- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-24
- Bylos Nr.
- 2S-976-555/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Algirdas Remeika, Ramūnas Mitkus
- Ieškovas
- R. K.
- Kategorijos
- 121.20pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko, kolegijos teisėjų Algirdo Remeikos, Ramūno Mitkaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. K. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutarties, kuria byla nutraukta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad tarp V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir Kauno miesto savivaldybės buvo sudaryta vieno kambario 19,29 kv. m. gyvenamojo ploto ir bendros virtuvės buto, kurio bendras naudingas plotas - 71,22 kv.m, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune (ankstesnis adresas – (duomenys neskelbtini) , Kaune) nuomos sutartis bei įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieškovu pirkimo sutartį dėl gyvenamųjų patalpų bendro 71,22kv.m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančių (duomenys neskelbtini) Kaune, per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo. Nurodė, kad nuo 1955 m tėvas V. K. naudojosi gyvenamosiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini) Kaune (ankstesnis adresas – (duomenys neskelbtini) Kaune), kurios nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Naudojimosi šiomis patalpomis teisinis pagrindas buvo Kauno miesto Požėlos rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 35, (1987 02 13), priedelio 11 punktas, kuriuo buvo perrašyta nuomos sutartis V. K. vardu, kadangi pagrindinė nuomininkė tėvo motina, M. K., kuri mirė 1983 rugsėjo mėn. 26 d. V. K. minėtomis gyvenamomis patalpomis naudojosi iki savo mirties - 2009 m. rugsėjo 20 d. Teigė, jog minėtomis patalpomis taip pat naudojosi ir ieškovas kaip savo tėvo V. K. šeimos narys. 2007 m. birželio 4 d. Kauno miesto Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-294, gyvenamosios patalpos pripažintos fiziškai nusidėvėjusiomis ir ekonomiškai netikslingomis remontuoti ar rekonstruoti. Tuo pagrindu V. K. 2008 07 22 raštu kreipėsi į Kauno m. savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Gyvenamojo fondo administravimo skyrių dėl minėtų patalpų pirkimo, tačiau jokio atsakymo negavo. Kadangi nuomos sutartis nėra išlikusi, tai nustatytinas juridinis faktas, nes nuomos sutartis yra pagrindas sudaryti pirkimo pardavimo sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas buvo velionio V. K. šeimos narys, taip pat, kad yra įpėdinis ir yra priėmęs palikimą, atsakovė įpareigotina su ieškovu sudaryti sutartį
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 27 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, pavirtinančių, kad 1987 02-13 priėmus Kauno miesto Požėlos raj. LDT VK sprendimą Nr. 35 dėl buto (duomenys neskelbtini) , (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini) ) Kaune, nuomos sutarties perrašymo K. V., nuomos sutartį buvo pasirašęs ieškovo tėvas, t.y byloje nėra pateikta įrodymų, kad nuomos sutartis buvo sudaryta raštu, kaip to reikalauja CK 6.579 straipsnis. Taip pat nurodė, kad V. K. įgaliotas asmuo Ž. B. 2008-06-30 raštu Nr. 53-5-1163 buvo informuotas, kad yra panaikinti V. K. ir R. K. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune, kadangi ginčo bute negyvena, patalpos apleistos, dėl minėtos priežasties su V. K. nebuvo sudaryta gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) , Kaune, nuomos sutartis. Tiek ieškovas, tiek ieškovo tėvas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais turėjo teisę skųsti vadovaujantis LR Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsniu bei Gyventojų registro tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos direktorius 2008-04-08 įsakymu Nr (29) 4R-18 patvirtintų Gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklių 70, 73 ir 74 punktais Kauno miesto savivaldybės administracijos Aleksoto seniūnijoje 2008-05-26 priimtą sprendimą Nr. (2008-47746-SPR)-36 dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune, panaikinimo, tačiau šia teise nepasinaudojo, todėl šis sprendimas yra teisėtas ir galiojantis, nenuginčytas. Teismas sprendė, kad tiek ieškovas, tiek ieškovo tėvas, net jei ir teismas laikytų, kad nuomos sutartis buvo sudaryta, laikomi praradusiu teises į gyvenamąją patalpą pagal įstatymą (CK 6.591 straipsnis). Ieškovas nurodė, kad ginčo patalpomis jo tėvas naudojosi kaip nuomininkas, visą laiką vykdė savo įsipareigojimus, mokėjo mokesčius už šių patalpų nuomą bei mokesčius už komunalines paslaugas, tačiau teismas nustatė, kad Už V. K. nuomos mokestį yra mokėjęs Ž. B. tik 2007 06 19 (b.l.95 It.), 2007 05 15 (b.l.49, It.), 2007 04 21 (b.l.97, It.) vėliau nuomos mokestis nėra mokėtas, tik siųstos sąskaitos ginčo buto adresu ir tik už 2007 m. Teismui padarius išvadą, jog nuomos sutartis raštu nebuvo sudaryta, todėl ieškovo teiginį, jog nuomos sutartis laikytina galiojanti, atmetė kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Ieškovas prašė teismo įpareigoti sudaryti pirkimo sutartį dėl gyvenamųjų patalpų bendro 71,22 kv.m ploto, esančių (duomenys neskelbtini) , Kaune, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomot bei daugiabučiams namams modernizuoti į statymo 12 str.2 d. 3 p., kur numatyta, kad už kainą, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo pagrindų įstatymą, gali būti parduodami per 60 procentų fiziškai susidėvėję nuomojami gyvenamieji namai, jų dalys, taip pat butai, jeigu šių namų, butų remontas ar rekonstrukcija savivaldybei yra ekonomiškai nenaudingi arba tam savivaldybė neturi lėšų - jų nuomininkams, jeigu šie nuomininkai yra išgyvenę juose ne mažiau kaip trejus metus. Kadangi nei su ieškovo tėvu, nei su ieškovu nebuvo sudaryta ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, ieškovas nėra gyvenamųjų patalpų nuomininkas, todėl teismo vertinimu, parduoti minėtų gyvenamųjų patalpų ieškovui pagal aukščiau minėto įstatymo nuostatas nėra teisinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendė, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog savivaldybė įpareigotina sudaryti pirkimo pardavimo sutartį, dėl to, kad buvo V. K. šeimos narys bei, kad ieškovas yra įpėdinis ir yra priėmęs palikimą, kadangi byloje nėra pateikta įrodymų, jog ieškovas būtų pripažintas V. K. šeimos nariu, kaip tai numato CK 6.588 str. nuostatos. Be to, procesinių teisių perėmimas įmanomas tik tada, kai galimas materialiųjų subjektinių teisių perėmimas. Tuo atveju, kai neleidžiama perimti materialiųjų subjektinių teisių, t. y. kai materialusis teisinis reikalavimas neatskiriamai susijęs su konkrečiu asmeniu, negalima perimti ir procesinių teisių. Sprendžiant klausimą, ar konkrečiame ginčo materialiajame teisiniame santykyje galimas teisių perėmimas, būtina išsiaiškinti ginčo teisinio santykio pobūdį ir nustatyti byloje pareikštų reikalavimų ryšį su iš bylos dėl mirties pasitraukusios šalies asmeniu. Teismas nurodė, kad nagrinėjimo objektas šioje byloje yra ieškovo pagrindinis reikalavimas- nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad tarp V. K. ir Kauno miesto savivaldybės buvo sudaryta vieno kambario 19,19 kv.m. gyvenamojo ploto ir bendros virtuvės buto, kurio bendras plotas - 71,22 kv.m, esančio (duomenys neskelbiami), Kaune, nuomos sutartis ir iš šio reikalavimo išvestinis reikalavimas - įpareigoti atsakovą sudaryti su R. K. pirkimo sutartį dėl ginčo gyvenamųjų patalpų pagrįstumas. Teisė reikalauti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad tarp V. K. ir Kauno miesto savivaldybės buvo sudaryta ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis yra asmeninio pobūdžio ir tiesiogiai susijusi su vienu iš ginčo materialiojo teisinio santykio subjektų - V. K. asmeniu, tai ši teisė pereiti kitiems asmenims negali (CK 5.1 straipsnio 1 dalis), todėl byla nutraukė CPK 293 str. 7 d. pagrindu. Taip pat nurodė, kad net ir nustačius tokį juridinį faktą, jis ieškovui nesukeltų jokių siekiamų pasekmių, kadangi ieškovo tėvo atžvilgiu nebuvo priimtas sprendimas parduoti ginčo patalpas, t. y. jam nebuvo įstatymo nustatyta tvarka pripažinta teisė, o ieškovas, siekdamas įsigyti ginčo patalpas kaip subjektas, turi atitikti visas teisės normose nurodytas sąlygas, o ne nustatyti tėvo galimas, bet teisės aktų nustatyta tvarka nesuteiktas subjektui teises.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovo R. K. atstovė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Nurodo, kad teismo nutarties argumentai prieštarauja teismo priimtiems procesiniams dokumentams, o būtent Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d. nutarčiai (t.l. b.l. 124), kuria teismas sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas po ieškovo V. K. mirties, teismas tenkino prašymą ir pripažino, kad galimas teisių perėmimas, taip pat teismas 2010 m. vasario mėn. 2 d. nutartimi ( t. b.l. 127 ) atnaujino bylos nagrinėjimą ir nurodė, kad ieškovo V. K. teisių perėmėju laikyti R. K. - abejuose teismo procesiniuose dokumentuose teismas nustatė, kad nagrinėjamojoje byloje yra galimas teisių perėmimas ir ieškovą R. K. pripažino teisių perėmėju. Kadangi šios teismo nutartys yra įsiteisėjusios, todėl teismas nutraukdamas bylą ir nurodydamas, kad negalimas teisių perėmimas, pažeidė esminę teisingumo principo įgyvendinimo nuostatą, kad įsiteisėjusi nutartis yra privaloma visiems ir ypatingai teismui. Mano, kad todėl visi teismo argumentai ir motyvai apie tariamą procesinių teisių perėjimo negalimumą nagrinėjamojoje byloje yra aiškiai nepagrįsti. Taip pat nurodo, kad teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principą, nes nevertino byloje įrodymų, kad 2008 sausio ir vasario mėnesiais buvo skaičiuojamas nuomos mokestis, už kurį buvo apmokėta 2008 kovo mėn. 12 d., kas patvirtina, kad V. K. minėtame bute gyveno (t. 1 b.l. 69, 87, 93), be to, šios kategorijos byloje be šalių prašymų rinko įrodymus, savo iniciatyva 2010 kovo 18 d,, posėdyje apžiūrėjo baudžiamąją bylą, prijungė be šalių prašymo nuosprendžius. Teigia, kad nuomininko teisės nėra asmeninės, kadangi nuomininko teisės yra susijusius ir su nuomininko šeimos narių teisėmis, o tai, kad ieškovas minėtame bute gyveno patvirtina ir pažyma apie gyvenamą vietą (t. 1. b.l. 27) bei tas faktas, kad kreipiantis dėl pirkimo pardavimo sutarties buvo pareikalauta sutikimo (t.l. b. 1. 26).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Atskirajame skunde nurodomi argumentai, kad teismas neteisingai išsprendė bylą dėl procesinės teisės normų pažeidimų ir netinkamo jų taikymo.
Pagal bylos duomenis matyti, kad 2008-12-17 į teismą su ieškiniu dėl įpareigojimo sudaryti pirkimo sutartį kreipėsi ieškovas V. K., kuris 2009-09-20 mirė. Kauno miesto apylinkės teismas 2009-10-13 nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas po ieškovo V. K. mirties, 2010-02-01 nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą, ieškovo V. K. teisių perėmėju laikė R. K.. 2010-05-14 parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovas R. K. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kurį prašė priimti ir laikyti pagrindiniu (t. 2, b.l. 19, antroji pusė). Skundžiamos teismo nutarties turinys patvirtina, jog teismas pateiktą ieškovo R. K. ieškinį (2 t. b. l. 16-18) priėmė.
Nagrinėjamu atveju teismas skundžiama nutartimi civilinę bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 7 punkto pagrindu, spręsdamas, kad pagal byloje pareikštą reikalavimą negalimas nei materialiųjų nei procesinių teisių perėmimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškovo R. K. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl juridinio fakto nustatymo ir įpareigojimo sudaryti pirkimo sutartį, bylą turėjo nagrinėti iš esmės priimdamas teismo sprendimą (CPK 259 straipsnis).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Bylos perdavimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo šiuo atveju yra vienintelis būdas atkurti pažeistą byloje dalyvaujančių asmenų teisę į tinkamą teismo procesą pirmosios instancijos teisme. Bylos baigimas priimant sprendimą apeliacinės instancijos teisme reikštų, kad byloje dalyvaujantys asmenys tinkamai nepasinaudojo viena teismo instancija, nes apeliacinė instancija negali pakeisti pirmosios instancijos teismo. Šiuo atveju bylos iš esmės neišnagrinėjus pagal pareikštą ieškinį, apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti CPK 329 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų ir užbaigti ginčo priimdamas naują sprendimą. Tai yra susiję su CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindu, nes neatskleidęs bylos esmės teismas visada pažeidžia proceso teisės normas, todėl negalima pripažinti, kad byla išspręsta teisingai (CPK 159, 265 straipsniai). Pažymėtina, kad apeliacinis procesas Lietuvoje pripažįstamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, o ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu. Esant išdėstytiems motyvams, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas; 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.