- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-21
- Bylos Nr.
- II-324-1138/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00068-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas (pirm.)
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
- 1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui Donatui Miliui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal asmens, dėl kurio priimtas nutarimas – M. V. – skundą dėl ne teismo tvarka Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Daivos Valiušienės 2022 m. lapkričio 8 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-11586-2022 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Daivos Valiušienės 2022 m. lapkričio 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-11586-2022, M. V. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, padarymą ir Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 176.2 punkto pažeidimą, t. y. už tai, kad ji 2022 m. liepos 21 d., 07.19 val., (duomenys neskelbtini), stovėjo įjungtu automobilio varikliu ilgiau, nei buvo būtina paruošti transporto priemonę važiuoti, M. V. paskirta 10,00 Eur bauda.
Šalies argumentai
2. M. V. pateikė skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Daivos Valiušienės 2022 m. lapkričio 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-11586-2022, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą.
2.1. Skunde nurodo, kad su nutarimu nesutinka. Automobilio „V. X.“ užvedus variklį tuščia eiga iš po nakties ar po kurio nevažiavimo laiko (nesant įjungtai pavarai ir stovint) jis dirba 1200/1300 apsisukimų per minutę, tai trunka apie 30/40 sekundžių, kol pasiekia rekomenduotiną minimalią darbinę temperatūrą ir variklio apsukos nukrenta iki 700/800. Šio proceso metu minimaliai sušyla variklio tepalas, automatinės greičių dėžės tepalas. Automobilis „V. X.“ buvo pirktas Jungtinėse Amerikos Valstijose, jame įmontuoti padangų slėgio davikliai, kurie tinkamą ar netinkamą padangų slėgį nurodo tik po kurio laiko užkūrus variklį. Atsisėdusi į automobilį M. V. turėjo tinkamai, patogiai susireguliuoti sėdynę, nugaros atramą, šoninius veidrodėlius, galinio vaizdo veidrodėlį, vairo aukštį, užsisegti saugos diržą, šiuos veiksmus privalomą atlikti stovint, t. y. prieš važiavimą. Svarbus aspektas – automobilyje yra įdėta „BRC“ dujų įranga. Pagal rekomendacijas, užkurti automobilį visuomet yra geriau naudojant benziną, o į dujinį rėžimą geriausia yra persijungti tik tuomet, kai variklis yra pasiekęs darbinę temperatūrą. Įjungus dujas per anksti, atsiranda tikimybė sulaukti atbulinio smūgio, kuris gali sugadinti oro srauto matuoklę, jo padavimo šlangelę ar filtro dėžę. Kitas dalykas, galima sugadinti ir dujų reduktorius. Laikydamasi šių rekomendacijų pareiškėja laukė užkūrus mašiną kelias minutes, kol variklis pasieks darbinę temperatūrą. Atlikus eilę išvardintų privalomų veiksmų, norėdama saugiai važiuoti, taip pat turėjo patikrinti transporto priemonės prietaisų skydelį, ar nėra jokių įspėjamųjų ženklų apie gedimą, langų skysčio – tepalo trūkumą ir galimų kitų nuklydimų nuo gamyklinių rekomendacijų (nes ruošėsi tolimai kelionei). Automobilyje „V. X.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra elektrinės sėdynės, elektrinis nugaros atlošo reguliavimas, elektriniai šoniniai vaizdo veidrodėlių reguliavimai, o juos rekomenduojama susireguliuoti užvedus transporto priemonę (b. l. 2-5).
3. M. V. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jai buvo pranešta skunde nurodytu būdu – elektroniniu paštu. Jai neatvykus pareiškėja prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėjama M. V. nedalyvaujant.
Atsiliepimas
4. Nutarimą ne teismo tvarka priėmusi institucija – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius, teismui pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo nesutinka su M. V. skundu, bei nurodė, jog administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų M. V. kaltei dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, konstatuoti. Nors pareiškėja ir nurodo, jog jai prieš važiavimą reikėjo atlikti automobilio prietaisų reguliavimo veiksmus bei užsisegti saugos diržą, tačiau šie elektrinių prietaisų reguliavimo veiksmai automobilyje gali būti ir paprastai atliekami įjungus tik transporto priemonės „degimą“, tai yra naudojant tik akumuliatoriaus energiją, o saugos diržo užsegimui apskritai naudojama tik asmens fizinė jėga, todėl įjungti automobilio variklį, reguliuojant šiuos elektrinius prietaisus bei užsisegant saugos diržą, pareiškėjai jokios būtinybės nebuvo. Nesutiktina su pareiškėjos nurodyta aplinkybe, kad automobiliu rekomenduojama važiuoti tik tuomet, kai jo variklio apsukos sumažėja varikliui pasiekus minimalią darbinę temperatūrą. Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nuomone, šiuo atveju kaip tik reiktų vairuotojui elgtis atvirkščiai, tai yra nelaukti, kol variklis pasieks minimalią darbinę temperatūrą, o mažomis variklio apsukomis važiuoti, kol tai atsitiks, kaip tai ir rekomenduojama ekspertų. Tuo atveju, jei būtų rekomenduojama daryti taip, kaip nurodo pareiškėja, kai KET 176.2 punkto nuostata tokios būtinybės nenumato, tai turėtų būti pakeista minėta KET nuostata, kad atitiktų ekspertų bei automobilių gamintojų rekomendacijas eksploatuojant automobilį. Be to, kaip nurodo pareiškėja, jos automobilio varikliui pasiekti minimalią darbinę temperatūrą užtenka apie 30-40 sekundžių, todėl teigtina, kad netgi sutikus su šiuo pareiškėjos teiginiu, mažiausiai 2 min. 40 sekundžių automobilio variklis buvo įjungtas gyvenamojoje zonoje jam stovint be jokios tam būtinybės. Sutiktina su pareiškėjos pozicija, kad automobilio su įmontuota „BRC“ dujų įranga paruošimui važiuoti reikia palaukti, kol variklis pasieks darbinę temperatūrą ir pagal rekomendacijas bus galima perjungti variklio naudojamą benziną į dujas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pati pareiškėja nurodė, kad tokią temperatūrą variklis pasiekia maždaug po 40 sekundžių, taigi 3 min. 20 sekundžių pareiškėjai tikrai nebuvo būtina laukti, kad automobilis būtų paruoštas važiuoti (b. l. 10-12).
5. Teismo posėdžio metu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas atsiliepime išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, kad iš esmės teisena buvo pradėta gavus pranešėjo informaciją. Automobilis stovėjo prie gyvenamojo namo, daugiabučio namo kieme apie 3 min. 20 sekundžių. Toks automobilio stovėjimas tikrai buvo perteklinis, kadangi ne žiemos metas. Užtenka įjungti degimą ir elektroniniai prietaisai veikia, juos reguliuoti, užsisegti saugos diržą, pareiškėja turėjo neįjungus variklio. Pareiškėja pati nurodė, kad variklį pašildyti užtrunka apie 40 sekundžių. Nutarimas yra pagrįstas, palieka teismui spręsti, ar nuobauda yra adekvati. Neprieštarautų švelnesnės nuobaudos skyrimui, pripažinus, kad nusižengimas padarytas.
6. Liudytojas V. K. nurodė, kad M. V. yra kaimynė, gyvena šalia. Nurodė, kad piktnaudžiauja, kai užkuriamas automobilis, paliekamas. Skelbimų lentose primena gyventojams gyvenamosios zonos taisykles. Problema dėl triukšmo ir kvapų, ypač vasarą, automobiliai 7-10 metrų nuo namo. M. V. yra rašyta ir į „Messenger“. Šiuo atveju yra kamera, įdėjo kortelę, mato, kad piktnaudžiavimai vyksta, šitaip gavosi įrašas. Dėl ko jie nesutinka. Jo supratimu jeigu neruošiamas automobilis išvykimui, negramdomas langas, nevaloma, tai yra pažeidimas. V. atėjo, užsikūrė ir sėdėjo automobilyje, virš trijų minučių. Ką automobilyje V. darė – nematė. Pats gyvena (duomenys neskelbtini), buto langai į abi namo puses, trys langai į kiemą su automobiliais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
7. ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
8. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu.
9. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai byloje surinktų įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Tuo tarpu ANK 591 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
10. ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, kurie užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.
11. Tuo tarpu Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (galiojanti redakcija) 176.2 punkte nustatyta, kad gyvenamojoje zonoje draudžiama stovėti įjungus transporto priemonės variklį ilgiau, nei būtina paruošti transporto priemonę važiuoti (nuvalyti sniegą ir panašiai).
12. Įvertinęs skundą pateikusios M. V. argumentus dėl jos kaltės padarius administracinį nusižengimą dėl KET 176.2 nustatyto draudimo pažeidimo, teismas sprendžia, jog skunde nurodyti argumentai dėl to, kad administracinis nusižengimas apskritai nebuvo padarytas nėra pagrįsti. Teismas pažymi, kad administracinio nusižengimo byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuota, kad transporto priemonė „V. X.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi galu į vaizdo kamerą. Iš vaizdo įrašo matyti, kad su užkurtu varikliu transporto priemonė „V. X.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo 3 minutes 20 sekundžių. Teismo vertinimu, nurodytas laikas yra ženkliai ilgesnis nei laikas, kuris pareiškėjos vertinimu, yra būtinas rekomenduotinai minimaliai variklio darbinei temperatūrai pasiekti – 30-40 sekundžių. Nagrinėjamu atveju sutiktina ir su institucijos argumentais, kad kiti veiksmai (prietaisų sureguliavimas, saugos diržo užsisegimas ir pan.) gali ir turi būti atliekami neįjungus automobilio variklio. Teismas taip pat pažymi, kad šiuo atveju pažeidimas padarytas liepos mėnesį, t. y. ne žiemą, ir būtinybės automobilio variklį įjungtą 3 min. 20 sekundžių nebuvo jokio pagrindo (automobilio nereikėjo valyti, ilgiau šildyti variklio ir pan.). Svarbu ir tai, kad byloje nėra ir jokių objektyvių duomenų (techninių charakteristikų ir pan.), kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog automobilio variklio pašildymas apskritai buvo būtinas keliaujant automobiliu „V. X.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su dujine įranga, jog to reikalauja į automobilį įmontuota konkreti dujinė įranga, juolab, kad automobilinės dujų įrangos technologijos tobulėja. Šiuo atveju pareiškėja savo aplinkybes įrodinėja tik pažyma apie dujų įrangos įmontavimą, bet ne gamintojo rekomendacijomis. Kita vertus, sutiktina su pozicija, abejones aiškinant M. V. naudai, kad toks 30-40 sekundžių laiko tarpas automobilio varikliui sušilti galimai buvo būtinas. Tačiau, net ir sprendžiant, kad 30-40 sekundžių buvo būtina automobilio varikliui sušildyti, byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog ir kitu metu automobilio variklis privalėjo būti įjungtas.
13. Teismas pažymi, kad administracinė atsakomybė nėra įrankis bausti kaimyną už įsisenėjusius tarpusavio konfliktus, nesutarimus ir pan., tačiau nagrinėjamu atveju padarytas pažeidimas įrodytas administracinio nusižengimo bylos medžiaga, o įjungtas visureigio variklio garsas, išmetamosios automobilio, šiuo atveju visureigio „V. X.“, dujos daugiabučio namo kieme iš tiesų trukdo gyventojų ramybę ir trikdo sveikatą.
14. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 1 dalis numato, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
15. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant.
16. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą taip pat konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).
17. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju M. V. pažeidimo padarymo metu administracine tvarka nebuvo bausta, taip pat niekada nebuvo bausta už tapatų pažeidimą, nesutiko su faktinės situacijos teisiniu vertinimu. Nagrinėjamu atveju visuomenės interesas, paskiriant M. V. administracinę nuobaudą – įspėjimą, įvertinus ir tai, kad nėra nustatyta jokių jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nebūtų pažeistas. Teismo vertinimu, yra pagrindas ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu pareiškėjai paskirtą baudą pakeisti įspėjimu, patį skundžiamą nutarimą šioje dalyje pakeičiant. Tiek pažeidimo pavojingumas, tiek ir M. V. asmenybė, nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos faktinės aplinkybės, sudaro pagrindą spręsti, jog teisingumo principo įgyvendinimas, paskiriant įspėjimą bus užtikrintas labiau nei skiriant baudą, pažeidimas nėra itin pavojingas, o M. V. paskyrus jai įspėjimą, tinkamai įvertins padarytą administracinį nusižengimą.
18. Įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Daivos Valiušienės 2022 m. lapkričio 8 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-11586-2022 keistinas dalyje dėl paskirtos administracinės nuobaudos, paskiriant įspėjimą. Teismas be kita ko pažymi, kad skundžiamas nutarimas yra motyvuotas, tyrėjos surašytas kvalifikuotai, tačiau teismas šiuo atveju naudojasi įstatymo leidėjo suteikta diskrecijos teise skirti švelnesnę nuobaudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,
nutaria:
M. V. skundą tenkinti iš dalies.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Daivos Valiušienės 2022 m. lapkričio 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-11586-2022 pakeisti dalyje dėl paskirtos administracinės nuobaudos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, M. V. paskiriant įspėjimą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.