- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-12-30
- Bylos Nr.
- 1-3721-506/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39049-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lilija Tarčevskaja
- Kaltinamasis
- G. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 286 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. S. panaudodamas smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui:
jis 2019-09-10 20.20 val. būdamas šalia pastato Priekalo g. 9, Vilniuje, nevykdė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Š. K. teisėtų reikalavimų, siekė išvengti sulaikymo, panaudojo fizinį smurtą ir tyčia dešine ranka sudavė nukentėjusiajam Š. K. tris smūgius į galvą, vieną smūgį į veidą bei vieną kartą į petį, taip padarė pastarajam galvos sumušimą, galvos plaukuotosios dalies kairės pusės ir kairiojo užausio srities odos nubrozdinimus, kairiojo užausio srities poodinę kraujosruvą ir kairiojo peties odos nubrozdinimą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tai yra, panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino savo pareigas atliekančiam valstybės tarnautojui ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.
Kaltinamojo kaltė grindžiama jo paties prisipažinimu ir paaiškinimais, nukentėjusiojo Š. K., liudytojo V. C. parodymais, tarnybiniais pranešimais, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolu.
Kaltinamasis G. S. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2019-09-10 labai anksti ryte jis gavo pranešimą iš nepažįstamo asmens į savo asmeninę Facebook paskyrą. Neprisistatęs asmuo nurodė, kad nori nusipirkti 10 blokų cigarečių. Jis (kaltinamasis) turėjo įsigijęs nelegalių cigarečių ir jas parduodamas norėjo šiek tiek užsidirbti, todėl nepažįstamajam parašė, kad gali parduoti. Susitarė susitikti prie Ergo draudimo apie 19.30 val., jis pasiėmė su savimi 10 blokų cigarečių ir nuvyko sutartu laiku. Jo jau laukė du nepažįstami vaikinai automobilyje Audi A3, valstybinio numerio nežino. Pradėjo kalbėtis, vaikinai pasakė, kad nori nusipirkti daugiau nei 10 blokų ir kad nupirks viską, ką jis turi. Jis atsakė, kad reikia važiuoti į Naująją Vilnią. Vaikinai važiavo paskui jį, visi sustojo Naujojoje Vilnioje už parduotuvės Maxima. Vaikinai pasakė, kad jo lauks, tik nueis į bankomatą nusiimti pinigų, o jis nuvažiavo į savo butą, susirinko visas ten buvusias cigaretes, virš 50 blokų, ir jas atvežė prie Maximos. Atvažiavęs laukusiems vaikinams padavė 10 blokų ir paprašė, kad parodytų pinigus, nes tuo metu jam viskas pasirodė labai įtartina. Pinigų vaikinai nedavė ir pradėjo eiti prie jo, nieko nesakė. Jis pagalvojo, jog tai yra banditai, jį sumuš ir iš jo atims cigaretes. Tuo metu jis net negalėjo pagalvoti, jog tai yra policijos pareigūnai. Kadangi jie buvo dviese, o jis vienas, jis labai išsigando. Vaikinai priėjo prie jo, vienas iš jų lyg norėjo kelti ranką, o jis iš inercijos užsimojo ir sudavė kumščiu vienam iš tų vaikinų vieną smūgį į veidą. Po šio smūgio jie pradėjo rėkti “policija”, antras vaikinas pradėjo sakyti, jog jie yra policijos pareigūnai, tačiau jis nepatikėjo, dar sudavė du smūgius kumščiu į veidą tam pačiam vaikinui ir pradėjo trauktis atgal, o jie vis ėjo link jo. Jis prašė parodyti pažymėjimą, tačiau pažymėjimo nepamatė ir pradėjo bėgti. Ar galėjo kažkurį iš vaikinų pastumti, pasakyti negali, nes buvo labai išsigandęs ir susijaudinęs. Kai jį bėgantį vijosi, jis suprato, jog tai tikrai yra policijos pareigūnai. Pribėgę parodė pažymėjimus, o jis sustojo ir daugiau nesipriešino, buvo sulaikytas ir nuvežtas į policijos komisariatą. Labai gailisi, kad sudavė smūgius policijos pareigūnui, taip sukėlė fizinį skausmą. Nukentėjusiojo atsiprašė ir susitarė dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Procesą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, prašo skirti jam viešųjų darbų bausmę. (80-82, 90-91 b. l.)
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis Š. K. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju. Vadovaujantis 2019-08-07 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimų valdybos planu Nr. 10-PR2-31105 „Dėl policijos prevencinės priemonės, siekiant užkardinti ir nustatyti pažeidimu, susijusius su veikla vykdant neteisėtą prekybą kaitinančiomis cigaretėmis (tabaku) bei šios veiklos kontrolės“ buvo išanalizuota viešojoje erdvėje esanti informacija bei gauta duomenų apie galimą neteisėtą tabako gaminių platinimą Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato teritorijoje. Gautų duomenų pagrindu 2019-09-10 buvo priimtas sprendimas atlikti informacijos, esančios Facebook platformoje (vienoje iš grupių) patikrinimą. Informacijos patikrinimo metu nustatyta, kad viešojoje erdvėje tabako gaminių įsigyti siūlo G. S., gimęs (duomenys neskelbtini), su kuriuo, neatskleidžiant savo priklausomybės teisėsaugos institucijoms, buvo susisiekta Facebook paskyroje, vėliau kontaktuojama mobiliojo ryšio abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Su G. S., prisijungus prie Facebook paskyros, buvo susisiekta iš darbo vietos – Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate esančio 3-ojo kabineto Algirdo g. 20, Vilniuje, naudojant tarnybinį mobiliojo ryšio abonentinį numerį (duomenys neskelbtini). 2019-09-10 gautas pavedimas atlikti kontrolinį pirkimą. Suderinus su Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato vadovybe, priemonėje dalyvavo 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas R. R., vyresnysis tyrėjas V. C., tyrėja S. O. ir tyrėja I. K.-P.. 2019-09-10 su G. S. buvo susitarta susitikti Geležinio Vilko g. 2, Vilniuje, prie degalinės esančioje aikštelėje. 19.35 val. jis (Š. K.) su minimais pareigūnais atvyko asmeniniais automobiliais: Audi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (jis ekipaže su V. C.), Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (ekipaže buvo R. R., S. O., I. K.-P.). G. S. į sutartą vietą atvyko automobiliu O. V., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriame buvo matyti esant dar vieną asmenį – merginą, kuri sėdėjo priekinėje keleivio pusės sėdynėje. Su G. S. bendravo jis ir V. C., tuo metu R. R., S. O., I. K.-P. stebėjo susitikimą apie 35 metrų atstumu. Po trumpo pokalbio G. S. nurodė vykti į Naująją Vilnią, kur pasiūlė sandorį tęsti. 20.05 val. buvo nuvykta prie parduotuvės Maksima S. Batoro g. 43, Vilniuje, iš Priekalo gatvės pusės. Netrukus paskambino G. S. ir pasakė, kad turi 51 bloką „Heets Purle“ cigarečių, jas netrukus atveš, sutarta kaina buvo 1300 eurų. Apie 20.20 val. atvyko G. S. automobiliu O. V., išlipęs parodė juoduose celofano maišuose tiek salone, tiek bagažinėje sudėtas minėtas cigaretes. Pasakius, kad suskaičiuos atvežtas cigaretes ir dės į Audi automobilį, G. S. padavė du juodus polietileninius maišus su cigaretėmis ir paprašė parodyti pinigus. Tuomet V. C. davė sutartinį ženklą (pasakė: „prisistatom“), o jis (Š. K.) pradėjo eiti link G. S. išsitraukęs tarnybinį pažymėjimą, kuris buvo matomas gerai, buvo rodomas iš mažo atstumo, laikomas dešinėje rankoje, ir prisistatė. Tačiau G. S. iškart akivaizdžiai pradėjo trauktis, bandydamas šalintis. Jis ir V. C. pakartojo, kad yra policijos pareigūnai, V. C. G. S. suėmė už kairės rankos sakydamas, kad nesipriešintų. G. S. pradėjo muistytis ir smūgiuoti rankomis, jam dešine ranka smūgiavo tris kartus į galvą, vieną kartą į veidą ir nuskėlė priekinį dantį, bei vieną kartą į korpusą, tuo sukeldamas fizinį skausmą. G. S., atstūmęs jį, ištrūko ir pradėjo bėgti link S.Batoro gatvės, jį nusivijo abu su V. C., tuo metu privažiavo kiti pareigūnai su automobiliu Volvo, iš kurio išlipo S. O. bei I. K.-P. ir taip pat vijosi G. S.. Pribėgęs gatvę, G. S. pastebėjo aukštą tvorelę, skiriančią važiuojamąją dalį, ir, įvertinęs intensyvų eismą, trumpam stabtelėjo, bet netrukus vėl toliau bėgo. Vejantis tiek jis, tiek V. C. kartojo: „Stok, policija“ . Netrukus G. S. sustojo sudėjo rankas už galvos ir pareiškė, kad labai gailisi savo poelgio; buvo atvestas atgal į įvykio vietą ir buvo iškviestas patruliuojantis ekipažas Nr. V1721, į kurį asmuo buvo pasodintas, o ekipažo pareigūnė jam uždėjo antrankius. Jis, priėjęs prie R. R., pasakė, kad jam dega kaklas, nutirpo dalis veido bei yra nulaužtas vienas iš dantų. Dėl šios priežasties buvo iškviesta greitoji pagalba. Atvykusi medikų brigada jį apžiūrėjo ir pasakė, kad turi vykti į ligoninę, kartu su juo važiavo ir V. C.. Papildomai apklaustas Š. K. parodė, kad po 2019-09-10 įvykio kreipėsi į Lazdynų ligoninę, po apžiūros jam buvo nurodyta ryte kreiptis į šeimos gydytoją, ką jis ir padarė kitą dieną, šeimos gydytojas išdavė nedarbingumą ir nukreipė jį į Žalgirio kliniką dėl išmušto danties. Taip pat jam buvo atlikta daug tyrimų, buvo nedarbingas penkias dienas, kreipėsi į teismo medicinos ekspertus, kur jam buvo nustatytas galvos sumušimas. 2019-09-14 dieną turėjo vykti jo dukros krikštynos, tačiau dėl savo nedarbingumo po rugsėjo 10 dienos įvykio pilnavertiškai negalėjo dalyvauti šventės pasiruošimuose, patyrė moralinę žalą. Danties sutaisymas kainavo 700 eurų, tad patyrė ir materialinę žalą. Po įvykio gavo žinutę iš G. S., šis pasiūlė susitarti dėl žalos atlyginimo. Jie su G. S. yra susitarę dėl žalos atlyginimo, G. S. mokės jam žalos kompensaciją dalimis, pateikė prie apklausos protokolo žalos mokėjimo grafiką, jo pareikšto civilinio ieškinio klausimas yra pilnai išspręstas, jis nuo civilinio ieškinio atsisakė, jokių pretenzijų dėl moralinės ir materialinės žalos nebereiškia, G. S. jo atsiprašė, labai nuoširdžiai gailėjosi. Sutinka, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu. (24-26, 28-29, 31, 45 b. l.)
Ikiteisminio tyrimo metu analogiškus parodymus davė liudytojas V. C.. (49-51 b. l.)
Iš specialisto išvados Nr. G 3251/2019 (01) matyti, kad Š. K. nustatytas galvos sumušimas, galvos plaukuotosios dalies kairės pusės ir kairiojo užausio srities odos nubrozdinimai, kairiojo užausio srities poodinė kraujosruva ir kairiojo peties odos nubrozdinimas, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu, galimai nurodytu laiku 2019-09-10. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, neatmetama galimybė, kad jie padaryti neilgai trukus vienas po kito. Sužalojimai visumoje nėra būdingi griuvimui ar savęs žalojimuisi. Neatmetama galimybė, kad dėl nustatytų sužalojimų nukentėjęs asmuo galėjo jausti fizinį skausmą. (54-55 b. l.)
Apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Priekalo g. 9, Vilniuj, vieta stebėjimo kamerų neužfiksuota, nieko nerasta ir nepaimta. (18-22 b. l.)
Aptartas aplinkybes patvirtina duomenys, užfiksuoti BIRT ataskaitų žiūryklėje, tarnybiniame pranešime, medicinos dokumentais, Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškiniu ir jo priedais. (10, 17, 35-44, 58-61, 66 b. l.)
Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos teismas daro išvadą, jog kaltinamasis G. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 286 straipsnyje, nes šis straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, jei tai susiję su fiziniu smurtu ar grasinimu tuoj pat panaudoti fizinį smurtą. Tiesioginis ir pagrindinis šio nusikaltimo objektas – normali šias funkcijas atliekančio asmens veikla, kuri yra pažeidžiama darant poveikį konkrečiam tokias funkcijas atliekančiam asmeniui. Objektyvieji nusikaltimo požymiai – aktyvūs kaltininko veiksmai. BK 286 straipsnio prasme pasipriešinimas – tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas. Įstatymas nurodo du būdus pasipriešinimo veikai padaryti: fizinis smurtas ir grasinimas tuoj pat jį panaudoti. Taigi, pasipriešinimas gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. Nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes (kasacinė nutartys Nr. 2K-321/2009, 2K-206/2013).
Motyvuojamoji dalis
Bylos duomenimis nustatyta, kad G. S. atliko konkrečius smurtinio pobūdžio veiksmus – ranka sudavė į galvą, veidą ir petį nukentėjusiajam Š. K., kuomet buvo siekiama jį sulaikyti, taip sutrukdė policijos pareigūnui Š. K. teisėtai atlikti tarnybines funkcijas, padarė nukentėjusiajam sužalojimą, kuris atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kadangi ši nusikaltimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių, nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis policijos pareigūnui kaltininkas pradeda vartoti smurtą. Aktyvūs G. S. veiksmai – fizinio smurto panaudojimas suduodant smūgius savo pareigas atliekančiam nukentėjusiajam, atsižvelgiant į nuteistojo veiksmų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastarojo pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, yra kvalifikuotini pagal BK 286 straipsnį.
G. S. paaiškinimas, kad jis ne iš karto suvokė, jog prieš jį yra policijos pareigūnai, vertintinas kaip gynybos pozicija, nes juos paneigia ne tik nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, bet ir paties kaltinamojo paaiškinimas, jog jam atvykus į įvykio vietą ir perdavus atsivežtus 10 cigarečių blokų, viskas pasirodė įtartina, jis paprašė parodyti pinigus. Iš nukentėjusiojo ir liudytojo parodymų matyti, jog į šį prašymą pareigūnai atsakė prisistatydami ir parodydami tarnybinius pažymėjimus, o kaltinamasis paaiškino, kad pažymėjimo nepamatė, „iš inercijos užsimojo ir sudavė kumščiu vienam iš tų vaikinų vieną smūgį į veidą“, o vaikinai pradėjo rėkti „policija“. Net ir po to G. S. dar sudavė du smūgius Š. K. ir pradėjo bėgti nuo pareigūnų. Nagrinėjamu atveju esminė yra aplinkybė, jog G. S. nežiūrėjo į jam pateiktus tarnybinius pažymėjimus, o pasirinko vadovautis savo subjektyviu įsitikinimu, jog reikia pabėgti, todėl šie jo veiksmai vertinami kaip aktyvus smurtas pasipriešinant sulaikymui.
Kaltinamojo G. S. atsakomybę lengvina kaltės prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia, kad G. S. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuojama kaip nesunkus nusikaltimas; į kaltinamojo asmenybę – dirba, anksčiau neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas (išskyrus 2019-09-10 atvejį, kai surašytas protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 209 straipsnio 1 dalį), psichikos ir priklausomybės ligos jam nediagnozuotos (96, 98, 99 b. l.).
Įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, teismas BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties įgyvendinimo siekia G. S. skirdamas BK 286 straipsnyje numatytą viešųjų darbų bausmę.
BK 64¹ straipsnyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Atsižvelgus į šią įstatymo nuostatą, G. S. paskirta viešųjų darbų bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019-09-10 20.24 val. iki 2019-09-11 14.26 val. (viena diena) (68, 69 b. l.).
G. S. kardomoji priemonė paskirta (85 b. l.) rašytinis pasižadėjimas neišvykti, ji iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina galioti, įsakymui įsiteisėjus – naikintina.
Su nukentėjusiuoju Š. K. susitarta dėl žalos atlyginimo, nukentėjusysis ieškinio atsisakė (45, 47 b. l.), Vilniaus teritorinei ligonių kasai žala visiškai atlyginta, ligonių kasa ieškinio taip pat atsisakė (66 b. l.).
Nukentėjusysis Š. K. informuotas apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu, tam neprieštaravo. (108 b. l.)
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
G. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir paskirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 15 valandų per mėnesį.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 15 valandų per mėnesį.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „b“ papunkčiu į paskirtą bausmę įskaityti G. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-09-10 20.24 val. iki 2019-09-11 14.26 val. (viena diena), kas atitinka 6 viešųjų darbų valandas, ir nustatyti, kad G. S. atliktina bausmė yra 4 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant G. S. pirmus tris bausmės atlikimo mėnesius neatlygintinai dirbti po 15 valandų per mėnesį, paskutinįjį bausmės atlikimo mėnesį neatlygintinai dirbti 9 valandas.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti G. S. iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
1) nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas BPK nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.