asmuo negali būti baudžiamas už tai, ko imperatyviai nenumato teisės aktai. Be to, apeliantė, būdama valdžios institucija, reikalauja, kad Aplinkos apsaugos departamentas padarytų neįmanomą dalyką, tuo pažeisdama principą impossibilium nula obligatio est (niekas neįpareigojamas daryti to, kas neįmanoma).
19. Apeliantė nepagrįstai remiasi teismine praktika, kuri šiuo metu jau nebėra aktuali. Be to, minėtose civilinėse bylose buvo nagrinėti būtent civiliniai ginčai, o ne administracinių nusižengimų bylos. Apeliantės cituojamoje administracinėje byloje Nr. eA-682-492/2017 Nekilnojamo turto registro duomenų vertinimo klausimas nagrinėtas visai kitame kontekste ir pagal esmingai besiskiriantį teisinį reguliavimą. Todėl ši teisminė praktika neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nurodoma administracinė byla Nr. eA-2212-520/2018 neatitinka šios bylos faktinių aplinkybių, nes ginčas administracinėje byloje buvo sprendžiamas dėl jau esančių duomenų patikslinimo. Todėl šios bylos aplinkybės neatitinka nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos aplinkybių. Civilinė byla Nr. 2A-176-653/2015, kuria remiasi apeliantė, taip pat neatitinka šios nagrinėjamos bylos aplinkybių. Minėtoje civilinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovų neteisėtais veiksmais padaryta žalos gamtai atlyginimo. Civilinė byla Nr. 2A-377-302/2014, kurią nurodo apeliantė, taip pat neatitinka šios nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos aplinkybių. Šioje civilinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl įpareigojimo pašalinti pažeidimą – panaikinti įrengtas keturračių transporto priemonių trasas, išlyginti pažeistą teritoriją. Apeliantė taip pat nepagrįstai prašo vadovautis teismų sprendimais bylose dėl miškų kadastro duomenų taikymo, kaip pavyzdį nurodydama civilinę bylą: LAT e3K-281-403/2018. Šioje byloje buvo sprendžiamas statybų miško žemėje teisėtumo klausimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo priimti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
20. ANK 591 straipsnyje įtvirtintos aplinkybės, kurioms esant administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Viena tokių aplinkybių yra, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veikimą kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.
21. Aplinkos apsaugos departamentas 2021 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. (18.9)-AD5-17289 atsisakė pradėti administracinio nusižengimo teiseną ANK 591 straipsnio 1 punkte nurodytu pagrindu, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Nors Asvejos regioninio parko direkcija skunduose teigia apie galimą ANK 305 straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, tačiau aukštesnysis teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo teisena dėl pareiškėjo skunduose nurodomų aplinkybių S. B. atžvilgiu buvo nepradėta pagrįstai. Skundžiamoje teismo nutartyje bei Aplinkos apsaugos departamento rašte atsisakyti pradėti bylos teiseną administracinio nusižengimo teisenos nepradėjimo pagrindas bei motyvai išdėstyti, ir su šiuo vertinimu skundą nagrinėjantis teismas sutinka.
22. Byloje nustatyta, kad Asvejos regioninio parko direkcijos specialistai Adomiškio botaninio-zoologinio draustinio patikrinimo metu nustatė galimą aplinkosaugos reikalavimų pažeidimą žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini)., t. y., pastebėta suarta daugiametė pieva, kurios dalis patenka į Adomiškio botaninį-zoologinį draustinį ir kuri yra svarbi auksuotosios šaškytės (Euphydryas aurinia) išsaugojimui. Aplinkybė, jog buvo suarta pieva, kurios dalis patenka į minėtą draustinį, byloje neginčijama. Kaip minėta, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai veikoje nustatoma administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veikimą kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.
23. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, jog Aplinkos apsaugos departamento priimtas 2021-09-09 sprendimas Nr. (18.9)-ADS-172.89 atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną, ir galimo pažeidimo konstatavimas savaime nereiškia, jog egzistuoja ir administracinio nusižengimo sudėtis. ANK 2 straipsnio 4 dalis numato, kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Pradedant administracinio nusižengimo teiseną, privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens (nagrinėjamu atveju – S. B.) veiksmuose.
24. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog saugomose teritorijose žemė ir kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai bei valdytojai, kiti juridiniai bei fiziniai asmenys privalo laikytis Saugomų teritorijų įstatymo bei Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose toms teritorijoms nustatytų, taip pat Nekilnojamojo turto registre įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų, tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 10 straipsnio 2 dalis, numato, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (jo daliai) taikomos nuo žymos apie nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas žemės sklypo registro įraše padarymo dienos, todėl darytina išvada, jog įstatymas numato, kad nustatant specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, vadovaujamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Byloje nustatyta, jog S. B. priklausančio žemės sklypo registro duomenyse nebuvo įregistruota įrašų apie teritorijas, kurioms taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (b. l. 27).
25. Apygardos teismo vertinimu, šioje byloje nėra pagrindo atsižvelgti į skunde nurodomą teismų praktiką, kadangi sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į aplinkybes tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas. Nagrinėjamu atveju, remtis apeliaciniame skunde nurodomomis nutartimis nėra pagrindo, kadangi nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės esminiai skiriasi, be to, cituojamose civilinėse bylose buvo nagrinėjami civiliniai ginčai (dėl žalos gamtai padarymo, įpareigojimo atlikti veiksmus ar kt.).
26. Apeliacinio skundo argumentai apie tai, jog natūrali pieva po jos suniokojimo atsistatytų kaip tinkama aukščiau paminėtų saugomų rūšių buveinė, o po to į ją grįžtų/būtų grąžintos auksuotosios šaškytės, prireiks daug metų, galimai padaryta žala suarus minėtą pievą yra padaryta ne tik pačiai natūraliai pievai, bet ir toje pievoje gyvenusiai jautriai EB Buveinių direktyvos saugomai vabzdžių rūšiai – auksuotajai šaškytei, kuri yra priklausoma nuo toje pievoje augusių ir šiuo metu sunaikintų jos vikšrų mitybinių augalų – pievinių miegalių, tokiu būdu, buveinių apsaugai svarbioje teritorijoje deklaruotos saugomos vertybės galimai nebeliko ir tai gali sąlygoti Europos Komisijos teisines pretenzijas ir sankcijas, tame tarpe, finansines, niekaip nepaneigia Aplinkos apsaugos departamento bei pirmosios instancijos teismo išvadų dėl visų administracinio nusižengimo, dėl kurio prašoma pradėti administracinę teiseną, požymių buvimo S. B. veikoje. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog S. B. veiksmuose nesant būtinojo subjektyviojo požymio – kaltės, nėra visų administracinio nusižengimo, numatyto ANK 305 straipsnio 8 dalyje, požymių. Tarp Asvejos regioninio parko direkcijos ir S. B. kilęs ginčas be kita ko, gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.
27. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Asvejos regioninio parko direkcijos apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.