- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-16
- Bylos Nr.
- e2A-1512-640/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38113-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- PlusPlus Capital“ AS
- Atsakovas
- G. Ž.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jelenos Šiškinos ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo ,,PlusPlus Capital“ AS apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovui G. Ž. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas „PlusPlus Capital“ AS kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo G. Ž. 4937,19 Eur skolą, 1613,85 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, 444,35 Eur delspinigius, 42 proc. palūkanas nuo 4568,45 Eur nuo 2017 m. spalio 12 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Mogo LT“ ir atsakovas sudarė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį, pagal kurią UAB „Mogo LT“ suteikė atsakovui teisę valdyti ir naudotis bei išpirkti (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo mokėti lizingo įmokas UAB „Mogo LT“. Ieškovas pažymėjo, kad 2016 m. gruodžio 8 d. UAB „Mogo LT“ vienašališkai nutraukė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo. Pirminis kreditorius UAB „Mogo LT“ reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą Risk Management OU, o 2017 m. kovo 1 d. reikalavimo perleidimo sutartimi tarpinis kreditorius Risk Management OU reikalavimo teisę į atsakovą perleido ieškovui PlusPlus Capital AS.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė.
3. Nustatė, kad atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl esant ieškovo prašymui yra pagrindas priimti sprendimą už akių. „Mogo LT“ ir atsakovas G. Ž. 2016 m. balandžio 20 d. sudarė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. L02042016/0046, pagal kurią buvo finansuotas automobilio (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimas. Nagrinėjamu atveju atsakovo G. Ž. ir pradinio kreditoriaus UAB „Mogo LT“ sudaryta sutartis teisiškai kvalifikuotina kaip išperkamosios nuomos sutartis. Pagal CK įtvirtintą išperkamosios nuomos sutarties esmę nuomojamas daiktas nuomininko nuosavybėn pereina sumokėjus ne tik nuompinigius, bet ir atitinkamą daikto kainą nuomotojui. 2016 m. balandžio 20 d. UAB „Mogo LT“ ir atsakovo G. Ž. sudarytos sutarties 14.4 punkte yra nustatyta, kad jei UAB „Mogo LT“ nutraukia sutartį, atsakovas privalo ne vėliau kaip per 7 dienas darbo dienas sumokėti visas pagal sutartį UAB „Mogo LT“ priklausančias sumas ir jeigu nepasinaudoja savo teise įsigyti transporto priemonę, atsakovas privalo nedelsdamas perduoti transporto priemonę UAB „Mogo LT“ arba jo įgaliotam atstovui. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad priminis kreditorius minėtą išperkamosios nuomos sutartį vienašališkai nutraukė 2016 m. gruodžio 8 d. rašytiniu pranešimu. Ieškovas patikslinto ieškinio 1.2. pastraipoje nurodė, kad transporto priemonė buvo sugrąžinta teisėtam automobilio savininkui – Mogo LT, tačiau to paties patikslinto ieškinio 1.5. pastraipoje nurodė, kad atsakovas kreditoriui transporto priemonės negrąžino. Taigi, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo teismui nurodomos aplinkybės yra prieštaringos. Kita vertus, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Kelių transporto priemonių registro duomenis automobilio (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB „Mogo LT“. Kadangi nėra duomenų apie minėtos transporto priemonės (duomenys neskelbtini) žuvimą, ta aplinkybė, ar UAB „Mogo LT“ šiuo metu faktiškai valdo transporto priemonę, nėra aktuali, nes būdamas transporto priemonės savininku pradinis kreditorius gali naudoti įstatyme numatytus savininko teisių gynimo būdus. Teismui pateiktuose reikalavimo teisių perleidimo sutarčių prieduose nurodyta, kad pirminis kreditorius tarpiniam kreditoriui, o šis – ieškovui, perleido 4568,45 Eur pagrindinės skolos, 348,60 Eur palūkanų, 5 Eur kitų mokesčių ir 390,12 Eur kitų išlaidų. 2016 m. balandžio 2 d. lizingo (išperkamosios nuomos) sutartimi atsakovas įsipareigojo priminiam kreditoriui pagal sutartą grafiką sumokėti 4800 Eur automobilio vertės, 240 Eur sutarties mokesčio, 42 proc. dydžio metines palūkanas, t. y. 3901,44 Eur palūkanų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo pateikti duomenys neatskleidžia, kokias konkrečias reikalavimo teises į skolininką perleido pirminis kreditorius. Pradinis kreditorius negalėjo perleisti reikalavimo teisės, sudarančios automobilio vertę. Vieninteliai teismui pateikti duomenys apie transporto priemonės (duomenys neskelbtini) vertę yra 2016 m. balandžio 2 d. pirkimo pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta automobilio kaina – 4800 Eur. Ieškovas tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje neaiškiai nurodė faktinį ieškinio pagrindą, procesiniuose dokumentuose nėra detalizuota, ką pradinis kreditorius ir tarpinis kreditorius, sudarydami 2017 m. vasario 28 d. skolų perleidimo sutartį, jos priede įvardijo kaip „pagrindinę skolą“, „palūkanas“, „kitus mokesčius“ ir „kitas išlaidas“. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra duomenų apie tai, kokias sumas atsakovas pradiniam kreditoriui pagal šalių sudarytą sutartį yra sumokėjęs. Taigi, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškinys nėra įrodytas, todėl turi būti atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliaciniu skundu „PlusPlus Capital“ AS prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimą už akių ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
5. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo atmetė ieškovo ieškinį. Ieškovas teismui pateikė išrašą iš Risk Management Services OU bylų priėmimo-perdavimo akto prie reikalavimo perleidimo sutarties, kuriame detalizuota perleista skolos suma, t.y. kokio dydžio skola buvo perleista ir tai, kas skolos sumą sudaro. Kartu su patikslintu ieškiniu teismui buvo pateiktas išrašas iš akto dėl reikalavimo teisių į skolų portfelį perleidimo prie 2017 m. vasario 28 d. skolų perleidimo sutarties. Šiame išrašė detalizuota perleista skolos suma, t.y. kokio dydžio skola buvo perleista ir tai, kas skolos sumą sudaro. Taigi teismo argumentas, jog procesiniuose dokumentuose nėra detalizuota, ką pirminis kreditorius ir tarpinis kreditorius, sudarydami 2017 m. vasario 28 d. reikalavimo perleidimo sutartį, įvardijo pagrindine skola, palūkanomis, kitais mokesčiais ir kitomis išlaidomis, yra nepagrįstas. Nors sprendime teismas nurodo, jog ieškovo teiginiai dėl automobilio pardavimo yra prieštaringi, tačiau teismas nenuteigė galimybės ieškovui patikslinti šios aplinkybės, t.y. nenustatė termino pašalinti ieškinio trūkumus – pateikti duomenis apie tai, kad automobilis nebuvo grąžintas kreditoriui. Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktos 2017 m. vasario 28 d. ir 2017 m. kovo 1 d. reikalavimo perleidimo sutartys. 2017 m. kovo 1 d. reikalavimo perleidimo sutartyje numatyta, jog pardavėjas perduoda reikalavimus perėmėjui kartu su visomis teisėmis ir susijusiais reikalavimais, egzistuojančiais perdavimo metu, įskaitant, tačiau neapsiribojant teise reikalauti mokėti delspinigius ir (arba) palūkanas už vėluojamus mokėjimus, ir (arba) palūkanas už naudojimąsi kapitalu, bet kokiomis garantijomis, kuriomis užtikrinami pagal sutartį perduodami reikalavimai (sutarties 2.2. punktas).
Šalies argumentai
6. Ieškovas norėtų atkreipti dėmesį, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 11 d. priėmė nutartį dėl ieškinio trūkumų šalinimo. Vėliau ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, tačiau pirmosios instancijos eismas nenustatė ieškovui termino dėl patikslinto ieškinio trūkumų šalinimo. Apeliantas atkreipė dėmesį į tai, kad konkrečiu atveju buvo priimtas sprendimas už akių, t. y. atsakovas neginčijo faktinių ieškinio aplinkybių. Teismo sprendime nurodoma, jog atsakovui dokumentai buvo įteikti tinkamai. Tarp šalių nėra ginčo dėl faktinių ieškinio aplinkybių. Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė visus turimus rašytinius įrodymus dėl prašomos priteisti skolos sumos egzistavimo. Ieškovo nuomone, teismui nustačius, jog yra pateikti ne visi įrodymai, turėjo nustatyti ieškovui terminą pašalinti patikslinto ieškinio trūkumus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinių skundų argumentų.
8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių, kuriuo buvo atmesti ieškovo ieškinio reikalavimai dėl skolos ir palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad UAB „Mogo LT“ ir G. Ž., sudarė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), pagal kurią UAB „Mogo LT“ suteikė atsakovui teisę valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei išpirkti (duomenys neskelbtini), valst. nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – transporto priemonė), o atsakovas priėmė Transporto priemonę iš UAB „Mogo LT“ ir ją valdė, ja naudojosi lizingo pagrindu su teise išpirkti bei įsipareigojo mokėti lizingo įmokas UAB „Mogo LT“, t.y. 248,39 Eur/mėn. Iš 2016 m. gruodžio 8 d. informacinio rašto matyti, kad 2018 m. gruodžio 8 d. UAB „Mogo LT“ vienašališkai nutraukė išperkamosios nuomos sutartį su atsakovu G. Ž.. UAB „Mogo LT“ išrašo duomenimis, nutraukus sutartį su G. Ž., asmuo liko skolingas 4937,19 Eur sumą.
10. Nagrinėjamu atveju ieškovas PlusPlus Capital AS ieškinyje teigė, kad jam priklauso reikalavimo teisė į minėtą G. Ž. 4937,19 Eur skolą ir todėl prašė priteisti iš atsakovo 4 937,19 Eur skolą, 1613,85 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, 444,35 Eur delspinigius, 42 proc. palūkanas nuo 4568,45 Eur nuo 2017 m. spalio 12 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi pastebėjo, kad ieškovas su ieškiniu pateikė skolų perleidimo sutarties išrašą, tačiau jame nėra duomenų, patvirtinančių, jog pirminis kreditorius perleido reikalavimo teisę būtent į atsakovą. Be to, iš teismui pateiktų duomenų nėra aišku, kas sudaro ieškovo prašomą priteisti 4937,19 Eur skolą ir 1613,85 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas ieškovui siūlė pateikti papildomus duomenis bei paaiškinimus dėl ieškinio faktinių aplinkybių. Ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 27 d. atsižvelgdamas į ieškovo prašymą, sprendimu už akių ieškinį atmetė, kaip neįrodytą.
12. CPK 285 straipsnyje nurodyta, kad, esant jame nustatytoms sąlygoms, teismas gali užbaigti bylą priimdamas sprendimą už akių. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Kitą vertus, CPK 285 straipsnio 3 dalyje numatyti atvejai, kada teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių: 1) kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą; 2) kai iš neatvykusios šalies gautas prašymas atidėti parengiamąjį ar teismo posėdį ir jame nurodytos neatvykimo į posėdį priežastys, jeigu teismas šias priežastis pripažino svarbiomis; 3) kai atsakovui tinkamai pranešta tik dėl dalies ieškovo reikalavimų ir juos pagrindžiančių aplinkybių, tačiau kitų ieškinio reikalavimų negalima išnagrinėti skyrium; 4) kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių; 5) kitais CPK numatytais atvejais, kai priimti sprendimo už akių neleidžiama.
13. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, teigia, kad nebuvo pagrindo atmesti ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad sutinka, jog byloje būtų priimtas sprendimas už akių, tačiau kaip minėta, teismas turi pareigą atsisakyti priimti sprendimą už akių, jeigu šalies nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai keliama teismui rimtų abejonių. Iš sprendimo už akių turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškinyje nurodytos aplinkybės yra prieštaringos, neaiškiai nurodytas faktinis ieškinio pagrindas, neatskleistos faktinės ieškinio aplinkybės, nėra detalizuota, ką pradinis ir tarpinis kreditorius reikalavimo sutartyje įvardijo kaip pagrindinę skolą, palūkanas, kitus mokesčius, t.y. pateikti duomenys neatskleidžia, kokias konkrečias reikalavimo teises į skolininką perleido pirminis kreditorius. Taigi, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismui byloje esančios aplinkybės kėlė abejonių, todėl sprendimas už akių negalėjo būti priimtas (CPK 285 str. 3 d. 4 p.).
14. Kitą vertus, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi siūlė ieškovui patikslinti ieškinio duomenis, todėl ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas neišsprendė byloje klausimo dėl minėto procesinio dokumento priėmimo ir neinformavo atsakovo apie teisme gautą procesinį dokumentą ar galimybę pateikti atsiliepimą į jį. Taigi, darytina išvada, kad atsakovui nebuvo tinkamai pranešta apie byloje pateikto patikslinto ieškinio nagrinėjimą, todėl negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 285 str. 3 d. 1 p.).
15. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymo normas reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas, o byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimą už akių ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.