Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos-Ukmergės raj. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. Batulevičiūtei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. G., a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, ne karo prievolininkas, Ukmergės (duomenys neskelbtini), moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

D. K., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, karo prievolininkas, dirb. UAB (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2012m. spalio 16d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2d.-laisvės apribojimu vieneriems metams, kaip nepilnamečiam asmeniui paskyrus auklėjamojo poveikio priemones(LR BK 82 str.); 2) 2013m. gegužės 09d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 284 str. 1d., pritaikius LR BK 63 str. 4 ir 9d.d.,-laisvės apribojimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, kaip nepilnamečiam asmeniui paskyrus auklėjamojo poveikio priemones(LR BK 82 str.); 3) 2013m. lapkričio 14d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2d., 214 str. 1d., pritaikius LR BK 63 str. 5d. 1p. ir 9d., 65 str. 1d. 1p.,-9 mėn. l/a, LR BK 92 str. pagrindu bausmės vykdymą atidedant vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui, kaip nepilnamečiam asmeniui paskyrus auklėjamojo poveikio priemones(LR BK 82 str.), visi teistumai neišnykę,

A. K., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, karo prievolininkas, dirb. UAB (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2012m. spalio 16d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2d.-laisvės apribojimu vieneriems metams ir dviems mėnesiams, kaip nepilnamečiam asmeniui paskyrus auklėjamojo poveikio priemones(LR BK 82 str.); 2) 2013m. gegužės 09d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 284 str. 1d., pritaikius LR BK 63 str. 4 ir 9d.d.,-laisvės apribojimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, kaip nepilnamečiam asmeniui paskyrus auklėjamojo poveikio priemones(LR BK 82 str.), abu teistumai neišnykę,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji R. G., D. K. ir A. K. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, o būtent:

2013m. gegužės 29d., apie 15⁰⁰ val., dienos metu, kaltinamieji R. G., D. K. ir A. K., veikdami bendrininkų grupėje, visi būdami apsvaigę nuo alkoholio, viešoje vietoje-ant žvyrkelio, ties Ukmergės miesto garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „ Vairas “ priklausančiais garažais, esančiais adresu: Vytauto gt. Nr. 104, Ukmergės m., elgėsi neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, t.y. po vykusių išgertuvių vienas iš kaltinamųjų D. K. iš chuliganiškų paskatų užsipuolė sugėrovą-pil. K. K., kurį pastūmė, o pastarajam parkritus ant žvyrkelio, tyčia ne mažiau kaip vieną kartą įspyrė gulinčiam nukentėjusiajam K. K. į galvos sritį, ko pasekoje nukentėjusiajam K. K. buvo sukeltas fizinis skausmas, po ko, visiems kaltinamiesiems tęsiant savo nusikalstamus veiksmus, kaltinamasis R. G. iš chuliganiškų paskatų užsipuolė kitą sugėrovą-pil. D. B., kuriam tyčia vieną kartą su kumščiu sudavė į veido sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam D. B. fizinį skausmą, o po to jis(kaltinamasis R. G.) ne mažiau kaip vieną kartą su kumščiu sudavė ir šalia stovėjusiam dar vienam sugėrovui-pil. A. S. į veido sritį, ko pasekoje šiam nukentėjusiajam buvo padarytas nubrozdinimas kaktoje, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą, o tuo metu trečias kaltinamasis A. K. iš chuliganiškų paskatų irgi vieną kartą su kumščiu sudavė nukentėjusiajam D. B. į galvos sritį, ko pasekoje pastarajam buvo sukeltas fizinis skausmas, ir tokiu būdu visi trys kaltinamieji R. G., D. K. ir A. K., savo bedrais įžūliais veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, padarė viešosios tvarkos pažeidimą.

Kaltinamasis R. G. kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad tikslios datos neatsimena, galimai 2013m. gegužės mėn., jis kartu su savoi draugais A. K. ir D. K. buvo Ukmergės autobusų stotyje, kur laukė atvažiuojančio autobuso. Stotyje stoviniavo ir trijų išgėrusių nepažįstamų vyrų kompanija. Kažkuris iš jų buvo priėjęs prie tų vyrų paprašyti cigaretės, užsimezgė pokalbis, nepažįstami vyrai pakvietė juos kartu išgerti. Jie pasiliko su tais vyrais ir kartu vartojo alkoholį, kurį turėjo tie vyrai. Jis gėrė tik alų, o D. su A. ir degtinę. Išgertuvių metu prie jų privažiavo apsaugos automobilis ir buvo pareikalauta pasišalinti iš autobusų stoties taritorijos. Tada nepažįstami vyrai juos pakvietė eiti kartu prie netoliese esančių garažų. Išgertuvės tęsėsi už garažų esančiuo krūmuose. Su nepažįstamais vyrais jie dėl kažko susiginčijo, ant žvyrkelio įvyko susistumdymas. Jis matė, kaip D. K. ant žemės pargriovė vieną iš tų vyriškių, kuriam po to sudavė. Norėdamas apginti savo draugus, ir jis vieną kartą su kumščiu sudavė stambesniam vyriškiui į veidą, o po to vieną kartą smogė ir šalia stovėjusiam antram vyriškiui. Viskas įvyko labai greitai, po ko jis su draugais grįžo į autobusų stotį, kur juos sulaikė policijos pareigūnai. Trečio nepažįstamo vyro jis nemušė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamieji D. K. ir A. K., patvirtindami grupinio nusikaltimo bendrininko-kaltinamojo R. G. duotus parodymus apie panaudotą fizinį smurtą prieš nepažįstamus vyrus, su kuriais girtavo, bylos nagrinėjimo teisme metu davė analogiškus parodymus. Kaltinamasis A. K. nurodė, kad jis sudavė vieną smūgį kumščiu stambesniam vyriškiui, kurį mušė ir jo draugas-kaltinamasis R. G., o kaltinamasis D. K. nurodė, kad jis pastūmė kitą vyriškį, vardu K., kuriam pargriuvus ant žvyrkelio, pastarajam vieną kartą įspyrė į galvos sritį. Pasak kaltinamojo D. K., konfliktas kilo dėl to, kad vyriškis, vardu K. išgertuvių metu ėmė girtis, kad jis yra boksininkas, iš kurio buvo pasišaipyta, o po to jis(kaltinamasis D. K.), norėdamas įsitikinti, ar tai tiesa, užsipuolė sugėrovą, po ko įvyko muštynės.

Nežiūrint į tai, kad visi trys kaltinamieji prisipažino padarę nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1d., jų kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. 2d. pagrindu išvardintais nukentėjusiųjų D. B., K. K. ir A. S. bei liudytojų E. R. ir R. N. apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 8-9, 15-16, 18-19, 30-31), ir kitais išvardintais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): tarnybiniais pranešimais(b.l. 4-5), parodymų patikrinimo vietoje protokolais(b.l. 11, 21, 41, 60-61, 96) ir fotolentelėmis prie minėtų protokolų(b.l. 12-14, 22-23, 42-44, 62-63, 97-99), neblaivumo(girtumo)nustatymo alkoholio matavimo prietaisu duomenų kvitais(b.l. 47, 82, 116), teismo medicinos specialisto išvada(b.l. 25) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kadangi nusikaltimo, kuris baudžiamojo įstatymo yra priskirtas tik prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir visi trys kaltinamieji sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jų apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras ir gynėjai) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 1d. pagrindu.

Iš teisme išvardintų nukentėjusiojo D. B. apklausos protokolų, surašytų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2013m. gegužės 29d. jis kartu su savo draugais K. K. ir A. S. girtavo prie Ukmergės miesto autobusų stoties. Vėliau prie jų priėjo trys nepažįstami jaunuoliai, kurie prisijungė prie jų kompanijos. Po to, dar nusipirkus alkoholinių gėrimų, jis su draugais ėjo prie netoliese esančio garažų kooperatyvo „Vairas “. Su jais kartu ėjo ir tie trys jaunuoliai. Išgertuvės tęsėsi už garažų esančiuose krūmuose. Kai baigėsi alus, jis su draugais ėjo į namus. Einant žvyrkeliu, jis iš už nugaros pajuto smūgį į ausį, o po dar kažkas jam šoko ant nugaros. Kuris iš su jais girtavusių jaunuolių jam sudavė, jis pasakyti negali. Atsisukęs, pamatė ant žvyrkelio gulinčius savo draugus A. ir K., kurių veidai buvo kruvini. Po sumušimo jis su draugais atėjo į policiją ir papasakojo kas atsitiko. Su policijos pareigūnais nuvažiavus iki autobusų stoties, buvo sulaikyti ir į policijos komisariatą pristatyti visi jį su draugais sumušę jaunuoliai(b.l. 8-9).

Iš teisme išvardintų nukentėjusiojo K. K. apklausos protokolų, surašytų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2013m. gegužės 29d. jis kartu su savo draugais D. B. ir A. S. vartojo alkoholinius gėrimus. Atsimena, kad prie jų buvo priėję trys jaunuoliai. Jis buvo stipriai išgėręs, todėl ne viską gerai atsimena. Jis atsimena, kad gėrė prie autobusų stoties, o vėliau už garažų. Atsimena, kad mažiausias jaunuolis, kuris buvo kompanijoje, jam sudavė ne mažiau penkių kartų į veidą. Jis buvo nugriuvęs ant žvyrkelio, prarado sąmonę. Atsimena, kad buvo policijos komisariate, kur tą patį vakarą buvo pristatyti ir tie jaunuoliai. Kaip buvo sumušti D. su A., jis nematė(b.l. 15-16).

Iš teisme išvardintų nukentėjusiojo A. S. apklausos protokolų, surašytų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2013m. gegužės 29d. jis kartu su savo draugais K. K. ir D. B. vartojo alkoholinius gėrimus, buvo gerokai išgėręs. Dėl buvusio girtumo jis dabar negali pasakyti, kaip jų kompanijoje atsirado trys jaunuoliai, su kuriais kartu girtavo, ir kokiomis aplinkybėmis jie atsidūrė prie garažų. Jis tik gerai atsimena, kad, būnant prie garažų, jis į nugarą pajuto vieną smūgį ir parkrito ant žemės, o po to jam buvo suduota dar keli smūgiai. Kiek buvo suduota smūgių, jis nežino, nes buvo praradęs sąmonę. Kai „ atsikaipaliojo“ , pamatė nuo jo nubėgančius tris jaunuolius. Kurie iš jaunuolių jį mušė, jis negali pasakyti, nes nematė. Jis dar atsimena, kad buvo policijos komisariate, kur buvo atvežti ir tie kartu kompanijoje buvę jaunuoliai. Atsimena, kad tarp tų jaunuolių buvo ir mažo ūgio jaunuolis. Kaip buvo sumušti D. su K., jis nematė(b.l. 18-19).

Iš teisme išvardinto liudytojo E. R. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad tikslios datos neatsimena, tą dieną jis dirbo kartu su kolegomis R. N. ir M. M.. Per raciją budinčios dalies OVP specialistas pranešė, kad yra sumušti du vyriškiai ir reikalinga pagalba, nustatant asmenis, kurie galėjo tai padaryti. Tarnybiniu automobiliu atvykus į policijos komisariatą, jame rado du sumuštus vyriškius, kurie paaiškino, kad gėirtavo už autobusų stoties su dar trimis jaunuoliais, kurie vėliau juos užsipuolė ir sumušė. Tuomet su vienu iš tų vyriškių jis kartu su R. N. nuvažiavo iki autobusų stoties. Privažiavus automobiliu prie stoties kampo, buvo pastebėti trys jaunuoliai, kuriuos su jais važiavęs sumuštas vyriškis atpažino ir nurodė, kad tai tie patys jį ir jo draugą sumušę jaunuoliai, Visi trys vaikinai buvo sulaikyti ir pristatė į policijois komisariatą. Pristatyti jaunuoliai neneigė, kad dalyvavo muštynėse, kuriems visiems buvo nustatyti girtumai. Vieno iš sulaikytų jaunuolių pavardė yra K., o kitų jis nežino(b.l. 30).

Iš teisme išvardinto liudytojo R. N. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis, patvirtindamas savo kolegos-liudytojo E. R. aiškinamas trijų jaunuolių sulaikymo aplinkybes, davė analogiškus parodymus byloje(b.l. 31).

Iš teisme išvardinto byloje esančio 2013m. gegužės 29d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo rašyto tarnybinio pranešimo matyti, kad 2013m. gegužės 29d. į policijos komisariatą buvo atvykę neblaivūs ir sumušti pil. D. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir pil. K. K., gim. (duomenys neskelbtini), kurie papasakojo jų sumušimo aplinkybes ir nurodė juos sumušusius asmenis(b.l. 4). Tą pačią dieną, apie 16²⁵ val., į Ukmergės raj. PK buvo pristatyti visi trys buvę neblaivūs kaltinamieji, kuriuos nukentėjusieji atpažino kaip juos sumušusius asmenis(b.l. 5).

Iš teisme išvardintų byloje esančių neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu duomenų kvitų matyti, kad, patikrinus 2013m. gegužės 29d., 16²⁵ val., sulaikytų ir į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK budinčią dalį pristatytų visų trijų kaltinamųjų fiziologinę būseną, kaltinamajam R. G. buvo nustatytas 0,73 promilės girtumas, kaltinamajam D. K.-1.55 promilės girtumas, o kaltinamajam A. K.-1,75 promilės girtumas(b.l. 47, 82, 116).

Parodymų patikrinimo vietoje metu visi trys kaltinamieji R. G., D. K. ir A. K. parodė vietas prie Ukmergės miesto autobusų stoties adresu: Vytauto gt. Nr. 111, Ukmergės m., ir šalia krūmų, esančių prie Ukmergės miesto garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „ Vairas “ adresu: Vytauto gt. Nr. 104, Ukmergės m., kur jie girtavo su trijų nepažįstamų vyriškių kompanija, su kuriais susipažino autobusų stoties teritorijoje. Tęsiant parodymų patikrinimą vietoje, visi kaltinamieji parodė vietą ant žvyrkelio, ties garažais, kur buvo užsipulti ir sumušti nukentėjusieji(b.l. 44, 60-63, 99). Šie kaltinamųjų duoti parodymai sutapo tiek tarpusavyje, tiek ir su ikiteisminio tyrimo metu duotais dviejų iš nukentėjusiųjų D. B. ir A. S. parodymais su jais atliktų parodymų patikrinimo vietoje metu(b.l. 11-14, 21-23).

Iš teisme išvardintos byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad, įvertinus iš gydymo įstaigos išsireikalautuose medicininiuose dokumentuose apžiūrėjusio ir konsultavusio specialiso darytų įrašų apie vieno iš nukentėjusiųjų A. S., kuris kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl nusiskundimų prieš jį pavartojus fizinį smurtą, tyrimą, buvo nustatyta, kad nukentėjusiajam konstatuotas kūno sužalojimas, t.y. nubrozdinimas kaktoje, buvo padarytas kietu buku daiktu vienu trauminiu poveikio, kas galėjo įvykti 2013m. gegužės 29d. Dėl padaryto kūno sužalojimo šiam nukentėjusiajam buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas(b.l. 25).

LR BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ir tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal LR BK 284 str. 1d. neturi reikšmės veikos padarymo motyvai, t.y. jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal LR BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos(veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta-viešoji vieta, t.y. viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties bei jiems netrukdyti. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Chuliganiškais motyvais laikoma, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Išaiškinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad 2013m. gegužės 29d., dienos metu, kaltinamieji R. G., D. K. ir A. K. buvo Ukmergės miesto autobusų stotyje, kur laukė atvažiuojančio autobuso. Pamatę trijų išgėrusių nepažįstamų vyriškių kompaniją, t.y. nukentėjusiuosius D. B.. A. S. ir K. K., paprašė užsirūkyti, užsimezgė tarpusavio pokalbis, nukentėjusieji pakvietė kaltinamuosius kartu su jais išgerti. Autobusų stoties teritorijoje girtaujančią kompaniją pastebėjo pravažiuojantis apsaugos darbuotojų automobilis, buvo pareikalauta pasišalinti iš stoties teritorijos. Išgertuvės tęsėsi prie garažų kooperatyvo „ Vai-ras “ adresu: Vytauto gt., Ukmergės m. Išgertuvių metu vienam iš nukentėjusiųjų K. K. užsiminus, kad jis yra boksininkas, kaltinamieji iš tokio pasakymo ėmė šaipytis, kilo žodinis konfliktas, kurio metu vienas iš kaltinamųjų D. K. užsipuolė nukentėjusįjį K. K., kurį pastūmė, o pastarajam parkritus ant žvyrkelio, kaltinamasis D. K. tyčia vieną kartą įspyrė gulinčiam nukentėjusiajam K. K. į galvos sritį. Tuo metu, sekdami draugo pavyzdžiu, nukentėjusiuosius A. S. ir D. B. užsipuolė kiti du kaltinamieji R. G. ir A. K., kurie prieš šiuos abu nukentėjusiuosius irgi panaudoto fizinį smurtą, suduodami smūgius rankomis. Tokiu būdu kaltinamieji R. G., D. K. ir A. K., veikdami bendrininkių grupėje, visai be dingsties viešoje vietoje užsipuolę sugėrovus-nukentėjusiuosius ir prieš juos pavartoję fizinį smurtą, savo chuliganišku ir akivaizdžiai agresyviu elgesiu parodė aiškų žmogaus negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, taip siekdami priešpastatyti save aplinkiniams ir pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, ko pasekoje buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Nors LR BK 284 straipsnis ima apsaugoti tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas, todėl papildoma vertybė, saugoma LR BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata ir nuosavybė. Bylos duomenimis nustatyta, kad visų trijų kaltinamųjų R. G.. D. K. ir A. K. bendrai padarytų nusikalstamų veiksmų pasekoje nukentėjusiems asmenims buvo sukeltas fizinis skausmas, o vienam iš nukentėjusiųjų A. S. dėl pavartoto fizinio smurto prieš jo asmenį buvo ir nežymiai sutrikdyta sveikata(b.l. 25). Kadangi kaltinamųjų nusikalstamo elgesio padarinai atsirado dėl jų padarytų įžūlių chuliganiškų veiksmų viešoje vietoje, o iš visų galimų sveikatos sutrikdymų LR BK 284 straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, šiems padariniams kilus, kaltinamųjų R. G., D. K. ir A. K. bendrai padaryta nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1d., požymius, t.y. viešosios tvarkos pažeidimas.

Svarstant kaltinamųjų R. G., D. K. ir A. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir kitus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str., o dviejų iš kaltinamųjų R. G. ir D. K. atžvilgiu-ir į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, numatytus LR BK XI skyriuje.

Kaltinamųjų R. G., D. K. ir A. K. bendrais nusikalstamais veiksmais padaryta veika baudžiamojo įstatymo yra priskirta tik prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomyhgės nuostatų dviems iš kaltinamųjų D. K. ir A. K. taikymo, atsižvelgtina į tai, kad abu šie kaltinamieji nusikalsta jau nebe pirmą kartą, kurie, praeityje jau būdami teisti už nusikaltimą nuosavybei, iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų nepasimokė, jokių pozityvių išvadų nepadarė ir, toliau vesdami amoralų nusikalstamą gyvenimo būdą, vėl nusikalto, naują nusikaltimą padarydami, esant dar neįsiteisėjusiam teismo nuosprendžiui už ankstesnę analogišką veiką pagal LR BK 284 str., iš kurių kaltinamasis D. K. po to už kitas padarytas veikas dar buvo teisiamas ir trečią kartą 2013m. lapkričio 14d. Ukmergės raj. apyl. teisme išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje(b.l. 69-80, 103-114, 180-184). Visa tai rodo kaltinamųjų D. K. ir A. K. didesnį pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės šiems kaltinamiesiems nedaro jokio poveikio. Veiką padarė bendrininkų grupė, kas sunkina tiek kaltinamųjų D. K. ir A. K., tiek ir trečio kaltinamojo R. G. atsakomybę. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe visų trijų kaltinamųjų atžvilgiu yra laikytina ir tai, kad kaltinamieji R. G., D. K. ir A. K. jiems inkriminuojamą veiką padarė, būdami apsvaigę nuo alkoholio. Nežiūrint į tai, kaltinamieji D. K. ir A, K. visiškai pripažino savo kaltę dėl jiems inkriminuojamos grupinės veikos padarymo, nuoširdžiai gailisi dėl savo nusikalstamų veiksmų ir prašo teismą skirti jiems galutinę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, kas lengvina jų atsakomybę. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe vieno iš kaltinamųjų D. K. atžvilgiu yra laikytina ir tai, kad šis kaltinamasis jam inkriminuojamą veiką padarė, dar būdamas nesukakęs aštuoniolikos metų amžiaus, t.y. būdamas nepilnametis.

Įstatymas numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę(LR BK 56 str. 1d.). Atsižvelgiant į tai, kad tiek kaltinamasis D. K., tiek ir kaltinamasis A. K. jau nebe pirmą kartą yra teisiami asmenys, kurie abu jiems inkriminuojamą nusikaltimą padarė paskirtų laisvės apribojimo bausmių pagal ankstesnįjį nuosprendį vykdymo metu, teismas, atsižvelgdamas į padarytos grupinės veikos pobūdį ir į pačių kaltinamųjų D. K. ir A. K. asmenybes bei vadovaudamasis bausmės paskirtimi, laiko, kad alternatyvių, su laisvės atėmimu nesusijusių bausmės rūšių abiejų šių kaltinamųjų nusikalstamiems polinkiams pakeisti jau nebepakanka, todėl kaltinamiesiems D. K. ir A. K., kaip linkusiems nusikalsti asmenims, yra paskirtinos tik griežčiausios sankcijoje už padarytą veiką numatytos bausmės rūšys-terminuotas laisvės atėmimas, bausmes mažinant 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu. Abiems kaltinamiesiems dalinio sudėjimo būdu yra pridėtinos ir paskirtų bausmių dalys pagal ankstesnuosius nuosprendžius, vienam iš kaltinamųjų A. K. pridėtinos laisvės apribojimo bausmės atžvilgiu taikant LR BK 65 str. 2d. numatytas bausmių keitimo taisykles(LR BK 63 str. 4 ir 9d.d., 65 str. 1d. 1p. papunktis „ b “).

Nežiūrint į tai, kadangi baudžiamasis įstatymas teistiems ir turintiems teistumą nepilnamečiams asmenims nenumato LR BK 92 str. taikymo apribojimų, o abu kaltinamieji D. K. ir A. K. šiuo metu dirba, kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais reali tutrinė žala padaryta nebuvo, nes nukentėję asmenys baudžiamojoje byloje jokių turtinių reiakalavimų nėra pareiškę, teismas, kartu atsižvelgdamas į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą bei įvertindamas teismo posėdžio metu išreikštą dalyvavusio vieno iš nukentėjusiųjų D. B. poziciją dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamiesiems taikymo, kuris visiems kaltinamiesiems dovanoja, laiko, kad tiek kaltinamasis A. K., tiek ir kaltinamasis D. K. visgi dar gali būti pataisyti ir perauklėti, ir neizoliavus jų nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai abiems šiems kaltinamiesiems bus pasiekti ir be realaus bausmių atlikimo. Tokiu būdu tikslinga kaltinamajam A. K. paskirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti LR BK 75 str. 1d. pagrindu, o kaltinamajam D. K., kaip nusikalstamos veikos padarymo metu buvusiam nepilnamečiam asmeniui,-LR BK 92 str. 1d. pagrindu. Atidėjus bausmės vykdymą kaltinamajam A. K., jam yra paskirtini įstatymo numatyti įpareigojimai(LR BK 75 str. 2-3d.d.), o kaltinamajam D. K.-auklėjamojo poveikio priemonės, numatytos LR BK 82 str.

Tuo tarpu trečias kaltinamasis R. G. anksčiau teistas nebuvo, nusikalto pirmą kartą, irgi visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą grupinį nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi už savo padarytus nusikalstamus veiksmus, kas lengvina jo atsakomybę. Atsakomybę lengvinančioa aplinkybe kaltinamojo R. G. atžvilgiu yra laikytina ir tai, kad ir šis kaltinamasis jam inkriminuojamą veiką padarė, būdamas nepilnametis, kuris ir šiuo metu dar nėra nesukakęs aštuoniolikos metų amžiaus.

Teismas, taikydamas baudžiamosios atsakomybės nuostatas nepilnamečių asmenų atžvilgiu, ne tik vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir taisyklėmis, kurie yra vienodi visiems nusikalstamas veikas padariusiems asmenims, bet kartu atsižvelgia ir į tuos individualizavimo ypatumus, kurie yra numatyti LR BK XI skyriuje(LR BK 91 str. 1d.). Įstatymo leidėjas nepilnamečio, pirmą kartą padariusio baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės sieja su bent vienos iš LR BK 93 str. 1d. nurodytų sąlygų buvimu. Teismo posėdyje dalyvavęs vienas iš nukentėjusiųjų D. B. bylos nagrinėjimo teisme metu protokoline forma, įrašant į teismo posėdžio protokolą, nurodė, kad jis visiems kaltinamiesiems dovanoja ir jokių turtinių pretenzijų jiems neturi. Kiti du nukentėjusieji A. S. ir K. K., nedalyvavę teismo posėdyje, duodami parodymus byloje, irgi nurodė, kad jie juos sumušusiems jaunuoliams jokių pretenzijų neturi ir net nepagaidauja, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas(b.l. 15-16, 18-19). Kadangi nepilnametis kaltinamasis R. G., teismo posėdžio metu atsiprašęs nukentėjusiųjų už savo padarytus nusikalstamus veiksmus, pirmą kartą padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, kuris anksčiau nėra buvęs baustas ir administracine tvarka, yra charakterizuojamas teigiamai, savo kaltę dėl jam inkriminuojamo grupinio nusikaltimo pilnai pripažino, todėl, atsižvelgiant ne tik į padarytos veikos pobūdį ir aplinkybes, bet ir į paties kaltinamojo, kaip besimokančio asmens, dar labai jauną amžių ir jo asmenybę, teismas turi pakankamą pagrindą manyti, kad ateityje kaltinamasis R. G. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų.

Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kad byloje yra įstatymo numatytos sąlygos, sprendžiant klausimą dėl nepilnamečio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis R. G. yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukiant(LR BK 93 str. 1d. 3p.). Atleidus kaltinamąjį R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajam yra paskirtinos auklėjamojo poveikio priemonės, numatytos LR BK 82 str.(LR BK 93 str. 2d.). Parenkant auklėjamojo poveikio priemones kaltinamajam R. G., atsižvelgtina į tai, kad kaltinamojo elgesį kontroliuojančiai institucijai būtų užtikrintas reikiamas šio asmens priežiūros ir kontrolės vykdymas.

Kadangi dviems iš kaltinamųjų R. G. ir D. K., kaip nusikaltimo padarymo metu buvusiems nepilnamečaism asmenims, iš kurių kaltinamasis R. G. ir šiuo metu dar nėra sukakęs aštuoniolikos metų amžiaus, įstatymas numato privalomą gynėjų dalyvavimą baudžiamojoje byloje (LR BPK 51 str. 1d. 1p.), tiek šių dviejų kaltinamųjų, tiek ir trečio kaltinamojo A. K. interesus baudžiamojoje byloje atstovavusių advokatų, kaip gynėjų pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 303 str. 4d., 304-305, 307 str.str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Kaltinamąjį R. G. LR BK 93 str. 1d. 3p. pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1d., ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

LR BK 82 str. pagrindu paskirti kaltinamajam R. G. auklėjamojo poveikio priemones:

1) pareikšti žodinį įspėjimą;

2) elgesio apribojimus: a) įpareigoti kaltinamąjį nuo 22⁰⁰ val. vakaro iki 06⁰⁰ val. ryto imtinai būti namuose savo faktinės gyvenamosios vietos adresu, jeigu tai nesusiję su mokslu, užklasine veikla ar kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra; b) įpareigoti kaltinamąjį toliau tęsti mokslą Ukmergės technologijų ir verslo mokykloje, be pateisinamų priežasčių nepraleidinėjant pamokų; c) įpareigoti kaltinamąjį dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos programose, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą programų kursą, ir d) uždrausti kaltinamajam be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą, šiems elgesio apribojimams nustačius šešių mėnesių termi ną.

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1d., ir nuteisti laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.

LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam D. K. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi.

LR BK 63 str. 4 ir 9d.d. pagrindu, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie 2013m. lapkričio 14d. Ukmergės raj. apyl. teismo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės galutinės subendrintos bausmės pridėti šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį-tris mėnesius laisvės atėmimo ir galutinę bausmę paskirti vienerius metus laisvės atėmimo. LR BK 92 str. 1-2d.d. pagrindu bausmės vykdymą atidėti dviejų metų laikotarpiui ir paskirti kaltinamajam D. K. auklėjamojo poveikio priemones(LR BK 82 str.):

1) pareikšti žodinį įspėjimą;

2) elgesio apribojimus: a) įpareigoti kaltinamąjį nuo 22⁰⁰ val. vakaro iki 06⁰⁰ val. ryto imtinai būti namuose savo faktinės gyvenamosios vietos adresu, jeigu tai nesusiję su darbu, persikvalifikavimu pagal darbo biržos siuntimą ar kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra; b) įpareigoti kaltinamąjį toliau dirbti UAB (duomenys neskelbtini), o darbo praradimo atveju(darbdaviui atleidus iš darbo ar išėjus iš darbo savo noru) per vieną mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos užsiregistruoti darbo biržoje; c) įpareigoti kaltinamąjį dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos programose, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą programų kursą, ir d) uždrausti kaltinamajam be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą, šiems elgesio apribojimams nustačius vienerių metų terminą.

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1d., ir nuteisti laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.

LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam A. K. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi.

LR BK 63 str. 4 ir 9d.d. pagrindu, taikant LR BK 65 str. 1d. 1p. papunkčio „ b “ nuostatas, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie 2013m. gegužės 09d. Ukmergės raj. apyl. teismo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės galutinės subendrintos laisvės apribojimo bausmės, šią bausmę pakeitus laisvės atėmimu, pridėti šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį-tris mėnesius laisvės atėmimo ir galutinę bausmę paskirti vienerius metus laisvės atėmimo. LR BK 75 str. pagrindu paskirtos galutinės bausmės vykdymą atidėti dviejų metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajam A. K. paskiriant šiuos įpareigojimus: a) įpareigoti kaltinamąjį toliau dirbti UAB (duomenys neskelbtini), o darbo praradimo atveju(darbdaviui atleidus iš darbo ar išėjus iš darbo savo noru) per vieną mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos užsiregistruoti darbo biržoje; b) įpareigoti kaltinamąjį dalyvauti elgesio pataisos programoje, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą programos kursą; c) įpareigoti kaltinamąjį neišeiti iš namų nuo 22⁰⁰ val., vakaro, iki 06⁰⁰ val., ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, persikvalifikavimu pagal darbo biržos siuntimą ar kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra, ir c) įpareigoti kaltinamąjį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.