Alytaus apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims S. J., A. T., M. S., Valstybės įmonės Turto banko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. U., A. U. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriui, S. J., A. T., M. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Jų brolis V. U. visą laiką gyveno tėvams priklausiusioje sodyboje - (duomenys neskelbtini). Po tėvų mirties pačią sodybą paveldėjo sesuo S. J., tačiau brolis V. ten gyveno iki pat mirties. Į sodybą (duomenys neskelbtini) dažnai atvykdavo ir jie, kaip ir kiti broliai bei seserys. Jie visi aplankydavo brolį, prižiūrėjo jiems priklausančius sklypus, padėdavo ir broliui V..

2006-04-11 mirus jų broliui V. U., po jo mirties į tėvų sodybą atvyksta iki šiol, prižiūri tiek savo, tiek po brolio mirties likusius daiktus, kitą turtą, naudojasi likusiu turtu. Po brolio mirties jam priklausantį turtą priėmė faktiniais veiksmais, dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimų į notarų biurą jie (pareiškėjai) nesikreipė, tačiau visgi broliui Vytautui priklausiusį turtą, priėmė faktiniais savo veiksmais.

Posėdžio metu pareiškėjai palaikė savo pareiškimą ir prašė jį tenkinti.

Dėl pareikšto patikslinto pareiškimo suinteresuoti asmenys S. J., A. T., M. S. prieštaravimo nepateikė.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. S., gim. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad gyvena viename kaime. V. U. – pareiškėjų brolis. Pareiškėjai leido jam naudotis pieva, jis ten gano avis. Kitame plote jis pasodino jiems bulves. Patvirtino, kad iki šiol viskuo naudojasi pareiškėjai – broliai.

Teismo posėdžio metu liudytoja V. M., gim. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Ji patvirtino, kad iki šiol, abu pareiškėjai (broliai) kartu su seserimis naudojasi mirusio brolio V. žeme. Jie ten sodina bulves.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Pareiškėjų nurodytas aplinkybes, kad jie po savo brolio V. U. mirties priėmė palikimą, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, suinteresuotų asmenų bei liudytojų parodymai.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjų brolis V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) ir tokias aplinkybes patvirtina mirties liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 13. Bylos šalių bei liudytojų parodymais, gimimo liudijimu bei gimimo įrašu patvirtinama, kad A. U., A. U. ir V. U. (mirusio (duomenys neskelbtini)), tėvas - U. A., A., o motina - U. O., M.. Šiais įrodymais pagrįstas pareiškėjų giminystės ryšys tarp jų ir jų brolio V. U., mirusio (duomenys neskelbtini) bei pareiškėjų teisė paveldėti pagal įstatymą. Iš byloje, esančių Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Alytaus filialo Varėnos rajono gyventojų aptarnavimo biuro pažymėjimų apie nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus ir teises į juos, matosi, kad S. J., A. U., A. U., V. U. (miręs (duomenys neskelbtini)), B. P., O. U. turi žemės sklypų dalis bendrojoje nuosavybėje. Minėtais pažymėjimais patvirtinama, kad pareiškėjų broliui V. U., mirusiam (duomenys neskelbtini), priklausė šis turtas: (1) 11/94 dalys žemės sklypo, žemės ūkio paskirties, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,94 ha, esančio (duomenys neskelbtini); (2) 32/ 233 dalys žemės sklypo, miškų ūkio paskirties, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 2,33 ha, esančio (duomenys neskelbtini); (3) 2/19 dalys žemės sklypo, žemės ūkio paskirties, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,19 ha, esančio (duomenys neskelbtini); (4) 9/61 dalys žemės sklypo, žemės ūkio paskirties, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,61 ha, esančio (duomenys neskelbtini).

Iš pateikto Valstybės įmonės registrų centro Testamentų registro išrašo matosi, kad mirus palikėjui (testatoriui), kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimas nebuvo priimtas, paveldėjimo teisės liudijimai nebuvo išduoti ir Testamentų registro duomenimis palikimo priėmimo faktas neįregistruotas bei nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų.

Varėnos rajono savivaldybės Valkininkų seniūnijos pažyma patvirtinama, kad V. U. (duomenys neskelbtini) buvo deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) V. U. mirė.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnis). Būtent palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Jo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą.

Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 alį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis: 1) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, 2) kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba 3) kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai, remiantis minėto straipsnio 3 dalimi, turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įstatyme nustatytas terminas, per kokį laikotarpį galima priimti palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtą.

Visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą ar pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pareiškimą apie palikimo priėmimą/sutikimą priimti palikimą palikimo atsiradimo vietos notarui turi pateikti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties dienos (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-242/2013).

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamas turtas). Palikimas atsiranda palikėjui mirus. Paveldima pagal įstatymą arba testamentą. Kadangi palikėjas testamento nebuvo sudaręs, tai atsirado paveldėjimas pagal įstatymą (CK 5.2 straipsnis, 5.3 straipsnis, 5.13 straipsnis).

CK 5.11 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad paveldint pagal įstatymą trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė. Byloje nustatytos aplinkybės, kad po brolio V. U., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė ketvirtos eilės įstatyminiai atstovai pagal įstatymą – jo broliai A. U. ir A. U.. Testamentų registro išrašu patvirtinama, kad po V. U. (palikėjo, testatoriaus) mirties Testamentų registre nėra registruotų testatoriaus sudarytų testamentų, nėra įregistruotų palikimo priėmimo faktų bei nėra įregistruotų palikimo atsisakymo faktų.

Faktinis paveldimo turto valdymas siejamas su bet kokių veiksmų atlikimu, faktiškai valdant šį turtą. Pareiškėjai nurodo, kad po palikėjo mirties, paveldėjimas į jo turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (CK 5.50-5.51 straipsniai), t. y. priėmus palikėjo turtą, tokį, kokį jis turėjo mirties dieną visa apimtimi. Įpėdinis, pradėjęs valdyti palikimą, laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.51 straipsnis). Palikimą priėmė po palikėjo mirties per nustatytą trijų mėnesių terminą, nes po palikėjo mirties faktiškai jo turėtu turtu disponavo.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Kad suinteresuotas asmuo paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti. Palikimo priėmimas galimas tik įstatyme numatytais pagrindais: faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti; įpėdiniui paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taip galėjo pasielgti įstatyminiai įpėdiniai, taip jie gali realizuoti savo, kaip įstatyminių paveldėtojų teises. Įstatyminis įpėdinis turi teisę palikimą priimti arba jo nepriimti. Taigi apsisprendimo teisė priklauso pačiam įpėdiniui, o ne kitam asmeniui (kad ir kitam paveldėtojui).

Bylos dokumentais, bylos šalių bei liudytojų parodymais patvirtinama, kad pareiškėjai A. U. ir A. U. po savo brolio V. U. mirties palikimą priėmė, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti. Pareiškėjai pareiškime nurodė ir tai patvirtinama suinteresuotų asmenų bei liudytojų parodymais, jog jie po brolio V. mirties iškart pradėjo valdyti ir priėmė ne tik jam priklausančius asmeninius daiktus (rūbus, namų apyvokos reikmenis ir kt.), kuriuos brolis laikė tėvams iki mirties priklausiusioje sodyboje (po tėvų mirties sodybą paveldėjo suinteresuotas asmuo S. J.), esančioje (duomenys neskelbtini), bet ir kitą jam priklausantį turtą. Jie naudojasi žemės ūkio paskirties sklypais, juos šienauja. Naudojasi mirusiam broliui priklausančiu mišku, dalį miško su kitais bendraturčiais išpjovė, malkauja.

Teismas laiko, kad bylos nagrinėjimo eigoje juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas pareiškėjų pateiktais rašytiniais įrodymais, paaiškinimais, liudytojų parodymais.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Dėl permokėto žyminio mokesčio grąžinimo

Iš byloje pateikto mokėjimo kvito nustatyta, kad pareiškėjas A. U., pateikdamas teismui pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjamoje civilinėje byloje, sumokėjęs 100 Eur žyminio mokesčio, tai patvirtinama 2017-08-18 AB „Lietuvos pašto“ kvitu. CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas numato, kad ypatingosios teisenos bylose mokamas 50 Eur žyminis mokestis. Šiuo atveju, kadangi pareiškimas buvo teikiamas elektroninėmis ryšio priemonėmis, tai žyminio mokesčio turėjo būti sumokėta 38 Eur.

Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 dalimi, sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu arba teismo iniciatyva grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu nustato įstatymai. Todėl šiuo atveju pareiškėjui grąžintina permokėta žyminio mokesčio dalis, t. y. 62 Eur. Išaiškintina, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi, šiuo atveju teismo sprendimu (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 5 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini)), mirties, priėmė jo palikimą faktiškai pradėdami valdyti jo paveldimą turtą.

Grąžinti pareiškėjui A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 62,00 Eur (šešiasdešimt du eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2017-08-18 AB „Lietuvos pašto“ kvitu (kvite nurodyta: įmokų, mokesčių suma 100,00 Eur, mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), gavėjas VMI prie LR FM).

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 d. nuo jo priėmimo, skundą paduodant Varėnos rajono aplinkės teisme.