- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-22
- Bylos Nr.
- AN2-364-651/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00119-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. P.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. P. skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. D. P. 2021 m. birželio 6 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2021 m. birželio 6 d. 00.25 val. (duomenys neskelbtini), Plungėje, vairavo automobilį Opel Vectra būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 0,51 promilės neblaivumas.
2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo V. K. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 78-ANR_N-1052-2021, D. P. nubaustas 800 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių, už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, už tai, kad jis 2021 m. birželio 6 d. 00.25 valandą, Plungėje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (0,51 promilės su ± 0,017 promilės leistina paklaida), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų.
3. Plungės apylinkės teisme gautas administracine tvarka nubausto asmens skundas, kuriame J. P. prašė pakeisti ir paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 (dvylikai) mėnesių, pakeisti į administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vieneriems metams.
4. Institucijos įgaliotas atstovas V. K. prašė pareiškėjo skundo netenkinti.
5. Plungės apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 8 d., išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, D. P. skundą atmetė.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
6. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas D. P. (toliau – ir apeliantas) nesutinka Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartimi, prašo ją panaikinti ir tenkinti jo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
6.1. Pirmos instancijos teismas neįvertino nusižengimo pobūdžio, pažeidėjo kaltės formos ir rūšies, asmenybės, lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Byloje nustatyta, kad D. P. neturėjo galiojančių nuobaudų. Taip pat byloje nustatyta, kad dėl padaryto pažeidimo D. P. iš karto prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, o tai vertintina kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Pažeidimo pobūdis ir nustatytas nedidelis girtumas byloja apie mažesnį D. P. pavojingumą. Nors tai nepateisinama, tačiau privalu atsižvelgti, kad D. P. važiavo po darbo namo, o ne iš kokio nors pasilinksminimo. Jis iš tiesų alkoholinių gėrimų, skirtų svaigintis, nevartojo. Kaip nuosekliai teigė viso proceso metu, jis paragavo duonos raugo, kuris nesukėlė akivaizdaus apsvaigimo. Šios nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą skirti D. P. sankcijoje numatytą poveikio priemonę, susijusią su antialkoholiniais variklio užraktais.
6.2. Pirmos instancijos teismas be pagrindo suabsoliutino D. P. praeities nusižengimus ir neįvertino, kad D. P. visas praeities nuobaudas be priekaištų yra įvykdęs. Taip pat teismas neįvertino, kad D. P. nelaukdamas termino pabaigos apmokėjo paskirtą 800 Eur baudą.
6.3. Taip pat neįvertinos aplinkybės, suponuojančios išvadą apie D. P. nepavojingumą, t .y, kad jis dirba darbininku uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)” šaltkalviu–remontininku, gauna nedidelį atlyginimą, turi mokėti būsto kreditą, turi nepilnametį vaiką, kurį privalo išlaikyti, darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, darbas yra kitame mieste ir pan.
6.4. Nepagrįstai neatsižvelgta, kad apeliantas sutiko įrengti antialkoholinį variklio užraktą, kuris kainuoja apie 1500 Eur, t. y. ši priemonė laikytina atgrasančia daryti pažeidimus.
6.5. Tiek policijos įstaiga, tiek apylinkės teismas neturėtų alternatyvią sankcijoje numatytą poveikio priemonę tapatinti su ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymu. Šiuo atveju D. P. nebuvo svarstoma skirti ypatingai švelnią poveikio priemonę, t. y. švelnesnę nei sankcijoje numatyta, o buvo prašoma skirti poveikio priemonę sankcijos ribose, kuri lygiavertė kitoms įtvirtintoms poveikio priemonėms.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos viršininkas G. K. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
8. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Dėl to paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne) pagrįstumo
9. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų ir padarė pagrįstą išvadą dėl apelianto kaltės padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, todėl plačiau dėl to nepasisakytina. Taip pat apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju buvo tinkamai išspręstas ir administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės apeliantui individualizavimo klausimas. Tokia išvada bus motyvuojama toliau nurodytais argumentais.
10. Kaip minėta, apeliantui už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. Šioje byloje kilęs ginčas tik dėl Institucijos bei pirmosios instancijos teismo sprendimo netenkinti D. P. prašymo vietoje paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių, skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vieneriems metams.
11. ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcija numato vairuotojui baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų, o to paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.
12. Pažymėtina, kad ANK 31¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmė gali būti nuo 1 iki 2 metų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, gali būti skiriamas tik su asmens sutikimu, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ANK 31¹ straipsnio taikymas, kai kaltininkas su tuo sutinka, nėra privalomas – teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija turi diskrecijos teisę nuspręsti, kokią administracinio poveikio priemonę skirti asmeniui, padariusiam ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų būti skiriama ši papildoma administracinio poveikio priemonė, kai tokia galimybė numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Apygardos teismo vertinimu, tokiais atvejais administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija ar teismas turi vadovautis ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi, taip pat administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindais (ANK 32 straipsnis). Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Tačiau visais atvejais asmeniui skiriama administracinė nuobauda (kartu ir administracinio poveikio priemonė) turi būti proporcinga, nevaržyti administracinį nusižengimą padariusio asmens teisių labiau, negu to reikia administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.
13. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai įvertino administracinėn atsakomybėn patrauktą D. P. charakterizuojančius duomenis, todėl padarė netinkamas išvadas dėl galimybės skirti alternatyvią ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
14. Kaip matyti iš priimto nutarimo, D. P. padarė administracinį nusižengimą – vairavo automobilį, būdamas neblaivus, taip sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, taip pat viso kelių eismo saugumu. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju nustatyta viena lengvinant aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
15. Apygardos teismo vertinimu, skunde nurodytos aplinkybės, jog D. P. neblaivumą lėmė ragautas duonos raugas, o ne alkoholiniai gėrimai, šiuo atveju nesudaro pagrindo sumenkinti faktinės aplinkybės – vairavimo esant neblaiviam. Taip pat kritiškai vertintina ir apelianto akcentuojama aplinkybė, jog neblaivus jis vyko ne iš pasilinksminimo, o iš darbo. Apygardos teismo vertinimu, ši aplinkybė, t. y., jog D. P. galimai neblaivus buvo ir darbo metu (nėra nurodoma kada tiksliai ir kurioje vietoje ragautas duonos raugas), leidžia daryti išvadą apie didesnį apelianto pavojingumą. Akcentuotina, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, todėl vien pats faktas, kad apeliantas sėdo už vairo būdamas neblaivus, įvertinus dar ir nustatytą neblaivumo laipsnį (pritaikius paklaidą 0,51 promilės), patvirtina ne tik tai, kad nusižengimas padarytas tyčia, bet rodo pažeidėjo neatsakingą ir lengvabūdišką požiūrį į vairavimą bei aplinkinius.
16. Apygardos teismas taip pat pažymi ir tai, kad vien administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo šeimos interesai, t. y., jog D. P. dirba darbininku „Plungės duonos kepiniai” šaltkalviu–remontininku, gauna nedidelį atlyginimą, turi mokėti būsto kreditą, turi nepilnametį vaiką, kurį privalo išlaikyti, darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, darbas yra kitame mieste, nėra pakankamos tenkinti prašymą skirti administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Akcentuotina, kad vertintinos visos aplinkybės ir jų visuma, ir būtent aplinkybių visuma lemia įsitikinimą dėl konkrečios administracinio poveikio priemonės parinkimo.
17. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas D. P. įgijo teisę vairuoti transporto priemones ir jas vairuoja nuo 2001 metų. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad nuo 2005 metų iki 2020 m. gegužės 11 d. už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas dešimt kartų, iš jų kartą baustas ir už šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – 2012 m. birželio 21 d. Plungės rajono apylinkės teismo nutarimu D. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį už tai, kad Plungės mieste vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,86 promilės neblaivumas, pritaikius (duomenys neskelbtini) straipsnį, nubaustas 1 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nutarimu buvo tenkintas D. P. prašymas ir paskirtos nuobaudos – vienerių metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas sutrumpintas 5 mėnesiams ir 13 dienų. Taip pat nustatyta, kad už Kelių eismo taisyklių pažeidimus apeliantas baustas ir 2018 metais (du kartus), ir 2019 metais (du kartus). Apygardos teismo vertinimu, aplinkybė, jog D. P. yra įvykdęs visas jam skirtas nuobaudas savaime nelemia išvados dėl jo nepavojingumo. Aplinkybė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sumoka jam paskirtas baudas savaime nepaneigia jo pavojingumo ir neleidžia daryti išvados, jog asmuo linkęs paisyti įstatymų ir pasitaisyti. Priešingai, nurodytos aplinkybės, t. y., jog praeityje tenkinus D. P. prašymą ir sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones terminą, nebuvo pasiektas tikslas, kad D. P. laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad jis nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju nėra pagrindo skirti mažiau asmenį ribojančios administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
18. Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad D. P. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus. Todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo D. P. apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto D. P. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.