Kauno apygardos teismo nutartis

2019-01-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-72-319/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-29
Bylos Nr.
1S-72-319/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rimas Švirinas (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
V. V.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-72-319/2019
Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Danguolės Šiugždinytės ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. V. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) 2018 m. lapkričio 29 d. priimto nutarimo netaikyti nuteistajam V. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. V. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. sausio 5 d. Tauragės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Bausmės pradžia – 2018 m. vasario 12 d., bausmės pabaiga – 2019 m. rugpjūčio 9 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo aštuoni mėnesiai ir 11 dienų.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisijos 2018 m. lapkričio 29 d. nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio nuostatas.

3. Skundžiama nutartimi Marijampolės apylinkės teismas atmetė nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo panaikinimo, konstatuodamas, kad Komisijos sprendimas teisingas ir pagrįstas, nes nėra pagrindo manyti, jog jau pasiekti bausmės tikslai ir kad lygintai paleistas iš laisvės atėmimo vietos V. V. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

4. Nesutikdamas su tokiu apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis skunde prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino nustatytas aplinkybes, neatsižvelgė į jo skunde nurodytas aplinkybes ir jį nepagrįstai atmetė. Nurodo, kad teismas, atsižvelgdamas ne į jo elgesį bausmės atlikimo metu, kuris rodo jo pasitaisymą, o tik akcentuodamas jo padarytą nusikaltimą, nepagrįstai teisia jį antrą kartą už tą patį. Jis nurodo, kad nuosprendžiu teismas paskiria bausmę, o BVK 157 straipsnis numato, kokią dalį šios bausmės atlikęs nuteistasis gali būti paleistas lygtinai. Nuteistojo vertinimu, jo pasitaisymą rodo jo elgesys pataisos namuose, kur jis dirba, mokosi, neturi drausminių nuobaudų, lanko socialinės reabilitacijos priemones. Skunde jis pažymi, kad lygtinis paleidimas nėra absoliutus atleidimas nuo bausmės, o su tam tikromis sąlygomis, kurių paleistas nuteistais privalo laikytis. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo V. V. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

7. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. V. yra atlikęs įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią svarstyti lygtinio paleidimo klausimą pagal BVK 157 straipsnį, taip pat vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau šiuo atveju nėra nustatyta kitų, BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytų, aplinkybių, kurių nustatymas yra būtina sąlyga lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinės rizikos grupei, jo vertinimo balas yra 98. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

8. Nors nuteistasis skunde teigia, kad jo pastangos taisytis ir vykdyti Komisijos įpareigojimus, patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – dalyvauja būrio visuomeniniame gyvenime, renginiuose, dirba, vieną kartą skatintas, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, tačiau šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kad galima būtų neabejotinai spręsti, jog lygtinio paleidimo taikymui yra visi pagrindai ir sąlygos. Abejonių dėl pakankamos pažangos mažinant nusikalstamos rizikos veiksnius kelia nuteistojo asmenybės ypatumai. Iš socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistasis pasižymi savitvardos stoka, pernelyg pasitiki savo sėkmės tikimybe, silpnas pasekmių suvokimas, stebima aukšta savivertė ypač kompanijose su panašiomis vertybėmis. Išlieka net keturi nusikalstamumo riziką didinantys (kriminogeniniai) veiksniai: nedarbas, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, draugų įtaka, alkoholio vartojimas.

9. Teisėjų kolegija nesutinka su skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai vertino jo praeitį, ankstesnius teistumus bei nusikaltimą. Šiuo atveju teismas apie jo padarytą nusikalstamą veiką ir jo požiūrį į anksčiau teismo taikytą jo atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimą, jo panaikinimą ir vertino visų kitų jo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visumoje, nesuteikdamas jai ypatingos ar prioritetinės reikšmės, taigi, jokių įstatymų nuostatų nepažeidė. Apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi kad, kaip nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes apylinkės teismas pagrįstai analizavo ir jo ankstesnius teistumus, požiūrį į jam skiriamas bausmes. Iš pateiktų duomenų matyti, kad V. V. teistas eilę kartų, jam buvo skirtos ir sulaisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau jis ir toliau darė nusikalstamas veikas, nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau už įpareigojimų nevykdymą buvo panaikintas. Išvardinti faktai iš tiesų leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog V. V. nelinkęs analizuoti savo elgesio, jo keisti teigiame linkme. Taigi, šios aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, leidžiančių teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Taip pat pažymėtina, kad teisingumo principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu, todėl tai, kad į bausmės paskirtį turi būti atsižvelgiama ne tik skiriant bausmę nuosprendžiu, bet ir sprendžiant lygtinio paleidimo galimumo klausimą, negali būti vertinama kaip nepagrįstas teisės normų, tiesiogiai nesusijusių su lygtiniu paleidimu, taikymas.

10. Taigi, tai, kad nuteistasis įvykdė socialinės reabilitacijos plane bei Lygtinio paleidimo komisijos numatytas priemones, parodo nuteistojo siekį koreguoti savo elgesį tinkama linkme pataisos proceso metu, tačiau įvertintų aplinkybių visuma: padarytų nusikaltimų sunkumas, nuteistojo asmenybės ypatumai, paskirtos ir neatliktos bausmės dalies santykis, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

11. Kolegija mano, kad Komisija ir teismas V. V. lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai. Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas. Skundžiamoje nutartyje buvo aptarti visi lygtinio paleidimo taikymo klausimui spręsti svarbūs aspektai ir visi jie buvo įvertinti kiekvienas atskirai bei visete, nei vienam nesuteikiant prioriteto bei ypatingos reikšmės. Visa informacija apie nuteistąjį buvo visapusiškai įvertinta ir padaryta pagrįsta išvada, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir kad bausmės tikslai jau yra pasiekti. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo V. V. skundą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo V. V. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasDanguolė ŠiugždinytėRimas Švirinas